Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-132-758/2020, kuria atsisakyta priimti atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės „NT paslaugos“ ieškinį atsakovei UAB „Visagino transporto centras“ dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiajam asmeniui – UAB „Techstatus“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. sausio 16 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ atskirasis skundas dėl 2020 m. sausio 9 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Teismas yra priėmęs patikslintą ieškinį, nors jau bylos nagrinėjama iš esmės, tuo pažeidžiant CPK nuostatas, rungimosi, ekonomiškumo principus. Jau pasibaigus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdų stadijai (šalims pateikus atsiliepimą, dubliką, tripliką) bei praėjus dviem teismo posėdžiams, yra pateikiamas patikslintas ieškinys, kai atsakovė yra atskleidusi gynybinę poziciją. Byloje jau buvo apklausti liudytojai, procesas pažengęs. Taip pat ieškovui, net ir nepatikslinus ieškinio, nepateikus papildomų įrodymų, suteikiama nepagrįsta galimybė pateikti analogišką ieškinį ateityje. Atsakovė nesutinka įsipareigojimu ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, kadangi jau yra bylos nagrinėjimas iš esmės stadija, teismas turi atmesti ieškinį, jeigu ieškovė nepateikė visų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimą.

9. Teismas nepagrįstai nutarė, jog įrodymų nepateikimas yra ieškinio trūkumas, kadangi, nagrinėjamu atveju, jau yra prasidėjęs bylos nagrinėjimas iš esmės, o pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti išreikalaujami, renkami įrodymai, šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti (nurodyti) visus bylai reikšmingus įrodymus. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme procesas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuspręsta, jog byla parengta nagrinėti teismo posėdyje ir paskirta teismo posėdžio data. Jau įvyko du teismo posėdžiai (2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. sausio 10 d.), t. y. buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau nei ieškovas, nei tretysis asmuo iki šiol nepateikė jokių įrodymų (pvz. sutarčių, atliktų darbų aktų). Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui (CPK 135 str. 1 d.) keliamų reikalavimų gali būti nustatomi trūkumai, o šiuo atveju trūkumai nustatyti, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo reikalavimus. Kai byla nagrinėjama iš esmės, tokie trūkumai negalėjo būti nustatyti. Teismas turėjo atmesti ieškinį, jeigu mano, jog trūksta įrodymų ieškiniui pagrįsti, o ne nustatyti ieškinio trūkumą įpareigojant ieškovą pateikti papildomus įrodymus esant bylos nagrinėjimui iš esmės.

14. Pagal teisminę praktiką CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas ir šiuo pagrindu atsisakoma priimti apeliacinį skundą arba pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas tuo atveju, jeigu apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Kadangi atsakovė neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, skundas pagrįstai atsisakytas priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinti.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartis, kuria nustatytas ieškovei terminas ieškinio trūkumų pašalinti, atsakovės negali būti skundžiama, kadangi įpareigojimai ir su jų nepašalinimu kilsiančios pasekmės gresia ne atsakovei, o ieškovei.

18. Apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka, pateikia argumentus, jog tokia teismo nutartis priimta nesavalaikiai, jau vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės, byla turėtų būti nagrinėjama toliau ir nesant ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškinys turėtų būti atmestas teismo sprendimu. Taip pat mano, kad turi teisę teikti atskirąjį skundą, nes yra proceso dalyvis, atsakovė suinteresuota tuo, kad byla būtų išnagrinėta, ieškinys, ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, nebūtų paliktas nenagrinėtu.

19. Pažymėtina, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnis 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

20. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

21. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo yra siunčiama tik asmenims, padavusiems procesinį dokumentą, kurio nustatytus trūkumus jie teismo įpareigoti pašalinti, darytina išvada, kad tik šie asmenys ir turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl jų atžvilgiu priimtos nutarties. Nagrinėjamu atveju terminas ieškinio trūkumams pašalinti nustatytas ieškovei, todėl tik ji turėjo teisę skųsti šią pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau šia savo teise ieškovė nepasinaudojo. Taigi, apeliantė, kurių procesinė padėtis yra atsakovė, neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-864-178/2017, kurioje taip pat buvo keliamas klausimas, ar jau pasibaigus parengiamajai civilinio proceso stadijai bei vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės, teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, taip pat, ar tokią nutartį, kuria nustatytas įpareigojimas ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, gali apskųsti atsakovai.

22. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutartį, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagal CPK 115 straipsnio nuostatas gali skųsti tik ieškovė. Kadangi šiuo atveju atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties, pareiškė atsakovė, pagrįstai teismas pripažino, kad skundą pateikė tokios teisės neturintis asmuo. Pažymėtina, kad atsakovė, manydama, jog teismas bylos nagrinėjimo metu pažeidė rungimosi, ekonomiškumo principus, nesilaikė CPK nuostatų, tokius argumentus gali nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau šie argumentai sprendžiant dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, nevertinti kaip teisiškai reikšmingi.

23. Į esminius atskirojo skundo argumentu atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinė sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

24. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.