Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas A. J. 2016-05-02 teismo posėdžio metu ieškinį (1 t., 78-90 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2016-05-02 teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. norėjo pirkti automobilį be lizingo, pamatė skelbimą, kad Klaipėdoje parduodamas Audi A6, susitiko Klaipėdos prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ su žmogumi, kuris pardavinėjo minėtą automobilį, jis prisistatė(duomenys neskelbtini). Sakė („duomenys neskelbtini“), bet veido neprisimena, gal šitas (K. J.), nors pasikeitęs. Automobilio pirkimo - pardavimo sąlygos tenkino, todėl nutarė automobilį pirkti. Su automobilio pirkimo pardavimo sutartimi susipažino, automobilį apžiūrėjo išoriškai, sąlygos tiko, 2014-08-01 pasirašė sutartį, padavė 2000 Lt. Važiuojant pradėjo bildėti, paskambino, 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje vėl susitiko „Akropolis“ su tuo pačiu asmeniu, jis turėjo defektinį aktą, nurodė, jog pagal jį automobilį reikia tvarkyti. Tada pasirašė susitarimo priedą Nr. 2, kodėl nėra datos, nežino, nes priedą ruošė(duomenys neskelbtini). Sutarė, jog suma už automobilį pagal defektinį aktą bus išskaičiuota iš mokamos automobilio vertės, nutarta likusią mokėti sumą išdalinti pagal susitarimą, mokėjimas buvo atidėtas nuo 2015-09-01 iki 2016-08-01 po 1016 Lt. Jis atsakovui sumokėjo: 2014-08-01 padavė 2000 Lt grynaisiais, raštelio neprašė, antrą kartą žmogų matė, tačiau pasitikėjo, 2014 m. rugpjūčio pradžioje sumokėjo 1230 Lt, 2014-12-08 - 2000 Lt, 2015-03-19 - 1000 Eur, 2015-07-30 - 600 Eur, 200 Eur ir 1151,76 Eur. Kiek iš viso sumokėjo, pasakyti negali, tačiau žino, kad sumokėjo visą sutartą susitarimo priedu Nr. 2 sumą anksčiau laiko. Mano, kad automobilis yra jo ir privalo būti grąžintas. Atsakovas niekaip neįspėjo, 2015-07-29 atvažiavo V. U., prisistatė UAB „Automalonė“ atstovu, pasakė, kad automobilis yra policijos paieškomas, reikia sutvarkyti, po poros dienų grąžins, paėmė automobilį, parašė raštelį, jį padavė jam, jis perskaitė, V. U. pasakė, kad jis automobilio nebeatgaus. Pranešimo dėl sutarties nutraukimo negavo, jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už automobilį nebuvo pareikšta. UAB „Heles group“ dirbo gamybos vadovu. V. J. yra jo mama, buvo UAB „Heles group“ direktorė, jo nupirktu automobiliu Audi A6, kuris anksčiau priklausė UAB „Heles group“, nevažinėjo, kas sudarė minėto automobilio 2012 m. pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Automalonė“, nežino. Kur vykdė veiklą UAB „Heles group“, nežino, jis dirbo Šiauliuose. Kiek darbuotojų buvo įmonėje, jis nepamena. Iki 2014-08-01 sutarties sudarymo Audi A6 automobilio nenaudojo, važinėjo (duomenys neskelbtini) Po defektinio akto automobilį remontavo per du kartus UAB „Amerida“, nežino, kad minėta įmonė automobilių detalių prekyba užsiiminėjo, o ne remontu. 2014-08-01 automobilio pirkimo - pardavimo sutartį parengė atsakovas, jis perskaitė, sąlygos jam tiko, jokių pakeitimų nesiūlė. 2014 m. liepos mėnesio gale susitiko su (duomenys neskelbtini), A. T. nepažįsta. Automobilį apžiūrėjo tik išoriškai. Važinėjo automobiliu, nors gedimai buvo dideli: guoliai, amortizatoriai ir t. t. Mieste jam meistras leido minėtu automobiliu važinėti. Turėjo pinigų, todėl anksčiau laiko sumokėjo už automobilį. Atliko piniginių lėšų pavedimus per mamos sąskaitą, pasiskolino, mama nemoka naudotis elektronine bankininkyste, kaip įmonę valdė, nežino. Kai paėmė automobilį, jis K. J. nepranešė, kad yra susitarimo priedas Nr. 2, nepranešė, kad atsiskaitė.

Atsakovui UAB „Transkaras“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant, atsiliepimo nepateikė.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014-08-01 tarp ieškovo A. J. ir atsakovo UAB „Automalonė“, atstovaujamo K. J., buvo sudaryta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis Nr. AM-2014/08/01, pagal kurią ieškovas ir atsakovas UAB „Automalonė“ susitarė dėl naudoto automobilio pardavimo išsimokėtinai, t. y., pagal kurią pardavėjas UAB „Automalonė“ įsipareigojo parduoti A. J. atsakovui UAB „Automalonė“ nuosavybės teise priklausantį naudotą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), o pirkėjas A. J. įsipareigojo automobilį priimti ir sumokėti pardavėjui automobilio kainą: 27400 Lt dalimis pagal mokėjimo grafiką (sutarties priedas Nr. 1) iki 2016-08-01. Pagal sutarties 1.3 punktą pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į automobilį tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Automobilio perdavimas pirkėjo nuosavybėn įvykdomas pirkėjui sumokėjus už automobilį pagal šios sutarties sąlygas ir įforminus atskiru pardavėjo ir pirkėjo įgaliotų asmenų pasirašytu dokumentu. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, šalių sudaryta sutartis atitinka daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.411 str. 1 d. Atsakovo teigimu, ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis 2015-07-20 pranešimu buvo vienašališkai nutraukta, automobilis Audi A6 buvo paimtas iš ieškovo ir 2015-09-17 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi parduotas atsakovui UAB „Transkaras“.

Vertinant byloje kilusio ginčo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t.y. šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalys laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (LR CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas A. J. ginčija atsakovų UAB „Automalonė“ ir UAB „Transkaras“ 2015-09-17 sudarytą sandorį: transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Automalonė“ pardavė atsakovui UAB „Transkaras“ automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) actio Pauliana pagrindu. Atsakovas UAB „Automalonė“ su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ginčijamas sandoris sudarytas 2015-09-17, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2014-08-01 tarp ieškovo A. J. ir atsakovo UAB „Automalonė“, atstovaujamo K. J., buvo sudaryta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis Nr. AM-2014/08/01, pagal kurią pardavėjas UAB „Automalonė“ įsipareigojo parduoti A. J. atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pirkėjas A. J. įsipareigojo automobilį priimti ir sumokėti pardavėjui automobilio kainą: 27400 Lt (7935,58 Eur) dalimis pagal mokėjimo grafiką (sutarties priedas Nr. 1) iki 2016-08-01. 2015-07-29 automobilis buvo paimtas iš ieškovo ir 2015-09-17 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovo UAB „Automalonė“ perleistas atsakovui UAB „Transkaras“. Ieškovas teigia, jog 2014-08-01 pirkimo - pardavimo sutartimi jis įgijo automobilį Audi A6 už 27400 Lt (7935,58 Eur), sutarties priedu Nr. 1 buvo sutarta, jog už automobilį jis privalo atsiskaityti iki 2016-08-01, kas mėnesį mokant dalimis pagal mokėjimo grafiką (1 t., 12 b. l.). Tačiau jam įgijus automobilį ir juo išvažiavus, automobilis pradėjo bildėti, todėl jis kreipėsi į pardavėją, prašydamas sumažinti automobilio kainą. Atsižvelgiant į defektinį aktą, susitarimo priedu Nr. 2 (1 t., 16 b. l.) automobilio kaina buvo sumažinta 11979,87 Lt arba 3469,61 Eur suma ir atidėtas įmokų mokėjimas, jas pradedant mokėti nuo 2015-09-01. Tačiau jis turėjo pinigų, sumokėjo daugiau kaip pusę kainos už automobilį anksčiau nurodytos datos, todėl turi teisę automobilį susigrąžinti, jis jam priklauso nuosavybės teise, kuri perėjo iš atsakovo jam sumokėjus sutartą automobilio kainą, atsakovas UAB „Automalonė“ neturėjo teisės automobilio paimti ir perleisti, todėl ginčija sandorį. Atsakovo UAB „Automalonė“ atstovas K. J. nurodė, jog ieškovo anksčiau nėra matęs, su juo dėl automobilio pirkimo - pardavimo nesitarė, tačiau ant sutarties ir priedo Nr. 1 yra jo parašas, nes A. T., faktinis UAB „Automalonė“ direktorius, atvežė jam pasirašyti minėtus dokumentus. Jis pats buvo tik formalus direktorius, todėl tik pasirašydavo A. T. ar jo sesers atvežtus pasirašyti dokumentus. Visus sandorius tvarkė A. T.. Susitarimo priedo Nr. 2 nematė, defektinio akto neužsakė ir nematė, apie juos nieko nežino, apie automobilio kainos sumažinimą sužinojo tik gavęs ieškinį, paimant automobilį iš ieškovo A. J. to nesakė, dėl automobilio grąžinimo į jį asmeniškai nesikreipė, pabėgus A. T. į Rusiją ir gavus prisijungimo kodus, paaiškėjo bendrovės skolos, bankai spaudė mokėti skolas, todėl atsiėmę automobilį, greitai ieškojo jam pirkėjo ir pardavė UAB „Transkaras“. Sutartis ir priedas Nr. 1 yra sudaryti rašytine forma, todėl ir turi būti pakeisti arba papildyti taip pat rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 3 p., 2 d., 3 d., 1.76 str.). 2014-08-01 sutartis kvalifikuota daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi, jos forma įstatymo nustatyta tik rašytinė, sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.411 str. 1 d., 6.413 str.). Byloje esantys dokumentai: 2012-11-16 automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, priedas Nr. 1, priedas Nr. 2, papildomas susitarimas (civilinė byla Nr. 2-19331-433/2015, 7-9, 11 b. l.) savo forma ir turiniu bei sąlygomis atitinka šalių pateiktą 2014-08-01 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, priedą Nr. 1, priedą Nr. 2, automobilio priėmimo – perdavimo aktą (1 t., 10-12, 96 b. l., 2 t., 15 b. l.), tačiau visiškai skiriasi nuo ieškovo pateikto susitarimo priedo Nr. 2 (1 t., 16 b. l.), kurį ginčija atsakovas UAB „Automalonė“. Atsakovo atstovas K. J. nurodė, jog minėto priedo jis nematė ir nepasirašė. Ieškovas susitarimo priedo Nr. 2 pateikė tik kopiją, nurodydamas, jog originalo neturi ir nežino, kur jis yra, todėl nei dokumentų, nei rašysenos ekspertizės skirti nėra jokios galimybės, dėl ko teismas minėtą priedą Nr. 2 vertina, atsižvelgdamas į kitus, šalių pateiktus įrodymus. Susitarimo priedo Nr. 2 pavadinimas, šriftas, forma ir turinys neatitinka UAB „Automalonė“ anksčiau ruoštų dokumentų formos, turinio ir šrifto. Minėtame dokumente nenurodyta net jo sudarymo data. Minėtos datos teismo posėdyje nurodyti negalėjo net ieškovas, nurodydamas, jog minėtas dokumentas galėjo būti sudarytas 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Iš paties dokumento pavadinimo yra neaišku, ar tai 2014-08-01 sutarties priedas, o galbūt tai kažkokio, tarp šalių dar buvusio, susitarimo priedas. Neaišku, nei apie kokį automobilį kalbama minėtame priede, nes jis net neįvardintas. Atkreiptinas dėmesys, jog papildomu susitarimu šalys, keisdamos pagrindinę sutartį, privalo nurodyti, kokį konkretų punktą jos keičia, jame pagal CK 6.413 str. nuostatas privalo būti nurodyta daikto kaina (kadangi ji pakeista, kaip tvirtina ieškovas) ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka, tačiau susitarimo priede Nr. 2 apie tai net neužsimenama, minėtas priedas yra susitarimo, o ne sutarties ir nenurodyta, kad jis sutartį keistų ar papildytų, o du dėl to paties dalyko sudaryti dokumentai su skirtingu turiniu vienu metu galioti negali. Taip pat pažymėtina, jog 2014-08-01 sutarties priedas Nr. 2 tarp ieškovo A. J. ir atsakovo UAB „Automalonė“, atstovaujamo direktoriaus K. J., vis dėlto buvo sudarytas, tik ne tas, kurio pagrindu, kaip teigia ieškovas, buvo sumažinta automobilio kaina, o 2014-08-01 automobilio priėmimo – perdavimo aktas prie sutarties Nr. AM-2014/08/01 (1 t., 96 b. l.), savo forma ir turiniu atitinkantis kitus UAB „Automalonė“ ruoštus dokumentus, kuriuo automobilis, jį įgijus, buvo perduotas A. J. laikinai valdyti ir naudotis, kol jis sumokės visą kainą už automobilį, ir minėtą dokumentą į bylą pateikė būtent pats ieškovas. Taigi, du priedai Nr. 2 prie tos pačios sutarties vienu metu egzistuoti negali. Be to, defektinis aktas, kurio pagrindu sumažinta, kaip teigia ieškovas, automobilio kaina, buvo sudarytas 2014-05-15 (civilinė byla Nr. 2-19331-433/2015, 65 b. l.), t. y., dar gerokai iki perkant ieškovui automobilį. Įgydamas automobilį, ieškovas turėjo žinoti apie perkamo automobilio techninę būklę. Tai patvirtino liudytoju apklaustas jo brolis R. M., kuris parodė, jog automobilis buvo geras, tačiau gal po metų, kai atsakovas jį atsiėmė iš bankrutuojančios UAB „Heles group“, buvo gerokai padėvėtas, ji barškėjo ir bildėjo, stabdant cypė, buvo prastos būklės, apie tai jis pasakė broliui, pasijuokdamas, jog jis nuvažinėjo, o brolis perka. Defektinį aktą sudarė ieškovo ir jo brolio giminaitis (švogeris) M. A., kas kelia pagrįstų abejonių nustatytais automobilio gedimais ir jo nusidėvėjimo verte. Kaip nurodė liudytojas R. M. ir ieškovas, automobilį remontavo savo garaže tas pats švogeris M. A.. Nors iš byloje esančio nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys nesklebtini)(2 t., 78-80 b. l.) matyti, kad M. A. turėjo teisę verstis tik automobilių pardavimu, be to, byloje nėra duomenų, jog jis turėjo teisę ir tam reikalingą išsilavinimą konstatuoti automobilių defektus bei juos remontuoti. Taip pat automobilis, pagal ieškovo paaiškinimus, buvo remontuojamas UAB „Amerida“ du kartus (1 t., 170-173 b. l.), kas taip pat kelia pagrįstų abejonių, nes minėta bendrovė teismui jokių su tuo susijusių dokumentų pateikti negalėjo, be to, neremontavo automobilių, o vykdė kitokią veiklą: automobilių dalių, padangų, ratlankių pardavimą (2 t., 81-82, 143-145, 150-152 b. l.). Ar brolis po įsigijimo remontavo automobilį, to patvirtinti negalėjo ir liudytojas R. M.. Pats ieškovas, 2014-08-01 sudarydamas automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, 2014-08-01 automobilio priėmimo – perdavimo aktą (1 t., 72 b. l.) pasirašydamas patvirtino, kad automobilio būklė yra gera, minėto akto neginčijo. Todėl ieškovo argumentai, jog jis nežinojo apie automobilio būklę, o po to kreipėsi į pardavėją dėl kainos sumažinimo, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog su tokiais gedimais, kurie nurodyti defektiniame akte, automobilio pirkti net nevertėjo, nes jis faktiškai nevažiuojantis. Todėl teismas atmeta ieškovo argumentus apie prastą automobilio būklę, kaip neįrodytus ir mano, jog taip ieškovas siekia įrodyti, jog jis už automobilį atsiskaitė, tačiau ne pagal sutartį ir numatytą mokėjimo grafiką, o pagal susitarimo priedą Nr. 2, kuris neaišku kada ir kieno iniciatyva buvo pasirašytas ir ar buvo pasirašytas. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, nors ieškovo teigimu su tokiais gedimais automobilis buvo praktiškai nevažiuojantis (galimai patyręs eismo įvykį ar turėjo ženklių techninių gedimų, nes turėjo būti keičiamas variklis, kėbulas, atliekami kėbulo dažymo darbai ir pan., todėl kyla pagrįsta abejonė, ar vertėjo iš viso jį remontuoti), tačiau jis sėkmingai ilgą laiką juo važinėjo, nes, jo teigimu, leido meistrai, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl automobilio tikrosios techninės būklės. Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais teikia 2015-07-30 reikalavimą dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo (1 t., 13-14 b. l.), adresuotą atsakovui UAB „Automalonė“, tačiau minėtame reikalavime apie susitarimo priedą Nr. 2 ir apie atsiskaitymą su atsakovu pagal jį net neužsimena.

Ieškovas teigia, jog atsakovui UAB „Automalonė“ sumokėjo visus pinigus pagal susitarimo priedą Nr. 2: 2014-08-01 padavė 2000 Lt grynaisiais, raštelio neprašė, antrą kartą žmogų matė, tačiau pasitikėjo, 2014 m. rugpjūčio pradžioje sumokėjo 1230 Lt, 2014-12-08 - 2000 Lt, 2015-03-19 - 1000 Eur, 2015-07-30 - 600 Eur, 200 Eur ir 1151,76 Eur, t. y. tvirtina, jog sumokėjo visą sumą pagal susitarimo priedą Nr. 2, todėl automobilis turi būti jam grąžintas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014-07-31 yra paimta iš bankomato 2000 Lt (579,24 Eur) grynųjų pinigų, 2014-12-08 V. J. sumokėjo UAB „Automalonė“ 2000 Lt (579,24 Eur), 2015-03-19 V. J. sumokėjo UAB „Automalonė“ 1000 Eur, 2015-07-30 padaryti trys A. J. pavedimai UAB „Automalonė“ 1151,76 Eur, 600 Eur ir 200 Eur (2 t., 61-66 b. l.), viso – 4110,24 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, jog A. J. yra sumokėjęs atsakovui už automobilį 2014-12-08 2000 Lt (579,24 Eur), 2015-03-19 1000 Eur, 2015-07-30 sumokėjo 1151,76 Eur, 600 Eur ir 200 Eur, viso sumokėjo 3531 Eur (12191,84 Lt) ir liko skolingas 4404,59 Eur (15208,17 Lt). Nurodė, jog ieškovas niekada atsakovui nėra mokėjęs grynaisiais pinigais, todėl 2014-07-31 grynųjų pinigų išėmimas iš bankomato neįrodo, jog ieškovas 2000 Lt sumokėjo būtent atsakovui, be to, jam mokėjimo atsakovas niekada nėra atidėjęs, ieškovui nevykdžius tinkamai sutarties, atsakovas 2015-07-29 atsiėmė iš ieškovo automobilį, prieš tai 2015-07-20 pranešimu informavęs ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Teismas sutinka su atsakovo UAB „Automalonė“ atstovų argumentais, nes nei sutartyje, nei priede Nr. 1, kurių niekas neginčija, yra aiškiai nurodyta, jog pirkėjas įsipareigoja mokėti įmokas, jas pervesdamas į pardavėjo sąskaitą banke, nurodytą sutarties priede Nr. 1, todėl 2014-07-31 grynųjų pinigų išėmimas iš bankomato neįrodo, jog ieškovas 2000 Lt sumokėjo būtent atsakovui. Be to, ieškovas nesilaikė mokėjimo grafiko ir pirmą įmoką padarė tik 2014-12-08, t. y. po kelių mėnesių atsižvelgiant į šalių sutartą mokėjimo grafiką, ir 2000 Lt suma nepadengė susidariusios skolos už kelis mėnesius. Akivaizdu, jog pats ieškovas, nors ir vartotojas, nesilaikė nei mokėjimo grafiko, nei mokėjimo tvarkos, todėl tokia ieškovo teisė negali būti ginama, nes jis pats ją pažeidžia. O be to, atmestini ir jo argumentai, jog jis grynaisiais 2000 Lt sumokėjo visiškai nepažįstamam žmogui, net nepaprašydamas raštelio, kai pagal grafiką 2014-08-01 turėjo sumokėti ne 2000 Lt, o 3016 Lt (1 t. 12 b. l.). Byloje nustatyta, kad pats ieškovas nesilaikė nei mokėjimo tvarkos, nei terminų, įmokas mokėjo ne pagal grafiką, nereguliariai ir ne tokias sumas, kurios šalių buvo sutartos abipusiu susitarimu. Nesumokėjo nei pusės automobilio kainos, nes 2000 Lt išėmimas iš bankomato grynaisiais nepatvirtina mokėjimo atsakovui fakto, todėl negalėtų remtis net jo pateiktu į bylą susitarimo priedu Nr. 2, nes net jo sąlygų neįvykdė tinkamai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovas minėto priedo Nr. 2 nerodė nei policijai, nors kreipėsi dėl automobilio, nei K. J., nei liudytojui V. U., kuris atvyko su pavedimu paimti automobilio, nesitarė, neįrodinėjo, kad sumokėjo už automobilį visą kainą, minėtas priedas atsirado tik byloje jam pareiškus ieškinį. Nors ieškovas ir teigė, kad visas automobilio pirkimo – pardavimo sąlygas derino su žmogumi vardu Kęstas, mano, kad su K. J., nors, jo manymu, jis pasikeitęs, tačiau iš byloje atsakovo atstovo duotų paaiškinimų ir baudžiamosios bylos Nr. 1-508-795/2016 teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., 160-174 b. l.) matyti, jog viskas buvo derinama su A. T. ir jo draugu K. P., o K. J. tik pasirašydavo ant paruoštų dokumentų, kuriuos jam atveždavo. Ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ne kartą buvo įspėtas, jo bandant ieškoti, nes jis vengė susitikimų ir bendrauti telefonu, arba jam siunčiant jo nurodytu elektroniniu paštu bei per Facebook per jo draugę, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai P. S. ir V. U., 2015-07-20 pranešimu sutartis buvo vienašališkai nutraukta, automobilis 2015-07-29 paimtas, įforminant tai automobilio paėmimo – perdavimo aktu, nors A. J. atsisakė ant jo pasirašyti (2 t., 12-15, 51, 98-100 b. l.), išaiškinant jam teisę sumokėti skolą arba bandyti tartis su K. J.. Tačiau ieškovas kreipėsi į policiją, kur minėti klausimai buvo pasiūlyti spręsti civilinio proceso tvarka (2 t., 20, 114 b. l.). Pažymėtina, jog policijoje ieškovas nenurodė, jog jis atsiskaitęs ir susitarimo priedo Nr. 2 nepateikė, skirtingai nei atsakovas UAB „Automalonė“ ir liudytojai P. S. bei V. U., kurie ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes, kokias nurodė ir teisme, bei pateikė tuos pačius dokumentus, patvirtinančius pranešimą apie sutarties nutraukimą ir pranešimų ieškovui siuntimą, todėl jų parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo pasirašytas susitarimo priedas Nr. 2. Automobilis jo pardavimo ieškovui dieną buvo geros techninės būklės, jo kaina atitiko tuo metu realią tokio pat automobilio rinkos kainą, nevykdant ieškovui sutartinių įsipareigojimų, automobilis buvo iš jo paimtas, jis jį atidavė laisva valia, nereikalavo nei policijos iškvietimo, nors liudytojas V. U. jam tai siūlė padaryti, neginčijo įsiskolinimo fakto, kas patvirtina jo 2015-07-30 (po automobilio paėmimo) padarytus net tris pavedimus atsakovui, nurodant, kad mokėjimai atliekami pagal 2014-08-01 sutartį, paimant iš jo automobilį, liudytojas V. U. jam dar kartą išaiškino, kad sutartis nutraukta, tačiau dar galima tartis, tai patvirtina liudytojo parodymai ir jo ranka rašytas raštas (2 t., 51 b. l.). Ieškovas nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo, sutartis buvo vienašališkai nutraukta, sutarties nutraukimo ieškovas neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovas neįrodė, jog susitarimo priedas Nr. 2 tarp šalių buvo sudarytas, to, kad jis su atsakovu už automobilį yra atsiskaitęs visiškai, kad atsakovo UAB „Automalonė“ atžvilgiu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kaip savarankišką actio Pauliana sąlygą, kylančią iš 2014-08-01 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kuri 2015-07-20 pranešimu atsakovo yra vienašališkai nutraukta ir pareikalauta ieškovo grąžinti automobilį pardavėjui, pagal kurią atsakovo prievolė ieškovui šiai dienai yra pasibaigusi, t. y. tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek jo sudarymo metu, tiek šiuo metu, nes ieškovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, jų laiku neįvykdžius, automobilis buvo paimtas iš ieškovo negrąžinant įmokų, todėl atsakovas UAB „Automalonė“ pagrįstai 2015-09-17 perleido automobilį UAB „Transkaras“ ir neturi pareigos grąžinti automobilio ieškovui.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Sandoris taip pat pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių perleisdamas jam turtą už mažesnę sumą nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimą konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą). Nustatinėjant actio Pauliana instituto dar vieną taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Automalonė“ apie pareikštą ieškinį ir iškeltą bylą sužinojo tik 2015-09-26 (1 t., 34 b. l.), pirminiame ieškinyje nebuvo keliamas ginčas actio Pauliano pagrindu, o patikslintas ieškinys atsakovui įteiktas 2015-10-16 (1 t., 126 b. l.). t. y., jau po ginčo sandorio sudarymo, todėl sutiktina su atsakovo atstovų argumentais, jog sudarant ginčo sandorį atsakovai nežinojo apie ieškovo inicijuotą ginčą teisme. Ieškovas neįrodė, kad apie susitarimo priedą Nr. 2 atsakovai žinojo anksčiau. K. J. ar liudytojams P. S. ir V. U. ieškovas neužsiminė, jo nepateikė ir policijai, minėtas priedas buvo pateiktas į bylą ir juo pasiremta tik pareiškus ieškinį teisme. Be to, ieškovas neįrodė, kad susitarimo priedas Nr. 2 egzistavo, atsakovas iki teisminio proceso apie tokį priedą nežinojo, manė ir mano, kad tai yra suklastotas dokumentas, kreipimasis ieškovo į atsakovą su reikalavimu grąžinti automobilį ir į ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios nepriėmė jokio procesinio sprendimo atsakovo atžvilgiu, neįrodo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio, todėl sudarytas sandoris niekaip nepažeidžia ieškovo teisių ir interesų. Be to, A. J. nėra kreditorius atsakovo UAB „Automalonė“ atžvilgiu, dėl to atsakovas buvo įsitikinęs visada, todėl sudarė ginčo sandorį. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas neįrodė, jog dėl minėto sandorio atsakovas tapo nemokus arba jo nemokumas sumažėjo, ar kitaip jis pažeidė A. J. interesus, kad teismui galimai patenkinus ieškinį, atsakovas negalėtų atsiskaityti su ieškovu, todėl taip ir neaišku, kuo ginčo sandoris pažeidžia A. J. interesus.