Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su dalimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D. T. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistųjų R. M., D. T. ir A. T. solidariai priteista 222,84 Eur turtinei žalai, susidariusiai dėl nukentėjusiojo J. Č. gydymo išlaidų atlyginti

J. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų R. M., D. T., A. T. solidariai priteista 1 000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

D. T. turtui – 1 222,84 Eur, leidžiant kas mėnesį disponuoti 600 Eur, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendis taip pat buvo priimtas ir nuteistųjų R. M. ir A. T. atžvilgiu, tačiau dėl jų atžvilgiu priimto nuosprendžio skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, R. M. ir A. T. 2023 m. vasario 5 d., apie 20.30 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai tyčia sudavė rankomis ir kojomis tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių J. Č. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvas veide, abiejų pečių, krūtinės, abiejų žąstų ir kairio dilbio srityse, nubrozdinimus veide ir abiejų alkūnių srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. D. T. kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens apžiūrų protokolai, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybinis pranešimas. Teismas konstatavo, kad tarp nuteistųjų smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o nuteistieji veikė netiesiogine tyčia.

2.2. Skirdamas bausmę D. T. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad D. T. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirba, nurodo turintis mažametį vaiką. Teismas konstatavo, kad D. T. nusikalstamas veikas daro nuolat, anksčiau jam buvo skirtos arešto ir laisvės apribojimo bausmės, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu ir nusprendė paskirti jam didesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti, nes anksčiau skirtos švelnesnių rūšių bausmės neturėjo įtakos D. T. elgesiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama D. T. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. D. T. nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl bausmės skyrimo.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. T., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. T. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. T. anksčiau yra teistas net 6 kartus, jo atžvilgiu yra taikytos tiek baudos, tiek laisvės apribojimo tiek arešto bausmės, tačiau šios bausmės nepadarė įtakos jo elgesiui. Be to, nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praėjus mažiau nei mėnesiui po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuosprendyje pabrėžė, kad nuteistasis teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir nors prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau gailėjosi tik dėl to, jog važiavo pas R. M., nukentėjusiojo neatsiprašė net teisiamojo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo pripažinti nuteistojo D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes. Nors prisipažinimo momentas neturi lemiamos reikšmės, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011, 2K-55/2012).

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas dėl alkoholio vartojimo, ketina atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau nuteistasis apeliacinio skundo padavimo metu dar nebuvo atsiprašęs nukentėjusiojo, net pačiame apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl alkoholio ir draugų įtakos, tokiu būdu nors ir pripažįsta, kad ir pats yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau bando dalį kaltės perkelti kitiems asmenims ir aplinkybėms. Vertinant teismų praktikoje išdėstytą nuomonę, kad nuoširdžiu gailėjimasis laikomas tuomet, kai asmuo iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ir sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, nelaikytina, kad D. T. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o skunde nurodomi teiginiai dėl ketinimo atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą yra deklaratyvaus pobūdžio.

12. Skirdamas bausmę D. T., pirmosios instancijos teismas nustatė tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų nuobaudų nemoka. Paskirtų administracinių baudų nesumokėjimas taip pat dar labiau patvirtina išvadą, kad nuteistojo teiginiai apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam yra deklaratyvaus pobūdžio. Bylos duomenimis D. T. užsiima individualia veikla. Kartu su apeliaciniu skundu D. T. pateikė informaciją apie neseniai gimusį mažametį vaiką.

13. Tai, kad nuteistasis pradėjo spręsti savo problemas dėl alkoholio vartojimo ir jas pripažįsta, yra vertintina teigiamai, tačiau šiuo atveju tai taip pat nėra ta aplinkybė dėl kurios D. T. reikėtų skirti švelnesnę bausmę ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo ne kartą teistas, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikomos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, į rūšinį padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai apeliantui parinko laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą.

14. Sprendžiant dėl paskirtos bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai nustatė bausmės dydį, didesnį nei sankcijos vidurkis. Kolegija sprendžia, kad švelninti paskirtą bausmę pagrindų nėra.

15. Iš apeliaciniame skunde pateikto prašymo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir pasisakymo teismo posėdžio metu, galima spręsti, kad nuteistasis alternatyviai prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

16. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo rūšis ir paskirtos bausmės dydis leistų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti ir antrąjį kriterijų – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

18. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad įvertinus kaltininko asmenybę, tai yra tai, kad asmuo daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo skiriamos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, tačiau D. T. ir vėl nusikalto, paskutinį nusikaltimą padarė praėjus mėnesiui po teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šios bausmės atlikimo laikotarpiu, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

19. Kauno apygardos teismui 2023 m. gruodžio 13 d. buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma Nr. APD-2023-16860 dėl 143,33 eurų išieškojimo iš nuteistojo D. T. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. T..

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo nuspręsta nuteistajam D. T. paskirti gynėją. Šiuo atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, apeliacinis skundas atmetamas, todėl iš nuteistojo išieškotinos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti.

21. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Iš D. T. valstybės naudai priteisti 143,33 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuteistojo gynėjo paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.