Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą (statybos darbai ), teistas:

1) 2016-06-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22:00 iki 6:00 val. būti namuose, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. 2016-11-03 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

2) 2016-12-15 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016-11-03 nutartimi, galutinė bausmė 65 parų areštas. 2017-02-17 bausmę atlikęs;

3) 2019-03-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 50 MGL baudos bausmė;

4) 2021-04-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju pagal BK 284 str. 1 d., paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2021-11-26 išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus;

5) 2023-01-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6) 2023-03-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, pridėta 2023-01-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalis (3 mėnesiai |) ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2023-01-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 48 str. 4 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., BK 48 str. 5 d. 4 p. paskirti draudimai bei įpareigojimai :

- įpareigoti 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

- įpareigoti pradėti dirbti arba tęsti darbą, jeigu iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti;

bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji R. M., A. T. ir D. T. 2023 m. vasario 5 dieną, apie 20.30 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)veikdami bendrai tyčia sudavė rankomis ir kojomis tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių J. Č. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvas veide, abiejų pečių, krūtinės, abiejų žąstų ir kairio dilbio srityse, nubrozdinimus veide ir abiejų alkūnių srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2023-02-05 kartu su D. ir A. T. namuose pas S. M. vartojo alkoholį, išgėrė gal du butelius degtinės. Kažkuriam iš T. paklausus, kodėl jis toks liūdnas, atsakė, jog kaimynas J. Č. šmeižia jo žmoną, pasakoja kitiems, kad su ja santykiavo. Jie pasiūlė nueiti pas kaimyną pasikalbėti. Jis, A. T., D. T. nuėjo prie J. Č. namo. Kažkuris iš T. pabeldė į duris, o jis stovėjo šiek tiek toliau. J. Č. išėjus per duris, kažkuris iš T. jam sudavė. Kuris sudavė- nematė, nes stovėjo nuo durų 3-4 m atstumu ir buvo tamsu. Matė, kad J. Č. nukrito prie durų, buvo kaip suklupęs. Jis priėjęs sudavė J. Č. gal apie penkis smūgius rankomis. Tuo metu prie J. Č. buvo ir D. T., o A. T. turbūt stovėjo toliau. Į kurią vietą jis pats sudavė smūgius tiksliai negali pasakyti, kiek atsimena, į galvą nesudavė. Jam suduodant smūgius J. Č. visai sukrito. D. T. nukritusiam J. Č. sudavė dar kelis smūgius, tačiau kuo ir į kurias vietas, tiksliai nematė, tik matė, kad kažkas juda. A. T. tuo metu buvo šone, maždaug per du metrus nuo jo ir turbūt nieko nedarė. Kai J. Č. sukrito, jis pasakė, kad jau gana, A. T. taip pat sakė, kad jau užteks ir visi parėjo pas jį į namus, toliau vartojo alkoholį. Jam buvo nubrozdintas rankos krumplys, o kaip kiti atrodė-nekreipė dėmesio.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti kaltinamojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 141-142 bylos lapas). Be kitų aplinkybių nurodęs, kad Jonui nukritus ant žemės jie visi trys sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad tokie parodymai neteisingi,. Jis tyrėjai sakė, kad nematė, kas J. Č. mušė, o kodėl ji protokole užrašė kitaip- nežino. Apklausos protokolo neskaitė, o tik pasirašė.

Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 300 eurų neturtinės žalos. Dirba pagal verslo liudijimą. Mėnesio pajamos 500-600 eurų, turi tris mažamečius vaikus.

Kaltinamasis D. T. parodymus duoti atsisakė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti kaltinamojo D. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 44-47, 52-53 bylos lapas). Apklaustas kaip įtariamasis 2023-02-08 D. T. parodęs, kad 2023-02-05 pas draugą R. M., gyvenantį Liudvinave, vartojo alkoholį. Begeriant išsišnekėjo su R., kad jis pyksta ant kaimyno dėl kažkokių tai asmeniškumų. Begerdami sugalvojo, kad reikia nueiti pas tą kaimyną ir pasišnekėti. Tada jis, jo brolis A. ir R. nuėjo į gretimą namą. Nuėjus prie to namo kažkuris pabeldė, jei gerai atsimena, į namo duris. Kuomet iš namo išėjo vyriškis, jie lyg tai jo kažko paklausė ir kažkuris iš jų- ar jis, ar brolis- sudavė vieną smūgį tam vyriškiui ir prasidėjo muštynės. Jie visi trise mušė tą vyriškį rankomis, o vėliau, kai jis parpuolė, ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kas ir kiek smūgių, į kur sudavė, pasakyti negali, tikrai neatsimena, viskas vyko labai greitai. Kiek jis galėjo suduoti tam vyriškiui smūgių įvardinti negali, bet tikrai sudavė ir rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5. Smūgius sudavė ir A., ir R.. Po kiek laiko mušimas baigėsi ir jie grįžo atgal pas S. vartoti alkoholio. Vyriškio, kurį jie mušė, nepažįsta, matė jį pirmą kartą, tik žino, kad jis R. kaimynas. Sumušti tą kaimyną neplanavo, tačiau viskas gavosi ekspromtu ir greitai. Muštynės vyko labai greitai, todėl smulkiai aplinkybių įvardinti negali. Jis jokių asmeniškumų su tuo vyriškiu neturėjo. Dėl to ką padarė jis nuoširdžiai gailisi. Padarytą žalą atlygins geranoriškai.( 2 t., b.l.44-47,52-54)

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad nukentėjusiojo nemušė, neturi ko gailėtis. Ant jo rūbų buvo rastas gal R. M. kraujas, gal jį aptaškė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti kaltinamojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 102-105,110-112). Apklaustas kaip įtariamasis 2023-02-08 A. T. parodęs, kad įtarimo esmę suprato, kuo yra įtariamas neprisipažįsta. 2023-02-05 pas R. vartojant alkoholį, R. išsipasakojo, kad jo kaimynas kažkokių šnektų prišnekėjo apie jį ar jo žmoną. Tada sugalvojo, kad reikia eiti išsiaiškinti pas tą kaimyną. Pas tą kaimyną ėjo jis, D. ir R.. Nuėjus į gretimą namą, kuriame gyveno R. kaimynas, D. su R. baladojo į duris. Netrukus į lauką išėjo kaimynas. Tam kaimynui išėjus į lauką, ar D., ar R. pradėjo mušti jį į galvą. Kiek , kuris ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius, pasakyti negali, buvo tamsu ir nematė. Jis pats jokių smūgių nesudavė, tik stovėjo šalia, dar traukė į šoną D. su R., kad nemuštų to vyriškio. Tas vyriškis nuo suduotų smūgių buvo parpuolęs ant žemės. Muštynės įvyko labai greitai. Jis nustūmė D. ir R. nuo to vyriškio, kad nemuštų ir pasibaigus muštynėms, jie išėjo iš to vyriškio kiemo atgal pas S., toliau vartojo alkoholį. Neprisipažįsta dėl to, kad jis tikrai to žmogaus nemušė ir nesudavė jam nei vieno smūgio.

Nukentėjusysis, J. Č. parodęs, kad vakare, apie 20.30 val., jam būnant namuose, kažkas pabeldė į langą. Jis atidarė duris. R. M. stovėjo prie pat durų, buvo užsidėjęs kapišoną. Kiti du stovėjo už kokių 2 metrų. Pasakęs „ką, neatpažinai“, R. M. sudavė smūgį ranka į veidą, nuo šio smūgio jis nenukrito. Po R. M. smūgio subėgo visi ir prasidėjo smūgiai- mušė rankomis, spardė, jis nukrito ir nukritusį toliau mušė į visą kūną, net nežino, kiek ten tų smūgių buvo suduota, bet daug, visi trys mušė, nebuvo jam kada gintis, jiems nieko nesakė, buvo praradęs sąmonę. Prisimena, kad dviese, t. y. T., buvo pakėlę jį už rankų, o R. M. kirto ranka ar koja, jis vėl nukrito ir jie nuėjo. Sugyventinė negirdėjo muštynių, o kai sugrįžo į kambarį, tai jo neatpažino-veidas buvo sutinęs, bėgo kraujas iš nosies, iš lūpos, ant rūbų taip pat buvo kraujo. Buvo pristatytas į ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir išleido į namus. Buvo nustatyta daugybė sumušimų, šonkaulių lūžis, galvos trauma. Ambulatoriškai gydėsi tris mėnesius, vartojo vaistus nuo skausmo. Anksčiau buvo šonkaulių trauma, bet ne tos pusės. Tuo metu dirbo statybose, turėjo nedarbingumą tris mėnesius. Prašo tenkinti civilinį ieškinį, nes dėl sužalojimo negalėjo tris mėnesius eiti į darbą, pirko vaistus, patyrė skausmus, pergyvenimus, dar ir dabar svaigsta galva. Su R. M. jokių santykių neturėjęs, jo žmonos nešmeižęs..

Liudytoja R. P. parodė, kad apie 20.30 val. kažkas pabeldė į langą ir J. Č., galvodamas, kad atvažiavo darbdavys, išėjo į lauką. Kas vyko lauke, ji nematė ir negirdėjo. Kai sugrįžo į namus, jo veidas buvo visas kraujuotas, sutinęs, viena ranka išrengta iš rūbų (buvo apsirengęs juodos spalvos palaidinę). Pasakė, kad jį sumušė R. M. su kartu atėjusiais, kad buvo keli, mušė visi, kad buvo praradęs sąmonę. Ji išėjusi į gatvę pamatė, kad vaikinai nuėjo pas R. M.. Iš karto paskambino „112“, atvažiavo policija , iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo lūžę J. Č. šonkauliai, sutrenkta galva. Gydėsi tris mėnesius, svaigo galva ir negalėjo tris mėnesius dirbti, o po to, kai jau negalėjo tęsti laikino nedarbingumo, buvo nemokamose atostogose. Namuose gydėsi vaistais, gėrė vaistus nuo spaudimo, nuo skausmo. Dar ir dabar jam būna galvos skausmai, tačiau dirba tą patį darbą.

Liudytojas S. M. parodė, kad pas jo žentą R. M. buvo atvažiavę kiti du kaltinamieji, visi vartojo alkoholį. Jis tik kitą dieną iš R. M. sužinojo, kad įvyko konfliktas su kaimynu, kad jis su kitais dviem kaltinamaisiais nuėjo pas kaimyną J. Č. ir visi kartu jį sumušė. Ar pasakojo kaip sumušė, neatsimena. Dėl ko įvyko konfliktas- nežino, su J. Č. nebendrauja.

2023-02-06 Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-02-05 dirbant kartu su vyr. patruliu M. R. apie 20:49 val. iš Marijampolės AVPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)apie 20:30 val. 5 asmenys sumušė pranešėjos vyrą. Atvykus nurodytu adresu pasitiko J. Č. (blaivus) ir R. P.. Ant J. Č. galvos matėsi kraujuojančios žaizdos, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. J. Č. paaiškino, jog išgirdo, kad kažkas beldžia į langus, išėjo į lauką ir jį užpuolė apie 4-5 asmenys, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sumušę asmenys nuėjo pas R. M.. Nuėjus į namą, pažymėtą Nr. 38, duris atidarė R. M., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,65 prom. neblaivumas). Ant R. M. dešinės rankos pirštų matėsi žaizdos. Paklausus, kur susižalojo, šis atsakė, kad buvo pasileidusi ožka, kurią jis gaudė ir grandinė apsivyniojusi aplink pirštus jį sužalojo. Namo kieme esančiame kitame pastate rasti: D. T. gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,43 prom. neblaivumas) A. T. gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas neblaivumas 0,72). Šie asmenys teigė, visą laiką buvo čia ir vartojo alkoholį. Ant D. T. dešinės kojos bato matėsi rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. D. T. atsakė, kad nežino iš kur atsirado šios dėmės. Ant A. T. kelnių bei megztinio matėsi rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. A. T. atsakė, kad šios dėmės yra nuo seniai. (1 t., b.l. 15-17)

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 ARYE-0398 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2023-02-05 21.15 val. D. T. nustatytas 1,43 promilių girtumas, 2023-02-05 21.25 val. R. M. nustatytas 1,65 promilių girtumas, 2023-02-05 21.32 val. A. T. nustatytas 0,72 promilių girtumas, 2023-02-05 21.10 val. J. Č. nustatyta 0,00 promilių.( 1t., b.l. 97-100)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matomas vieno aukšto medinis namas. Šalia namo pridėta įvairių daiktų. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta.( 1t., b.l. 8-14)

2023-02-06 J. Č. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023-02-05 apie 20:30 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam trumpam išėjus į lauką ir atidarius duris, jį be jokios priežasties užsipuolė ir pradėjo mušti 4-5 asmenys, kurie sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas- į galvą, krūtinę, rankas, pilvo sritį, nuo ko jautė fizinį skausmą. J. Č. įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą( 1t., b.l.18-22)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. Č. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 (R. M. nuotrauka), paaiškindamas, kad tai yra jo kaimynas R., kuris 2023-02-05 apie 20:30 val., atėjęs su kitais asmenimis pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius rankomis ir kojomis jam į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo sužalotas. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų ir jis yra jo kaimynas.(( 1t., b.l. 51-58)

Teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2023-02-07 specialisto išvadoje Nr. G89/2023 (09) nurodoma, kad J. Č. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos sumušimas, o taip pat kraujosruvos veide, abiejų pečių, krūtinės, abiejų žąstų ir kairio dilbio srityse, nubrozdinimai veide ir abiejų alkūnių srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriausniais daiktais, galimai 2023-02-05 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui; sužalojimai nėra pavojingi. Klinikiniais duomenimis konstatuotas šonkaulių lūžimas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis buvo padarytas iki aplinkybėse minimo įvykio. J. Č. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturiolika trauminių poveikių. J. Č. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kietais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais. J. Č. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.(1t., b.l.47-48)

R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) kur gyvena R. M., jis parodė namelį ir paaiškino, kad šiame namelyje jis kartu su uošviu S. ir draugais A, ir D. T. įvykio dieną vartojo alkoholį. Po to parodė kryptį link adreso (duomenys neskelbtini)bei paaiškino, kad šia kryptimi keliu nuėjo su D. ir A. pas kaimyną J. Č. į jo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)Priėjus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)įtariamasis R. M. parodė į namą ir paaiškino, kad šiame name gyvena kaimynas J. Č.. Atėjus į namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), R. M. parodė vietą, kurioje jis atsistojo tik atėjus į kaimyno kiemą, o kažkuris iš draugų, arba D. T., arba A. T. pabarškino į namo langą, kad kaimynas Jonas išeitų iš namų. Po to įtariamasis R. M. parodė vietą kieme ir paaiškino, kad šioje vietoje buvo mušamas kaimynas J. Č.. Paaiškino, kad kaimyną mušė visi trys, t. y. jis, A. T. ir D. T. (1t., b.l.156-165)

2023-02-06 R. M. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad R. M. sutikimu, apžiūrimas jo kūnas adresu (duomenys neskelbtini). Vyras vilkėjo juodos spalvos megztinį, juodos spalvos sportinio stiliaus kelnes, rudos spalvos gumines šlepetes. Ant vyro dešinės rankos pirštų matosi kraujuojančios žaizdos.(1t, b.l. 132-136)

2023-02-06 D. T. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad D. T. sutikimu apžiūrimas jo kūnas, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras vilkėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avėjo juodos spalvos sportinio stiliaus batus. Ant dešinės rankos plaštakos nugarėlės matomi paraudimai. Ant avimo dešinės kojos bato šono matomos rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. (2t., b.l.34-39)

2023-02-06 A. T. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad A. T. sutikimu apžiūrimas jo kūnas, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras vilkėjo juodos su raudos spalvos striuke, šviesiomis kelnėmis, avėjo juodos spalvos sportinio stiliaus batais. Ant vyro kelnių dešinėje pusėje matoma rausvos spalvos dėmės panašios į kraują, taip pat ant kairės pusės kelnių matome rausvos spalvos dėmes panašias į kraują. Daugiau reikšmingų bylai objektų nepastebėta.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. M. pateikė rūbus, kuriuos dėvėjo įvykio metu, t. y. juodos spalvos sportinį kostiumą (1 t., b. l.119-122). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi įtariamojo R. M. įvykio metu dėvėti rūbai, t. y. juodos spalvos sportinis bliuzonas ir juodos spalvos sportinės kelnės. Raudonos spalvos dėmių ant sportinio bliuzono nesimato. Kelnių kairėje pusėje ties kišene ir ant dešinės kelnių klešnės ties kelio sritimi yra matomi nešvarumai.(2t., b.l. 91-97)

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. Č. pateikė rūbus, kuriuos dėvėjo įvykio metu, t. y. marškinėlius ir kelnes ( 1 t., b. l. 59-60). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo J. Č. įvykio metu dėvėti rūbai, t. y. marškinėliai trumpomis rankovėmis ir kelnės. Marškinėliai trumpomis rankovėmis yra juodos spalvos. Ant marškinėlių yra matomos raudonos spalvos dėmės ir kiti nešvarumai. Raudonos spalvos dėmės yra matomos ties kaklo sritimi bei rankovėmis. Ant kelnių dešinės pusės klešnės yra matomos raudonos spalvos dėmės.( 1t., b.l. 63-71)

Motyvuojamoji dalis

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad visų trijų kaltinamųjų kaltė įrodyta visiškai, nors kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino, paaiškindamas, kad nukentėjusiojo jis nemušė. Nukentėjusysis J. Č. tvirtina, kad jam smūgius tiek rankomis tiek kojomis sudavė visi trys kaltinamieji. Dėl vartojamo fizinio smurto intensyvumo, smūgių gausos detaliai detaliai jis neįsidėmėjo, kiek, kuris kaltinamais ir į kurias vietas smūgių sudavė, tačiau aiškiai nurodė reikšmingą detalę, t. y. kad gerai prisimena, jog kaltinamieji D. T. ir A. T. jį pakėlė už rankų, o kaltinamasis R. M. sudavė jam stiprų smūgį, nuo kurio jis nukrito. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymų dėl suduotų smūgių gausos- išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti keturiolika trauminių poveikių, todėl neabejotinai suprantama, kad nukentėjusysis visų prieš jį naudotų fizinio smurto veiksmų detaliai neįsidėmėjo. Bylos duomenys ( tikrinimo alkotesteriu duomenys ) patvirtina, kad nukentėjusysis, priešingai negu kaltinamieji, įvykio metu buvo blaivus, taigi, jis galėjo teisingai įsiminti, atgaminti įvykio aplinkybes. Kaltinamieji D. T. ir A. T. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, o kaltinamojo R. M. parodymai dėl kaltinamojo A. T. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Jų duodamų parodymų teisingumui bei kitų byloje surinktų įrodymų teisingumo patikrinimui vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti šių kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nepripažinti jų įrodymais ( BPK 20 straipsnis) nėra jokio pagrindo ir jie vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis R. M., tiek kaltinamasis D. T. patvirtinę, kad nukentėjusįjį J. Č. mušė visi trys. Nors kaltinamasis R. M., perskaičius jo parodymus , paaiškino, kad protokolas surašytas neteisingai, jis taip tyrėjai nesakė, tačiau sprendžiant dėl jo duotų kaip įtariamojo parodymų teisingumo pažymėtina, kad aplinkybę, jog nukentėjusįjį J. Č. jie mušė visi trys, jis nurodęs ir kito proceso veiksmo, t. y. jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis A. T. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, o kaip matyti iš bylos duomenų visi kaltinamieji yra draugai, taigi, kaltinamojo R. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamieji šiuos parodymuose kiekvieno iš jų veiksmų nedetalizuoja, tačiau kaip ir dėl nukentėjusiojo parodymų, atsižvelgiant į panaudoto fizinio smurto apimtį, intensyvumą, į tai, kad viskas vyko labai trumpą laiką, akivaizdu, kad jie kito veiksmų įdėmiai nesekė ir konkretizuoti negali. Iš bylos rašytinių įrodymų – asmens apžiūrų protokolų, matyti, kad ant visų kaltinamųjų iš karto po įvykio rasti smurto vartojimą patvirtinantys duomenys. Ant kaltinamojo R. M. rankų- švieži kraujuojantys sužalojimai, ant kaltinamojo D. T. rankų- paraudimai, o ant bato- rausvos spalvos, panašios į kraują dėmės, ant kaltinamojo A. T. rūbų – rausvos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Iš nukentėjusiojo, liudytojos R. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis buvo stipriai sužalotas, jo veidas buvo kraujuotas. Įvertinus policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, tarnybinio pranešimo duomenis ir kaltinamųjų parodymus dėl šių jų apžiūros metu nustatytų aplinkybių, matyti, kad kaltinamieji skirtingai aiškino jų atsiradimo aplinkybes.: kaltinamasis R. M. policijos pareigūnams nurodė, kad taip jį sužalojo naminis gyvūnas, o teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po įvykio jam buvo sužalotas krumplys, kaltinamasis D. T. policijos pareigūnams paaiškinęs, kad nežino, iš kur atsirado rausvos spalvos dėmė ant jo bato, kaltinamasis A. T. policijos pareigūnams iš karto po įvykio parodęs, kad rausvos spalvos dėmė ant jo kelnių bei megztinio yra nuo seniai, o teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad galėjo jį ištepti R. M. ar aptaškyti. Taigi visų šių duomenų visuma, t. y. nukentėjusiojo parodymai, BPK 276 straipsnio 4 d. tvarka ištirti kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmens apžiūrų protokolų duomenys bei teismo medicinos specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, suduodami smūgius rankomis ir kojomis veikdami bendrai naudojo visi trys kaltinamieji. Nors nukentėjusysis parodė, kad dėl kaltinamųjų pavartoto fizinio smurto jam buvo padaryti ne tik paviršiniai sužalojimai, tačiau ir šonkaulių lūžimas, tačiau teismo medicinos specialisto išvada, pateikta išanalizavus medicininius dokumentinius nukentėjusiojo ištyrimo duomenis patvirtina, kad klinikiniais duomenimis konstatuotas šonkaulių lūžimas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis buvo padarytas iki aplinkybėse minimo įvykio, ką patvirtinęs ir pats nukentėjusysis.. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Neabejotinai nustatyta, kad tarp visų trijų kaltinamųjų tyčinių veiksmų -smūgių rankomis ir kojomis sudavimo-ir pasekmių-nukentėjusiojo kūno sužalojimo, konstatuoto teismo medicinos specialisto išvadoje, yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamieji sudavė intensyvius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, smūgių stiprumą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis nuo smūgių nukrito, matėsi išoriniai sužalojimai jau fizinio smurto vartojimo metu ( kraujas) , tai neabejotinai įrodo, kad jie sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingi. Neabejotina, kad kaltinamieji veikė tyčia, iš asmeninių paskatų, siekdami išsiaiškinti dėl kaltinamojo R. M. nurodomo nukentėjusiojo elgesio apkalbant jo sutuoktinę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 222,84 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiojo J. Č. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t, b.l.88-91).

Ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamieji R. M. ir D. T. ieškinį pripažino visiškai, kaltinamasis A. T. ieškinio nepripažino motyvuodamas tuo, kad jis nukentėjusiojo nemušė, jam sužalojimų nepadarė, todėl nėra atsakingas ir už jo gydymo išlaidas. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamųjų kaltė tyčia bendrais veiksmais smurtaujant prieš nukentėjusįjį J. Č. ir jį sužalojant įrodyta visiškai. Dėl šių jų kaltų veiksmų buvo teikiamos medicinos paslaugos nukentėjusiajam ir padaryta turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokant nukentėjusiosios gydymo išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, tame tarpe ir gydymo išlaidos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, turi būti atlyginamos. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais kaltinamieji nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė kūno sužalojimus, dėl kurių gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, ši institucija turi teisę pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamieji solidariai.

Civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą (222,84 eur) iš solidariai kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. , 6.280 str.).

Nukentėjusysis J. Č. pareiškęs 3500 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, jog kaltinamųjų buvo sumuštas, įvykio metu buvo praradęs sąmonę, išvežtas į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros buvo išleistas į namus, tačiau tris mėnesius buvo nedarbingas ir dar dvi savaites nemokamose atostogose. Šiuo metu vis dar jaučia sumušimo pasekmes- galvos ir krūtinės skausmai, dėl ko sunku dirbti. ( 1 t., b. l. 40-41).

Kaltinamasis R. M. ieškinį pripažino iš dalies, sutikdamas atlyginti 300 eurų neturtinę žalą, kaltinamieji D. T. ir A. T. ieškinio nepripažino. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais bendrais kaltinamųjų veiksmais, sužalojant jo sveikatą . Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis J. Č. patyrė didelį pažeminimą, fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto ir pasekmių, negalėjimo dirbti, matomų sužalojimų veido srityje. Tačiau sudėtingas gydymas dėl patirtų sužalojimų jam nebuvo taikomas, gydėsi tik ambulatoriškai. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas apie tris mėnesius, tačiau teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad klinikiniais duomenimis konstatuotas šonkaulių lūžimas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis buvo padarytas iki aplinkybėse minimo įvykio, taigi šis sužalojimas ir ilgas nukentėjusiojo nedarbingumas nesusijęs su kaltinamųjų neteisėta veika. Ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui nenustatyta, nukentėjusysis dirba tą patį darbą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –1000 eurų. Kiekvienas iš kaltinamųjų, kaip bendrininkų grupės narys, turi solidarią pareigą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą visą žalą, kaip bendrą nusikalstamos veikos rezultatą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.6 str. 4 d.). Esant šioms aplinkybėms priteistina solidariai iš kaltinamųjų 1000 eurų civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., civilinio kodekso 6.249 str., 6.263 str. 2d.).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikaltimo. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu,i bei nusikaltimą padarė bendrininkų grupė.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikaltimą padarė bendrininkų grupė.

Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto recidyvistas, nusikaltimą padarė bendrininkų grupė. Kaltinamasis nors paaiškino, kad kaltu prisipažįsta, teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, dėl savo veiksmų nebuvo nuoširdus, iš pradžių nurodė, kad galisi tik dėl to, jog važiavo pas R. M., nukentėjusiojo net teisiamojo posėdžio metu neatsiprašė, todėl jo po kaltinamojo akto perskaitymo duotą paaiškinimą, kad kaltu prisipažįsta, nėra pagrindo vertinti kaip BK 59 str. 1d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis R. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė . Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas, žymiai mažesniam negu sankcijos vidurkis laikotarpiui, paskiriant pareigą atlyginti turtinę ir dalį neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, intensyvi priežiūra neskirtina ( BK 48 straipsnio 3 d., 4 d. 1 p., 3 p., 6 d. ) Teismo manymu, pareiga atlyginti tiek turtinę žalą valstybinei ligonių kasai, tiek neturtinę žalą pačiam nukentėjusiajam darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, padėtų suvokti savo elgesio pasekmes.

Kadangi byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

Kaltinamasis A. T. neteistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, nedirba. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas, artimam sankcijos vidurkiui laikotarpiui, paskiriant pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir dalį neturtinės žalos bei atlikti neatlygintinus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, intensyvi priežiūra neskirtina ( BK 48 straipsnio 3 d., 4 d. 1 p., 2 p., 6 d..). Teismo manymu, pareiga atlyginti tiek turtinę žalą valstybinei ligonių kasai, tiek neturtinę žalą pačiam nukentėjusiajam darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, padėtų suvokti savo elgesio pasekmes.

Įpareigojimas atlyginti dalį žalos per nustatytą terminą yra kiekvieno iš kaltinamųjų bausmės sąlyga, tačiau tai nekeičia nuosprendžio dėl civilinio ieškinio tenkinimo priteisiant žalą solidariai ir neatleidžia visų kaltinamųjų nuo pareigos solidariai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamasis D. T. teistas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, dirba, nurodo, jog turi mažametį vaiką. Kaltinamasis sistemingai daro nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto vartojimu prieš asmenį. Jam buvo skirtos bausmės areštas, laisvės apribojimas. Šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu, po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme už kito nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip ir ankstesnio teistumo atveju, už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, pateiktas teismui teikimas dėl bausmės pakeitimo į areštą. Visos šios aplinkybės rodo, kad ankstesni teistumai, skiriamos bausmės jo nusikalstamo elgesio pokyčiams jokios įtakos nedaro, naujas nusikalstamas veikas daro netgi esant jo elgesio apribojimams paskiros bausmės pagrindu. Nors kaltinamasis nurodo, jog dirba, turi mažametį vaiką, tačiau jo darbas nėra pastovaus pobūdžio, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad su vaiku kartu negyvena, vyksta civilinis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skiriant bausmę ir jos atlikimo sąlygas teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo- nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau jis, turėdamas galimybę, net neatsiprašė nukentėjusiojo, to nepadarė net teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimu padarytos žalos neatlyginęs. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamais tinkamai nevertina savo veiksmų neteisėtumo ir pasekmių ir, nors yra jauno amžiaus, tačiau nesistengia gyventi laikydamasis teisės normų reikalavimų. Ankstesnės švelnesnės bausmės jam nėra veiksmingos.

Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už vidurkį.

Kadangi byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. T. nusikalto jau ne pirmą kartą, ankstesnės bausmės ir jų rūšis, nesusjjusi su jo laisvės atėmimu, nebuvo veiksmingos, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus atlikimo, todėl BK 75 straipsnis netaikytinas.

Kaltinamasis D. T. nusikaltimą padarė po 2023-01-09 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tačiau prieš priimant 2023-03-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, kuriuo bausmė, paskirta 2023-01-09 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu subendrinta. Esant šioms aplinkybėms, bausmė, skirtina už šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymą bendrintina BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu su 2023-03-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją keičiant BK 65 straipsnio 1d. 1 p „b“ papunkčio pagrindu į laisvės atėmimo bausmę (neatlikta bausmės dalis 6 mėn. 11 d. laisvės apribojimo, kas atitinka 3 mėn. 5 d. laisvės atėmimo). Pridėtina minimali laisvės atėmimo bausmės rūšies dalis- 3 mėnesiai laisvės atėmimo ( BK 50 straipsnio 2 d., 63 straipsnio 4 dalis).

2023-05-24 nutarimais skirtą kaltinamųjų D. T., A. T., R. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki nuosprendžio dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo J. Č. civilinių ieškinių priteisimo visiško įvykdymo, sumažinant turto apribojimo mastą iki priteistinų ieškinių dydžio, t. y. 1222,84 eur, kitų sąlygų nekeičiant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 70 (septyniasdešimt ) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos bei 300 (tris šimtus) eurų nukentėjusiajam J. Č. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 (dešimt ) mėnesių laisvės apribojimo.

Įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 70 (septyniasdešimt ) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos bei 300 (tris) šimtus eurų nukentėjusiajam J. Č. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio pagrindu prie šios bausmės pridėti dalį 2023 m. kovo 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos šio nuosprendžio priėmimo dienai laisvės apribojimo bausmės, pakeičiant ją į laisvės arttėmimą (3 mėnesius laisvės atėmimo ) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 ( vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš solidariai iš kaltinamųjų R. M., D. T. ir A. T. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 222,84 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus ir 84 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo J. Č. gydymo išlaidų atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Civilinio ieškovo J. Č. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš solidariai iš kaltinamųjų R. M., D. T. ir A. T. civiliniam ieškovui J. Č. 1000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

2023-05-24 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. T. turtui, apribojimo mastas-1222, 84 eurų, leidžiant kas mėnesį disponuoti 600 eurų, taikyti iki nuosprendžio dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo J. Č. civilinių ieškinių priteisimo visiško įvykdymo.

2023-05-24 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. T. turtui, apribojimo mastas-1222, 84 eurų, leidžiant kas mėnesį disponuoti 600 eurų, taikyti iki nuosprendžio dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo J. Č. civilinių ieškinių priteisimo visiško įvykdymo.

2023-05-24 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. M. turtui, apribojimo mastas-1222, 84 eurų, leidžiant kas mėnesį disponuoti 600 eurų, taikyti iki nuosprendžio dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo J. Č. civilinių ieškinių priteisimo visiško įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-nukentėjusiojo J. Č. sportines kelnes, juodos spalvos marškinėlius, saugomos Marijampolės apskr. VPK, grąžinti J. Č.;

-kaltinamojo R. M. juodos spalvos sportinį kostiumą, saugomą Marijampolės apskr. VPK, grąžinti R. M..

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.