Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-01-28 · Administracinė byla Nr. A-520-471-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-01-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-602-146-13Nutartis · 2013-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
A-520-471-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00354-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė (pran.)
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
E. N. S., J. O. D., A. G., D. G., S. P., J. K.
Pareiškėjas
J. D.
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A520-471/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00354-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui V. K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens E. N. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. N. S., J. O. D., A. G., D. G., S. P., J. K. dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymas) ir 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. sausio 6 d. įsakymas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog jam ir J. O. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, už kurios yra E. N. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. A1-783 leista rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – padidinti E. N. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 kv. m, t. y. trečdaliu laisvos įsiterpusios valstybinės žemės. Pareiškėjas argumentavo, jog rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, plane nurodyti sprendiniai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) bei patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Nurodė, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, patvirtintame Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, numatytas teritorijos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – komercinė teritorija, o skundžiamame 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakyme nurodyta, jog dalies teritorijos naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Pareiškėjo teigimu, pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sprendinius visą teritoriją tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) numatyta sujungti su jam priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamu įsakymu dalį teritorijos numatyta prijungti ne prie jam priklausančio žemės sklypo.

Pareiškėjas nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-4 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas (sprendinių brėžinys), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – padidinti E. N. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 kv. m, t. y. trečdaliu laisvos įsiterpusios valstybinės žemės. Dėl 2012 m. sausio 6 d. įsakymo neteisėtumo pareiškėjas nurodė tuos pačius argumentus, motyvuodamas, jog jis priimtas 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783 pagrindu. Taip pat teigė, jog rengiant planą buvo pažeista jo rengimo tvarka. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 26 punkto nuostatomis, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai). Argumentavo, jog, kaip besiribojančio su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu žemės sklypo savininkui, jam nebuvo pranešta apie parengtą žemės sklypo planą.

Nurodė, jog Aprašo 17 punkto 2 dalyje numatyta, kad rengiant planą reikia kreiptis sutikimo į žemės valdytoją. Teigė, jog byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos žemėtvarkos skyriaus sąlyginis sutikimas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gali būti padidintas valstybine žeme gavus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų atsisakymus prisijungti besiribojančios laisvos valstybinės žemės dalį. Nurodė, jog negavus sutikimų (atsisakymų) taip pat yra pažeista procedūra. Pažymėjo, jog pagal Aprašo 29 punktą besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas nustatyta tvarka informuotas buvo, o pareiškėjas, kaip kito gretimo sklypo savininkas, taip pat nebuvo informuotas.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog skundui dėl 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783 panaikinimo paduoti pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Argumentavo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A1-4 parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie parengtą žemės sklypo planą, nes informacija buvo paskelbta 2011 m. rugsėjo 12 d. Palangos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje ir nurodytas terminas (iki 2011 m. rugsėjo 23 d.) susipažinti ir informacijai gauti. Manė, jog nežymūs procedūrų pažeidimai neturi įtakos sprendimo teisėtumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. S. atsiliepimu pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentavo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuriuo pareiškėjas grindžia reikalavimus, yra panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2001 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-204/2001, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje Nr. A7-104/2001 paliko nepakeistą. Nurodė, jog ginčijamo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783 pagrindu parengtą planą 2011 m. rugsėjo 8 d. suderino Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, todėl manė, jog pareiškėjo teiginys, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. A1-783 prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 konstatavo, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimą taip pat grindė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2003 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-166/2003, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjos J. O. D. skundas dėl ginčo laisvos valstybinės fondo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priskyrimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-646/2003 konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatas J. O. D. ir E. N. S. turi vienodas galimybes įsigyti laisvą valstybinę 262 kv. m žemę, įsiterpusią tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), o specialusis paminklosauginis planas negali būti vienas iš faktorių, lemiančių sprendimo priėmimą J. O. D. naudai, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį specialiojo plano sprendiniai, kol jie nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra, – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, yra rekomendacinio pobūdžio.

Teigė, jog kelių besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus dėl pageidaujamo įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo dydžio, jis padalijamas po lygiai. Nurodė, jog sklypo dydis 312 kv. m, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo siekia pirkti trečdalį sklypo. Prašė nutraukti bylos dalį dėl 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783 panaikinimo, nes pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime nurodė, jog laisvos valstybinės žemės sklypo padalijimas greta esančių sklypų savininkams po 104 kv. m yra teisingas, todėl siūlė pareiškėjo skundo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. G., D. G. ir S. P. atsiliepimu pareiškėjo skundo prašė netenkinti.

Nurodė, jog yra pradėję rengti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kurio pagrindu bus prijungta laisvos valstybinės žemės sklypo dalis.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo J. D. skundą tenkino iš dalies: panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“; bylos dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. A1-783 leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – padidinti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 kv. m, t. y. trečdaliu laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, bei nustatė plano rengimo reikalavimus. Teismas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, 25 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 2, 12-20 ir 26-41 punktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011), konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti iš esmės pirmieji veiksmai žemės sklypo plano rengimo procese, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus sutikimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) padidinti laisva valstybine žeme, leido pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tai reiškia, jog skundžiamas aktas yra prielaida planavimo procesui pradėti, kurio metu priimtas galutinis dokumentas – planavimo proceso metu parengtas ir patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sukeliantis pareiškėjui materialinio pobūdžio teisines pasekmes. Šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nurodė, jog nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylos dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nagrinėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ teisėtumą, teismas pareiškėjo argumentus pripažino pagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog parengiamieji žemės sklypo plano darbai buvo atlikti iš esmės laikantis Aprašo 15-17 punktų reikalavimų, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 4 d. raštu davė sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padidintas laisva valstybine žeme, gavus žemės (duomenys neskelbtini) savininkų atsisakymus prisijungti besiribojančios laisvos valstybinės žemės dalį. Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į besiribojančių žemės sklypų savininkus informuodama, jog gautas prašymas leisti padidinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) laisva valstybine žeme, ir siūlydama išreikšti valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos per 20 darbo dienų. Pareiškėjas J. D. ir J. O. D. 2011 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautu raštu nurodė, jog pageidauja įsigyti visą laisvos valstybinės žemės sklypą, kuris būtų prijungtas prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Valią dėl laisvos valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo buvo išreiškę ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai A. G., D. G., S. P. ir J. K.. Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog besiribojančių žemės sklypų savininkai būtų pateikę notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, kaip reikalaujama pagal Aprašo 17.3 punktą, todėl buvo nustatytos lygios dalys parduodamo žemės ploto dydžio kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui.

Nurodė, kad Aprašo 26 punkte įtvirtinta, jog visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais. Vadovaujantis Aprašo 27 punktu, informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje. Konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad būtų įvykdytas Aprašo 29 punkto reikalavimas registruotu laišku informuoti apie parengtą žemės sklypo planą besiribojančių žemės sklypų savininkus, o būtent – pareiškėją J. D..

Teismo vertinimu, neinformavus pareiškėjo apie parengtą žemės sklypo planą, buvo paneigta jo teisė susipažinti su parengtu planu ir užkirstas kelias teikti pasiūlymus dėl plano savivaldybės administracijai, kuriuos savivaldybės administracija privalo išnagrinėti, vadovaujantis Aprašo 32 punktu. Teismas konstatavo, jog nebuvo užtikrintas procedūros viešumas, t. y. planavimo organizatorius neatliko veiksmų, kuriuos atlikti jį įpareigoja Aprašas bei Nuostatai. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-585/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje A556-440/2009; 2007 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-627/2008), konstatavo, jog, neužtikrinus pareiškėjo J. D. dalyvavimo plano rengimo procese, negalėjo būti derinamas parengtas žemės sklypo planas, nes, vadovaujantis Aprašo 33 punktu, turėjo būti teikiami derinti žemės sklypo planas ir dokumentai, įrodantys, kad Aprašo 28-30 punktuose nurodyti asmenys supažindinti arba kviesti susipažinti su parengtu sklypo planu. Nesant šių duomenų, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, negalėjo būti suderintas ir patvirtintas.

III.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą, pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2012 m. sausio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą Nr. A1-4 atmesti.

Mano, kad vienintelis motyvas, jog pareiškėjas nebuvo informuotas registruotu laišku apie parengtą žemės sklypo planą, kaip tai numatyta Aprašo 29 punkte, nėra pakankamas pagrindas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4.

Pabrėžia, kad pareiškėjas savo skunduose nurodė, jog apie pradėtą rengti ir parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą sužinojo iš Palangos miesto savivaldybės interneto tinklalapio, kas rodo, kad jam buvo prieinama informacija apie teritorijų planavimo procedūras ir jis turėjo galimybę susipažinti su parengtu žemės sklypo planu. Pabrėžia, kad pareiškėjas jau ne kartą buvo išreiškęs bei bylos nagrinėjimo metu patvirtino savo valią prisijungti visą valstybinės žemės sklypą, todėl jo neinformavimas registruotu laišku apie parengtą žemės sklypo planą nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2012 m. kovo 22 d. sprendimą nesivadovavo viešojoje teisėje galiojančiu turinio viršenybės prieš formą principu, pirmenybę teikė susiklosčiusių teisinių santykių formaliai išraiškai, o ne jų turiniui.

Nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą visiškai nevertino pareiškėjo reikalavimo prisijungti visą valstybinės žemės sklypą, nors dėl 262 kv. m valstybinio fondo žemės, įsiterpusios tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų Klaipėdos apygardos administracinis teismas jau 2002 m. kovo 5 d. įsiteisėjusiame sprendime buvo konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ J. O. D. ir E. N. S. suteikia vienodą galimybę įsigyti laisvą valstybinę ginčo žemę. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad pareiškėjas tiek ankstesniais, tiek šiuo skundu prisidengdamas tariamu savo teisių pažeidimu nepagrįstai siekia įsigyti visą valstybinės žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą ir pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2012 m. sausio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-4 atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad teismas neatsižvelgė į išskirtinę situaciją ir šalių subjektines teises pirkti įsiterpusį žemės sklypą lygiomis dalimis, taip pat į vykdomus įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su ginčo sklypu.

Teigia, kad ne Palangos miesto savivaldybės administracija, bet pareiškėjas pažeidžia jos ir kitų kaimynų teises.

Žemesnės instancijos teismas

Argumentuoja, kad nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik Aprašo 29 punkto pažeidimu. Nurodo, jog nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-416/2005; Nr. A6-2202/2006; Nr. A11-435/2007; Nr. A502-341/2009; Nr. A662-902/2010 ir kt.).

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytų precedentų ratio decidendi visiškai kitoks nei nagrinėjamoje byloje, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tai yra precedentai, atitinkantys byloje susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi nurodytose bylose pareiškėjai nežinojo apie rengiamus planus ir nebuvo išreiškę nuomonės dėl jų, be to, nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl ginčijamų santykių anksčiau nebuvo priimti teismų sprendimai, priešingai, nei nagrinėjamu atveju.

Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-646/2003 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-59/2002. Dėl 262 kv. m valstybinio fondo žemės, įsiterpusios tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2002 m. kovo 5 d. įsiteisėjusiame sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ J. O. D. ir E. N. S. suteikia vienodą galimybę įsigyti laisvą valstybinę ginčo žemę. Teismas konstatavo, kad „specialusis paminklosauginis planas negali būti vienas iš faktorių, lemiančių sprendimo priėmimą J. O. D. naudai, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį specialiojo plano sprendiniai, kol jie nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, yra rekomendacinio pobūdžio“.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir dėl Aprašo 17.3 punkto taikymo, kuriame nurodyta, kad besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl prisijungtinos žemės ir rengiamo plano pareiškėjas turėjo teisę išreikšti ir buvo išreiškęs savo nekintamą valią daugelį kartų; dėl teisės įsigyti žemę lygiomis dalimis jau buvo pasisakęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2002 m. kovo 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu, ginčijamas planas parengtas pagal Aprašo 17.3 punkto reikalavimus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens E. N. S. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo dalis, kuria panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – padidinti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 kv. m, t. y. trečdaliu laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, bei nustatė plano rengimo reikalavimus (t. 1, b. l. 79). Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Nagrinėjamu atveju leista rengti žemės sklypo planą Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto numatytu atveju, t. y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

Pagal bylos duomenis pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. O. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui E. N. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G., D. G., S. P., J. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šių sklypų yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (312 kv. m) (b. l. 46).

Žemės savininko ar nuomotojo teisė įsigyti su jam priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotą įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti šia teise, žemės savininkas privalo atlikti minėtą įstatymo nuostatą detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus, būtinus nurodytai teisei įgyvendinti. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai žemės sklypą turi teisę įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Šia Vyriausybės nutarimo nuostata siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, nustatytini šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

Laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (1, 2, 3, 4 punktai) numatyti atvejai, kuriais atitinkami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų – esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Šias įstatymo normas įgyvendinantis Aprašas detalizuoja, kad Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyti žemės sklypų planai gali būti nustatyta tvarka rengiami dėl žemės sklypų, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką (8, 9.6, 14, 17 punktai). Pagal Aprašą pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai (12 punktas); šiuos prašymus nagrinėja savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (14 punktas). Nagrinėdamas prašymą leisti rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalie 4 punkte numatytą žemės sklypų planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys atlieka šio Aprašo 17 punkte išvardytus veiksmus (14, 17 punktai). Pirmiausia išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką (17.1 punktas). Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis (17.2 punktas). Jei kompetentingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys pateikia pareiškėjui Aprašo 17.2 punkte nurodytą atsakymą, atliekami Aprašo 17.3-17.4 punktuose nurodyti veiksmai.

Gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo (Aprašo 17.3 punktas). Aprašo 17.4 punktas numato, kad kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus sutikimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) padidinti laisvos valstybinės žemės dalimi, leido pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad parengiamieji žemės sklypo plano darbai buvo atlikti iš esmės laikantis Aprašo reikalavimų.

Pagal bylos duomenis trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. S. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą leisti pasididinti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 4 d. raštu davė sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padidintas laisvos valstybinės žemės dalimi, gavus žemės (duomenys neskelbtini) savininkų atsisakymus prisijungti besiribojančios laisvos valstybinės žemės dalį. Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į besiribojančių žemės sklypų savininkus, iš jų ir pareiškėją J. D., informuodama, jog gautas prašymas leisti padidinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės dalimi ir siūlydama išreikšti valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos per 20 darbo dienų (t. 1, b. l. 73). Teikiant šią informaciją taip pat buvo pateikta laisvos valstybinės žemės sklypo dalies prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), schema. Pareiškėjas J. D. ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. O. D. 2011 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai nurodė, jog pageidauja įsigyti visą laisvos valstybinės žemės sklypą, kuris būtų prijungtas prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77-78). Pagal bylos duomenis norą įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo dalį išreiškė ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai A. G., D. G., S. P. ir J. K. (t. 1, b. l. 83). Minėtų žemės sklypų savininkai nepateikė notaro patvirtinto rašytinio susitarimo dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, todėl atsakovas nustatė lygias dalis parduodamo žemės ploto dydžio kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui (t. 1, b. l. 79, 81).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas buvo padavęs skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783, kuriame nurodė, kad šiame įsakyme nustatyti rengiamo žemės sklypo plano sprendiniai prieštarauja anksčiau priimtiems ir galiojantiems dokumentams. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir jam atsakyta 2011 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 124-125).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (sprendinių brėžinys), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. 1, b. l. 134). Pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (sprendinių brėžinį) trečiajam suinteresuotam asmeniui E. N. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padidintas 104 kv. m, t. y. trečdaliu laisvos įsiterpusios valstybinės žemės.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundu ginčijo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4 tuo pagrindu, kad rengiant planą buvo pažeista jo rengimo tvarka, nes jis nebuvo informuotas apie parengtą žemės sklypo planą. Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti minėtą įsakymą ir tuo pagrindu, kad jis siekia įsigyti visą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas teigė, kad pagal galiojančius savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus (Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32), visai tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijai numatytas naudojimo būdas – komercinė teritorija, o pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sprendinius visa minėta teritorija numatyta sujungti su pareiškėjui priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4 tuo pagrindu, kad buvo pažeistas Aprašo 29 punkte numatytas reikalavimas apie parengtą sklypo planą, kai jis rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju, registruotu laišku informuoti pareiškėją. Teismo vertinimu, neinformavus pareiškėjo apie parengtą žemės sklypo planą, buvo paneigta jo teisė susipažinti su parengtu planu ir užkirstas kelias teikti pasiūlymus dėl plano savivaldybės administracijai, kuriuos savivaldybės administracija privalo išnagrinėti, vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, proceso šalių byloje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4 dėl to, kad pareiškėjas registruotu laišku nebuvo informuotas apie parengtą planą, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Aprašo 29 punktas numato, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju (kai padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų), plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu žemės sklypų savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai gali susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai.

Pagal bylos duomenis plano rengėjas UAB „Domo projektas“ registruotu laišku ar asmeniškai nesupažindino pareiškėjo su 2011 m. rugsėjo 12 d. parengtu žemės sklypo planu. Iš UAB „Domo projektas“ pateiktų dokumentų, atsakovo nurodomų aplinkybių matyti, kad projektui svarstyti buvo taikoma supaprastinta svarstymo procedūra, papildomai skelbiant Palangos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 33.1 punktą. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai reglamentuoja bendrąją ir supaprastintą visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, taip pat bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo užtikrinančias procedūras. Supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytiems detaliesiems planams ir specialiesiems planams, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį rengiami atitinkamose specialiųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta supaprastinta tvarka (Nuostatų 33 punktas). Pagal Nuostatų 33.1 punktą planavimo organizatorius apie supaprastinta tvarka rengiamą specialųjį ar detalųjį planą skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje ir raštu informuoja planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Kaimyninis žemės sklypas – žemės sklypas, kuris ribojasi su planuojama teritorija (Nuostatų 4 punktas). Nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. vyko susipažinimas su UAB „Domo projektas“ parengtu žemės sklypo projektu. Laiškais buvo informuoti projektuojamo žemės sklypo gretimų žemės sklypų savininkai (pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesiriboja su projektuojamu žemės sklypu).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog leidžiama rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kad plano rengimo tikslas – padidinti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 104 kv. m, t. y. trečdaliu laisvo įsiterpusio valstybinės žemės, ploto, ir sprendinius, parengtas planas iš esmės atitinka preliminarią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų schemą, kuri pagal bylos duomenis buvo nusiųsta pareiškėjui 2011 m. liepos 29 d. (suderinta atsakovo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. A1-783), apie parengtą planą buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje, pareiškėjui sudaryta galimybė pateikti nuomonę apie E. N. S. pageidavimą įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783 pagrįstumo ir teisėtumo, darytina išvada, kad vien tai, jog pareiškėjui atskirai registruotu laišku nebuvo pranešta apie parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4. Nagrinėjamu atveju nustatytas detaliojo planavimo proceso pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes šis pažeidimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, kuriuos byloje yra nurodęs pareiškėjas ir kuriuos siekia apginti.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kiekvienas teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009).

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kurių pagrindu pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui registruotu laišku nepranešus apie parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo pažeistos jo, kaip besiribojančio žemės sklypo su visu įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu savininko, teisės ir teisėti interesai. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-4 iš esmės dėl to, kad atsakovas nepriėmė sprendimo dėl viso įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimo prie pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. O. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Byloje buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodomas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ginčo teritorijoje panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2001 m. spalio 26 d. sprendimu. Iš šio sprendimo matyti, kad E. N. S. skundė Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintą detalaus plano dalį, kuria greta pareiškėjos žemės sklypo esantis laisvas žemės plotas (sprendime nurodomas 262 kv. m) buvo paskirtas J. O. D. (t. 1, b. l. 60-61).

Taip pat įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. kovo 5 d. sprendimu nebuvo patenkintas J. O. D. reikalavimas įpareigoti Palangos miesto valdybą parduoti laisvą valstybinės žemės plotą (262 kv. m). Iš sprendimo motyvų matyti, kad buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su J. O. D. teise įsigyti laisvą valstybinės žemės sklypą, kuris yra šalia J. O. D. (ir pareiškėjui) priklausančio žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimu nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatą laisvą valstybinę žemę įsigyti turi teisę ir E. N. S. (t. 1, b. l. 55-56).

Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, kuris, anot pareiškėjo, numato, kad laisvas valstybinės žemės sklypas turi būti prijungtas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog administraciniuose teismuose buvo nagrinėtas J. O. D. reikalavimas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 179 „Dėl teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-619/2004, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 12 d. sprendimas). J. O. D. skundą grindė tuo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą ir nustatydama, jog teritorija tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rengiamu detaliuoju planu koreguos sklypų ribas, padalinant įsiterpusį laisvą plotą lygiomis dalimis sklypams (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2002 m. rugsėjo 24 d. išduotas sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti teritorijai (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyti reikalavimai vadovautis Palangos miesto centrinės dalies specialiuoju paminklosauginiu planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. kovo 12 d. sprendimu netenkino minėto reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) nustato, kad specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus atvejus. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra, - su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Teismo išvados, kad specialusis paminklosauginis planas negali būti vienas iš faktorių, lemiančių sprendimo priėmimą J. O. D. naudai; kad Palangos miesto savivaldybės taryba ginčijamo sprendimo priėmimo metu nuosekliai laikėsi nurodytų įstatymų nuostatų, siekdama nepažeisti abiejų suinteresuotų šalių interesų, yra pagrįstos.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjo ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 konstatavo, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kaip aktas, neturintis norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl patvirtinto specialiojo plano sprendinių privalomumo nagrinėjamo klausimo dėl Paminklosauginio plano sprendinių statuso aspektu turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. Todėl darė išvadą, jog iki 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo buvę rekomendacinio pobūdžio, t. y. nesuderinti su bendrojo plano sprendiniais, specialiojo planavimo dokumentai negalėjo ipso facto tapti privalomais, kadangi priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo IX-1962 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams.

Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, nustatydamas, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A1-4 neteisėtas yra iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, bei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo ginčijamą aktą naikinti, nes pareiškėjas neįrodė, jog dėl minėto pažeidimo buvo suvaržytos konkrečios jo teisės ar teisėti interesai, įstatymu garantuojami detaliojo planavimo procedūrų atlikimo metu, kad atsakovo įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A1-4, panaikinama, o pareiškėjo reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo atmetamas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti panaikinta apeliaciniais skundais neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nutraukti bylos dalį dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A1-783, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens E. N. S. apeliacinius skundus tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“. Pareiškėjo J. D. skundo reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė