Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-22 · Administracinė byla Nr. I-139-243/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-01-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-602-146-13Nutartis · 2013-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
I-139-243/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00354-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
E. N. S., J. O. D., A. G., D. G., S. P., J. K.
Advokatai
Aurelijus Gruodis, Pranas Rimgaudas Mickus
Administracinė byla Nr. I-139-243/2012Proceso Nr. 3-63-3-00354-2011-1
Teismo procesinio sprendimo kategorija 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Remigijaus Armino ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjui J. D., jo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui, trečiojo suinteresuoto asmens E. N. S. atstovams V. S. ir advokatas Pranui Rimgaudui Mickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. patikslintą skundą, paduotą teismui 2012-01-31, atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. N. S., J. O. D., A. G., D. G., S. P., J. K. dėl 2011-09-01 įsakymo Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) , Palangoje“ ir 2012-01-06 įsakymo Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. D. patikslintu skundu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-01 įsakymą Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje“ ir 2012-01-06 įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“.

Pareiškėjas nurodo, jog jam ir J. O. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) Palanga, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, už kurios yra E. N. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) Palanga. Nurodo, jog ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-01 įsakymu Nr. A1-783 leista rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas - padidinti E. N. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 kv.m., t.y. trečdaliu laisvos įsiterpusios valstybinės žemės. Pareiškėjas argumentuoja, jog rengiant žemės sklypo planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, plane nurodyti sprendiniai negali prieštarauti Teritorijų planavimo įstatymui bei patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Argumentuoja, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, patvirtintame Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, numatytas teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Palanga, naudojimo būdas – komercinė teritorija, o skundžiamame įsakyme nurodyta, jog dalies teritorijos naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Pareiškėjo teigimu, pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, sprendinius visa teritorija tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Palanga, numatyta sujungti su jam priklausančiu sklypu, (duomenys neskelbtini), Palanga., tačiau skundžiamu įsakymu dalis teritorijos numatyta prijungti ne prie jam priklausančio žemės sklypo.

Pareiškėjas nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymu Nr. A1-4 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas (sprendinių brėžinys), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – padidinti E. N. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vienu šimtu keturiais (104) kv. m., t.y. trečdaliu (1/3) laisvos įsiterpusios valstybinės žemės. Pareiškėjas dėsto tuos pačius argumentus dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo, motyvuodamas, jog jis priimtas 2011-09-01 įsakymo Nr. A1-783 pagrindu. Papildomai argumentuoja, jog rengiant planą buvo pažeista jo rengimo tvarka. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau Aprašas), 26 punkto nuostatas visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu, vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079. Nurodo, jog Aprašo 29 punktas numato, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai, o tuo atveju, kai žemės sklypų savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės internete tinklalapyje. Argumentuoja, jog kaip besiribojančio su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu žemės sklypo savininkas jam nebuvo praneštą apie parengtą žemės sklypo planą (t. 1, b.l. 132-133).

Pareiškėjas ir jo atstovas patikslintame skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo jį patenkinti. Nurodo, jog Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo tvarkos aprašo 17 punkto 2 dalyje numatyta, kad rengiant planą, reikia kreiptis sutikimo į žemės valdytoją. Teigia, jog byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus sąlyginis sutikimas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, gali būti padidintas valstybinės žemės sąskaita gavus žemės sklypų (duomenys neskelbtini)Palanga, ir (duomenys neskelbtini), Palanga, atsisakymus prisijungti besiribojančios laisvos valstybinės žemės dalį. Nurodo, jog negavus sutikimų (atsisakymų) taip pat yra pažeista procedūra. Pažymi, jog pagal Aprašo 29 punktą besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, savininkas nustatyta tvarka informuotas buvo, o pareiškėjas, kaip kito gretimo sklypo savininkas, taip pat nebuvo informuotas.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog skundui dėl 2011-09-01 įsakymo Nr. A1-783 panaikinimo paduoti pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Argumentuoja, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymas Nr. A1-4 parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu. Atsakovės teigimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie parengtą žemės sklypo planą, nes informacija buvo paskelbta 2011-09-12 Palangos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje ir nurodytas terminas (iki 2011-09-23) susipažinimui ir informacijos gavimui. Mano, jog nežymūs procedūrų pažeidimai neturi įtakos sprendimo teisėtumui (t. 1, 132-133).

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodo, jog pareiškėjas reikalavimus grindžia panaikintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu bei jis nėra norminis administracinis aktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo E. N. S. atsiliepimu pareiškėjo skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuriuo pareiškėjas grindžia reikalavimus, yra panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2001-10-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-204/2001, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-12-18 nutartimi byloje Nr. A7-104/2001 paliko nepakeistą. Nurodo, jog ginčijamo 2011-09-01 įsakymo Nr. A1-783 pagrindu parengtą planą 2011-09-08 suderino Kultūros paveldo Klaipėdos teritorinis padalinys, todėl mano, jog pareiškėjo teiginys, kad 2011-09-01 įsakymas Nr. A1-783 prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, yra nepagrįstas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 konstatavo, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsiliepimą taip pat grindžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2003-05-23 įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-166/2003, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos J. O. D. skundas dėl ginčo laisvos valstybinės fondo žemės sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) Palangoje, priskyrimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palanga. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-07-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-646/2003 konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatas J. O. D. ir E. N. S. turi vienodas galimybes įsigyti laisvą valstybinę 262 kv. m. žemę, įsiterpusią tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Palangoje, o specialusis paminklosauginis planas negali būti vienas iš faktorių, lemiančių sprendimo priėmimą J. O. D. naudai, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį specialiojo plano sprendiniai, kol jie nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra, - su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, yra rekomendacinio pobūdžio (t. 1, b.l. 51-52).

Žemesnės instancijos teismas

Trečiojo suinteresuoto asmens E. N.S. atstovai atsiliepimo argumentų pagrindu siūlo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog kelių besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus dėl pageidaujamo įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo dydžio, jis padalinamas po lygiai. Nurodo, jog sklypo dydis 312 kv.m., todėl tretysis suinteresuotas asmuo siekia pirkti trečdalį sklypo. Prašo nutraukti bylą dalyje dėl 2011-09-01 įsakymo Nr. A1-783 panaikinimo, nes pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime išdėstė nuomonę, jog laisvos valstybinės žemės sklypo padalinimas greta esančių sklypų savininkams po 104 kv.m. yra teisingas, todėl siūlo pareiškėjo skundą netenkinti (t. 1, b.l. 102).

Tretieji suinteresuoti asmenys A. G., D. G. ir S. P. atsiliepimu pareiškėjo patikslintą skundą siūlo netenkinti. Nurodo, jog yra pradėję rengti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, sklypo planą, kurio pagrindu bus prijungta laisvos valstybinės žemės sklypo dalis (t. 2, b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. D. ginčija administracinius aktus – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-01 įsakymą Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje“ (t. 1, b.l. 79) ir 2012-01-06 įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (t. 1, b.l. 134).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 ir kt.).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-09-01 sprendimu Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje“ leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – padidinti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vienu šimtu keturiais (104) kv.m., t.y. trečdaliu laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, bei nustatė plano rengimo reikalavimus (t. 1, b.l. 79). Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Nagrinėjamu atveju, leista rengti žemės sklypo planą Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto numatytu atveju, t.y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Aprašo 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Iš esmės analogiški žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo proceso etapai įtvirtinti ir Apraše, t.y. žemės sklypo plano parengiamieji darbai (Aprašo 12-18 punktai), žemės sklypo plano rengimas (Aprašo 19-20 punktai), visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypo planu, jo derinimas ir tvirtinimas (Aprašo 26-41). Iš Aprašo 14 punkto nuostatų matyti, jog parengiamojo žemės sklypo plano rengimo etapo metu savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus atliekami Aprašo 17 punkte nurodyti veiksmai, t.y. išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, parengiami žemės sklypo plano rengimo reikalavimai.

Iš aptartų nustatytų aplinkybių matyti, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti iš esmės pirmieji veiksmai žemės sklypo plano rengimo procese, t.y. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus sutikimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita, leido pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tai reiškia, jog skundžiamas aktas yra prielaida planavimo procesui pradėti, kurio metu priimtas galutinis dokumentas – planavimo proceso metu parengtas ir patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sukeliantis pareiškėjui materialinio pobūdžio teisines pasekmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, konstatuoja, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-01 įsakymas Nr. A1-783 yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procedūros. Įsakymas nesukelia pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių, šis aktas yra tik viena iš prielaidų pradėti planavimo procedūrą. Šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011-12-16 nutartyje administracinėje byloje A492-12/2011, 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog byla šioje dalyje nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (skundas nenagrinėtinas teismų), todėl nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu. Plačiau nenagrinėtini atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens E. N.S. argumentai dėl termino, per kurį galėjo būti paduotas skundas dėl šio akto, bei argumentai, jog pareiškėjas, ginčydamas aktą, remiasi negaliojančiais teritorijų planavimo dokumentais.

Pareiškėjas J. D. taip pat ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, planas (sprendinių brėžinys), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. 1, b.l. 134). Ginčijamas administracinis aktas yra galutinis planavimo proceso metu parengtas ir patvirtintas dokumentas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas, kurio tikslas – padidinti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vienu šimtu keturiais (104) kvadratiniais metrais, t.y. trečdaliu laisvos įsiterpusios valstybinės žemės. Žemės sklypas, kurį leista padidinti, (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso E. N. S. (t. 1, b.l. 155-157). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas pretenduoja įsigyti visą laisvos įsiterpusios valstybinės žemės sklypą, kurio sąskaita leista padidinti trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Skundą pareiškėjas iš esmės argumentuoja pažeistomis žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūromis, kurios detaliai reglamentuotos Apraše. Pareiškėjo argumentai pripažintini pagrįstais. Minėta, jog parengiamajame žemės sklypo plano rengimo etape, savivaldybės administracija, gavusi pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusios valstybinės žemės plotus asmens prašymą leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Aprašo 17 punktą atlieka šiuos veiksmus: 1) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėja, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte; 2) per 5 darbo dienas kreipiasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašo duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje; 3) gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, ir siūlo pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis; 4) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, kad žemės sklypas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje, gavimo ir (arba) besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valstybinės žemės naudotojų valios dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos pareiškimo termino pabaigos parengiami žemės sklypo plano rengimo reikalavimai Aprašo 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka, t.y. nustatomi žemės sklypo plano rengimo reikalavimai (15 punktas) bei rengiama preliminari žemės sklypo ribų schema (Aprašo 16 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog parengiamieji žemės sklypo plano darbai buvo atlikti iš esmės laikantis išvardintų Aprašo reikalavimų. Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011-07-04 raštu davė sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, būtų padidintas laisvos valstybinės žemės sąskaita, gavus žemės (duomenys neskelbtini), Palanga, ir (duomenys neskelbtini) Palanga, savininkų atsisakymus prisijungti besiribojančios laisvos valstybinės žemės dalį (t. 1, b.l. 74-75). Iš bylos duomenų matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 201-07-29 raštu kreipėsi į besiribojančių žemės sklypų savininkus informuodama, jog gautas prašymas leisti padidinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, laisvos valstybinės žemės sąskaita ir siūlydama išreikšti valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos per 20 darbo dienų (t. 1, b.l. 73). Pareiškėjas J. D. ir J. O. D. 2011-08-29 Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautu raštu nurodė, jog pageidauja įsigyti visą laisvos valstybinės žemės sklypą, kuris būtų prijungtas prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palanga (t. 1, b.l. 77-78). Valią dėl laisvos valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo buvo išreiškę ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, savininkai A. G., D. G., S. P. ir J. K. (t. 1, b.l. 83). Byloje nėra duomenų, kad besiribojančių žemės sklypų savininkai būtų pateikę notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, kaip reikalaujama pagal Aprašo 17.3 punktą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos lygios dalys parduodamo žemės ploto dydžio kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui (t. 1, b.l. 79, 81). Atlikus žemės sklypo praengiamuosius darbus ir parengus planą, pagal Aprašo nuostatas sekantis etapas yra visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypo planu. Aprašo 26 punkte nurodyta, jog visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais. Vadovaujantis Aprašo 27 punktu, informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą skelbiama savivaldybės interneto tinklapyje. Tuo tarpu Aprašo 29 punkte numatyta, jog apie parengtą sklypo planą, kai jis rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais turi informuoti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu žemės sklypų savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai gali susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai. Byloje nėra duomenų, kad būtų įvykdytas Aprašo 29 punkto reikalavimas registruotu laišku informuoti apie parengtą žemės sklypo planą besiribojančių žemės sklypų savininkus, o būtent – pareiškėją J. D. Nurodytą Aprašo pažeidimą pripažino atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, medžiagoje nurodytos gretimybės: žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir šių sklypų savininkams siųsti pranešimai, atitinkantys Aprašo 29 punkto reikalavimus (t. 1, b.l. 144-145, 162-163). Pareiškėjui J. D., kaip gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui pranešimas siųstas nebuvo, nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011-07-04 rašte aiškiai nurodyta, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimybėje su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu (t. 1, b.l. 74-75, 9-10). Teismo vertinimu, neinformavus pareiškėjo apie parengtą žemės sklypo planą, buvo paneigta jo teisė susipažinti su parengtu planu ir užkirstas kelias teikti pasiūlymus dėl plano savivaldybės administracijai, kuriuos savivaldybės administracija privalo išnagrinėti, vadovaujantis Aprašo 32 punktu. Konstatuojama, jog nebuvo užtikrintas procedūros viešumas, t.y. planavimo organizatorius neatliko veiksmų, kuriuos atlikti jį įpareigoja Aprašas bei Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.

Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, tapęs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi, įgyja pareigą atitinkamai raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus tiek apie pradedamą detalųjį planavimą šio proceso parengiamojo etapo metu, tiek ir vėliau užtikrinti planavimo procedūros viešumą. Šios detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu teisės aktais įtvirtintas žemės sklypo, besiribojančio su planuojamu, savininko teises (2008-03-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-585/2008). Administracinėje byloje Nr. A556-440/2009 Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, jog nustatydami tokį teisinį reglamentavimą teisės aktų leidėjai siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik paskelbti apie pradedamą rengti ar rengiamą detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis (2009-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009). Nagrinėjamu atveju Aprašo 29 punktas detaliai reglamentuoja tvarką, kokiu būdu planavimo organizatorius turi raštu informuoti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ar naudotojus, t.y. informacija apie parengtą žemės sklypo planą turi būti pateikta registruotu laišku. Asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo viešumo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-19 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2009-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009). Procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 200-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008; 2009-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, jog neužtikrinus pareiškėjo J. D. dalyvavimo plano rengimo procese, negalėjo būti derinamas parengtas žemės sklypo planas, nes vadovaujantis Aprašo 33 punktu, derinimui turėjo būti teikiami žemės sklypo planas ir dokumentai, įrodantys, kad Aprašo 28-30 punktuose nurodyti asmenys supažindinti arba kviesti susipažinti su parengtu sklypo planu. Nesant šių duomenų, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, negalėjo būti suderintas ir patvirtintas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymas Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Pareiškėjo J. D. patikslintas skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti iš dalies pareiškėjo J. D. patikslintą skundą,

panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymą Nr. A1-4 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, plano (sprendinių brėžinio), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“,

nutraukti bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-01 įsakymo Nr. A1-783 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje“ panaikinimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėRemigijus ArminasAušrelė Mažrimienė