- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2-14688-527/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00932-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- R. Z., R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Z. ir R. K. (toliau ir – ieškovai) ieškinius atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būreliui (toliau ir – atsakovas arba Būrelis) dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. Z. 2022 m. birželio 1 d. ieškiniu, patikslintu 2022 m. birželio 20 d., ir ieškovas R. K. 2022 m. birželio 2 d. ieškiniu, patikslintu 2022 m. birželio 20 d., kreipėsi į teismą, prašydami: pripažinti 2022 m. balandžio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovus iš Būrelio narių neteisėtu ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovus į Būrelio narius; priteisti iš atsakovo ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, jog priimtas sprendimas pažeidė tiek ieškovų teises, tiek Asociacijų įstatymo bendrąsias normas bei atsakovo įstatus, kadangi ieškovai buvo pašalinti nesant priežasčių, kurios galėjo būti nurodytos atsakovo įstatuose ir kurios suteikia teisę narį pašalinti iš Būrelio narių sąrašo, be to, prieš vykstant susirinkimui jie nebuvo informuoti apie darbotvarkės klausimus, prieš susirinkimą nebuvo pareikalauti jų paaiškinimai raštu, pašalinimo klausimas nebuvo svarstomas valdyboje, vykstančio susirinkimo metu nebuvo suteikta teisė pateikti kokius nors paaiškinimus ar pasiaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimis iš dalies tenkino ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelyje uždrausti naujo nario priėmimą vietoje pašalintų ieškovų.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. liepos 4 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškiniai tenkintini.
Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovų, kurie Būrelio nariais buvo nuo 2004–2005 metų, pašalinimo iš Būrelio narių 2022 m. balandžio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimu
Iš VĮ Registrų centro išrašą (Priedas Nr. 1) nustatyta, jog Būrelio įstatai buvo priimti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre 1997 m. balandžio 2 d., todėl, kaip teisingai nurodyta ieškiniuose, nuo šios dienos atsakovas, organizuodamas savo veiklą, privalėjo jais vadovautis. Įstatai buvo priimti vadovaujantis Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka, galiojusia nuo 1995 m. kovo 1 d. Nors Visuomeninių organizacijų įstatymas nebegalioja nuo 2004 m. vasario 14 d., byloje nėra duomenų, kad Būrelis būtų pakeitęs ir įregistravęs įstatus pagal šiai dienai galiojantį Asociacijų įstatymą.
Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai, kurių atsakovas nepaneigė, patvirtina, jog 2022 m. balandžio mėnesio 14–15 d. ieškovai gavo iš atsakovo registruotus laiškus (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) gauto laiško neišsaugojo), kur buvo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 23 d. yra šaukiamas visuotinis ataskaitinis Būrelio susirinkimas ir kad apie susirinkimo laiką ir darbotvarkę Būrelio narys bus informuotas papildomai, tačiau jokios papildomos informacijos ieškovai negavo. 2022 m. balandžio 23 d. 10 val. įvyko visuotinis Būrelio susirinkimas. Registruojantis prieš visuotinį susirinkimą ieškovams buvo pateiktas „2022 m. balandžio 23 d. Bukonių medžiotojų būrelio visuotiniame-ataskaitiniame susirinkime dalyvavusių narių sąrašas“ (Priedas Nr. 6), kuriame ieškovai užsiregistravo, tačiau pateiktame sąraše taip pat nebuvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Pažymėtina, kad Būrelyje buvo 24 nariai, turintys 24 balsus (Priedas Nr. 6-1). Tik pradėjus Būrelio susirinkimą buvo pateikta darbotvarkė, kad yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių. Tik 2022 m. birželio 15 d. ieškovai gavo susirinkimo, įvykusio 2022 m. balandžio 23 d., protokolą (Priedas Nr. 7). Protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavo 20 narių, iš kurių 18 dalyvavo gyvai, o du nariai V. K. ir L. J. – nuotoliniu būdu. Pateiktame priede Nr. 2 nenurodyta, kaip ir kokia tvarka gali vykti dalyvavimas susirinkime nuotoliniu būdu, tokios tvarkos nenumato ir Būrelio įstatai (Priedas Nr. 8). Iki prasidėjo susirinkimas nebuvo nustatyta ir paruošta susirinkimo darbotvarkė, kadangi susirinkimo 2 klausimu pirmininkas pristatė tik preliminarią darbotvarkę. Susirinkimo protokolo 3 punktu buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš narių. Protokole nurodoma, kad „remiantis būrelio susirinkimo, valdybos nutarimo, vidaus tvarkos taisyklių V skirsnio 13 punktu, VIII skirsnio 2 punkto 2.1. papunkčiu, būrelio įstatų 3.5.2. punktu ir V. J. pasiūlymu“ nutarta ieškovus pašalinti iš būrelio. „UŽ“ tokį sprendimą balsavo 15 balsų, „PRIEŠ“ balsavo 2 balsai, „SUSILAIKĖ“ 3 balsai. Nors du nariai V. K. ir L. J. dalyvavo nuotoliniu būdu, protokole neaišku, kaip ir kokia tvarka jie balsavo šiuo klausimu. Pagal protokolą neaišku, dėl kokio Būrelio susirinkimo ir valdybos nutarimo nevykdymo ar pažeidimo ieškovai buvo atleisti iš Būrelio.
Be to, Kaip matyti iš ieškovų pateiktų Vidaus tvarkos taisyklių (Priedas Nr. 9), V skirsnio 13 punktas reglamentuoja, kad „Neetiškas Būrelio nario elgesys svarstomas artimiausiame Būrelio valdybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo. Būrelio valdyba priima sprendimą, kaip toliau elgtis su etikos pažeidėju (įspėti, pareikšti pastabą, siūlyti pašalinti iš Būrelio narių ar pan.) ir pateikia ją Būrelio visuotiniam narių susirinkimui. Kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl poveikio priemonių, pažeidusio etiką Būrelio nario veikla Būrelyje ir dalyvavimas medžioklėse sustabdomi.“ Teismas visiškai sutinka su ieškovų argumentais, jog, vertinant šias nuostatas, galimai neteisėtas ar neetiškas ieškovų elgesys privalomai pirmiausia turėjo būti svarstomas valdybos posėdyje ir tik valdybai priėmus sprendimą visuotinime susirinkime galėjo būti svarstomas klausimas dėl jų pašalinimo iš Būrelio. Pažymėtina, jog atsakovo buvo pareikalauta visų Būrelio valdybos protokolų nuo 2021 m. rugsėjo 15 dienos iki 2022 m. balandžio 23 d. kopijos, tačiau atsakovas pateikė tik du protokolus – 2021 m. gruodžio mėn. 3 d. Nr. 3 ( Priedas Nr. 10) ir 2022m. kovo 3 d. Nr. 1 (Priedas Nr. 11) – ir nei viename iš jų nebuvo svarstomas ieškovų kaip medžiotojų neteisėtas elgesys ar jų kaip Būrelio narių medžioklės taisyklių pažeidimas.
Be to, Vidaus tvarkos taisyklių VIII skirsnio 2 punkto 2.1 papunktis reglamentuoja, kad ,,už Būrelio įstatų ir šių Taisyklių nuostatų pažeidimą ar nevykdymą Būrelio valdyba privalo taikyti Būrelio įstatuose numatytas poveikio priemones ir šias nuobaudas: 2.1. pažeidus Medžioklės įstatymą, Medžioklės taisykles, šias Taisykles ar Būrelio įstatus, nesumokėjus nario mokesčio per tris mėnesius nuo Taisyklėse nustatytos datos bei būrelio nariui praradus daugiau kaip pusės būrelio narių pasitikėjimą (50proc. + 1) siekiant išvengti kivirčų, kurie priveda prie nesantaikos būrelyje ar kitų grubių pažeidimų, valdyba gali nariui sustabdyti teisę medžioti nuomojamuose plotuose iki vienerių kalendorinių metų, skaičiuojant nuo nuobaudos skyrimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kito Būrelio visuotinio narių susirinkimo. Būrelio valdyba gali skirti nusižengusiam medžiotojui papildomai atlikti tam tikrus darbus Būrelio naudai arba siūlyti pašalinti iš Būrelio. Galutinį sprendimą priima Būrelio visuotinis narių susirinkimas.“ Vėlgi, dėl bet kokio medžiotojo elgesio, pažeidus Medžioklės įstatymą, Medžioklės taisykles ar Būrelio įstatus pirminį sprendimą turi priimti valdyba ir tik po to gali būti perduodamas klausimas spręsti visuotiniam susirinkimui.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog prieš vykstant susirinkimui ieškovai nebuvo informuoti apie darbotvarkės klausimus, prieš susirinkimą nebuvo pareikalauti jų paaiškinimai raštu, pašalinimo klausimas nebuvo svarstomas valdyboje, vykstančio susirinkimo metu nebuvo suteikta teisė pateikti kokius nors paaiškinimus ar pasiaiškinimus, tačiau buvo nuspręsta pašalinti ieškovus iš Būrelio narių. Taip pat ieškovai buvo informuoti, kad Būrelio sprendimas jiems bus pateiktas raštu vėliau. Nors, kaip nustatyta, susirinkimo protokolas buvo surašytas 2022 m. gegužės 5 d., tačiau ieškovams buvo pateiktas tik 2022 m. birželio 15 d. per advokatą pagal teismo išduotą teismo liudijimą.
Visiškai pritartina ieškovų argumentams, jog jų skundžiamas sprendimas pažeidė tiek ieškovų teises, tiek Asociacijų įstatymo bendrąsias normas bei atsakovo įstatus, kadangi ieškovai buvo pašalinti nesant priežasčių, kurios galėjo būti nurodytos atsakovo įstatuose ir kurios suteikia teisę narį pašalinti iš Būrelio narių sąrašo.
Siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Pranešimai turi būti teikiami juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad pranešimai būtų gauti, kad asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Pažymėtina, kad pagal gautą registruotą laišką, kuris yra pateiktas prie ieškinio kaip Priedas Nr. 2, buvo pateikta informacija dėl susirinkimo sušaukimo laiko, tačiau nebuvo pateikta informacija dėl susirinkimo darbotvarkės ar duomenys, kad bus sprendžiamas dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio klausimas. Akivaizdu, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamo susirinkimo darbotvarkę, o būtent – apie klausimą dėl jų pašalinimo iš Būrelio narių.
Akivaizdu, kad Būrelis yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (įstatymo 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (12 straipsnio 1 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (5, 7, 8, 10 dalys). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą). Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, Būrelis turi registravęs tik nuo 1997 m. balandžio 2 d. galiojančius įstatus, kurie neatitinka Asociacijų įstatymo normoms.
Protokole nurodoma, kad ieškovai pažeidė Būrelio įstatų 3.5.2 punktų reikalavimus. Įstatų 3.5.2 punktas nurodo: „būrelio narių pareigos: laikytis būrelio įstatų ir susirinkimo bei valdybos nutarimų“. Protokole nėra nurodyta, kokių būrelio įstatų reikalavimų ieškovai nesilaikė ar kokių būrelio susirinkimo ar valdybos nutarimų nevykdė. Negana to, pagal Įstatų 3.7 punktą „Nesilaikantys įstatų, pažeidę medžioklės taisykles ir reikalavimus, šalinami valdybos sprendimu.“ Taigi tam, kad nariai galėtų būtų pašalinti iš Būrelio, turi būti aiškiai nurodyta, kokių Būrelio įstatų reikalavimų jie nesilaikė ir/ar kokias medžioklės taisykles ir reikalavimus pažeidė. Kadangi Protokole nėra nurodoma, kad ieškovai pažeidė medžioklės taisykles ir reikalavimus, tai ką nors komentuoti šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo. Paminėtina, kad Būrelio įstatai nenumato vidaus tvarkos taisyklių, negana to, su minėtomis taisyklėmis ieškovai nėra supažindinti.
Medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau LAT yra pažymėjęs, kad ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. LAT 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, - kodėl (LAT 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
Taigi, jeigu nagrinėjamo pobūdžio bylose keliamas klausimas ne tik dėl procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimo, tačiau įrodinėjama ir tai, kad sprendimai priimti nesant tam pagrindo, teismai turi spręsti, ar nustatytas nario pašalinimo iš asociacijos pagrindas, ir įvertinti pagal konkrečias bylos aplinkybes, ar pritaikyta sankcija proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (LAT 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
Siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Informacija turi būti teikiama juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Pažymėtina, kad šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad informacija būtų gauta, kad asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nariams buvo atsiųstas „Pranešimas dėl visuotinio susirinkimo“, kad vyks visuotinis–ataskaitinis Būrelio narių susirinkimas. Pagal tokio turinio pranešimą buvo galima spręsti, kad susirinkimas vyks dėl veiklos ataskaitos patvirtinimo už praeitą laikotarpį. Darbotvarkė paskelbta nebuvo, taip pat nebuvo jokios informacijos, kad vyks ar vyko valdybos posėdis, kuriame bus ar buvo sprendžiami asociacijos narių pašalinimo klausimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykusiame valdybos susirinkime 2022 m. kovo 3 d. taip pat 4 klausimu buvo sprendžiama dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, nurodoma, kad šaukiamas ataskaitinis susirinkimas, kas tik patvirtina, kad klausimas dėl narių šalinimo iš Būrelio valdyboje nebuvo svarstomas.
Būrelio nario pašalinimo iš Būrelio pagrindai yra susiję su jam nustatytomis pareigomis. Nors atsakovas ir pateikė ginčijamą Būrelio sprendimą, tačiau skaitant jo turinį taip ir lieka paslaptyje, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovai. Sprendimo aprašomojoje dalyje minima, kad buvo dingusios būrelio kameros, kad buvo atliekama jų paieška, tačiau, kaip ir kokiu būdu ieškovai yra susiję su minėtomis aplinkybėmis, kaip ir kokius Būrelio įstatų reikalavimus pažeidė bei dėl kokių „tariamų“ pažeidimų ieškovai buvo pašalinti iš Būrelio – neaišku. Atsakovas, priimdamas sprendimą pašalinti ieškovus iš Būrelio narių, teismo nuomone, pritaikė pačią griežčiausią poveikio priemonę, nesant jokių konkrečių norminių aktų ar Būrelio įstatų pažeidimų, t. y. neįrodyti ieškovų pašalinimo iš Klubo materialiniai pagrindai. Pagal kasacinio teismo praktiką yra reikalaujama tiksliai suformuluoti padarytus asociacijos nario pažeidimus, nurodant tiek konkretų teisinį pažeidimo pagrindą, tiek ir konkretų faktinį pažeidimo pagrindą. Pažymėtina, kad vykusiame valdybos susirinkime 2022 m. kovo 3 d. 2 klausimu buvo sprendžiama dėl kamerų vagystės pateikti pranešimą ir civilinį ieškinį Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK. Duomenų apie tai, ar buvo kreiptasi į policiją, ar atliekant tyrimą buvo priimtas koks nors procesinis sprendimas, susirinkimo metu pateikta nebuvo ir nebuvo aptarta. Akivaizdu, kad, priimant sprendimą pašalinti ieškovus iš Būrelio narių, buvo vadovaujamasi ne įrodymais, o prielaidomis, kas taip pat galėjo įtakoti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Be to, į bylą yra pateiktas 2022 m. birželio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus (Jonava) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškinius tenkina ir pripažįsta neteisėtu 2022 m. balandžio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovus iš Būrelio narių ir įpareigoja atsakovą grąžinti ieškovus į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelio narius.
Ieškinį patenkinus, sprendimui įsiteisėjus naikintinos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovų atstovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, jog už šiuo metu suteiktas paslaugas pagal ieškovui Z. išrašytas sąskaitas faktūras 2022 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) bei pagal ieškovui K. išrašytas sąskaitas faktūras 2022 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) yra sumokėta kiekvieno ieškovo po 1 350 Eur: už konsultacijas, teisminės praktikos analizę 109 Eur, už ieškinio paruošimą 480 Eur, už dokumentų pateikimą per EPP 50 Eur, žyminis mokestis 113 + 28 Eur, procesinių dokumentų gavimas, susirašinėjimas su atsakovu 100 Eur, patikslinto ieškinio paruošimas, konsultacijos, teisminės praktikos analizė 320 Eur, atstovavimas pirmos instancijos teisme, įskaitant kelionės išlaidas 150 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteisiamas jų už ieškinį sumokėtas 141 Eur (113 Eur + 28 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5, 7 dalys, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, būtina nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardintus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vadovautis vien atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga veikti ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020).
Ieškovų atstovo pateiktose bylinėjimosi išlaidų detalizacijose nurodoma 320 Eur suma už patikslinto ieškinio paruošimą, konsultacijas, teisminės praktikos analizę. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, sprendžia, kad nors jos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau nelaikytinos protingomis esamos bylos atžvilgiu. Teismas pažymi, kad patikslintus ieškinius ieškovų atstovas pateikė po to, kai teismas 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 9 d. nutartimis nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinių trūkumus. Ieškovai šių nutarčių neginčijo ir 2022 m. birželio 20 d. pateikė (iš esmės nekeisdami pirminių) patikslintus ieškinius ir primokėjo trūkstamą žyminį mokestį, kurį galėjo ir turėjo sumokėti su pirminiu ieškiniu. Teismo vertinimu, tai, kad pateikdami ieškinius su trūkumais ieškovai patyrė papildomas išlaidas trūkumų šalinimui, šios visos išlaidos neturėtų būti perkeliamos atsakovui. Pateikti abiejų ieškovų patikslinti ieškiniai savo turiniu itin panašūs, kas patvirtina, jog rengiant antrą patikslintą, šabloninį ieškinį darbo laiko sąnaudų ieškovų atstovas turėjo patirti ženkliai mažiau. Pažymėtina, kad 320 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų detalizacijose nurodomos ne tik už patikslinto ieškinio paruošimą, bet ir konsultacijas, teisminės praktikos analizę. Iš pateiktų patikslintų ieškinių nenustatyta, kad būtų remiamasi iš esmės nauja teismų praktika, kuria nebuvo remtasi teikiant pirminius ieškinius, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos laikomos nepagrįstomis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo orientuotis į maksimalius pagal Rekomendacijas apskaičiuotus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad prašomos priteisti 320 Eur bylinėjimosi išlaidos už patikslintų ieškinių paruošimą, konsultacijas, teisminės praktikos analizę mažintinos kiekvienam ieškovui iki 100 Eur, įvertinus tai, jog dalis ieškinio trūkumų negalėjo būti pašalinti iki atsakovas nebuvo ieškovų pateikęs prašytų dokumentų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).
Likusios kiekvieno ieškovo prašomos priteisti advokato išlaidos (po 989 Eur) pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertinus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, neviršija maksimalių dydžių, kurie apskaičiuojami vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – po 1 130 Eur (141 Eur žyminis mokestis + 989 Eur išlaidos advokatui už teisines paslaugas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5, 7 dalys, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Be to, iš atsakovo valstybei priteistina 8,96 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniais
nusprendžia:
Ieškinius tenkinti.
Pripažinti neteisėtu 2022 m. balandžio 23 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovus R. Z. ir R. K. iš būrelio narių ir įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelį grąžinti ieškovus į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelio narius.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelio (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) ieškovams R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 1 130 Eur bylinėjimosi išlaidų (141 Eur žyminis mokestis ir 989 Eur išlaidos advokatui už teisines paslaugas).
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelio (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662 ir mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į raštinę) 8,96 Eur teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2022 m. birželio 22 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-14688-527/2022 ir Nr. e2-14687-722/2022.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.