- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- eA2-5611-570/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02550-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. K. ir L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 dėl administracinio pobūdžio teisės aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 pagal ieškovių L. K. ir L. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. K. dėl administracinio pobūdžio teisės aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo ieškinį atmetė. 2021 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-230/2021 minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugpjūčio 31 d. teisme gautas ieškovių atstovo advokato K. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. jeigu naujai paaiškėja esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodė, kad nagrinėjant Marijampolės apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-137-416/2021 paaiškėjo, kad laisvo valstybinio fondo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys buvo nustatyti ne tik pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, bet ir tai, kad D. K. žinojo apie tai dar iki ginčijamų juridinių faktų priėmimo, todėl teismo išvados apie sąžiningą asmenį atsakovą D. K. neatitinka tikrovės. Taip pat paaiškėjo, kad žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimas vietoje apskritai nebuvo atliekamas, o bylos pavėluotai žemėtvarkos skyriui buvo teiktos siekiant nuslėpti D. K. atliktus neteisėtus pelkės krantų kasinėjimo darbus. Dėl to matininkas į žemės ūkio paskirčiai suprojektuotą žemės sklypą įtraukė ir vandens naudmenas, nors tai nagrinėjamu atveju negalėjo būti padaryta. Nurodė, kad antstolio L. Lukšio kartu matininku G. S. 2021 m. gegužės 28 d. atliktame faktinių aplinkybių nustatymo protokole yra užfiksuota, kad matininko V. V. 2017 m. sudarytame žemės sklypo plane nurodyti taškai 2-4, 6-12 yra vandens telkinio ribose, nuo kranto nutolę nuo 5 iki 12 metrų, o apie 0,15 ha ploto žemės sklypo dalis sudaro ne dirbama žemė, bet vandenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas, teikdamas pareiškimą dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimo nurodė, kad esminis įrodymas dėl proceso atnaujinimo yra antstolio Lauryno Lukšio 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Būtent dėl minėto įrodymo ir jame fiksuotų aplinkybių prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo teikiamas nelaukiant Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-137-416/2021 pabaigos, kadangi priešingu atveju teismas galėtų atmesti pareiškimą tuo pagrindu, kad apie minėtas aplinkybes ieškovių atstovas sužinojo dar 2021-05-28 ir atitinkamai kreipėsi į teismą praleidęs 3 mėnesių terminą. Ieškovų atstovas tikėjosi ir laukė baudžiamosios bylos pasibaigimo ir atitinkamų aplinkybių nustatymo toje byloje, tačiau dėl kaltinamojo ir gynybos veiksmų bylos išnagrinėjimas yra vilkinimas. Tačiau teismui pateiktame prašyme proceso atnaujinimo pagrindu nėra įvardijama baudžiamoji byla, bet tik jos nagrinėjimo metu paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios egzistavo ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovėms ir teismui nebuvo žinomos. Tos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos Lauryno Lukšio 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris kartu su skirtingo laikotarpio ortofoto medžiaga ir joje fiksuotomis sklypų ribomis įrodo, kad matininkui V. V. atliekant civilinės bylos ginčo dalyku esančių sklypų kadastrinius matavimus vieno iš žemės sklypo vakarinės ribos vietoje objektyviai negalėjo būti pažymėtos, kadangi ta teritorijos dalis buvo po vandeniu ir jis to objektyviai negalėjo padaryti. Baudžiamosios bylos teismo posėdyje liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos autorė N. V. paaiškino, kad tokiu atveju (vietovėje projektuojamo sklypo vietoje nustatęs ne dirbamą žemę, bet vandenį) matininkas V. V. turėjo sustabdyti matavimo darbus ir apie tokias aplinkybes informuoti Nacionalinę žemės tarnybą, nes vandens telkinio plotas negalėjo patekti į formuojamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribas. Nurodė, kad D. K. dalyvavo to žemės sklypo ribų paženklinime ir derino matininko parengtą kadastro duomenų bylą, taigi jam tie faktai, jog dalis žemės sklypo yra po vandeniu, kad matininkas neženklina dalies sklypo ribų, kad matininko parengtame žemės sklypo plane yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija (vietoj vandens žymint dirbamą žemę), buvo žinomi. Dėl to pareiškime dėl proceso atnaujinimo yra nurodyta, kad teismo išvados apie neva sąžiningą asmenį atsakovą D. K. neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teikiamus įrodymus ieškovės jau turėjo bylos nagrinėjimo metu, apie savo teisių pažeidimą ieškovės galėjo ir turėjo žinoti jau bylos nagrinėjimo metu, dėl ko šiuo metu teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo ne tik kad neatitinka proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau yra teikiamas praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Ieškovių teikiamas antstolio Lauryno Lukšio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas 2021-05-28, o ieškovės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2021-08-30, vadinasi netgi skaičiuojant nuo minėtos datos, laikytina, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus nustatytą jo padavimo terminą, jau nekalbant apie tai, kad ieškovių atstovas 2021-05-24 dalyvavo kartu su matininku atliekant žemės sklypo ribų nustatymą dėl ko ieškovėms jau 2021-05-24 buvo žinomos faktinės aplinkybės.
Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 ieškovės įrodinėjo, kad kadastriniai matavimai atlikti netinkamai. Ieškovės turėjo galimybę viso proceso metu kreiptis į pasirinktą matininką, kad būtų atlikti žemės sklypo ribų matavimai, taip pat turėjo galimybę per visą procesą kreiptis ir į savo pasirinktą antstolį dėl jos prašomų faktinių aplinkybių konstatavimo ir vien tai, kad tokius veiksmus ji atliko jau po bylos išnagrinėjimo, neduoda pagrindo išvadai, kad tai naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės iš esmės siekia iš naujo pasibylinėti, kadangi turėjo visas galimybes tiek rinktis įrodymus, tiek ir juos teikti teismui viso bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovių prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovių su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai: 2020-03-12 Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštas „Dėl nuomones pateikimo“ ir 2020-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos pateikimo, jau buvo pateikti byloje (Nr. DOK-15143), 2017-01-30 išaiškinimas sistemoje, 2017-04-05 ir 2017-04-20 NŽT raštai (registracijos byloje Nr. DOK-26393) teismo buvo įvertinti priimant teismo sprendimą, todėl tokie dokumentai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Ieškovės neįrodė, kad yra pagrindas proceso atnaujinimui, dėl ko jų prašymas atmestinas.
Teismo nustatytu terminu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu prašymu, nes ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjų nurodyti motyvai dėl atsakovo D. K. sąžiningumo, šiuo konkrečiu atveju, nepagrįsti jokiais naujais įrodymais, visos ieškovių nurodytos aplinkybės prašyme buvo žinomos ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-177- 301/2020. Ieškovių dėstomi argumentai buvo nurodyti bylos nagrinėjimo metu, pateikti prie pareiškimo Žemės ūkio ministerijos raštas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-01-30 išaiškinimas elektroninėje paklausimų valdymo sistemoje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštai projektų dalyviams (Pareiškimo 3-6 priedai), buvo žinomi ir buvo teikti bylos nagrinėjimo metu (dalis jų teikti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos), ieškovių argumentai buvo nurodyti ir apeliacinio skundo 2.1 punkte. Ieškovės 6 prašymo punkte nurodytas aplinkybes grindžia ieškovių iniciatyva nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-137-416/2021 (liudytojų parodymais ir kita), tačiau ji dar yra neišnagrinėta, nuosprendis nepriimtas, todėl neaišku kada ir kur tokios aplinkybės yra nustatytos ir gali turėti prejudicinę galią šioje byloje. Nurodė, kad nors ir prie prašymo yra pridėti faktinių aplinkybių konstatavimo duomenys, kuriais remiasi ieškovės teikdamos teismui šį prašymą, tačiau nepateikiama informacija, kokiu prietaisu naudojosi kartu su antstoliu Laurynu Lukšiu dalyvavęs matininkas G. S.. Nepateikti duomenys ar minėtam prietaisui yra atlikta patikra, ar prietaisas yra kalibruotas, bei ar minėtas matininkas turi licenciją išduotą Nacionalinės žemės tarnybos atlikti šiuos darbus, kad galima būtų teigti, jog matininko V. V. 2017 m. sudarytame žemės sklypo plane nurodyti taškai 2-4, 6-12 yra vandens telkinio ribose. Nurodė, kad tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovių prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020, pagal ieškovių L. K. ir L. K. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. K. dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ieškovių ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-230/2021 Marijampolės apylinkės teismo 2020 rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių kasacinį skundą, nesant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų.
Pareiškėjos prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjų atstovas nurodo, kad apie aplinkybes, kurios jo manymu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo surašius antstolio Lauryno Lukšio 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo teikiamas nelaukiant Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-137-416/2021 pabaigos, kadangi, kaip nurodo pareiškėjų atstovas, priešingu atveju teismas galėtų atmesti pareiškimą tuo pagrindu, kad apie minėtas aplinkybes ieškovių atstovas sužinojo dar 2021-05-28 ir atitinkamai kreipėsi į teismą praleidęs 3 mėnesių terminą.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 kreipėsi nežymiai praleidę 3 mėnesių terminą, pareiškėjos praleido 2 dienas, todėl teismas dėl mažareikšmio pažeidimo prašymą nagrinėja.
Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos teismui pateikė antstolio Lauryno Lukšio 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį pareiškėjos nurodo kaip pagrindinį įrodymą, ir dėl kuriame nurodytų aplinkybių, pareiškėjų manymu, yra pagrindas atnaujinti procesą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje yra konstatuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjos, prašydamos atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jų nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos, prašydamos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės yra užfiksuotos Lauryno Lukšio 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris kartu su skirtingo laikotarpio ortofoto medžiaga ir joje fiksuotomis sklypų ribomis įrodo, kad matininkui V. V. atliekant civilinės bylos ginčo dalyku esančių sklypų kadastrinius matavimus vieno iš žemės sklypo vakarinės ribos vietoje objektyviai negalėjo būti pažymėtos, kadangi ta teritorijos dalis buvo po vandeniu ir jis to objektyviai negalėjo padaryti. Nurodo, kad baudžiamosios bylos teismo posėdyje liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos autorė N. V. paaiškino, kad tokiu atveju (vietovėje projektuojamo sklypo vietoje nustatęs ne dirbamą žemę, bet vandenį) matininkas V. V. turėjo sustabdyti matavimo darbus ir apie tokias aplinkybes informuoti Nacionalinę žemės tarnybą, nes vandens telkinio plotas negalėjo patekti į formuojamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribas. Nurodė, kad D. K. dalyvavo to žemės sklypo ribų paženklinime ir derino matininko parengtą kadastro duomenų bylą, taigi jam tie faktai, jog dalis žemės sklypo yra po vandeniu, kad matininkas neženklina dalies sklypo ribų, kad matininko parengtame žemės sklypo plane yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija (vietoj vandens žymint dirbamą žemę), buvo žinomi. Dėl to pareiškime dėl proceso atnaujinimo yra nurodyta, kad teismo išvados apie neva sąžiningą asmenį atsakovą D. K. neatitinka tikrovės.
Pažymėtina, kad ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 ieškovės įrodinėjo, kad kadastriniai matavimai atlikti netinkamai. Sutiktina su atsakovo D. K. argumentais, kad ieškovės turėjo galimybę viso proceso metu kreiptis į savo pasirinktą matininką, kad būtų atlikti žemės sklypo ribų matavimai, taip pat turėjo galimybę per visą procesą kreiptis ir į savo pasirinktą antstolį dėl jos prašomų faktinių aplinkybių konstatavimo ir vien tai, kad tokius veiksmus ji atliko jau po bylos išnagrinėjimo, neduoda pagrindo išvadai, kad tai naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų joms galėjo būti žinomos viso bylos nagrinėjimo metu ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovėms nepateiktus informacijos, kokiu prietaisu 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo metu naudojosi kartu su antstoliu Laurynu Lukšiu dalyvavęs matininkas G. S., taip pat duomenų ar minėtam prietaisui yra atlikta patikra, ar prietaisas yra kalibruotas, bei ar minėtas matininkas turi licenciją išduotą Nacionalinės žemės tarnybos atlikti šiuos darbus, kad galima būtų teigti, jog matininko V. V. 2017 m. sudarytame žemės sklypo plane nurodyti taškai 2-4, 6-12 yra vandens telkinio ribose, kyla pagrįstų abejonių antstolio Lauryno Lukšio 2021-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių patikimumu.
Sutiktina su atsakovų D. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovių su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai: 2020-03-12 Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštas „Dėl nuomones pateikimo“ ir 2020-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos pateikimo, jau buvo pateikti byloje (Nr. DOK-15143), 2017-01-30 išaiškinimas sistemoje, 2017-04-05 ir 2017-04-20 NŽT raštai (registracijos byloje Nr. DOK-26393) teismo jau buvo vertinti priimant Marijampolės apylinkės teismo 2020 rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020, todėl tokie dokumentai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Pareiškėjų teigimu teismui pateiktame prašyme proceso atnaujinimo pagrindu nėra įvardijama baudžiamoji byla, bet tik jos nagrinėjimo metu paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Ieškovės prašymo 6 punkte nurodytas aplinkybes grindžia ieškovių iniciatyva nagrinėjama baudžiamąja byla (liudininkų parodymais ir kita) Nr. 1-137-416/2021, tačiau nagrinėjamu momentu baudžiamoji byla dar yra neišnagrinėta, nuosprendis nepriimtas, todėl neaišku kada ir kur tokios aplinkybės yra nustatytos ir gali turėti prejudicinę galią šioje byloje. Taigi teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės, neturi įtakos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teisme civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 priimtam sprendimui.
CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
Proceso civilinėje byloje atnaujinimo galimybė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistuoja tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nurodytų reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą spręstina, kad pareiškėjų L. K. ir L. K. prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų. Todėl pareiškėjų L. K. ir L. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjų L. K. ir L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atsisakyti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nutarties kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.