Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-803/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-09
Bylos Nr.: 2A-803/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: Visagino savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Kašgarija“

Kategorijos

73.2.6.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-803/2014Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.4.9. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ir ieškovo Visagino savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1703-302/2013 pagal ieškovo Visagino savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, kur trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kašgarija“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Visagino savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydama pripažinti UAB „Kašgarija“ įsipareigojimų pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56 neįvykdymą draudžiamuoju įvykiu pagal UAB „Kašgarija“ ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos sutartinių prievolių draudimo sutarties nuostatas ir priteisti iš atsakovo 351 236 Lt dydžio draudimo išmoką, priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2009 m. kovo 18 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbų pirkimas“. Konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Kašgarija“. 2010 m. kovo 18 d. Visagino savivaldybės administracija ir UAB „Kašgarija“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5-56. Rangovo UAB „Kašgarija“ prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2011 m. sausio 21 d. UAB „Kašgarija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartimi. Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartyje nustatyta, jog draudikas įsipareigoja, draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį arba juos įvykdžius netinkamai, gavęs užsakovo vadovo raštišką reikalavimą registruotu laišku, sumokėti jame nurodytas draudėjo pagal sutartį mokėti priklausančias sumas, neviršijant bendros 351 236 Lt draudimo sumos. Pažymėjo, kad rangovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį - iki 2011 m. spalio 30 d. neatliko visų statybos darbų. 2011 m. spalio 28 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu išmokėti draudimo išmoką, o 2012 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes nepripažino UAB „Kašgarija“ įsipareigojimų pagal Rangos sutartį neįvykdymo draudžiamuoju įvykiu, laikydamas, jog nėra visų būtinų sąlygų UAB „Kašgarija“ sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas Visagino savivaldybės administracija nesutiko su tokia atsakovo pozicija ir pažymėjo, kad UAB „Kašgarija“ neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį ir tokiu būdu pažeidė Rangos sutartyje nustatytą įsipareigojimą – laiku atlikti sutartyje numatytus darbus. Todėl atsakovas privalo padengti dėl to ieškovo patirtus nuostolius, išmokėdamas jam draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui Visagino savivaldybės administracijai 122 966,57 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (122 966,57 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ valstybei 40,47 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nesutiko su atsakovu, jog jis, kaip draudėjas, yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio ir Draudimo taisyklių 13.1, 13.2, 13.3 punktų pagrindu. Anot teismo, tai, kad rangos sutartis buvo pasirašyta žymiai vėliau, negu buvo nurodyta konkurso sąlygose, neturėjo įtakos darbų atlikimui laiku, nes trečiajam asmeniui buvo leista darbus atlikti iki vėlesnes datos – 2011 m. spalio 30 d., t. y. virš 17 mėnesių. Todėl teismas sprendė nesant pagrindo daryti išvadą, kad dėl pavėluoto rangos sutarties pasirašymo trečiajam asmeniui buvo mažiau laiko atlikti darbus. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad dėl vėlesnio sutarties pasirašymo sutriko statybinių medžiagų tiekimas iš tiekėjų, nes atsakovas tokių aplinkybių nepagrindė įrodymais. Taip pat teismas atmetė motyvus, kad trečiasis asmuo darbų neturėjo galimybės atlikti laiku dėl nenumatytų papildomų darbų atlikimo. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo papildomus darbus įsipareigojo atlikti pagrindinėje rangos sutartyje nustatytais terminais, taigi, rangovas, įvertinęs savo galimybes, prisiėmė įsipareigojimus papildomus darbus atlikti, nereikalaudamas papildomo laiko. Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas pratęsti teismo nustatytą terminą įsipareigojimams pagal rangos sutartį įvykdyti nelaikytinas neteisėtu ar leidžiančiu teigti, jog jis pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes nagrinėjamu atveju teismo nustatytas prievolių įvykdymo terminas buvo galutinis, nes šalių sutartis buvo pripažinta negaliojanti, todėl nei ieškovas, nei atsakovas negaliojančios sutarties sąlygų keisti negalėjo.

Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad naują konkursą darbams atlikti ieškovas privalėjo skelbti ne dėl rangovo sutarties sąlygų pažeidimo, o dėl to, jog dėl ieškovo veiksmų netinkamai organizavus konkursą, rangos sutartis teismo buvo pripažinta niekine. Anot teismo, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose konstatuoti ieškovo neteisėti veiksmai neturėjo įtakos trečiojo asmens veiksmams vykdant rangos sutartį, o konkrečiai šioje sutartyje nustatytai sąlygai atlikti rangos darbus sutartyje nustatytu laiku, kurį teismas dar pratęsė savo sprendimu. Tarp ieškovo padarytų pažeidimų viešųjų pirkimų organizavime ir vėliau organizuoto naujo konkurso nėra priežastinio ryšio, nes šis konkursas buvo organizuotas tik tiems darbams, kurių pagal sutartį neatliko trečiasis asmuo. Anot teismo, jeigu trečiasis asmuo rangos sutartyje numatytus darbus būtų atlikęs iki teismo nustatyto termino įsipareigojimams pagal rangos sutartį atlikti pabaigos, ieškovas, nors ir pažeidęs viešųjų pirkimų procedūras, nagrinėjamoje byloje neturėtų pareigos organizuoti naują konkursą darbams užbaigti ir nepatirtų nuostolių. Todėl, teismo vertinimu, tik dėl to, jog trečiasis asmuo nustatytu laiku neatliko visų rangos darbų, ieškovas turėjo organizuoti konkursą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie buvo priežastiniame ryšyje su trečiojo asmens (draudiko) rangos sutarties nevykdymu, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, kaip draudikas, privalo vykdyti savo pareigas pagal laidavimo draudimo sutartį (poliusą).

Teismo vertinimu, darbai pagal naują sutartį ieškovui pabrango 114 803,06 Lt. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo be darbų pagal ginčo rangos sutartį dar atliko papildomų darbų pagal kitas dvi rangos sutartis ir už atliktus papildomus darbus trečiajam asmeniui buvo sumokėta 310 837,24 Lt. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą formą Nr. 8 ir atliktų darbų aktą formą Nr. 9 bei dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. atsižvelgęs į tai, kad pagal darbų atlikimo datą šiuos dokumentus galima priskirti prie papildomų darbų atlikimo laiko, be to, viename iš dokumentų nurodyta, jog jis išrašomas pagal papildomų darbų sutartį.

Teismas taip pat patenkino ieškovo reikalavimą priteisti lėšas, kurias jis išleido statybinių medžiagų saugojimui - 8163,45 Lt, pripažinęs, kad trečiajam asmeniui nebaigus darbų, statybinės medžiagos buvo saugomos, kol kitas rangovas pabaigė atlikti darbus. Tokias ieškovo išlaidas, anot teismo, patvirtina prie bylos pridėti įrodymai: sutartys, PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendė esant pagrindui ieškovui iš atsakovo priteisti iš viso (114 803,06 Lt+8 163,45 Lt) 122 966,57 Lt draudimo išmoką (CK 6.987 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir priteista draudimo išmoka, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Priešingai nei nurodė teismas, apeliantas nepripažino, kad nagrinėjamas įvykis yra draudžiamasis įvykis. Teismas nenagrinėjo, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal draudimo taisykles, nustatytų prievolių įvykdymo terminų praleidimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu tik tada, kai prievolių įvykdymo terminą draudėjas praleidžia dėl savo kaltės (Draudimo taisyklių 12.2.2 p.) ir yra įrodoma draudėjo civilinė atsakomybė (Draudimo taisyklių 12.2 p.).Anot apelianto, neteisėti ieškovo veiksmai, organizuojant viešąjį pirkimą, turėjo tiesioginę reikšmę rangos sutarties vykdymui, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuos įrodymus atmetė ir neteisėtų veiksmų pagrindu ieškovui suteikė teisę gauti draudimo išmoką.Nepagrįstai teismas sutapatino rangos sutarties įvykdymo terminą su jos vykdymo nutraukimo terminu. Panaikinus rangos sutartį, nebuvo nustatytas iš jos kylančių įsipareigojimų įvykdymo terminas, todėl ieškovas negali remtis termino pažeidimu. Anot apelianto, negalima pažeisti nenustatyto termino.Dar nesibaigus sutarties terminui (2011-04-05), kasacinis teismas pripažino konkurso rezultatus niekiniais, todėl iki Vilniaus apygardos teismas išsprendė ieškovo neteisėtų veiksmų pasekmių klausimą, darbai negalėjo būti vykdomi visa apimtimi. Kita vertus, vykdant sutartį paaiškėjo didelės apimties papildomi darbai, kurių trečiasis asmuo negalėjo numatyti, dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių pavėlavus pasirašyti sutartį bei vėliau dėl bylinėjimosi tęsiantis jos įvykdymo terminui, padidėjo ir statybos darbų kaina. Teismas šių aplinkybių nevertino arba atmetė, net nenurodydamas motyvų.Panaikinus rangos sutartį, trečiasis asmuo nebeturėjo galimybės pasinaudoti teise pratęsti sutarties vykdymą ar perskaičiuoti sutarties darbų kainą, pasikeitus aplinkybėms ir pan.Teismas neargumentavo savo išvados, kodėl, anot jo, vėlavimas pasirašyti sutartį neturėjo įtakos darbų atlikimui. CK 6.688 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo pareiga leisti rangovui laiku pradėti tinkamai vykdyti statybos darbus, tačiau šios pareigos užsakovas neįvykdė, nes dėl jo neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo negalėjo ne tik laiku pradėti darbus, nei vykdyti juos normaliomis sąlygomis. Teismas neteisingi suskaičiavo konkurso sąlygose ir faktiškai vykdytą rangos sutarties laikotarpį. Pagal konkurso sąlygas tiekėjas galėjo tikėtis, kad normaliomis sąlygomis jis galės vykdyti sutartį apie 17 mėnesių. Faktiškai trečiasis asmuo su pertraukomis rangos sutartį galėjo vykdyti apie 15 mėnesių, t. y. mažiau nei galėjo tikėtis pagal konkurso sąlygas. Be to, sutartis buvo vykdoma ne tik neįprastomis sąlygomis (vykstant bylinėjimosi procesams), tačiau ir paaiškėjus nenumatytoms aplinkybės - papildomiems darbams, kuriems taip pat buvo reikalingas laikas.Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog pabrango statybinių medžiagų kainos. Pagal rangos sutarties 7 punktą, kainų pokytis nustatomas pagal Statistikos departamento ar kitos oficialios institucijos išduotą pažymą. Statistikos departamento duomenys į bylą buvo pateikti. Šie duomenys, anot apelianto, patvirtina, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai sukėlė trečiajam asmeniui žymų darbams reikalingų sąnaudų pabrangimą.Nenumatytus papildomus darbus teismas nepagrįstai pripažino neturinčiais jokios įtakos rangos sutarties vykdymo terminui. Atsižvelgiant į šių darbų kainą (310 837,24 Lt), akivaizdu, jog šie darbai buvo gana didelės apimties, todėl ir jų įvykdymui buvo reikalingas atitinkamas laikas.Aplinkybė, kad rangos sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, patvirtina ne trečiojo asmens, o ieškovo kaltę dėl sutarties neįvykdymo, nes būtent dėl neteisėtų ieškovo veiksmų rangovui buvo trukdoma vykdyti rangos sutartį įprastomis sąlygomis. Teismas iš viso nepasisakė, kuo pasireiškė trečiojo asmens kaltė.Ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl savo neteisėtų veiksmų.Nepagrįstai yra skaičiuojami nuostoliai dėl naujo pirkimo kainos padidėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad naują konkursą ieškovas privalėjo skelbti dėl to, kad sutartis buvo panaikinta dėl jo neteisėtų veiksmų, darbų kainos padidėjimo rizika turėtų tekti jam pačiam. Anot apelianto, jeigu nebūtų neteisėtų ieškovo veiksmų ir sutartis būtų vykdoma įprastinėmis sąlygomis, trečiasis asmuo būtų turėjęs teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą beveik iki 15 procentų (kiekvienais metas po beveik 5 procentus). Vien padidinus darbų kainą 5 procentais, bendra pirkimo kaina sudarytų apie 212 497,41 Lt. Taigi, ieškovas naujam rangovui pagal sutartį faktiškai įsipareigojo sumokėti mažiau, nei būtu turėjęs sumokėti trečiajam asmeniui, jeigu būtu įvykdęs pareigą perskaičiuoti darbų kainų pokytį. Nagrinėjamu atveju negalima nustatyti priežastinio ryšio. Jeigu nebūtų neteisėtų ieškovo veiksmų, organizuojant viešuosius pirkimus, nebūtų reikėję ir naujo pirkimo. Todėl dėl naujo pirkimo organizavimo patirtų ieškovo nuostolių negali būti atsakingas trečiasis asmuo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo gali būti bent iš dalies kaltas dėl ieškovo patirtos žalos. Anot apelianto, civilinė atsakomybė iš viso negali būti taikoma. Aplinkybę, kad pats ieškovas pripažino, jog įvykis nedraudžiamasis, patvirtina laidavimo rašto Nr. 1260202 grąžinimo rangovui faktas. Apelianto argumentai dėl atleidimo nuo atsakomybės arba jos sumažinimo buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl jų teismas atskirai nepasisakė.Teismas nepagrįstai priteisė 8 163,45 Lt už statybinių medžiagų saugojimą. Teismas nepasisakė, kokiais įrodymais vadovaudamasi jis padarė šią išvada, tuo pažeisdamas imperatyvią CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą. Anot apelianto, ieškovo pateikti įrodymai šiam reikalavimui pagrįsti nepatvirtina teismo išvados: 1) rangos sutarties 12.3, 12.11, 12.13, 8 punktų sąlygos patvirtina, kad pasibaigus Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytam rangos sutarties vykdymo terminui, ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių statybinių medžiagų, kurias jam būtų perdavęs trečiasis asmuo, taigi, nebuvo ko saugoti; 2) pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, plytelių saugojimo paslaugos buvo pradėtos teikti tik praėjus beveik 4 mėnesiams po darbų pagal ginčo rangos sutartį pabaigos. Vadinasi, saugoti medžiagas nebuvo poreikio net 4 mėnesius; 3) rangos sutartis su nauju rangovu UAB „Garantas“ buvo pasirašyta 2012 m. liepos 27 d., tačiau išlaidos už saugojimo paslaugas skaičiuojamos ir po šios sutarties pasirašymo iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pabaigos; 3) saugojimo išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė ne statybos medžiagų saugojimo, o su UAB „Užupio statyba“ pasirašytą statybos rangos sutartį, kurios dalykas buvo aikštelės aptvėrimo, apsaugos įrangos nuomos ir įrengimo/išardymo darbai, o ne saugojimo paslaugos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Visagino savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, taip pat iš atsakovo priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas ieškovo patirtus nuostolius, iš įvykdytų darbų vertės nepagrįstai atėmė pinigų sumą, kurią teismas laikė sumokėta už atliktus papildomus darbus. Ieškovo manymu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bylos aplinkybes ir neįsigilino į 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutarties Nr. 5-56 vykdymo dokumentų (pažymų apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų) turinį, todėl neteisingai nustatė ieškovui iš atsakovo priteistiną draudimo išmoką. Ieškovas naują rangos sutartį rekonstrukcijos darbų užbaigimui turėjo sudaryti už 2 839 797,40 Lt. Kadangi trečiasis asmuo atliko darbus už 1 835 791,18 Lt, bendra projekto įgyvendinimo kaina išaugo 425 640,30 Lt suma. Šiam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta pakankamai įrodymų. Teismui kilo abejonių dėl Atliktų darbų akto forma Nr. 8, Atliktų darbų akto forma Nr. 9, PVM sąskaitos faktūros IND Nr. 3610196 bei PVM sąskaitos faktūros KAŠ Nr. 2010048 ir sprendė, kad šie dokumentai patvirtina papildomų darbų atlikimą ir sumas už papildomus darbus. Anot apelianto, Atliktų darbų aktai formos Nr. 8 ir Nr. 9 bei PVM sąskaita faktūra KAS Nr. 2010048 yra be jokių trūkumų: šiuose dokumentuose nurodyta, kad jie parengti pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56, t. y. jie yra šios sutarties vykdymo dokumentai. Tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje IND Nr. 3610196 prie paslaugos pavadinimo nurodyta, kad pagal 2011 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 5-30, o ne pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56, yra tik trečiojo asmens UAB „Kašgarija“ išrašytame dokumente padaryta techninė klaida.Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimo dalį dėl jo patirtų nuostolių - rekonstrukcijos darbų pagal 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 5-56 pabrangimą, ėmėsi vertinti ir pagal papildomų darbų rangos sutartis įvykdytus darbus. Bet pagal papildomų darbų rangos sutartis (2011-02-08 Statybos rangos sutartis Nr. 5-30 ir 2011-08-02 Statybos rangos sutartis Nr. 5- 280) atliktų darbų vykdymo dokumentai pateikti nebuvo, nes byloje dėl šių sutarčių vykdymo ginčo nebuvo.Netinkamo 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutarties Nr. 5-56 vykdymo ieškovas nesiejo su rangos sutartimis dėl papildomų darbų atlikimo ir šių sutarčių neįtraukė, skaičiuodamas nuostolius. Kadangi UAB „Kašgarija“ papildomus darbus pagal šias statybos rangos sutartis atliko tinkamai, ginčo dėl jų vykdymo nebuvo, naujajam rangovui UAB „Garantas“ darbų pagal rangos sutartis dėl papildomų darbų atlikti nereikėjo, o draudimo bendrovės - atsakovo laidavimo draudimo išmokos pagal šias papildomų darbų sutartis ieškovas nereikalavo, todėl ir šių statybos rangos sutarčių dėl papildomų darbų vykdymo ieškovas neįrodinėjo.Ieškovas advokato pagalbai apmokėti patyrė ne 20 895,51 Lt, o 5 250,14 Lt, tuo tarpu atsakovas patyrė ne 8 000 Lt, o 4 000 Lt išlaidų. Todėl, ieškovo teigimu, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovui proporcingai turėtų būti priteista 3500,10 Lt, o atsakovui – 1333,33 Lt. Įskaičius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovo priteistina 2166,77 Lt. Tuo atveju, jei bus patenkintas ieškovo apeliacinis skundas, jam turi būti priteistos 5250,14 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo tenkinti jo apeliacinį skundą, o Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Į pinigų sumą, kurią nurodė sumokėjęs vykdydamas iš viešojo pirkimo santykių kildinamą 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 5-56, ieškovas įskaičiavo ir pagal kitas su UAB „Kašgarija“ pasirašytas sutartis mokėtinas pinigų sumas. Pats ieškovas papildomų darbų įvykdymui ir apmokėjimui pagrįsti pateikė 2011 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3610196 ir atliktų darbų aktą forma Nr. 8 bei 2011 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2010048 ir atliktų darbų aktą forma Nr. 9, kuriuos buvo pateikęs prie ieškinio, kaip įrodymus, pagrindžiančius mokėjimus pagal 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad faktiškai vykdydamas 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį, ieškovas UAB „Kašgarija“ sumokėjo ne 1 835 791,18 Lt, o 1 524 953,94 Lt, nes 310 837,27 Lt buvo sumokėti už atliktus papildomus darbus. Ieškovo 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. (4.27)-1-1412 nurodyta, kad už ginčo statybos rangos sutartyje nenumatytus papildomus darbus jis yra sumokėjęs UAB „Kašgarija“: už monolitinių konstrukcijų išardymą ir išvežimą – 236 160,54 Lt; už papildomą grunto užvežimą – 106 000,00 Lt (iš viso 342 160,54 Lt). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už papildomus darbus sumokėjo atskirai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvada, kad savo piniginę prievolę sumokėti už papildomus darbus ieškovas neteisėtai įvykdė, panaudodamas ES struktūrinių fondų lėšas, skirtas viešojo pirkimo 2010 m. kovo 18 d. ginčo statybos rangos sutartyje numatytiems darbams apmokėti.Atmestinas ieškovo argumentas, kad neva 2011 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 36101962011 esantis įrašas, kad mokėjimo pagrindas yra 2011 m. vasario 8 d. statybos rangos sutartis dėl papildomų darbų, tėra UAB „Kašgarija“ padaryta techninė klaida. Šį dokumentą yra surašęs trečiasis asmuo, ieškovas šio dokumento neginčija, sumokėjo jame įrašytu pagrindu nurodytą pinigų sumą.Priešingai, nei teigia apeliantas, skundžiamu sprendimu buvo patenkinta 1/3 reikalavimų, todėl jeigu ieškovas patyrė 5 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jam turėtų būti priteista 1 750 Lt šių išlaidų, o ne 3 500 Lt, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Visagino savivaldybės administracija prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog draudžiamasis įvykis yra dėl to, kad UAB „Kašgarija“ neatliko statybos darbų pagal rangos sutartį ir kad ginčo tarp šalių dėl to nebuvo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Kašgarija“ neatliko visų darbų pagal rangos sutartį, apeliaciniame skunde nėra ginčijama, o tai reiškia, kad nepaisant kitų apeliacinio skundo argumentų, teismo išvada, kad draudžiamasis įvykis buvo ir atsakovas turi sumokėti draudiminę išmoką, yra pagrįstaVilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5244-115/2011, nustatė statybos rangos sutarties šalims vykdyti jų sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį iki 2011 m. spalio 30 d. Todėl, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai nustatė, kad rangos sutartį UAB „Kašgarija“ turėjo įvykdyti iki 2013 m. spalio 30 d., ir praleido jos vykdymo terminus.Pagal konkurso sąlygas buvo numatyta, kad rangos sutartis turės būti įvykdyta per 14- 15 mėnesių, o faktiškai UAB „Kašgarija“ darbus vykdė daugiau nei 17 mėnesių. Taigi, dėl vykusių teisminių ginčų dėl viešojo pirkimo konkurso teisėtumo rangos sutarties vykdymo terminas nebuvo sutrumpintas. Trečiasis asmuo, sudarydamas rangos sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, žinojo visas šių darbų atlikimo sąlygas - jų pobūdį, apimtis, terminus, taigi pats laisva valia sudarė papildomų darbų rangos sutartis, prisiimdamas įsipareigojimus atlikti visus (pagrindinės rangos sutarties ir papildomų darbų rangos sutarčių) statybos darbus laiku. Todėl papildomi darbai neturėjo įtakos statybos darbų pagal rangos sutartį atlikimui laiku.Atsakovas atsiliepime nurodo naujas aplinkybes: rangos sutartis buvo vykdoma neįprastomis sąlygomis - vykstant teisminiams ginčams dėl konkurso teisėtumo, ir todėl trečiasis asmuo, kaip sąžiningas ir rūpestingas verslininkas, išnykus sutarties sudarymo pagrindui, nesiėmė veiksmų, kad tokia sutartis būtų vykdoma visa apimtimi. Šios aplinkybės negali būti vertinamos, nes atsakovas nepateikė ne tik konkrečių jas pagrindžiančių įrodymų, bet ir nepagrindė, kodėl šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.Teisiškai nepagrįstas atsakovo argumentas dėl kainos perskaičiavimo. Niekas dėl sutarties kainos perskaičiavimo rangos sutarties vykdymo metu į ieškovą nesikreipė. Pagal rangos sutarties 7 punktą, sutarties kaina turėjo būti perskaičiuojama, įvykus kainų pokyčiams, viršijantiems 5 procentus, ir apie kainų pokytį sprendžiama pagal Statistikos departamento ar kitos oficialios institucijos išduotą pažymą. Tokios pažymos byloje nėra, atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė tik Statistikos departamento duomenų išrašus. Be to, padidinus kainą, būtų padidėjusi ir sutarties atlikimo laidavimo suma, o tokio laidavimo UAB „Kašgarija“ neturėjo ir ieškovui nepateikė.Atsakovo išduotas naujas laidavimo raštas (2011 m. sausio 21 d. laidavimo raštas Nr. 1260202) įrodo, kad jam buvo žinomos visos rangos sutarties sąlygos ir aplinkybės, ir jis laisva valia sutiko užtikrinti būtent tokios rangos sutarties atlikimą, prisiimdamas ir atitinkamą riziką. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo nurodytų aplinkybių ir rangos sutarties neįvykdymo.Teismas pagrįstai nurodė, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose konstatuoti neteisėti ieškovo veiksmai neturėjo įtakos trečiojo asmens veiksmams, vykdant rangos sutartį. Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia naujus argumentus ir aplinkybes dėl granito plytelių saugojimo, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą apribojimą. Kita vertus, šie atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nes: 1) trečiajam asmeniui neatlikus visų statybos darbų, jau buvo įsigytos statybos medžiagos (granito plytelės). Todėl ieškovas turėjo pasirūpinti nesuklotų plytelių saugojimu iki jos bus panaudotos naujojo rangovo; 2) neatlikus visų statybos darbų likusios materialinės vertybės ieškovui buvo perduotos vėliau, todėl poreikis saugoti atsirado ne iš karto 2011 m. spalio 30 d.; 3) nors nauja rangos sutartis pasirašyta 2012 m. liepos 27 d., statybos darbai, kuriems buvo naudojamos granito plytelės, buvo atliekami ne iš karto po rangos sutarties pasirašymo; 4) tai, kad sutartis pavadinta rangos sutartimi, neturi įtakos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmei – sutarties objektas buvo granito plytelių laikino saugojimo aikštelės aptvėrimo, apsaugos įrangos nuomos ir įrengimo/išardymo darbai, kas iš esmės reiškia granito plytelių saugojimą. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad pats ieškovas pripažino, jog įvykis nedraudžiamasis, ir tai patvirtina laidavimo rašto Nr. 1260202 grąžinimo rangovui faktas. Laidavimo rašto ieškovas atsakovui ar trečiajam asmeniui negrąžino. Visus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teismas analizavo ir ištyrė, dėl įrodymų pasisakė, todėl jokio proceso teisės normų pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas netenkintinas, Visagino savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenų pagrindus nustatyta, kad 2009 m. kovo 18 d. ieškovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (140-172 b. l., 1 t.). Konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Kašgarija“, su kuria 2010 m. kovo 18 d. Visagino savivaldybės administracija sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5-56 (6-9 b. l., 1 t.). Rangovo UAB „Kašgarija“ prievolių pagal rangos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2011 m. sausio 21 d. UAB „Kašgarija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartimi (119, 120 b. l., 1 t.). Rangovas UAB „Kašgarija“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį – neatliko visų statybos darbų.

Pareikštu ieškiniu ieškovas Visagino savivaldybės administracija prašė teismo pripažinti UAB „Kašgarija“ įsipareigojimų pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56 neįvykdymą draudžiamuoju įvykiu pagal minėtą tarp UAB „Kašgarija“ ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytą sutartinių prievolių draudimo sutartį ir šios draudimo sutarties pagrindu priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 351 236 Lt dydžio draudimo išmoką.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ įrodinėja, jog nėra pagrindo ieškovui išmokėti draudimo išmoką, nes, anot jo, rangovo UAB „Kašgarija“ sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

Iš Sutartinių prievolių laidavimo draudimo poliuso, laidavimo rašto bei sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 matyti, kad pagal laidavimo draudimo sutartį atsakovas (draudikas) įsipareigojo ieškovui (naudos gavėjui) sumokėti ne didesnę kaip 351 236,00 Lt draudimo išmoką, jeigu draudėjas (UAB „Kašgarija“) neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles ieškovui pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56 (120 b. l., 1 t.).

Šiuo atveju aktualus draudimo taisyklių 12.2 punktas, numatantis, kad jeigu laidavimo draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudžiamasis įvykis pagal atlikimo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal su užsakovu pasirašytos sutarties sąlygas: draudėjo atlikti darbai, suteiktos paslaugos, patiektos prekės netenkina sutartyje nustatytų reikalavimų ir draudėjas atsisako ištaisyti defektus (12.2.1 p.); draudėjas dėl savo kaltės praleidžia sutartyje nustatytus prievolių įvykdymo terminus (12.2.2 p.); draudėjas neteisėtai atsisako tęsti sutarties prievolių įvykdymą (12.2.3 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog egzistuoja draudžiamasis įvykis, numatytas draudimo taisyklių 12.2.2 punkte. Kaip pagrįstai teigias atsakovas savo apeliaciniame skunde, sutartyje nustatytų prievolių įvykdymo terminų praleidimas draudžiamuoju įvykiu gali būti pripažįstamas tik tokiu atveju, jei draudėjas šį terminą praleidžia dėl savo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau atsakovas teigia, jog šiuo atveju rangovo (draudėjo) kaltės dėl prievolių neįvykdymo nustatytu terminu nėra. Anot jo, rangos sutarties vykdymui (vėlavimui) turėjo įtakos ieškovo neteisėti veiksmai, organizuojant viešąjį pirkimą, tai, kad rangos sutartis buvo pasirašyta pavėluotai, vykdant sutartį paaiškėjo didelės apimties papildomi darbai, kurių trečiasis asmuo negalėjo numatyti.

Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, nagrinėjant perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant atvirą konkursą „Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams atlikti“, teisėtumo klausimą, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3951-560/2009, Visagino savivaldybės administracija buvo įpareigota sustabdyti minėto supaprastinto atviro konkurso procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo viešuoju pirkimu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šią teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3951-560/2009, panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Taigi, dėl bylinėjimosi rangos sutartis su konkurso laimėtoju buvo sudaryta vėliau. Tačiau yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pavėluotas rangos sutarties pasirašymas neturėjo įtakos rangos darbų atlikimo terminui.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 6 d. viešojo pirkimo komisija laimėtoju paskelbė trečiąjį asmenį. Konkurso sąlygų 74 punkte buvo numatyta, kad darbai turės būti atlikti iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Taigi, jei rangos sutartis su trečiuoju asmeniu būtų buvusi sudaryta iš karto, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo visus rangos darbus būtų galėjęs atlikti per maždaug 16-17 mėnesių. Tačiau nors rangos sutartis buvo sudaryta tik 2010 m. kovo 18 d., terminas darbams atlikti buvo pratęstas iki 2011 m. balandžio 29 d. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu nusprendė ne tik pripažinti niekine ir negaliojančia Visagino savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 18 d. su UAB „Kašgarija“ pasirašytą Statybos rangos sutartį Nr. 5-56, bet išsaugoti iki 2011 m. spalio 30 d. iš jos šalims kylančias teises ir pareigas. 2011 m. spalio 30 d. terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas laikyti galutiniu teismo nustatytu terminu, iki kada galėjo būti pabaigti rangos darbai pagal minėtą statybos rangos sutartį Nr. 5-56. Tokią išvadą yra pagrindas daryti, atsižvelgiant į šio sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad teisės ir pareigos, kylančios iš pripažintos negaliojančia sutarties, šalims išsaugomos iki 2011 m. spalio 30 d., t. y. iki numatyto projekto finansavimo galiojimo termino, tokiu būdu sudarant galimybę užbaigti statybos rangos sutartyje numatytus darbus ir įsisavinti skirtą finansavimą (48 b. l., 1 t.). Teismas taip pat nurodė, kad jeigu darbai iki 2011 m. spalio 30 d. užbaigti nebus, atsakovas jų užbaigimui faktiškai turės skelbti naują konkursą. Taigi, nors atskirai nebuvo sudarytas šalių (ieškovo ir trečiojo asmens) susitarimas dėl rangos darbų vykdymo, teismo nurodytą terminą (2011 m. spalio 30 d.) yra pagrindas laikyti galutiniu terminu, iki kada trečiasis asmuo privalėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį Nr. 5-56, ką iš esmės pagrįstai skundžiamame sprendime ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

Todėl, įvertinus tai, kad galutinis terminas rangos darbams atlikti faktiškai buvo pratęstas iki 2011 m. spalio 30 d., o rangos sutartis, kaip minėta, pasirašyta 2010 m. kovo 18 d., nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad vėlesnis rangos sutarties sudarymas nulėmė trumpesnį terminą rangos darbams atlikti. Be to, išskyrus minėtas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo klausimas, kitokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, taigi, trečiajam asmeniui nebuvo objektyvių kliūčių vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad vykęs bylinėjimasis sutrukdė trečiajam asmeniui atlikti rangos darbus laiku. Taip pat nėra pagrindo sutiki su atsakovu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtais pripažinti ieškovo veiksmai, atlikti vykdant viešųjų pirkimų procedūras, turėjo įtakos ieškovo patirtiems nuostoliams, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kurie neturėjo įtakos trečiojo asmens veiksmams, vykdant rangos sutartį, o konkrečiai šioje sutartyje nustatytai sąlygai atlikti rangos darbus sutartyje nustatytu laiku.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepagrįstais laikytini atsakovo teiginiai, kad dėl vėlesnio sutarties pasirašymo sutriko statybinių medžiagų tiekimas iš tiekėjų, nes šių teiginių atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad šių teiginių atsakovas neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme, todėl jie atmetami, kaip neįrodyti.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad trečiajam asmeniui vykdant darbus pagal pagrindinę rangos sutartį, iškilo būtinybė įvykdyti papildomus darbus ir šiems papildomiems darbams atlikti buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys: 2011 m. vasario 8 d. Nr. 5-30 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 5-280 (190-195 b. l., 1 t.). Naujomis pasirašytomis statybos rangos sutartimis trečiasis asmuo įsipareigojo papildomus darbus atlikti ne vėliau kaip 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartyje Nr. 5-56 nustatytais darbų atlikimo terminais (žr. sutarčių 5 p.). Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo, įvertinęs savo galimybes, prisiėmė įsipareigojimus papildomus darbus atlikti, nereikalaudamas papildomo termino. Be to, tik 2011 m. spalio 10 d. trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą su prašymu pratęsti terminą rekonstrukcijos darbams atlikti iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (133-134 b. l., 1 t.). Taigi, iki pat galutinio termino (net pratęsus teismui terminą), trečiasis asmuo savo tylėjimu išreiškė sutikimą įvykdyti tiek pagrindinius, tiek papildomus rangos darbus per pagrindinės rangos sutartyje nustatytą terminą (iki 2011 m. balandžio 29 d.). Tačiau, kaip nustatyta byloje, įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį trečiasis asmuo neįvykdė ne tik pratęstu terminu (iki 2011 m. balandžio 29 d.), bet ir per teismo nustatytą papildomą terminą – iki 2011 m. spalio 10 d. Trečiasis asmuo prašė ir teismo nustatytą terminą pratęsti dar beveik metams, kas akivaizdžiai patvirtina, kad pats rangovas neįvertino savo galimybių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus per sutartyje nustatytus terminus, taigi, visas iš to atsirandančias neigiamas pasekmes rangovas turi prisiimti sau. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog papildomi darbai turėjo įtakos rangos sutarties įvykdymui, atmetami.

Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo kaltė, trečiajam asmeniui vykdant 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56, nebuvo įrodyta. Taigi, trečiojo asmens UAB „Kašgarija“ įsipareigojimų pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56 neįvykdymą yra pagrindas pripažinti draudžiamuoju įvykiu, ką iš esmės pagrįstai ir pripažino pirmosios instancijos teismas. Todėl neįrodžius pagrindo atleisti draudėją nuo civilinės atsakomybės ir nenustačius pagrindo netaikyti jam civilinės atsakomybės, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ privalo vykdyti savo pareigas pagal laidavimo draudimo sutartį (polisą).

Byloje nustatyta, kad dėl to, jog trečiasis asmuo nebaigė atlikti rangos darbų, ieškovas privalėjo skelbti naują konkursą darbų užbaigimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovo padarytų pažeidimų, organizuojant viešuosius pirkimus, ir organizuoto naujo konkurso nėra priežastinio ryšio, nes šis konkursas buvo organizuotas tik tiems darbams, kurių pagal sutartį neatliko trečiasis asmuo. Iš tiesų, jei trečiasis asmuo rangos sutartyje numatytus darbus būtų atlikęs iki teismo nustatyto termino įsipareigojimams pagal rangos sutartį atlikti pabaigos, ieškovas, nors ir pažeidęs viešųjų pirkimų procedūras, nagrinėjamoje byloje nebūtų turėjęs pareigos organizuoti naują konkursą darbams užbaigti ir nebūtų patyręs nuostolių. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik dėl to, kad trečiasis asmuo nustatytu laiku neatliko visų rangos darbų, ieškovas turėjo organizuoti konkursą.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas įrodinėjo (ir įrodinėja apeliacine tvarka), kad jis patyrė 433 803,75 Lt dydžio nuostolių: projekto įvykdymo kainos padidėjimą (425 640,30 Lt) ir granito plytelių saugojimo išlaidas ( 8163,45 Lt).

Pagal trečiojo asmens ir ieškovo pasirašytą ginčo statybos rangos sutartį Nr. 5-56, visus darbus trečiasis asmuo turėjo atlikti už 4 249 948,22 Lt.

Anot ieškovo, už darbus pagal minėtą sutartį jis trečiajam asmeniui iš viso sumokėjo 1 835 791,18 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į šią sumą nepagrįstai buvo įtrauktos sumos, sumokėtos už papildomų darbų atlikimą pagal minėtas 2011 m. vasario 8 d. Nr. 5-30 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 5-280 sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jeigu trečiasis asmuo būtų baigęs darbus, jam ieškovas už likusius darbus būtų sumokėjęs (4 249 948,22 Lt – 1 524 953,94 Lt) 2 724 994,28 Lt. Tuo tarpu objekto baigiamųjų darbų vertė pagal sutartį su nauju rangovu ieškovo buvo pasirašyta 2 839 797,40 Lt sumai, todėl teismas sprendė, kad ieškovui darbai pagal naują sutartį pabrango (2 839 797,40 Lt – 2 724 994,28 Lt) 114 803,06 Lt.

Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismui iš esmės kilo abejonių dėl apmokėjimų pagal 2011 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktą forma Nr. 8, 2011 m. rugpjūčio 4 d. atliktų darbų aktą forma Nr. 9, 2011 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą IND Nr. 3610196 bei 2011 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą KAŠ Nr. 2010048 (196-199 b. l., 1 t.) ir sprendė, kad šie dokumentai patvirtina papildomų darbų atlikimą ir sumų sumokėjimą už papildomus darbus.

Kaip matyti iš ieškinio ir dubliko, šiais dokumentais ieškovas grindė tiek papildomų darbų atlikimą ir atsiskaitymą už juos, tiek darbų atlikimą ir atsiskaitymą pagal pagrindinę rangos sutartį. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovas įrodinėja, jog minėtų dokumentų pagrindu buvo atsiskaityta būtent pagal pagrindinę 2010 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 5-56. Tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje IND Nr. 3610196 prie paslaugos pavadinimo nurodyta, kad ji išrašyta pagal 2011 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 5-30, o ne pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56, anot ieškovo, yra tik trečiojo asmens UAB „Kašgarija“ išrašytame dokumente padaryta techninė klaida.

Bylos duomenys įrodo, kad buvo numatyta atlikti tokius papildomus darbus: monolitinių konstrukcijų išardymą; statybinių šiukšlių išvežimą 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais; pakraunant ekskavatoriaus 0,25 m³ talpos kaušais (su sąvartyno paslaugomis); apšvietimo atramų demontavimą su g/b pagrindu ir paruošiamojo arba išlyginamojo pagrindo sluoksnio iš smėlio įrengimas 1620 m³ (I ir II zonos) (30, 37 b. l., 2 t.). Tiek atliktų darbų akte forma Nr. 8, tiek atliktų darbų akte Nr. 9 buvo nurodyta, jog buvo atlikti tokie darbai: zona I; zona II; zona III; mažoji architektūra; apšvietimo tinklai; lietaus nuotekų sistema L1; automobilių stovėjimo aikštelė; pravažiavimas (196-197 b. l., 1 t.). Taigi, atliktų darbų aktuose nurodyti darbai savo apibūdinimu neatitinka papildomų darbų pavadinimų. Tuo tarpu pagal pagrindinę sutartį sudarytose lokalinėse sąmatose buvo numatyti darbai, atitinkantys atliktų darbų aktuose forma Nr. 8 ir Nr. 9 numatytų darbų pavadinimus, kaip antai, lokalinėse sąmatose buvo numatyti tokie darbai: pravažiavimas (10 b. l., 1 t.), automobilių stovėjimo aikštelė (12 b. l., 1 t.), lietaus nuotekų sistema L1 (14 b. l., 1 t.), apšvietimo tinklai (17 b. l., 1 t.), mažoji architektūra (21 b. l., 1 t.), zonos I, II, III (22-30 b. l., 1 t.). Be to, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, tiek atliktų darbų aktuose formos Nr. 8 Nr. 9, tiek PVM sąskaitoje faktūroje KAS Nr. 2010048 nurodyta, kad jie parengti pagal 2010 m. kovo 18 d. rangos sutartį Nr. 5-56. Todėl nors PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 3610196 nurodyta, jog apmokami darbai pagal 2011 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 5-30, tačiau atsižvelgiant į tai, kad joje nurodyta suma atitinka 2011 m. vasario 28 d. atliktų darbų akte forma Nr. 8 nurodytą darbų kainą (be to, sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji parengta pagal pažymą Nr. 8 už 2011 m. vasario mėn. atliktus darbus), o 2011 m. vasario 28 d. atliktų darbų akte forma Nr. 8 nurodyta, jog jis sudarytas 2010 m. kovo 18 d. sutarties Nr. 5-56 pagrindu, be to, jame išvardinti darbai atitinka pagrindinės rangos sutarties lokalinėse sąmatose nurodytų rangos darbų pavadinimus, yra pagrindas sutikti su ieškovu, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 3610196 2011 m. vasario 8 d. sutartis Nr. 5-30 buvo nurodyta per klaidą.

Atsakovo minimas Visagino savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 28 d. raštas Nr. (4.27)-1-1412 (130-132 b. l., 1 t.) nesudaro pagrindo minėtus dokumentus laikyti įrodančiais, jog pagal juos buvo atsiskaityta už papildomus darbus. Nors rašte ieškovas patvirtino, jog jis sumokėjo už monolitinių konstrukcijų išardymą ir išvežimą 236 160,54 Lt, už papildomą grunto užvežimą, siekiant suformuoti būtiną pagrindą, išvežus rangovo neapskaičiuotą ir išvežtą buvusį alėjos pagrindą – 106 000 Lt, bendra suma (342 160,54 Lt) neatitinka ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos bendros sumos – 310 837,24 Lt. Be to, atliktų darbų aktai forma Nr. 8 ir Nr. 9 įrodo priešingai – kad buvo atlikti darbai, numatyti pagrindinės rangos sutarties lokalinėse sąmatose. Pažymėtina ir tai, kad Visagino savivaldybės administracijos banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 106 000 Lt (ši suma atitinka 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartyje Nr. 5-280 numatytą darbų kainą) buvo pervesti atskirai 2011 m. rugpjūčio 5 d.

Taigi, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad darbų atlikimo aktų data atitinka papildomų darbų atlikimo laiką, leidžia pagrįstai manyti, kad sumos pagal aptariamas PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėtos būtent už papildomų darbų atlikimą, nes vienu metu galėjo būti vykdomi darbai tiek pagal pagrindinę rangos sutartį, tiek pagal papildomai sudarytas rangos sutartis dėl papildomų darbų atlikimo. Tačiau atliktų darbų akto forma Nr. 8 turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog ji buvo sudaryta, siekiant įforminti būtent papildomų darbų įvykdymą.

Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas projekto įvykdymo kainos padidėjimą, į šią sumą nepagrįstai neįtraukė 310 837,24 Lt sumos, sumokėtos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 3610196 ir Nr. 2010048. Todėl yra pagrindas pripažinti įrodyta aplinkybę, jog pagal naują rangos sutartį darbų kaina pabrango (2 839 797,40 Lt - (4 249 948,22 Lt – 1 835 791,18 Lt)) 425 640,36 Lt suma.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog teisiškai nepagrįsti yra atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl darbų kainos paskaičiavimo. Pagal rangos sutarties 7 punktą, kainų pokytis nustatomas pagal Statistikos departamento ar kitos oficialios institucijos išduotą pažymą. Yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad kartu su atsakovo atsiliepimu pateikti Statistikos departamento duomenų išrašai (137-139 b. l., 1 t.) negali būti laikomi oficialiomis atitinkamos institucijos išduotomis pažymomis. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą dėl sutarties perskaičiavimo, vadovaudamasis minėtu rangos sutarties 7 punktu. Savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai teigia, kad padidinus kainą, būtų padidėjusi ir sutarties atlikimo laidavimo suma, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, jog tokį laidavimą UAB „Kašgarija“ ieškovui buvo pateikusi.

Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 8 163,45 Lt už statybinių medžiagų saugojimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ieškovo reikalavimo priteisti minėtas išlaidas pagrįstumo nepaneigia.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo nurodytos rangos sutarties 12.3., 12.11, 12.13 ir kitos sąlygos nepaneigia paties fakto, jog objekte liko nesuklotos statybinės medžiagos (granito plytelės) ir kad jų saugojimu turėjo pasirūpinti ieškovas, iki jos bus panaudotos naujojo rangovo. Akivaizdu, jog jei trečiasis asmuo būtų tinkamai ir laiku įvykdęs visus numatytus rangos darbus, šių papildomų išlaidų ieškovas nebūtų turėjęs. Taip pat pažymėtina, kad nors pačioje 2012 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartyje Nr. 5-26, sudarytoje tarp ieškovo ir UAB „Užupio statyba“ nurodyta, jog sutarties objektas yra materialinių vertybių (granito plytelių) laikinos saugojimo aikštelės aptvėrimo, apsaugos įrangos nuomos ir įrengimo/išardymo darbai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios sutarties pagrindu PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos už materialinių vertybių (granito plytelių) laikiną saugojimą. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog 8163,45 Lt dydžio išlaidos buvo patirtos būtent dėl minėtų statybinių medžiagų saugojimo. Be to, tai, kad išlaidos už saugojimo paslaugas yra paskaičiuotos ir po 2012 m. liepos 27 d. rangos sutarties su UAB „Garantas“ sudarymo, t. y. ir už rugpjūčio mėnesį, nesudaro pagrindo šias išlaidas laikyti nebūtinomis, nes tikėtina, kad naujas rangovas negalėjo perimti statybines medžiagas iš karto po sutarties pasirašymo. Be to, po rangos sutarties su UAB „Garantas“ sudarymo statybinės medžiagos buvo saugomos tik mėnesį, taigi, ne per ilgai. Todėl ši aplinkybė pašalina abejones dėl šių paslaugų pirkimo tikslingumo ir pagrįstumo.

Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui priteisti ir lėšas, kurias ieškovas išleido statybinių medžiagų saugojimui, tuo tarpu atsakovas šių išlaidų pagrįstumo apeliacine tvarka nepaneigė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Todėl dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarytos šioje teismo nutartyje, išvadas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad atsakovui turi pareigą atsakyti pagal 2011 m. sausio 21 d. sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį, t. y. jog yra įrodyta, kad įvyko minėtoje sutartyje numatytas draudžiamasis įvykis, tačiau nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 228 269,43 Lt mažesnę, nei prašė ieškovas, draudimo išmoką, šį procesinį sprendimą nepagrįstai motyvuodamas tuo, kad į sumą, kuri, anot ieškovo, trečiajam asmeniui buvo sumokėta pagal pagrindinę rangos sutartį, ieškovas nepagrįstai įtraukė sumas, sumokėtas pagal sutartis dėl papildomų darbų atlikimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškovo ieškinį tenkinant visa apimti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatą, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Visiškai patenkinus ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos. Šiuo atveju būtent atsakovas turi padengti visas ieškovo patirtas išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas patyrė iš viso 20 895,51 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio į kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, tokio dydžio išlaidas pripažino per didelėmis. Taip pat teismas nurodė, jog patenkinus du trečdalius ieškovo reikalavimų, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 4 000 Lt. Vadinasi, pagrįstomis ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtomis išlaidomis teismas laikė 6 000 Lt.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog jis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teisme patyrė ne 20 895,51 Lt, o 5 250,14 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl, anot jo, apeliacine tvarka nusprendus patenkinti ieškovo ieškinį visa apimtimi, yra pagrindas jam iš atsakovo priteisti būtent 5250,14 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo iš atsakovo priteisti mažesnę, nei pirmosios instancijos teismo pripažinta protinga, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, o atsakovas apeliaciniame skunde atskirai nepateikė nesutikimo su teismo išvada, jog protingomis ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtomis išlaidomis laikytini 6000 Lt, argumentų, apeliacine tvarka nutarus pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį visa apimtimi, yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti būtent ieškovo pripažintą bylinėjimosi išlaidų dydį – 5250,14 Lt.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti iš viso 5 700 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 ir 8.11 punktais, sprendžia esant pagrindui iš atsakovo ieškovui priteisti iš viso 4 500 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Šalys pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje numatytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, o visus sutikimo ir nesutikimo motyvus ir išsamius argumentus byloje dalyvaujantys asmenys galėjo pateikti savo procesiniuose dokumentuose. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. 110057869, ieškovui Visagino savivaldybės administracijai, j. a. k. 188711925, 351 236 Lt (tris šimtus penkiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis litus) draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (351 236 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 250,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 40,47 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660)“.

Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui Visagino savivaldybės administracijai 4500 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis