Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L.apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimo L. L.administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas L. L. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, mokėjo įmonės darbuotojoms papildomą darbo užmokestį, kuris buvo neapskaitytas buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. K. K. nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 512,93 litų, E. Š. nuo 2014-02-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 139,31 litus, E. F. nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 520 litų. Iš viso išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio buhalteriniuose dokumentuose 1172,24 litų suma, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiu būdu uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutarimu L. L. pripažinto padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d., ir nubaudė jį 10000 (dešimties tūkstančių) litų bauda.

Apeliaciniu skundu L. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo, jog priimtame nutarime daromos išvados yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nemotyvuotos, o pagrindinis dėmesys skirtas proceso dalyvių parodymų teisme perrašymu nesiekiant jų analizuoti.

L. L. teigia, kad vadovaujamoje įmonėje algas darbuotojams mokėjo pagal darbo sutartyse ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytus piniginių lėšų dydžius. Kaip vienas pagrindinių įrodymų byloje nurodomas institucijos, surašiusios protokolą, atliktas tyrimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Tyrimą atlikusi specialistė į apklausas kvietė tik buvusias tikrinamos įmonės darbuotojas, kadangi jos praktika rodo, jog vis dar dirbantieji paprastai neduoda parodymų apie administracijos vykdomus neteisėtus veiksmus dėl baimės prarasti darbą ir kitų priežasčių. Toks paaiškinimas rodo, kad institucija, kurios darbuotojai yra tyrimo iniciatoriai be jokio pagrindo selektyviai atrinko jų daromoms prielaidoms patvirtinti reikalingus liudytojus. Atlikti kitų darbuotojų apklausas nebuvo siekta. Pareiškėjas nurodo, kad apklaustos darbuotojos yra atleistos dėl joms nepalankių aplinkybių, todėl jų parodymai L. L. atžvilgiu gali būti labai nepalankūs. Pareigūnai privalėjo atlikti ne tik suinteresuotų ir „nelojalių“ darbuotojų apklausas, bet ir kitų, galimai atlikti akistatas ir pašalinti prieštaravimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus davusios darbuotojos nebuvo įspėtos už melagingų parodymų davimą, kas kelia pagrįstas abejones dėl jų parodymų patikimumo. Iš algų išmokėjimo žiniaraščių matyti, jog juose yra apklaustų liudytojų parašai, kas patvirtina, kad joms buvo išmokamos būtent tokios, o ne didesnės sumos. Kadangi patikrinimo metu nei įmonės buhalterinėje apskaitoje, nei kituose rašytiniuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti faktai apie papildomai išmokamus atlyginimus, darytina vienintelė išvada, kad liudytojos apie algas „vokeliuose“, parašus ant neegzistuojančių dokumentų, skirtingas pinigų sumas nurodo galimai dėl daryto poveikio, noro apkalbėti darbdavį ar kitų aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų žinias apie galimai neteisėtai mokamus atlyginimus įmonėje išskirtinai formavo tyrimą atlikę Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Manytina, kad bet kokie nustatyti buhalteriniai pažeidimai įmonės veikloje neturėjo būti institucijos vertinami kaip šio administracinio teisės pažeidimo dalyko sudėtinė dalis, o pateiktas subjektyvus įvykių traktavimas netinkamai suformavo ir klaidingas teismo išvadas. Akivaizdu, kad teismas savo įsitikinimus grindė prieštaringai surinktų faktinių duomenų įtakoje, skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdamas tik į kaltinančias aplinkybes, atmesdamas teisinančias, o sprendimą suformavo nesilaikymas jau suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Teismų nutartyse pasisakoma, kad vien operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais patvirtinančiais aplinkybę, jog įmonės vadovas nelegaliai išmokėjo darbo užmokestį, juolab, kad bendrovės darbuotojai teismo posėdžiuose aiškina apie buvusius konfliktus dėl darbo krūvio pasiskirstymo, asmeninių priežasčių ir kt.

Atsiliepimu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas G. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimą palikti nepakeistą, o L. L.apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus, patikrino byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo ir nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Liudytojų paaiškinimai buvo aiškūs ir nuoseklūs nuo pat pradžių. Jos išsamiai paaiškino, kad pagal darbo sutartis su jomis buvo nurodytas vienoks atlyginimas, bet sutarta suma buvo 900 litų. Žiniaraščiuose buvo įrašoma reikalinga pagal sutartį suma, o iki sutartos su L. L. sumos, t. y. 900 litų, buvo primokama atskirai, pasirašant ne į žiniaraščius, o ant balto popieriaus lapo. Pažymi, kad Kauno AVMI darbuotoja I. M. paaiškino, kad buvo kviestos visos buvusios įmonės darbuotojos, tačiau ne visos atvyko pateikti paaiškinimų. Visos atvykusios darbuotojos paaiškino, kad buvo mokami papildomi pinigai prie oficialiai nurodyto darbo užmokesčio. Atkreipiamas dėmesys, kad atliekant operatyvų patikrinimą įmonės „Hon Ya“ kavinėje „Rytų Azija“ 2014-07-03 buvo nustatyta kasoje 286,76 Lt perteklius, iš kurio galimai ir buvo mokamas nelegalus darbo užmokestis.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį atsiranda už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. L. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog buvo gautas pranešimas, kad L. L.priklausančioje įmonėje po 17 val. yra neapskaitomi pinigai, iš kurių yra išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Patikrinimo metu buvo rasti neapskaityti pinigai. Iškviestos buvusios darbuotojos, iš kurių atvykusios E. Š., K. K. ir E. F. patvirtino, jog dalis darbo užmokesčio buvo mokama neapskaitytais pinigais. Visos trys liudytojos vienodai patvirtino, jog gaudavo 900 Lt darbo užmokesčio, nors darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, kuris yra šiek tiek didesnis, nei 800 Lt. Gaudamos darbo užmokestį liudytojos pasirašydavo ant balto lapo, kur surašyti visi darbuotojai. Minėtame lape būdavo įrašyta 900 Lt dydžio suma.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nebuvo apklausti dirbantys darbuotojai, o apklaustos tik atrinktos buvusios darbuotojos, kurios gali patvirtinti keliamas prielaidas. Pareiškėjo manymu, apklaustos liudytojos galėjo būti šališkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pareiškėjo nuomone. Vyriausioji specialistė I. M. 2014-09-09 teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nusprendė iškviesti visus buvusius darbuotojus, nes esami niekada informacijos nepateikia (b. l. 67). Tai, kad specialistė nutarė kviesti jau nebedirbančius darbuotojus, o ne esamus, nėra laikoma pažeidimu ar šališkumo požymiu. Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašanti institucija, vadovaudamasi įstatymais, pati gali pasirinkti taktiką, kuria vadovaujantis surenka duomenis ir juos vertinti pateikia teismui. Liudytojos nebuvo parinktos selektyviai kaip teigia pareiškėjas, nes buvo iškviesti 6-7 liudytojai, tačiau iš jų atvyko tik E. Š., K. K. ir E. F.. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi nuo pat pradžių jie buvo nuoseklūs ir tapatūs tarpusavyje. Pareiškėjo teiginys, kad byloje apklaustos liudytojos davė tokius parodymus dėl galimai dėl joms daryto poveikio, noro apkalbėti darbdavį ar kitų aplinkybių, yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas, laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl atmestinas, nes E. Š., K. K. ir E. F. suinteresuotumas ar noras nepagrįstai apkalbėti buvusį darbdavį byloje nenustatytas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus davusios darbuotojos nebuvo įspėtos už melagingų parodymų davimą, kas kelia pagrįstas abejones dėl jų parodymų patikimumo, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos darbuotojos, kurios davė parodymus vyriausiajai specialistei I. M. taip pat buvo apklaustos ir teisme. 2014-09-09 posėdžio metu liudytoja E. Š. buvo pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymu davimo (b. l. 65), o liudytojos K. K. ir E. F. taip pat buvo pasirašytinai įspėtos dėl melagingų parodymų davimo 2014-10-14 posėdžio metu (b. l. 77). Liudytojų parodymai, duoti teisme, sutapo su jų parodymais užfiksuotais 2014-07-11 ir 2014-07-14 paaiškinimuose (b. l. 8-10), todėl šiuo atveju jokio procesinio pažeidimo apylinkės teismas nepadarė.

Faktas, jog iš algų išmokėjimo žiniaraščių matyti, jog juose yra apklaustų liudytojų parašai, kas, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad joms buvo išmokamos būtent tokios, o ne didesnės sumos, nėra esminis. Liudytojos nurodė, jog būdavo atskiras baltas lapas, kuriame nebuvo nurodyta, jog tai žiniaraštis. Tai, kad liudytojų parašai yra žiniaraštyje, nepaneigia fakto, jog darbuotojams papildomai buvo mokami neapskaityti pinigai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas privalo būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo faktas nėra įrodinėjamas vien tik liudytojų parodymais. Nuoseklius liudytojų parodymus taip pat patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad patikrinimo metu užsisakius patiekalų už 45,49 Lt, ši suma nebuvo apskaityta, kasoje buvo nustatytas 286,76 Lt perteklius, o visos kasoje esančios lėšos privalėjo būti apskaitytos, bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Pareiškėjo nurodytose teismo nutartyse esančios faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai. Teismas priimdamas procesinį sprendimą negali remtis vien tik kitoje byloje padaryta išvada, tačiau privalo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bei įvertinti visas nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes.

Tai, jog L. L. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jo paaiškinimai laikytini gynybinio pobūdžio versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6), E. Š. paaiškinimas (b. l. 8), E. F. paaiškinimas (b.l. 9), K. K. paaiškinimas (b. l. 10), darbo sutarčių kopijos (b. l. 11-16), darbo užmokesčio žiniaraščio kopijos (b. l. 17-25), kasos išlaidų orderių kopijos (b. l. 27-52), liudytojų I. M., E. Š., E. F., K. K. teisme duoti parodymai (b. l. 66-81), kita bylos medžiaga.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimą nepakeistą ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.