- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- A2.1.-6227-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05425-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- L. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. L., jo atstovui advokato padėjėjui E. B., institucijos, surašiusios protokolą, atstovui V. J., išnagrinėjęs L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 3 d. nustatyta, kad L. L., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, mokėjo įmonės darbuotojoms papildomą darbo užmokestį, kuris buvo neapskaitytas buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. K. K. nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 512,93 litų, E. Š. nuo 2014-02-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 139,31 litus, E. F. nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 520 litų. Viso išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio buhalteriniuose dokumentuose 1172,24 litų suma, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tuo būdu uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.
Šalies argumentai
L. L. nepripažino pažeidimo. Paaiškino, kad mokėjau pagal buhalterinę apskaitą. Įmonės apskaitos dokumentuose buvo fiksuota. Jis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius. Mokėjo atlyginimą, papildomai nemokėjo. Mokėjo kaip paskaičiuoja buhalterija. Buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, darbuotojos paaiškinimuose nurodė, kad jos gavo didesnį darbo užmokestį, nei buvo nurodyta darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Jos niekur nepasirašydavo.
Liudytoja I. M. paaiškino, kad atliko įmonėje patikrinimą. Turėjo skundą, kad šitoje įmonėje po 17 valandos yra neapskaitomi pinigai, iš ko yra išmokamas darbo užmokestis neapskaitytas. Ėjo po 17 valandos, skundas pasitvirtino, rado neapskaitytus pinigus ir nusprendė dėl ,,vokelių“ iškviesti buvusius darbuotojus ir juos apklausti ar jie gavo papildomą darbo užmokestį. Iškvietė buvusius darbuotojus, kadangi tie, kurie dirba, niekada informacijos nepateikia. Buvo kviesti 7 - 6 asmenys, iš jų atvyko trys. Atvyko K., Š. ir F.. Jos paaiškino, kad direktorius joms prie darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį pridėdavo nuo 50 ik 70 litų. Kai išsiaiškino, kad trys buvusios darbuotojos K., Š. ir F. gavo papildomus pinigus, pakėlė žiniaraščius, pažiūrėjo nuo kada jos pradėjusios dirbti ir paskaičiavo tą sumą. Jos minėjo, kad už atidirbtą mėnesį gaudavo po 900 litų. Žiniaraštyje buvo parašyta, kad pernai metais gaudavo 825 litus, o šiais metasi 845 litus. Direktorius visada išmokėdavo po 900 litų. Direktorius išmokėjo neapskaitytų pinigų 1172,24 litus.
Liudytoja E. Š. paaiškino, kad dirbo kavinėje - restorane (duomenys neskelbtini) barmene - padavėja. Dirbo tris mėnesius. Buvo konfliktas su darbdaviu, jam nepatiko ką jam pasakė, dėl vienos mergaitės, kad iš kasos vagia pinigus ir išėjo. Pagal darbo sutartį atlyginimas buvo 1000 litų ir 900 litų į rankas. Prie minimalaus atlyginimo iki 900 litų buvo papildomi pinigai išmokami. Iki 900 litų išlygindavo, buvo ,,juodi“ pinigai. Jie į kasą nebuvo mušami, dedami atskirai į indelį ir darbo pabaigoje atiduodami jam į rankas. Už tris mėnesius turėjo gauti po 820 litų, o gaudavau 900 litų. Ant didelio piešimo lapo būdavo surašytas vardas, pavardė, kiek atlyginimas ir šalia parašas. Pasirašyti duodavo direktorius, jis duodavo pinigus. Sutartyje buvo 1000 litų, taip minimalus, bet sakė į rankas bus 900 litų. Pasirašydavo už 900 litų. Pasirašydavo ant lapo, kur buvo vardas, pavardė, kiek pinigų priklauso ir parašas. Čia ne šitie žiniaraščiai. Gaudavo arbatpinigių. Prie kasos būdavo indeliai, kiek gauni arbatpinigių visus meti. Gale darbo susiskaičiuoji ir išsikeiti. Arbatpinigių į kasą neįnešdavo.
Liudytoja K. K. paaiškino, kad dirbo nuo praėjusių metų rugsėjo iki gegužės pradžios ar balandžio galo, dirbo padavėja. Tai kinų restoranas. Dirbo pilnu etatu, mokėjo 900 litų į rankas. Darbo sutartyje buvo parašytas minimalus atlyginimas 850 litų. Mokėjo atlyginimą direktorius L., reikėdavo pasirašyti ant lapo, kur surašyti visi darbuotojai. Ten būdavo įrašyta suma, kurią gaunu 900 litų. Virš 900 litų nebūdavo mokama. Nurodyta, kad išmokėta 824,50 litų. Gavo ne tiek, gavo 900 litų. Buvo papildomas baltas lapas. Ten nebuvo užrašyta, kad žiniaraštis. Darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas 854 litų. Darbo sutarties nepersirašė, atlyginimas nekito. Su darbdaviu turėjo konfliktinių situacijų dėl to, kad keletą karų teko dirbti ligos metu ir dėl darbuotojų skirstymo.
Liudytojas E. F. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) restorane nuo 2013 m. rugpjūčio iki šių metų gegužės mėnesio. Atlyginimas buvo 900 litų. Sutartyje buvo įrašyta 900 litų. Pasirašydavau ant lapo, kai būdavo išmokamas atlyginimas. Kitur nepasirašydavo. Papildomų pinigų nemokėdavo. Jis pats iš išmokėdavo pinigus. Pasikviesdavo į kabinetą ir atsiskaidydavo grynais. Mokėjo kartą į mėnesį. 1000 litų tikrai nemokėdavo. Į rankas gaudavo 900 litų, pasirašydavo už kitą sumą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5 - 6), L. L. paaiškinimu (b. l. 7), E. Š. paaiškinimu (b. l. 8), E. F. paaiškinimu (b. l. 9), K. K. paaiškinimu (b. l. 10), darbo sutarčių kopijomis (b. l. 11 - 16), darbo užmokesčio žiniaraščio kopijomis (b. l. 17 - 25), kasos išlaidų orderių kopijomis (b. l. 27 - 52), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.
Nors L. L. nepripažino pažeidimo, teismas jo paaiškinimą vertiną kritiškai kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes E. Š., K. K., E. F. paaiškino, kad pagal darbo sutartis su jomis buvo nurodytas vienoks atlyginimas, bet sutarta suma būdavo 900 litų. Žiniaraščiuose buvo įrašoma reikalinga pagal sutartį sumą, o iki sutartos su L. L., sumos, t. y. 900 litų, buvo primokama atskirai, pasirašant ne į žiniaraščius, o ant popieriaus lakšto.
Nors L. L. teigė bei liudytojos nurodė, kad buvo konfliktinių situacijų, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų E. Š., K. K., E. F. paaiškinimais, jie nuo pat pradžių aiškūs ir nuoseklūs, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad jos siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Tokių objektyvių duomenų nepateikė ir L. L..
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. be kita ko įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, užtraukianti baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių 4 p. numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 p. nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.
Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Nors L. L. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 – 4 b. l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (5 – 6 b. l.), L. L. paaiškinimu (7 b. l.), E. Š. paaiškinimu (8 b. l.), E. F. paaiškinimu (9 b. l.), K. K. paaiškinimu (10 b. l.), darbo sutarčių kopijomis (11 – 16 b. l.), darbo užmokesčio žiniaraščio kopijomis (17 – 25 b. l.), kasos išlaidų orderių kopijomis (27 – 52 b. l.), teismo posėdžio metu duotais asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, atlikus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra L. L., operatyvų patikrinimą bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad jis K. K. nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 512,93 litų, E. Š. nuo 2014-02-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 139,31 litus, E. F. nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 520 litų (1 b. l.).
E. Š. rašytiniame paaiškinime tyrimo metu nurodė, kad sutartas darbo užmokesti buvo minimalus, į rankas išmokėdavo 900 litus. Juos išmokėdavo direktorius, pasirašydavo ant lapų, kaip jie vadinasi nežino (8 b. l.).
E. F. rašytiniame paaiškinime tyrimo metu nurodė, kad gaudavo 900 litų į rankas, už papildomai išmokėtus pinigus, nuo 50 iki 70 litų, niekur nepasirašydavo (9 b. l.).
K. K. rašytiniame paaiškinime tyrimo metu nurodė, kad gaudavo 900 litų į rankas, už virš atlyginimo išmokėtus pinigus mokėjo direktorius, niekur nepasirašydavo (10 b. l.).
Iš byloje esančios 2014 m. liepos 16 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 1043 – 5998/FR1042 - 8324 (5, 6 b. l.) matyti, kad buvo atliktas operatyvus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu buvo tikrinta EKA darbo organizavimo tvarka, darbuotojų legalumas, darbo užmokesčio apskaita, kasos darbo organizavimas. Pažymoje nurodyta, kad EKA kasoje nustatytas neatitikimas (perteklius) 286,76 litai. Tai netiesiogiai patvirtina liudytojos E. Š. teiginius, kad: „buvo ,,juodi“ pinigai. Jie į kasą nebuvo mušami, dedami atskirai į indelį ir darbo pabaigoje atiduodami jam (L. L.) į rankas“
Įmonės direktorius L. L. tiesiogiai spręsdavo su darbo apmokėjimu susijusius klausimus, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas buvo vykdomas jo paties iniciatyva, todėl darytina išvada, kad L. L. tyčiniai veiksmai yra įrodyti. Be to, jis kaip darbdavys, privalėjo užtikrinti, kad neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis nebūtų mokamas, tačiau to neužtikrino.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog L. L., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 punktų nuostatas, todėl jo veiksmai (dėl K. K. nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 papildomai išmokėtų 512,93 litų, E. Š. nuo 2014-02-01 iki 2014-04-04 papildomai išmokėtų 139,31 litų, E. F. nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 papildomai išmokėtų 520 litų) tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.
Įmonės kasoje nustatytas neatitikimas (perteklius) 286,76 litai privalėjo būti, atlikus poėmį, paimti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Į tai atkreiptinas institucijos, surašiusios protokolą, dėmesys.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
L. L., remiantis informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., pažeidėjui skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str.,
nutaria:
L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., ir nubausti jį 10000 (dešimties tūkstančių) litų bauda.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.