- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1817-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02423-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., L. K., Z. A., B. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Pareiškėjas
- V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl globėjo nušalinimo ir kito globėjo paskyrimo, suinteresuoto asmens A. A. reikalavimą dėl globotinės grąžinimo, suinteresuoti asmenys L. K., A. A., Z. A., B. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. A., atstovaujama advokato D. F., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nušalinti A. A. nuo jos globos ir paskirti jai naują globėją ir turto administratorę – L. K.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja V. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu pripažinta neveiksnia, o šio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi jai nustatyta globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus A. A. Paskyrus A. A. pareiškėjos globėju, nuo 2012 metų jis globojo ją, bet 2018 m. kovo 16 d. apie 8 val. ryto paskambino pareiškėjos dukrai L. K. ir pasakė, kad ji pasiimtų motiną pas save, nes jis pareiškėjos daugiau neprižiūrės. Tą pačią dieną A. A. atvežė pareiškėją pas L. K. ir paliko neįgaliojo vežimėlyje prie namų durų. Tokiu būdu, nuo 2018 m. kovo 16 d. pareiškėja faktiškai gyveną pas L. K., kuri ja rūpinasi: nupirko automatiškai reguliuojamą lovą, čiužinį praguloms išvengti, maitina pareiškėją, padeda sutvarkyti higienos reikalus ir t. t. Kadangi pareiškėjai reikalinga nuolatinė priežiūra, o ją prižiūri L. K., pastaroji neturi jokių įgalinimų globotinės vardu spręsti klausimus, gauti globotinei skirtą išmoką. L. K. 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybei parašė prašymą dėl asmens globėjo pakeitimo ir naujo globėjo paskyrimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius 2019 m. balandžio 1 d. pateikė atsakymą, kad šį klausimą turi išspręsti teismas. Su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriumi vyko susirašinėjimas dėl globėjo pakeitimo, bet klausimas liko neišspręstas. Pareiškėja nenori grįžti atgal pas globėją A. A.
3. Suinteresuotas asmuo A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą dėl globėjo nušalinimo palikti nenagrinėtu, grąžinti A. A. globotinę V. A., ją perduodant iš L. K. faktinės priežiūros. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad globotinė pripažinta neveiksnia šeimos santykių ir globos srityse, vadinasi ji negali savarankiškai iniciuoti teismo procesų šeimos santykių ir globos srityse. Sprendimu teismas globėju ir turto administratoriumi paskyrė A. A., todėl visus teisinius veiksmus globotinės vardu turi teisę atlikti tik jis. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos statusas yra neteisėtas, o 2019 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartis yra negaliojanti, nes pareiškėja neturi teisės suteikti įgaliojimų advokatui veikti globotinės vardu. Kadangi globotinė šiuo metu gyvena pas L. K., yra jos dispozicijoje ir jos prižiūrima, tai pareiškėja procese turi būti laikoma L. K., o advokatas D. F. jos atstovu. Globotinė dėl savo būklės niekaip negalėjo surasti ir savo interesų apsaugai pasitelkti advokatą, tą galėjo padaryti ir padarė tik L. K., kuri ir yra tikroji pareiškėja procese. A. A. teigimu, jis neatsisakė atlikti globėjo funkcijas – 7 metus dorai rūpinasi globotine ir tinkamai vykdo globėjo pareigas. A. A. 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinime globos institucijai nurodė, kad globotinę į L. K. namus jis atvežė pagal susitarimą su seserimi, globotinės pasisvečiavimo pas savo dukterį tikslu. 2018 m. gegužės 6 d. jis atvyko į L. K. namus pasiimti globotinės, tačiau sesuo net neleido jam susitikti su globotine ir atsisakė perduoti globotinę A. A., todėl motina liko L. K. namuose. Neteisėti L. K. veiksmai ir jos vykdoma globotinės izoliacija neleidžia A. A. įgyvendinti globėjo pareigų. Teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendime dėl V. A. neveiksnumo peržiūrėjimo nenustatė faktų, kad globėjas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, bylojančius apie netinkamą globėjo pareigų atlikimą, ar būtų atsisakęs globos.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius (toliau – ir Skyrius) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. Socialinės rūpybos skyrius gavo L. K. prašymą dėl kreipimosi į teismą inicijavimo dėl motinos V. A. globėjo pakeitimo ir jos paskyrimo motinos globėja. Prašyme nurodė, kad, jai esant darbe, motina V. A. 2018 m. kovo 16 d. be išankstinio perspėjimo ar susitarimo buvo atvežta į jos namus. Namuose buvo L. K. vyras, kuris ir įleido motiną į namus. Ji teigė, kad nuo to laiko A. A. nustojo rūpintis motina ir vykdyti globėjo pareigas. Skyriui telefonu susisiekus su L. K. dėl visų prašyme pateiktų aplinkybių išsiaiškinimo, ji nebereiškė noro globoti motiną ir pageidavo, kad motiną pasiimtų A. A. į savo namus. Ji sakė, kad motina nori grįžti gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini). A. A. 2019 m. balandžio 24 d. Skyriui adresuotame paaiškinime teigė, kad susitarė su L. K., kad ji kurį laiką paglobos motiną. Jo žodžiais, sesuo tapo nesukalbama, priešiškai nusiteikusi, 2018 m. gegužės 6 d. jam atvykus pasiimti motinos, sesuo neleido jo pas motiną. A. A. minėjo, kad L. K. jam nuolat priekaištavo, kad jis netinkamai rūpinasi motina, nors pati motiną aplankydavo tik 2–3 kartus per metus. Skyrius telefonu susisiekė su A. A. ir susitarė, kad jis nedelsdamas parsivežtų motiną globoti į savo namus, tačiau jis to nepadarė. 2019 m. gegužės 29 d. jam buvo skambinta pakartotinai, jis paaiškino, kad buvo išvykęs ir negalėjo parsivežti motinos, šiuo metu remontuoja namus, pažadėjo motiną parsivežti birželio mėnesio viduryje. L. K. buvo informuota apie A. A. pažadą pasiimti motiną, ji sutiko, kad motina grįžtų į brolio namus, nors pokalbio metu išsakė abejones, ar motinai bus gera gyventi pas A. A., dvejojo, ar pasilikti motiną pas save, ar leisti išsivežti broliui. 2019 m. birželio 11 d. A. A. atvykus pas L. K. pasiimti motinos, tarp jo ir sesers vėl įvyko žodinis konfliktas, buvo iškviesta policija. Susidarius tokioms aplinkybėms, V. A. liko pas dukrą. Skyrius dėjo pastangas ir ėmėsi veiksmų, kad būtų taikiai išspręstas brolio ir sesers konfliktas dėl motinos globos, bet, vyraujant jų principams ir ambicijoms, jiems nuolat keičiant veiksmus ir paaiškinimus, neieškant kompromiso, kuris geriausiai atitiktų motinos poreikius, nepavyko rasti racionalaus susitarimo. Skyrius nesutiko su reikalavimu nušalinti A. A. nuo globėjo pareigų, nes jis nuo 2012 m. kovo 19 d. globėjo pareigas atliko tinkamai, A. A. užtikrino globotinės teisių ir interesų apsaugą: kreipėsi į teismą dėl neveiksniai motinai priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jos vyro S. A. mirties, priėmimo, taip pat kreipėsi į teismą ir inicijavo globotinės, teismo pripažintos neveiksnia, teismo sprendimo peržiūrėjimą. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad globėjai turi gyventi kartu su suaugusiais globotiniais. V. A. nebuvo palikta be priežiūros, laikinai gyveno pas dukrą, kuri užtikrino motinos poreikius, įgyvendino teises ir interesus. Skyriaus manymu, dėl nuolatinių A. A. ir jo sesers konfliktų A. A. nebeturėjo galimybės pasiimti motinos ir globoti ją toliau. V. A. žodžiais, ji yra patenkinta tiek sūnaus, tiek dukros teikiama priežiūra, ji abu vaikus myli vienodai, gyvenimo sąlygos pas abu yra geros. Nesant pagrindų, dėl kurių A. A. gali būti nušalintas nuo globėjo pareigų, Skyrius siūlė pareiškimo dalį dėl A. A. nušalinimo nuo globėjo pareigų atmesti kaip nepagrįstą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. A. labiau nori pasilikti pas dukrą L. K., siūlė atleisti A. A. nuo V. A. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir jos globėja bei turto administratore skirti L. K..
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino iš dalies – atleido A. A. nuo neveiksnios V. A. globėjo ir turto administratoriaus pareigų; neveiksnios V. A. globėja ir turto administratore paskyrė L. K.; suinteresuoto asmens A. A. reikalavimą atmetė; teisme 2019 m. rugsėjo 20 d. gautą B. A. prašymą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Pasisakydamas dėl pareiškėjos V. A., pripažintos neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, gebėjimo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir būti tinkama pareiškėja teisminiame procese dėl globėjo nušalinimo, teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.246 straipsnio 3 dalį kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
7. Spręsdamas dėl pareiškėjos gebėjimo sudaryti atstovavimo sutartį, teismas, be kita ko, atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) Z. A. (pareiškėjos sūnus) teismo posėdyje paaiškino, kad kartais pati mama paskambina paklausti, kaip sekasi, kokios naujienos, su mama bendrauja apie naujienas šeimoje, apie gyvenimą, ji yra adekvati ir supranta, kas vyksta; 2) A. A. (pareiškėjos sūnus) teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. birželio 1 d. pokalbio telefonu metu su globotine V. A. jis klausė, ar dažnai L. K. ją išveža į lauką, ar apverčia, mama atsakė, kad retkarčiais į lauką išvažiuoja; 3) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja V. A. bendravo noriai, atidžiai klausėsi klausimų, stengėsi atsakinėti į užduodamus klausimus, palaikė akių kontaktą, suprato pateiktus klausimus, pažymėjo, kad yra patenkinta dukros teikiama priežiūra, paaiškino, kad sūnus ją gerai prižiūrėjo po insulto, užvedus pokalbį apie turto dalinimą moteris susijaudino. Įvertinęs nurodytus įrodymus, kurie patvirtina, kad V. A. bendrauja su šeimos nariais aktualiais / svarbiais jai ar šeimai klausimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovams nurodžius, kad V. A. palaiko kontaktą, supranta pateiktus klausimus ir išgyvena dėl šeimoje kylančių ginčų, teismas laikė pakankamais ir įtikinamais pareiškėjos atstovo argumentus, kad neveiksnia pripažinta V. A. pasirašė atstovavimo sutartį suvokdama savo veiksmų esmę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja V. A., atstovaujama advokato, yra tinkama pareiškėja nagrinėjamoje byloje (CK 3.246 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
8. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu konstatuotas V. A. neveiksnumas šeimos, globos santykių srityje reiškia jos negalėjimą būti globėja, bet ne jos teisės kreiptis dėl jai paskirto globėjo nušalinimo ribojimą, kuris numatytas CK 3.246 straipsnio 3 dalyje. Įstatyme nustatyta teisė neveiksniam asmeniui kreiptis dėl globėjo nušalinimo savaime suponuoja jo teisę būti atstovaujamam profesionalaus atstovo, nes vertinant priešingai nurodyta neveiksnaus asmens teisė iš esmės būtų neįgyvendintina. Kita vertus, teismų praktikoje esant panašios aplinkybėms išaiškinta, kad atsižvelgdamas į viešojo intereso byloje egzistavimą, teismas negali apsiriboti vien gramatiniu CK 3.246 straipsnio 3 dalies ir CPK 45 straipsnio 1dalies aiškinimu, bet privalo savo iniciatyva spręsti netinkamo pareiškėjo pakeitimo tinkamu klausimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2202-221/2016).
9. Teismas byloje nustatė, kad A. A. nuo 2012 m. kovo 19 d. buvo paskirtas pareiškėjos globėju ir iki 2018 m. kovo 16 d. faktiškai globojo pareiškėją. Vilniaus rajono rūmuose 2018 m. buvo nagrinėta civilinė byla dėl teismo sprendimu, kuriuo V. A. pripažinta neveiksnia peržiūrėjimo. 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pakeičiant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą konstatuota, jog aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti globėją ir turto administratorių teismas nenustatė. Bylos duomenimis, po to, kai 2018 m. kovo 16 d. A. A. atvežė globotinę V. A. į L. K. namus, pastaroji tik 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių su prašymu dėl asmens globėjo pakeitimo ir naujo globėjo paskyrimo, kuriuo prašė inicijuoti bylą CK 3.246 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl globėjo nušalinimo. Prašyme nurodė, kad faktiškai nuo 2018 m. kovo mėnesio ji rūpinasi V. A. ir vykdo globėjos pareigas, A. A. neperdavė L. K. jokių mamos dokumentų, kad ji galėtų susitvarkyti globos klausimus, dėl ko šiuo metu L. K. negali tinkamai atstovauti motinai sveikatos priežiūros įstaigose, spręsti pensijos gavimo ir kitus klausimus. Prašymas buvo persiųstas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui. Skyrius 2019 m. balandžio 4 d. gavo L. K. prašymą dėl kreipimosi į teismą inicijavimo dėl motinos V. A. globėjo pakeitimo ir jos paskyrimo motinos globėja. 2019 m. balandžio 15 d. Skyrius raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į L. K. prašydamas plačiau paaiškinti susiklosčiusią situaciją. 2019 m. balandžio 25 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo L. K. informavo Skyrių, kad V. A. pas ją gyvena nuo 2018 m. kovo 16 d., kai A. A. 2018 m. kovo 16 d. atvežė motiną kartu su jos daiktais ir paliko ją prie L. K. namo pagrindinio įėjimo pareikšdamas „pasiimkite motiną“, nuo to laiko A. A. nustojo rūpintis globotine, 2018 m. gegužės 7 d. pirmą kartą atvyko aplankyti motinos ir dar kartą patvirtino, kad atsisako rūpintis motina, pažymėta, kad jokių susitarimų su A. A. dėl laikino ar nuolatinio motinos pagyvenimo jos namuose nebuvo, brolis nelanko motinos, nesirūpina jos gydymu, poreikiais, iki šiol nepareiškė pageidavimo pasiimti motiną pas save, V. A. pageidauja likti pas dukrą, tačiau dažnai prisimena buvusius namus. Skyrius 2019 m. balandžio 12 d. raštu kreipėsi į A. A., prašydamas paaiškinti, nuo kada V. A. gyvena kartu su L. K., dėl kokių priežasčių globotinė buvo išvežta pas dukrą, kokių veiksmų ėmėsi, kad globotinė gyventų su juo, ar rūpinasi globotine jai esant pas L. K. ir pan. A. A. 2019 m. balandžio 24 d. raštu Skyriui paaiškino, kad telefono pokalbio metu su L. K. metu buvo susitarta dėl laikino globotinės V. A. pabuvimo pas L. K.. 2018 m. kovo 16 d. jis nuvežė motiną pa L. K. laikinai pabūti. Per motinos dieną 2018 m. gegužės 6 d. A. A. ketino pasiimti motiną namo, tačiau L. K. pas mamą neįleido. Pažymėjo, kad visas išmokas, skirtas už motinos globą, gauna L. K., mano, kad sesuo tinkamai rūpintis nesugeba, nes tai sunku fiziškai (globotinę reikia pasodinti į vežimėlį, išvežti į lauką), be to, sesuo lankydavo motiną tik 2–3 kartus per metus, visas bendravimas vykdavo telefonu, nesupranta, kodėl jis negali toliau globoti motinos. Remiantis 2019 m. rugpjūčio 14 d. vyriausiosios socialinės darbuotojos I. U. atliktu pakartotiniu vertinimu dėl V. A. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, socialinė darbuotoja padarė išvadą, kad V. A. būklė kasdieniame funkcionavime nepakito ir atitinka esamą teismo sprendimą. Vertinimas buvo atliktas L. K. namuose, jo metu nustatyta, kad moteris nevaikšto, negeba pasirūpinti savimi ir savo interesais, nes ji praradusi reikalingus įgūdžius, pokalbio metu V. A. suprato pateiktus klausimus, į daugumą atsakė. Vertinimo metu nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio V. A. gyvena pas dukrą L. K.. Pasak dukros L. K., jos brolis A. A. (esamas globėjas) dabar mamos beveik nelanko, jis birželio mėnesį buvo atvažiavęs pasiimti mamą į savo namus, tačiau senolė atsisakė vykti kartu su juo. V. A. šį faktą socialinei darbuotojai patvirtino. Senolė teigė, kad į savo namus norėtų nuvažiuoti tik trumpam. V. A. teigimu, jai gerai ten, kur ją prižiūri, o sūnaus ir dukros teikiama priežiūra moteris yra patenkinta.
10. Remdamasis nurodytais įrodymais, šalių, suinteresuotų asmenų, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimais ir parodymais, teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog A. A. netinkamai atliko savo kaip globėjo pareigas ir yra pagrindas jį nušalinti. Bylos duomenimis, V. A. nereiškė nusiskundimų dėl sūnaus A. A. teikiamos globos sąlygų. Remiantis suinteresuoto asmens L. K. ir liudytojo G. K. paaiškinimais, nustatyta, kad A. A. 2018 m. kovo 16 d. nesusitaręs nuvežė ir paliko globotinę L. K.. Kartu teismas pažymėjo, jog minėto įvykio priežastis ir aplinkybes byloje dalyvaujantys asmenys aiškina skirtingai, todėl nėra galima daryti vienareikšmiško šio įvykio vertinimo, o tuo labiau konstatuoti netinkamą globėjo pareigų vykdymą CK 3.246 straipsnio 3 dalies prasme.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo L. K. paaiškino, kad A. A. atvyko mamos aplankyti tik 2018 m. pavasarį per motinos dieną ir jau 2019 m. birželio mėnesį jos pasiimti. Šios aplinkybės iš esmės neginčijo nei socialiniai darbuotojai, nei pats A. A.. Teismas sutiko su pareiškėjos atstovo nuomone, kad globėjas galėjo aktyviau veikti, siekdamas pasiimti savo motiną atgal savo globon – dažniau kreiptis į Skyriaus darbuotojus bei atvažiuoti į L. K. namus, juolab kad jo ir L. K. gyvenamosios vietos yra netoliese. Kartu teismas pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės nelaikytinos itin reikšmingomis, nes V. A. paskutiniu metu yra išreiškusi norą likti gyventi dukters namuose. Įvykio, kai 2019 m. birželio 11 d. A. A. atvyko pasiimti globotinės aplinkybes, priežastis, dėl kurių V. A. atsisakė vykti su A. A., byloje dalyvaujantys asmenys aiškino skirtingai, tačiau nagrinėjamu atveju jos nėra svarbios esant pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad A. A. ketino pasiimti V. A. globos pareigų įgyvendinimui, V. A. nenorėjo vykti, tačiau yra pareiškusi, kad A. A. ją visada prižiūrėjo tinkamai.
Šalies argumentai
12. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad A. A. 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo V. A. buvo pripažinta neveiksnia peržiūrėjimo, 2018 m. gegužės 3 d. dalyvavo teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog A. A. po 2018 m. kovo 19 d. įgyvendino savo kaip globėjo pareigas. Teismo nuomone, tvirtinimas, kad globėjas A. A. nevykdė savo pareigų, nėra visiškai teisingas, sąžiningas ir objektyvus, nes šioje situacijoje de facto globėjo pareigas nuo 2018 m. kovo 16 d. atliko L. K., tačiau byloje nėra vienareikšmiškų duomenų, kad tuo metu A. A. netinkamai atliko globėjo pareigas, neužtikrino globotinės teisių ir teisėtų interesų. Juo labiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad globėjas A. A. naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Dėl šių priežasčių teismas sprendė nesant teisinio pagrindo nušalinti globėją A. A. nuo globėjo pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą laikyti byloje nustatyta, kad jau daugiau nei pusantrų metų V. A. gyvena L. K. namuose, pastaruoju metu V. A. reiškia norą ir toliau gyventi dukros L. K. namuose, nors kartais ilgisi senųjų namų, kuriuose gyveno iki 2018 m. kovo 16 d., norėtų nors trumpam juos dar kartą aplankyti. V. A. yra išsaugojusi tam tikras emocijas, jausmus savo namų aplinkai, kurioje gyveno ilgą laiką ir buvo globojama sūnaus A. A., dėl ko ji tiek socialiniams darbuotojams, tiek dukrai yra išreiškusi norą nors kartą dar ten nuvykti. Bylos duomenimis, V. A. telefonu bendrauja su savo giminaičiai, vaikais, pati noriai skambina ir teiraujasi apie šeimos naujienas, bendrauja paprastomis buitinėmis temomis. Suinteresuotų asmenų parodymų teismo posėdžių metu visuma labiau patvirtina nei paneigia aplinkybę, kad pareiškėjai gyvenant pas sūnų A. A. labiau buvo apribotos tiek pačios V. A. galimybės bendrauti su artimaisiais, tiek jos vaikams ir kitiems giminaičiams aplankyti V. A., su ja susisiekti telefonu. Šiuo metu V. A. gyvenant L. K. namuose susisiekimo, bendravimo su V. A. galimybės yra didesnės nei anksčiau, suinteresuoti asmenys Z. A. ir B. A., jų šeimos ar kiti V. A. artimi asmenys gali ją nevaržomai lankyti, tai neabejotinai labiau atitinka globotinės interesus, kurie nagrinėjamoje byloje yra svarbiausi.
14. CK 3.246 straipsnio 2 dalis nustato, kad globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. CPK 494 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl minėtų priežasčių globėjas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų pagal globėjo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą. Globėją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, sprendžiamas kito globėjo paskyrimo klausimas (CPK 494 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose teismas privalo savo iniciatyva spręsti globėjo pakeitimo klausimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovai atsiliepime siūlė atleisti A. A. nuo globėjo pareigų ir V. A. globėja paskirti L. K..
15. Teismas vertino, kad šiuo metu faktinės gyvenamosios vietos, kurioje V. A. gyvena daugiau nei pusantrų metų laiko, pakeitimas pareiškėjai turėtų neigiamą įtaką, vertinant šią aplinkybę pareiškėjos silpnos fizinės sveikatos būklės kontekste, be to, prioritetas turi būti teikiamas globai artimoje aplinkoje, kur žmogus gali oriai gyventi ir jaustis ramiai bei saugiai. Atsižvelgdamas į tai, kad Skyriuje nėra gauta nusiskundimų dėl V. A. globėjo pareigų netinkamo atlikimo bei globotinės teisių pažeidimo, taip pat įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių visumą bei pačios pareiškėjos V. A. rašytiniuose dokumentuose užfiksuotą nuomonę dėl jos pačios pasirinkimo šiuo metu gyventi pas dukrą L. K. ir teigiamo dukros rūpinimosi ja įvertinimo, taip pat aplinkybę, kad tarp V. A. vaikų susiklosčiusi didžiulė įtampa, nesutarimai V. A. gyvenant globėjo A. A. namuose, teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas atleisti A. A. nuo V. A. globėjo ir turto administratoriaus pareigų dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 3.246 straipsnio 2 dalis).
16. Spręsdamas dėl L. K. paskyrimo pareiškėjos globėja ir turto administratore, teismas pažymėjo, kad ji šias pareigas faktiškai vykdo nuo 2018 m. kovo 16 d. (rūpinasi V. A. buitimi, maitinimu bei kasdiene priežiūra), pareiškėja kartu su L. K. gyvena jai priklausančiame name. Bylos duomenimis, L. K. 2018 m. kovo 30 d. užsisakė ir nupirko automatiškai reguliuojamą lovą, čiužinį praguloms išvengti, tačiau tam, kad ji galėtų pasirūpinti V. A. sveikata ir tinkamai jai atstovauti visose valstybinėse institucijose, sveikatos priežiūros įstaigose ir visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, susijusiose su V. A. interesais, ji turi būti paskirta motinos globėja bei turto administratore. Suinteresuoti asmenys Z. A. ir B. A. nurodė, kad motiną geriau globoja sesuo L. K., jie neprieštaravo, kad motinos globėja būtų paskirta būtent ji.
17. Teismas atsižvelgė į Skyriaus socialinių darbuotojų pateiktus duomenis apie L. K. tinkamumą būti neveiksnios V. A. globėja, į tai, kad L. K. tiek raštu, tiek teismo posėdyje išreiškė norą būti V. A. globėja, jos sveikata leidžia tinkamai atlikti globėjos pareigas, L. K. nėra teista ar bausta administracine tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nenurodė aplinkybių (asmeninių, moralinių savybių ar kt.), dėl kurių L. K. negalėtų būti paskirta V. A. globėja ir turto administratore. Bylos duomenimis, būtent L. K. apie pusantrų metų laiko kiekvieną dieną rūpinasi pripažintos neveiksnia V. A. gyvenimu, sveikata, buitimi, faktiškai tinkamai užtikrina jos teisių bei pareigų įgyvendinimą.
18. Atsižvelgdamas išimtinai į V. A. interesus, įvertindamas L. K. asmenines savybes, sugebėjimus, nenustačius aplinkybių, dėl ko L. K. negalėtų būti paskirta motinos globėja, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas V. A. globėja paskirti L. K., kuri jau ilgą laiko tarpą geriausiai užtikrina V. A. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą, sukuria tinkamą, ramią, saugią socialinę ir dorovinę aplinką (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnis).
19. Teismas nesutiko su baigiamųjų kalbų metu A. A. atstovo išdėstyta pozicija, kad sprendimas atleisti A. A. nuo globėjo pareigų ir globėja skirti L. K. būtų neteisėtas ir reikštų teisės atsiradimą iš neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad byloje esančių duomenų visuma nėra pakankama laikyti nustatyta aplinkybę, kad L. K. nuo 2018 m. kovo 19 d. iki šios bylos iškėlimo neleido A. A. atsiimti globotinę jo faktinei globai. Byloje esantys duomenys pakankami patvirtinti, kad 2019 m. birželio mėnesį V. A. atsisakė vykti kartu su A. A. ir vėliau išreiškė norą likti L. K. namuose. Suinteresuotas asmuo A. A. neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki šios bylos iškėlimo jis negalėjo perimti globotinę į savo faktinę priežiūrą ar, kad V. A. atsisakė vykti kartu su A. A. ir vėliau išreiškė norą likti L. K. namuose dėl neteistų L. K. veiksmų.
20. Byloje nustatęs, kad yra pagrindas atleisti A. A. nuo V. A. globėjos pareigų ir V. A. globėja skirti L. K., teismas suinteresuoto asmens A. A. reikalavimas grąžinti V. A. jo globai atmetė kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens A. A. reikalavimo netenkinus, teismas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų jam nepriteisė.
21. Teismui esant pasitarimų kambaryje į bylą 2019 m. rugsėjo 20 d. gautų naujų B. A. prašymų teismas nevertino ir grąžino pareiškėjui, išaiškindamas, kad jis turi teisę procesinius reikalavimus teikti bendra tvarka arba skųsti šią nutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį, pareiškėja procese pripažinti L. K., 2019 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl globėjo nušalinimo palikti nenagrinėtu ir grąžinti suinteresuotam asmeniui A. A. globotinę V. A., ją perduodant iš L. K. faktinės priežiūros. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Teismas byloje neteisingai nustatė tikrąjį pareiškėją. 2018 m. gegužės 23 d. teismo sprendimu globotinė pakartotinai po 2012 metų sprendimo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje maksimalia apimtimi, pagal visą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 nustatytą neveiksnumo sričių sąrašą. Globotinė pripažinta neveiksnia šeimos santykių ir globos srityse, taip pat neveiksnia smulkių buitinių sandorių srityje. CK 3.240 str. nustato, kad globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą. Tai reiškia, kad visus teisinius veiksmus globotinės vardu turi teisę atlikti tik atsakovas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė I. U. teismo posėdžio metu paklausta, ar pareiškėja pagal savo būseną pajėgi pati susirasti advokatą ir pasitelkti jį savo interesų apsaugai bei inicijuoti teisminį procesą, atsakė neigiamai. V. A. sudaryta 2019 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartis yra niekinė dėl jos neveiksnumo masto ir negebėjimo fiziškai atlikti pasirašymo veiksmo. Pareiškėja byloje laikytina ne V. A., bet L. K., atitinkamai advokatas D. F. laikytinas jos atstovu. Kadangi pareiškimas teismui yra pareikštas tam neįgalioto asmens, jis paliktas nenagrinėtu.
22.2. Pareiškime kaip motyvas nušalinti A. A. nuo globėjo pareigų buvo nurodoma tai, kad A. A. atsisakė globoti motiną V. A. dėl jo tuometinės sutuoktinės A. K. reikalavimo atsisakyti motinos globos, tačiau 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja A. K. paaiškino, kad visuomet gerai sutardavo su savo sutuoktinio motina V. A., specialiai jai gamindavo maistą, rengdavo bendrus vakarojimus. Socialinės rūpybos skyrius taip pat neturi jokių duomenų, kad V. A. atžvilgiu būtų buvęs išreikštas neigiamas A. K. požiūris, sukėlęs jai kokių nors nepatogumų.
22.3. Teismo posėdžio metu liudytoju apklausto suinteresuoto asmens L. K. sutuoktinio G. K. parodymai taip pat patvirtina, kad A. A. nepareiškė atsisakantis globos, o tai patvirtina, kad procesas pradėtas išgalvotu pagrindu. Teismas sprendime taip pat nenustatė faktų, kad A. A. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, bylojančius apie netinkamą globėjo pareigų atlikimą, ar būtų atsisakęs globos.
22.4. L. K. ne kartą keitė nuomonę dėl motinos globos (kreipėsi į Skyrių dėl globos suteikimo jai, vėliau nurodė, kad A. A. pasiimtų motiną į savo namus, dar vėliau neleido A. A. pasiimti savo motinos). Toks L. K. požiūrio nepastovumas į tokį jautrų socialinį institutą kaip globa negali atitikti globotinės interesų. Globotinė V. A. jautriai reaguoja į negatyvią informaciją, jai reikalingos geros gyvenimo sąlygos ne tik materialine, bet emocine išraiška. L. K. aiškiai pademonstravo savo nestabilų požiūrį į savo motinos interesus, sukėlė konfliktus su broliu, kurie neišvengiamai sukėlė emocinį stresą globotinei. L. K., abu kartus neleisdama A. A. išvykti su savo motina, pažeidė įstatymą, jos veiksmai buvo neteisėti, nes ji pasipriešino teisėto globėjo teisėtam reikalavimui. Asmuo, kuris atvirai, net ir policijos akivaizdoje, šiurkščiai pažeidžia įstatymus globotinės atžvilgiu, neturėtų būti kvalifikuojamas kaip labiausiai tinkamas būti globėju, ypač turint omeny socialiai jautrią ir pažeidžiamą globotinės padėtį.
22.5. L. K. pasipriešino teisėto globėjo teisėtam reikalavimui, jos veiksmai yra neteisėti, todėl teismas, paskirdamas ją V. A. globėja, savo sprendimu legalizavo neteisėtus L. K. veiksmus. Teismas savo sprendimu neteisėtų veiksmų pagrindu sukuria teisėtas pasekmes, todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas.
22.6. Priešingai nei nurodė teismas, globotinė neišreiškė pageidavo likti gyventi pas dukterį L., tačiau išreiškė lygiavertį savo pageidavimą gyventi ten, kur ją prižiūri, o prižiūri abiejose vietose gerai – ji patenkinta.
22.7. Byloje nustatyta, kad pastarojo meto brolių ir sesers konfliktai kilo būtent dėl globotinės gyvenimo pas dukterį L., kuri neteisėtais veiksmais priešinosi teisėtam globėjo reikalavimui, tuo sukeldama konfliktus ir stresą globotinei. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad globotinės gyvenamos vietos pakeitimas nepakeis įtampos ir nesutarimų tarp brolių ir jų sesers, nes tie nesutarimai kyla iš jų turtinių santykių.
Atsiliepimas
23. Pareiškėja, atstovaujama advokato D. F., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, pareiškėja šioje byloje yra V. A., veikianti per atstovą advokatą. Pareiškėja labai gerai supranta bylos esmę, taip pat supranta ir iki šiol pergyvena dėl to, kad buvęs jos globėjas A. A. 2018 m. kovo 16 d. anksti ryte ją išvežė iš jos gimtų namų ir paliko prie dukros L. K. namo durų neįgaliojo vežimėlyje ir nuo to laiko pas ją praktiškai neatvažiuodavo ir nevykdė savo kaip globėjo pareigų, taip de fakto perleidęs pareiškėjos globą savo seseriai L. K.. Be to, bylos nagrinėjimo metu A. A. ir jo atstovui buvo siūlyta, jei jie abejoja motinos gebėjimais, surengti išvažiojamąjį teismo posėdį pas pareiškėją ir įsitikinti jos noru, kad ją toliau globotų dukra L. K., tačiau nei A. A., nei jo atstovas tokio prašymo nepalaikė, nes žino, kad mama pakartotų savo pageidavimą. Vien tai, kad L. K. padėjo mamai teisiniu keliu išspręsti kilusią situaciją, t. y. padėjo surasti atstovą, neįrodo, jog pareiškėja nesuprato, ką pasirašė su atstovu. Nors pareiškėjai ir nebuvo lengva, tačiau ji atstovo akivaizdoje pasirašė atstovavimo sutartį, suprato jos turinį. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja nesugeba pati paimti rašymo priemonės ir atlikti pasirašymo veiksmo yra jo nepagrįsti samprotavimai.
23.2. Teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atleidus A. A. nuo tolesnės pareiškėjos globos, globėja turi būti paskirta L. K., kuri nuo 2018 m. kovo 16 d. ja tinkamai rūpinasi.
23.3. Priešingai nei nurodo apeliantas, 2018 m. birželio 11 d. jis atvyko pasiimti motinos prieš tai neįspėjęs nei pareiškėjos, nei L. K.. Būtent jis sukėlė skandalą, kvietė policiją, o pareigūnams atvykus, pareiškėja nurodė, kad niekur nevažiuos ir liks pas dukrą. Apelianto teiginiai, kad L. K. nuotaikos svyruoja yra nepagrįsti. L. K. buvo ir yra nuosekli sprendžiant klausimą, susijusi su mamos globa.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo Z. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą sprendimą. Kol globotinė (suinteresuoto asmens mama) buvo pas A. A., Z. A. ir jo šeimos bendravimas su ja buvo apribotas. Iš pradžių A. A. reikalavo iš anksto gauti leidimą atvykti pas mamą, o vėliau atjungė laidinį telefoną, kuriuo suinteresuotas asmuo ir jo sutuoktinė galėjo susisiekti su mama.
24.2. A. A. savavališkai išvežė mamą iš jo gimtų namų ir paliko ją pas seserį L. K., kuri nuo 2018 m. kovo 16 d. ją prižiūrėjo ir globojo. Suinteresuoto asmens mamai esant pas L. K., jis ir jo šeima gali bet kada atvažiuoti pas ją, bendrauti, mama pati paprašo, kad L. K. surinktų suinteresuoto asmens sutuoktinės telefono numerį ir paskambintų jai.
25. Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. A. A. po to, kai 2018 m. kovo 16 d. atvežė motiną pas L. K., apsilankė pas ją tik 2018 m. gegužės 7 d. motinos dienos proga ir nuo to laiko iki 2019 m. birželio 11 d. nesirodė. L. K. kreipusis į kompetentingas institucijas su prašymu dėl globėjo poakeitimo, A. A. 2019 m. birželio 11 d. atvažiavo pas L. K. ir paklausė, ar ji atiduoda motiną, pradėjo triukšmauti, iškvietė policiją, tačiau pastaroji, išsiaiškinusi vietoje, išvyko, konstatavusi, kad A. A. pateikta informacija nepasitvirtino.
25.2. A. A., nuo 2018 m. kovo 16 d., t. y. kai išvežė motiną ir paliko pas L. K., nevykdė globėjo pareigų. Nuo tada globotine rūpinosi L. K., kuri ir toliau nori likti pas ją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
28. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl globėjo nušalinimo ir kito globėjo paskyrimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias globėjo atleidimą nuo pareigų atlikimo ir naujo globėjo paskyrimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu pripažino V. A. neveiksnia, o 2012 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirdamas A. A..
30. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą ir pripažino V. A. neveiksnia šiose srityse: 1) turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turo naudojimo, valdymo ir disponavimo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimo, buvimo juridinio asmens dalyviu, vertimosi individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (balsavimo teisė). Nurodytu sprendimu teismas nustatė V. A. globą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jos globėju ir turto administratoriumi palikdamas pareiškėją A. A.
Dėl neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisės kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo
31. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai nustatė tikrąją pareiškėją. Apelianto nuomone, pareiškėja byloje laikytina L. K., o ne neveiksnia tam tikroje srityje pripažinta V. A., kuri pati dėl jos neveiksnumo masto negalėjo inicijuoti teisminio proceso.
32. CK 3.246 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas teisę kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, be kitų asmenų, suteikia ir pačiam neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatyme nustatyta teisė neveiksniam asmeniui kreiptis dėl globėjo nušalinimo savaime suponuoja jo teisę būti atstovaujamam profesionalaus atstovo, šiuo atveju – advokato (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, nustatyta, kad neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta V. A. tiek telefonu, tiek susitikusi gyvai bendrauja su šeimos nariais įvairiais jai ir šeimai aktualiais klausimais, domisi naujienomis. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovai nurodė, kad pareiškėja susitikimo metu bendravo noriai, atidžiai klausėsi užduodamų klausimų, stengėsi atsakinėti į juos, palaikė akių kontaktą, suprato pateiktus klausimus. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neveiksnia pripažinta V. A. atstovavimo sutartį su advokatu pasirašė suvokdama savo veiksmų esmę.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos dukra L. K. padėjo pareiškėjai teisiniu keliu išspręsti kilusią situaciją, padėjo surasti jai advokatą, savaime neteikia pagrindo pareiškėja byloje laikyti ne neveiksnia tam tikrose srityse pripažintą V. A., o jos dukrą L. K. Pareiškėjos atstovas advokatas patvirtino, kad pareiškėja pati jo akivaizdoje pasirašė atstovavimo sutartį ir suprato jos prasmę. Nurodytų motyvų pagrindu apelianto argumentai, kad V. A. negalėjo inicijuoti teisminio proceso atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl globėjo atleidimo nuo pareigų atlikimo
35. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pati V. A. yra nurodžiusi, jog ji yra vienodai patenkinta tiek sūnaus, tiek dukters teikiama priežiūra, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atleisti apelianto nuo V. A. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir šioms pareigoms paskirti L. K.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
37. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta V. A. iki 2018 m. kovo 16 d. gyveno kartu su teismo paskirtu globėju – jos sūnumi (apeliantu) A. A., kuris 2018 m. kovo 16 d. globotinę atvežė ir paliko savo sesers L. K. namuose. Nuo tada V. A. gyvena pas dukrą L. K., kuri kasdien rūpinasi motinos sveikata, buitimi, maitinimu ir kasdiene priežiūra, šias pareigas atlieka tinkamai. Nors pati V. A. yra nurodžiusi, kad kartais ilgisi senųjų namų, kuriuose gyveno iki 2018 m. kovo 16 d. ir yra patenkinta tiek sūnaus, tiek dukters teikiama priežiūra, tačiau paskutiniu metu yra išreiškusi norą likti gyventi dukters namuose. Suinteresuoti asmenys Z. A. ir B. A. (V. A. vaikai) nurodė, kad motiną geriau prižiūri sesuo L. K., paaiškino, kad kol motina gyveno pas apeliantą, galimybės susisiekti telefonu ir aplankyti ją buvo apribotos, o motinai persikėlus pas L. K., bendravimo su V. A. galimybės yra didesnės – vaikai ir jų šeimos nariai bei kiti V. A. artimi asmenys gali ją nevaržomai lankyti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovai taip pat siūlė atleisti A. A. nuo globėjo pareigų ir V. A. globėja paskirti L. K., šį siūlymą motyvuodami tuo, kad pati V. A. labiau nori pasilikti pas dukrą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. K. paskyrimas neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos V. A. globėja aptariamu atveju labiausiai atitinka globotinės interesus.
38. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad L. K. yra nepastovi ir ne kartą savo elgesiu parodė nestabilų požiūrį į motinos interesus, todėl negali būti laikoma tinkama neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos V. A. globėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išskyrus subjektyvius apelianto samprotavimus apie L. K. netinkamumą būti motinos globėja, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad L. K. iki šiol būtų netinkamai prižiūrėjusi savo motiną ar kad ateityje negalėtų neužtikrinti jos interesų apsaugos. Priešingai, pati V. A. yra aiškiai nurodžiusi, kad yra patenkinta dukters teikiama L. K. priežiūra. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovai bei suinteresuoti asmenys B. A. ir Z. A. (V. A. sūnūs) taip pat patvirtino, kad pas L. K. gyvenimo sąlygos yra geros, ji motina rūpinasi ir ją prižiūri tinkamai. Tokiu atveju apelianto argumentai dėl L. K. netinkamumo būti motinos globėja atmestini kaip nepagrįsti.
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė, jog apeliantas būtų netinkamai atlikęs globėjo pareigas, neužtikrinęs globotinės teisių ir teisėtų interesų apsaugos ar naudojęsis savo teisėmis savanaudiškais tikslais, ir nenušalino apelianto nuo šių pareigų, o nuo globėjo pareigų jį atleido bei naują globėją paskyrė dėl kitų svarbiomis pripažintų priežasčių (žr. nutarties 37 punktą). Dėl to apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti teiginius apie jo kaip globėjo netinkamą pareigų vykdymą, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų bei kitų atskirojo skundo argumentų, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, plačiau nepasisakytina.
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su itin išsamiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias globėjo atleidimą nuo pareigų atlikimo, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.