Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., L. K., V. R., Č. R. dėl neveiksnaus asmens globėjo nušalinimo, neveiksniu pripažintas asmuo ­– R. R., išvadą duodančios institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyrius, Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 14 d. priėmė pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., L. K., V. R., Č. R. dėl neveiksnaus asmens globėjo nušalinimo, neveiksniu pripažintas asmuo – R. R., išvadą duodančia institucija buvo nurodytas Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyrius. Apylinkės teismas nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl advokato skyrimo neveiksniu pripažintam asmeniui R. R. 2016 m. birželio 27 d. apylinkės teisme gautas tos pačios dienos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. R. Nr. 2.1-(TP-2)-16-T-2603-10173, 2016 m. birželio 28 d. – suinteresuoto asmens V. R. atsiliepimas į pareiškimą. 2016 m. liepos 1 d. išvadą duodančia institucija į bylą įtrauktas Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius. 2016 m. liepos 4 d. apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens L. K. atsiliepimas į pareiškimą, 2016 m. liepos 14 d. – Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atsiliepimas į pareiškimą. 2016 m. liepos 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepriskiriama CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų kategorijai, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ji kreipėsi į teismą dėl globėjo nušalinimo paraginta globos institucijos, Marijampolės prokuratūra nepriima prašymų ginti viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas netinkamo pareiškėjo pakeitimo tinkamu klausimą galėjo išspręsti vadovaudamasis CPK 45 straipsniu.

CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų; jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti; kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepriskirtina CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų kategorijai, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo. Visgi pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylos dėl asmens veiksnumo suvaržymų yra susijusios su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2013), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį, nutraukdamas civilinę bylą, atliko veiksmus, prieštaraujančius viešojo intereso instituto esmei.

Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo pareiga atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, ji išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Pažymėtina, kad šalių institutas vartojamas tik kalbant apie ginčo (ieškinio) teiseną. Ne ginčo (ypatingojoje) teisenoje nėra priešingų interesų, todėl nėra ir tokio pobūdžio (įvardintų ginčo bylose) šalių. Tai – vienašalė teisena, tačiau ypatingos teisenos bylose taikoma dauguma ieškininės teisenos normų, šios bylos nagrinėjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles ir šioje teisenoje pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys turi šalių procesines teises ir pareigas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 443 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis). Dėl to tokie byloje dalyvaujantis asmenys ypatingos teisenos byloje laikytini šalimis plačiąja prasme. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiu atveju netinkama bylos šalis gali būti pakeičiama. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 45 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš šių teisės normų taikymo sąlygų nurodyta tai, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nustato, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Ši sąlyga grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą dėl to, kad pareiškėja nepriskirtina CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų kategorijai, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, išaiškino pareiškėjai, kad ši gali kreiptis į globos (rūpybos) instituciją (šiuo atveju – į Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių) arba prokurorą dėl bylos nušalinti neveiksnaus asmens globėją inicijavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso byloje egzistavimą, negalėjo apsiriboti vien gramatiniu CK 3.246 straipsnio 3 dalies ir CPK 45 straipsnio 1 dalies aiškinimu, todėl, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, privalėjo savo iniciatyva spręsti netinkamo pareiškėjo pakeitimo tinkamu klausimą, ypač įvertindamas byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį – byloje gauti atsiliepimai į pareiškimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(TP-2)-16-T-2603-10173 R. R. suteikta antrinė teisinė pagalba, 2016 m. liepos 1 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius įtrauktas į bylą kaip išvadą duodanti institucija, gautas jo atsiliepimas į pareiškimą. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas.

Išdėstytų argumentų pagrindu panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla, ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodant spręsti pareiškėjo pakeitimo klausimą (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes, atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, jie nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.