- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-1029-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36069-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei A. A. (toliau – ieškovė) 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir išaiškino, jog iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio faktinį pagrindą suformulavo neaiškiai, painiai ir nenuosekliai, todėl neaišku, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiami ieškovės reikalavimai. Neturtinė žala siejama su administracinio nusižengimo nutarimu, tačiau nepateikta duomenų, kad jis būtų apskųstas ar panaikintas, todėl neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškinys taip pat neatitiko konkretumo reikalavimų – nenurodyti konkretūs žalą sukėlę veiksmai, jų ryšys su prašoma suma, o 1 000 Eur reikalavimas – deklaratyvus ir nepagrįstas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepateikti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, todėl neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl ieškinio neaiškumo būtų pažeista atsakovės teisė į gynybą ir neįmanoma apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų. Be to, ieškinys neatitiko formalių reikalavimų: nenurodyti privalomi duomenys (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nepateikti tinkami ir įskaitomi įrodymai (CPK 135 straipsnio 2 dalis), dokumentų kopijos nepateiktos ir nepatvirtintos nustatyta tvarka (CPK 113, 114 straipsniai), taip pat nepateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80, 83 straipsniai).
3. Šiaulių apylinkės teisme 2025 m. sausio 8 d. buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys kartu su kitais priedais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
5.1. Po nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos susipažinus su ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais konstatuojama, kad 2025-12-30 teismo nutartyje nurodytų trūkumų ieškovė neištaisė, tik pridėjo papildomus dokumentus, kurių dalis yra neįskaitomi. Vietoj patikslinto ieškinio pateikė tik pusę procesinio dokumento, teismas negali tokio dokumento laikyti tinkamu ieškiniu ir jo priimti. Kitų nutartyje nurodytų trūkumų ieškovė net nemėgino taisyti, nesumokėjo žyminio mokesčio.
5.2. Ieškovė ieškinio faktinį pagrindą suformulavo nesuprantamai, painiai ir nenuosekliai. Šių trūkumų ieškovė neištaisė, o pateikė tik tam tikro procesinio dokumento dalį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Iš pateiktų procesinių dokumentų nėra aiškus ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, ginčo ribos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 12 d. nutartį.
7. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Patikslintas ieškinys ir papildomi dokumentai buvo įkelti į elektroninį portalą. Neaišku, kodėl dalis ieškinio nebuvo gauta – tai galėjo būti techninė klaida, sistemos ar žmogiškasis veiksnys. Šias aplinkybes turėtų įvertinti IT specialistai. Net jei trūkumas atsirado dėl netyčinės klaidos įkėlimo metu, tai neturėtų būti pagrindas atmesti ieškinį, kaip ir įprastos teksto klaidos. Pridedamas pilnas patikslinto ieškinio variantas, patvirtinantis jo parengimo datą. Dokumentai taip pat pakartotinai išsiųsti teismui elektroniniu paštu.
7.2. Dėl prasčiau įskaitomo dokumento teismui buvo paaiškinta, kad ieškovė neturi galimybės pateikti geresnės jo kopijos. Todėl teismas turėjo veikti aktyviai ir imtis priemonių šiam dokumentui gauti. Be to, buvo nurodytas kitos bylos numeris, kurioje tas pats dokumentas yra aiškiai įskaitomas.
7.3. Visi kiti trūkumai buvo pašalinti, o teismui paaiškinta, kaip bus grindžiama likusi dalis. Jei teismui vis dėlto trūko papildomos informacijos, jis, matydamas, kad ieškovė neturi teisinės pagalbos, galėjo suteikti dar vieną terminą trūkumams ištaisyti. Tokia praktika ne kartą buvo taikyta ir kitose ieškovės bylose Vilniaus teismuose.
7.4. Neaišku, kodėl teismas prioritetą teikia bylos nagrinėjimo greičiui, nors kelių savaičių ar mėnesių skirtumas neturi esminės reikšmės, tačiau nepakankamai dėmesio skiria pagrindiniam tikslui – pažeistų teisių apgynimui. Teismo siūlymas pakartotinai teikti ieškinį kelia abejonių, nes dėl procesinių terminų tai gali atimti galimybę prisiteisti žalą. Taip pat nepagrįstai akcentuojamas dokumentų neįskaitomumas, nors jie yra suprantami. Tokios aplinkybės leidžia abejoti teismo veiksmų pagrįstumu ir objektyvumu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys, ieškovei nepašalinus 2025 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu (ne)buvimo
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys, be šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Be to, procesinis dokumentas (ieškinys) ir jo priedai turi atitikti kalbos ir formos reikalavimus, įtvirtintus CPK 113 ir 114 straipsniuose.
12. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
13. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus: neaiškiai ir nenuosekliai suformuluotas faktinis pagrindas, nekonkretizuoti žalą sukėlę veiksmai ir jų ryšys su reikalaujama suma, neturtinės žalos reikalavimas nepagrįstas. Nepateikti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, todėl neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat nesilaikyta formalių reikalavimų – trūko privalomų duomenų, nepateikti ar netinkamai pateikti (neįskaitomi, nepatvirtinti) dokumentai bei nepateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
14. Ieškovė, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi, 2026 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo.
15. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovė per nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų – pateikė tik dalį procesinio dokumento vietoje patikslinto ieškinio, pridėjo papildomus, iš dalies neįskaitomus dokumentus, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio. Ieškinio faktinis pagrindas liko neaiškus, painus ir nenuoseklus, todėl nebuvo galima nustatyti ieškinio dalyko, pagrindo ir ginčo ribų.
16. Ieškovė atskiruoju skundu pareiškė, kad su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Nurodo, kad patikslintas ieškinys ir papildomi dokumentai buvo įkelti į elektroninį portalą, o pilnas jo variantas papildomai išsiųstas teismui elektroniniu paštu. Neaišku, kodėl dalis ieškinio nepasiekė teismo – tai galėjo būti techninė ar žmogiškoji klaida, kuri neturėtų lemti ieškinio atmetimo. Dėl prasčiau įskaitomo dokumento buvo paaiškinta, kad nėra galimybės pateikti geresnės kopijos, tačiau nurodyta kita byla, kurioje tas pats dokumentas yra aiškus, todėl teismas galėjo imtis veiksmų jam gauti. Kiti trūkumai buvo pašalinti, taip pat paaiškinta, kaip bus grindžiami reikalavimai, todėl, jei teismui dar kilo neaiškumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi teisinės pagalbos, galėjo būti suteiktas papildomas terminas jiems ištaisyti. Tuo tarpu prioritetas buvo suteiktas proceso greičiui, o ne pažeistų teisių apgynimui. Be to, siūlymas pakartotinai teikti ieškinį gali praktiškai atimti galimybę prisiteisti žalą dėl procesinių terminų.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu dėl toliau nurodomų motyvų.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, su juo susipažinęs ir nustatęs jame esančius trūkumus, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė šioje byloje neturi advokato. Todėl suprantama, kad procese galėjo kilti sunkumų dėl teisinių žinių stokos ir (ar) naudojimosi EPP sistema. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau į EPP sistemą įsikėlė tik jo antroji dalis (antras lapas), o pirmoji dalis nebuvo įkelta. Kaip nurodo pati ieškovė, tai galėjo lemti techninė sistemos klaida arba netyčinis veiksmas įkėlimo metu.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėjo pareigos, tačiau, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo įvertinti galimybę dar kartą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai pateikti visą patikslintą ieškinį, jog būtų galima tiksliai įvertinti ar ieškinio trūkumai ištaisyti ar ne. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nepašalintų trūkumų padarė vertindamas nepilnai pateiktą patikslintą ieškinį, nors pats konstatavo, kad šis dokumentas buvo pateiktas ne visa apimtimi. Tokiomis aplinkybėmis išvada dėl trūkumų neištaisymo negali būti laikoma pakankamai pagrįsta.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė pilną patikslintą ieškinį, t. y. abu jo puslapius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, negali spręsti išimtinai pirmosios instancijos teismui priskirtų procesinių klausimų. Priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota asmens teisė pasinaudoti procesinėmis teisėmis skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant teismo skundžiama nutartimi spręstų klausimų apimties, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.