- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-513-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00571-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K., L. Š., V. Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-504/2022 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams A. K., L. Š., V. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia 2019-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. K. pardavė atsakovui V. Š. automobilį VW TOURAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Eur;
1.2. pripažinti negaliojančia 2019-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. K. pardavė atsakovui L. Š. automobilį SAAB 9-3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 Eur;
1.3. taikyti restituciją ir įpareigoti V. Š. grąžinti automobilį VW TOURAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priteisti iš A. K. 500 Eur V. Š. naudai;
1.4. taikyti restituciją ir įpareigoti L. Š. grąžinti automobilį SAAB 9-3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priteisti iš A. K. L. Š. 300 Eurų;
1.5. priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė A. K., nesąžiningai, siekdama sumažinti santuokinio turto mastą, pardavė automobilius atsakovei gerai pažįstamiems asmenims, nors neturėjo ieškovo L. K. sutikimo bei žinojo, jog ieškovas su tuo nesutinka ir ruošiasi santuokos nutraukimo bylai.
3. Be to, ieškovas kartu su A. K. buvo sutarę, kad automobilis VW TOURAN atiteks jam, o automobilis SAAB 9-3 – A. K.. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi sudarė tariamus sandorius.
4. Ieškinyje pažymėjo, kad automobilis VW TOURAN parduotas 2019-10-08 už 500 Eur, kuri yra kone septynis kartus mažesnė už šio automobilio rinkos kainą jo pardavimo metu (automobilio vidutinė rinkos kaina apie 3 500 Eur), juo labiau kad remiantis 2019-10-08 pirkimo-pardavimo sutartimi, automobilis parduotas be defektų. Sutarties dalyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta „nėra“.
5. Dėl automobilio SAAB 93 pardavimo ieškovas nurodė, kad automobilis parduotas 2019-10-08 už 300 Eur, nors 2016-03-05 buvo įsigytas už 8 700 Eur, tame tarpe panaudojus 5 000 Eur kredito lėšų, suteiktų 2016-03-04. Taigi, automobilis parduotas dešimteriopai mažesne nei vidutinė šio automobilio rinkos kaina (rinkos kaina 3 890 Eur). Automobilis SAAB 9-3 atsakovo L. Š. iki šiol nėra perimtas, iki šiol tebėra ieškovo gyvenamosios vietos kieme. Automobilis SAAB 9-3 nedraustas, tai įrodo, kad atsakovas L. Š. neketina jo valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o paskutinė automobilio techninė apžiūra atlikta 2020-04-29 ieškovo L. K..
6. Atsakovė A. K., žinodama, jog ruošiamasi santuokos nutraukimo bylai, piktnaudžiaudama teise, galimai siekdama išvengti teisėto ir teisingo santuokos metu įgyto turto padalinimo, savo artimo rato asmenims perleido ginčo automobilius. Santuokos nutraukimo byloje atsakovė į dalintino turto balansą automobilių neįtraukė, o apie sudaromus sandorius nepranešė ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo L. K. ieškinį atmetė atsakovei A. K. priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei iš ieškovo priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės, kad ieškovas, A. K. išvykus į užsienį, automobiliu VW TOURAN nesirūpino – jo remontu, saugojimu rūpinosi A. K. tėtis, kuris, kaip teigė atsakovė ir liudytojai, atsakovei buvo dovanojęs pinigus būtent automobilio įsigijimui, o be to, transporto priemonė buvo registruota atsakovės vardu, sudaro pagrindą išvadai, jog automobilis VW TOURAN A. K. buvo įsigytas asmeninėn nuosavybėn, tad parduodant šią transporto priemonę sutuoktinio L. K. sutikimas nebuvo reikalingas, kaip to reikalauja CK 3.92 straipsnio 1 dalis.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai V. Š. ir A. K. tik siekė sudaryti vaizdą dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau realiai neketino perleisti automobilio V. Š. nuosavybėn. Todėl ieškovo reikalavimas 2019-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. K. pardavė atsakovui V. Š. automobilį VW TOURAN, pripažinti tariamu sandoriu, yra nepagrįstas. Nustačius, kad pagrindo pripažinti sandorį tariamu nėra, bei konstatavus, kad A. K. neturėjo pareigos gauti sutuoktinio sutikimo dėl automobilio VW TOURAN pardavimo, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėta 2019-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. K. pardavė atsakovui V. Š. automobilį VW TOURAN už 500 Eur.
10. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl automobilio SAAB 9-3 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jokių duomenų, jog L. Š. ir A. K. palaikytų ryšį, bendrautų, byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad L. Š. siekė padėti atsakovei A. K., piktnaudžiauti teise sprendžiant jos ir jos sutuoktinio turto padalijimo klausimus, t. y. nėra pagrindo L. Š. pripažinti nesąžininga sandorio šalimi. Be to, teismas vertino, jog nėra pagrindo netikėti atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, kad ji ieškovo nurodomoje formoje nurodė V. Š. adresą, kadangi kito pažįstamo asmens Prancūzijoje neturėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokios aplinkybės, kaip ir tai, kad atsakovės dukra yra skambinusi V. Š., nėra pakankamas įrodymas daryti išvadą, kad A. K. ir V. Š. gyvena kartu. Taigi automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį nėra pagrindo pripažinti negaliojančia CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu.
11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog ieškovo vertinimas dėl, jo manymu, pernelyg mažos automobilio pardavimo kainos, neleidžia daryti išvadą, kad atsakovas L. Š. buvo nesąžiningas. Iš teismui pateiktos automobilio SAAB 9-3 istorijos matyti, kad automobilis yra ne kartą patyręs žalą (2016-04, 2016-10, 2016-11, 2018-09, 2019-01), dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad ginčo automobilio vertė yra 3 890 Eur. Ieškovas, teigdamas, kad automobilio pardavimo kaina aiškiai per maža, rašytinių įrodymų, kokia reali automobilio SAAB 9-3 vertė, teismui neteikė.
12. Skundžiamame sprendime pažymėta ir tai, kad, priešingai nei tvirtina ieškovas, L. Š., siekė įgyvendinti savo teisę ir disponuoti nupirktu automobiliu SAAB 9-3. Tai, kad negalėdamas naudotis transporto priemone į policiją kreipėsi praėjus nemažam laiko tarpui, nepaneigia L. Š. siekio įgyvendinti savo, kaip daikto savininko, teises.
13. Įvertinęs išdėstytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. ir L. Š. 2019-10-08 sudaryta automobilio SAAB 9-3 pirkimo - padavimo sutartis yra tariamas sandoris, todėl reikalavimas minėtą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją, yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujai pateikiamus įrodymus – transporto priemonės vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas pareikšto ieškinio ribas, automobilį VW TOURAN pripažino asmenine atsakovės A. K. atsakomybe, o taip pat nepaisė aplinkybės, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11-504/2022, kurioje A. K. pareiškė reikalavimą dėl aptariamo automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe, o L. K. pareiškė ieškinį dėl transporto priemonės padalijimo kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką yra pagrindas spręsti, kad teismas, nagrinėdamas sandorių negaliojimo klausimą, neturėjo teisės konstatuoti kitos bylos rezultatui turinčių įtaką prejudicinių faktų, juolab, kad turto pripažinimas asmenine nuosavybe nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, o asmeninės nuosavybės pripažinimas yra daugelio įrodymų vertinimo klausimas.
14.2. Apelianto vertinimu, automobilio VW TOURAN bendrosios jungtinės nuosavybės nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas vertino jog automobilis VW TOURAN yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Tai, kad neva ieškovas nesirūpino automobiliu VW TOURAN atsakovei išvykus į užsienį, byloje neįrodyta, o be to, tai nekeičia šio automobilio teisinio statuso ir nepaneigia bendros jungtinės nuosavybė prezumpcijos.
14.3. Kritiškai vertintinas atsakovės A. K. ir jos tėčio A. G. raštelis dėl pinigų dovanojimo automobilio įsigijimui, kadangi ieškovui apie pinigų dovanojimo faktą nebuvo žinoma, pinigų dovanojimo raštelis atsirado tik bylą pradėjus nagrinėti teisme, šalys turėjo susitaupę piniginių lėšų automobilio įsigijimui ir jį įsigijo (pardavėjui pinigus turguje sumokėjo pats ieškovas grynais), o jei ir buvo atsakovei dovanotos piniginės lėšos, tai jos buvo dovanotos ne asmeniškai atsakovei, o šeimai, ir jei buvo dovanotomis lėšomis pirktas automobilis, tai pats dovanojimas jau yra nukreiptas į šeimos turto įsigijimą, kas suponuoja išvadą, kad dovana dovanojama šeimai, šeimos poreikių tenkinimui reikalingo daikto įsigijimui. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai nevertino liudytojų, kurie yra susiję giminystės ryšiais su atsakove bei nuo jos priklausomi, parodymų, taip pat nepagrįstai tendencingai vertino meistro M. M. parodymus, kadangi jis nežino transporto priemonės įsigijimo aplinkybių.
14.4. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nevertino, kokia buvo ieškovo ir atsakovės valia įsigyjant turtą ir ar šiuo momentu aiškiai buvo išreikšta atsakovės valia įgyti turtą asmeninės nuosavybėn. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios įgyti turtą asmeninės nuosavybė, po įsigijimo turtu naudojosi tiek ieškovas, tiek atsakovė, priešpaskutinio autoįvykio su automobiliu VW TOURAN, kuomet į kelią išbėgo stirna, metu automobilis buvo valdomas ieškovo. Taigi, šeima įsigijo šeimos poreikiams tenkinti reikalingą turtą ir juo naudojosi abu sutuoktiniai pagal poreikį. Negana to, 2019 m. rugsėjo mėnesį šalys siekė bendrai pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, tuomet šalys susirašinėjo elektroninėmis žinutėmis ir pati atsakovė nurodė, kad jai turi atitekti VW TOURAN, o ieškovui – SAAB 9-3. Taigi, atsakovė automobilį VW TOURAN pripažino ir laikė bendra jungtine nuosavybe, sutiko, kad šis turtas būtų dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Be to, atsakovės iniciatyva 2019-09-19 parengti santuokos nutraukimo bendru sutikimu dokumentai, o konkrečiai, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nurodo į tai, kad atsakovė siūlo dalintis abu ginčo automobilius natūra, kurių vertę nurodo kiekvieno po 4000 Eur. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad atsakovė pripažino automobilį VW TOURAN bendra jungtine nuosavybe.
14.5. Šiuo atveju reikšminga, kad 2019-10-08 pirkimo - pardavimo sutartis, kuria parduotas automobilis VW TOURAN, sudaryta be ieškovo sutikimo, ieškovui nežinant, o automobilis parduotas asmeniui su kuriuo atsakovė faktiškai gyvena dar net nenutraukusi santuokos. Tą patvirtina pačios atsakovės ieškovo pusseserei 2019-10-01 siųstos foto nuotraukos, aplinkybės, kad atitinkamuose dokumentuose atsakovė kaip kontaktinį asmenį nurodo V. Š. bei jo adresą. Šalių dukra, nepriskambinusi A. K. skambina V. Š. tiek iki sutarties sudarymo, tiek po to, o V. Š. pradeda rūpintis transporto priemonės remontu bei detalių įsigijimu dar iki automobilio įgijimo. Kartu yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog V. Š. nėra sąžininga sutarties šalis, kadangi žinojo, jog šalys L. K. ir A. K. skiriasi, kad turtas (automobilis) įgytas santuokos metu ir nėra padalintas, tačiau sudarė sandorį dėl tokio automobilio įgijimo už beveik 7 kartus mažesnę, nei tokio automobilio rinkos kaina.
14.6. Dėl automobilio SAAB 9-3 apeliantas nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesvarstė ar atsakovė, būdama kilnojamojo daikto pardavėja, savo veiksmuose atsakovo L. Š. atžvilgiu nepanaudojo apgaulės, t. y. byloje nenustatytos aplinkybės, kad pirkėjui L. Š. atsakovė pranešė, kad parduodamas santuokos metu įgytas automobilis, kuriuo faktiškai naudojasi atsakovės sutuoktinis L. K.; kaip, kokiu būdu bus galima ir ar galima iš teisėto savininko šį automobilį pasiimti; kur jis yra, kodėl jis nebuvo pristatytas pardavėjui sudarant pirkimo pardavimo sutartį.
14.7. Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai analizavo pirkėjo sąžiningumą. Bylos nagrinėjimo metu ir teismo sprendime yra konstatuota, kad visi atsakovai tarpusavyje susiję asmenys, todėl L. Š. buvo žinomi, tiek atsakovės, tiek atsakovo V. Š. santykiai, sudaromo sandorio tikslai ir motyvai, tame tarpe tai, kad sandoris nebus vykdomas. Pirkimo - pardavimo sandoris yra realinis, tuo tarpu automobilis iki šiol nėra atsakovo L. Š. perimtas. Automobilis SAAB 9-3 iki šiol (t. y. 2,5 m.) yra ieškovo gyvenamosios vietos daugiabučio namo kieme, pirkėjo neapdraustas, o paskutinė automobilio techninė apžiūra atlikta 2020-04-29 ieškovo L. K.. Be to, nors L. Š. nurodė kreipęsis į policiją, tačiau neturėjo kreipimosi faktą į policiją patvirtinančių dokumentų, juos jam elektroniniu paštu persiuntė V. Š. ir paprašė persiųsti neva nuo savęs kaip įrodymą teismui. Toks atsakovų elgesys rodo akivaizdų jų nesąžiningumą ir bendrą susitarimą.
14.8. L. Š., būdamas sąžiningas pirkėjas, būtų dar iki sutartinių santykių metu siekęs apžiūrėti automobilį, įvertinį jo techninę būklę, stovį, teisinį statusą, juo labiau kad ir automobilis VW TOURAN buvo autovežiu transportuotas iš (duomenys neskelbtini) miesto į atsakovo L. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
14.9. Reikšminga ir tai, kad automobilis SAAB 9-3 parduotas už 300 Eur kainą, nors 2016-03-05 jis buvo įsigytas už 8700 Eur, tame tarpe panaudojus 5000 Eur kredito lėšų, suteikto 2016-03-04. Taigi, automobilis buvo naudojamas tris metus, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu parduotas dešimteriopai mažesne nei vidutinė šio automobilio rinkos kaina. Be to, automobilį prižiūrėjęs ir remontavęs meistras liudytojas M. M. patvirtino nepriekaištingą automobilio būklę (nors eismo įvykių būta, tačiau automobilis buvo pilnai suremontuotas), todėl abejoti, jog automobilis parduotas už ženkliai mažiau, nei jo vidutinė rinkos kaina, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovė A. K. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų ir šalių parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžių metu įrodo, kad teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, paremtas išsamia bylos medžiagos analize, taip pat liudytojų teiktais parodymais. Kartu pabrėžia, jog apeliantas nepateikė jokių realių argumentų, leidžiančių pripažinti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme būtinu.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje ieškovas neįrodė, jog atsakovas V. Š. ir atsakovė tik siekė sudaryti vaizdą, kad atsakovė pardavė, o V. Š. nupirko automobilį, tačiau realiai neketino perleisti automobilio V. Š. nuosavybėn. Todėl ieškovo reikalavimai dėl 2019-10-08 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu bei restitucijos taikymo visiškai pagrįstai buvo atmesti, kaip nepagrįsti.
15.3. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, teigdamas, jog automobilio pardavimo kaina yra neva aiškiai per maža, rašytinių įrodymų apie tai, kokia reali automobilio SAAB 9-3, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys dėl transporto priemonės autoįvykių patvirtina aplinkybę, jog automobilio pardavimo kaina nebuvo aiškiai per maža. Atsiliepime pabrėžia ir tai, kad apeliantas neįrodė, kad atsakovas L. Š. nenorėjo įsigyti automobilio SAAB 9-3, o atsakovė nenorėjo jo parduoti. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai pagrindžia šią asmenų valią sudaryti sandorį. Atsakovė, parduodama minėtą automobilį, nesiekė jokių kitų tikslų, kaip tik parduoti automobilį. Tuo tarpu atsakovas L. Š., įsigydamas minėtą automobilį, veikė sąžiningai. Apeliantas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė priešingų savo teiginių, o teismo išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyta deklaratyvi pozicija ir prielaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų jį pagal apelianto nurodytas ribas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimas dėl transporto priemonių sandorių pripažinimo tariamais bei restitucijos taikymo yra atmestas. Byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės ir dėl to ginčas tarp šalių iš esmės nekyla, kad ieškovo L. K. sutuoktinė atsakovė A. K. pardavė automobilius VW TOURAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini, ir SAAB 9-3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini, registruotus jos vardu, atitinkamai už 500 Eur ir 300 Eur, be ieškovo sutikimo. Ieškovas pareikštu ieškiniu tvirtino, kad šie sutuoktinės sandoriai yra tariami, nes ji neturėjo teisės sudaryti šių sandorių, kadangi nebuvo ieškovo sutikimo ar patvirtinimo, kadanggi transporto priemonės yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei šalių nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla. Pastarojoje, be kitų reikalavimų, yra pareikštas ir reikalavimas dėl transporto priemonės VW TOURAN pripažinimo asmenine A. K. nuosavybe, o santuokos nutraukimo byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, t.y. kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo L. K. ieškinį dėl transporto priemonių pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad civilinė byla yra pradėta ir nagrinėta pagal ieškovo L. K. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovės A. K. sudarytas transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, o taip pat taikyti restituciją. Atsakovė A. K. priešieškinio byloje nereiškė, teikė tik atsiliepimą.
5. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog atsiliepimo į ieškinį turiniui yra keliami reikalavimai, nustatyti CPK 142 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis minėta teisės norma, atsakovui ar trečiajam asmeniui, teikiančiam atsiliepimą į ieškinį, nėra suteikta teisė reikšti savarankiškus reikalavimus. Šie asmenys turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus pateikdami atskirą ieškinį (priešieškinį), atitinkantį ieškiniui keliamus reikalavimus, ir jį apmokėjęs nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnis).
6. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir konstatuodamas atsakovės A. K. asmeninės nuosavybės dėl transporto priemonės VW TOURAN egzistavimą, išėjo už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, o kartu išsprendė kitoje civilinėje byloje pareikštą reikalavimą, kurio nagrinėjimas kartu yra sustabdytas iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės VW TOURAN pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu bei nutardamas pripažinti transporto priemonę asmenine atsakovės nuosavybe, peržengė pareikšto ieškinio ribas bei faktiškai išnagrinėjo kitoje civilinėje byloje nagrinėjamą reikalavimą, kas neleidžia daryti išvados, jog sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės VW TOURAN pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atskleista bylos esmė ir civilinė byla šioje dalyje išnagrinėta tinkamai pagal byloje pateiktus įrodymus.
7. Papildomai pabrėžtina, kad pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymima, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais iš esmės nenagrinėjo transporto priemonių būklės ir pardavimo kainos proporcijų, kai pagal viešojoje erdvėje esančias analogiškų metų ir modelio transporto priemonių vertė ir atsakovės nustatyta pardavimo kaina skiriasi daugiau nei 10 kartų. Taip pat šių duomenų negretino su kitais byloje esančiais duomenimis, susijusiais su atsakovų tarpusavio santykiais, faktiniu transporto priemonių disponavimu bei asmens, įsigyjančio transporto priemonę, sąžiningumu tokios transporto priemonės faktiškai nepradedant valdyti daugiau nei metus laiko. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas faktiškai nenagrinėjo ir neanalizavo, kas konkrečiai naudojasi atsakovų vienas kitam parduota transporto priemone VW TOURAN ar ji yra nuomojama; koks yra faktinis atsakovų tarpusavio sąsajumas; kaip atsakovas L. Š. faktiškai įgijo transporto priemonę, kuria iki šios civilinės bylos pradėjimo nagrinėti realiai nedisponavo, transporto priemonė buvo ieškovo L. K. žinioje, o atsakovas L. Š. įsigytos transporto priemonės nedraudė, ja faktiškai nesinaudojo bei neatliko privalomos techninės apžiūros. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. neanalizuotos byloje esančios aplinkybės bei jų tarpusavio sąsajumas faktinių transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorių atžvilgiu.
9. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos ir kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ir kt.). Be to, pažymėtina tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines ir faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas bylos susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi, ir bylos esmės atskleidimas, kartu – precedentų ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencijos formavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-566/2006; 3K-3-670/2006; 3K-3-233/2007). Be to, bylos esmės atskleidimas (esminių teisinių ir faktinių aplinkybių išnagrinėjimas) kartu yra susijęs ir su viešuoju interesu.
10. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio1 dalies 2 punktas).
11. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję padalijimo klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Aptariamu aspektu kasacinis teismas formuoja praktiką, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 straipsnis, 3.118 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis), nes tik sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Taigi, nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika suponuoja išvadą, jog esant situacijai, kuomet vienas iš sutuoktinių reiškia pretenzijas į kito sutuoktinio turtą, šis klausimas turi būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje.
12. Atsakovė A. K. 2022-11-03 Prašymu prašė apeliacinės instancijos teismą priteisti jos patirtas 2299 Eur dydžio bylinėjimosį išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje. Prašymas šioje bylos stadijoje nenagrinėtinas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylos šalių patirtų bylinėjimosį išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas turi būti išspręstas CPK 93 - 94 straipsniuose nustatyta tvarka, bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.