Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-25-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
II-25-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03070-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Nukentėjusysis
E. R.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03070-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Modestai Jusytei, Ilonai Okunevičienei, Dianai Abent,dalyvaujant skundą padavusiam A. P. (A. P.),

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ir nukentėjusiajai E. R.,

vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. (toliau ir – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1491-2020 (toliau ir – Nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2020 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 109 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. E. R. pagal skelbimą dėl nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), susitarusi dėl buto nuomos, į V. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 110 eurų, tačiau butas jai nebuvo išnuomotas, pinigų neatgavo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pinigai D. P. nurodymu buvo pervesti į A. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.51 val. sukčiavimo būdu įgytus pinigus – 110 eurų A. P. išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. P. įgijo ir realizavo neteisėtu būdu įgytus 110 eurų. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 109 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. P. paskirta 130 eurų dydžio bauda, taip pat jis įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 15 d. atlyginti E. R. padarytą 110 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

A. P. skunde prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimą ir nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. jam paskambino pažįstamas, kuris paprašė paslaugos leisti pervesti į jo sąskaitą 550 eurų, kuriuos reikia atiduoti jo pažįstamai, kuri neturi sąskaitos, pats yra užsienyje, pinigai labai reikalingi. Į jo sąskaitą buvo pervesti minėti pinigai. Jo paprašė 520 eurų išgryninti, o 30 eurų pervesti į nurodytą sąskaitą. 520 eurų mieste atidavė nepažįstamai merginai, kuri jam paskambino. Už tą pervedimą jokios naudos negavo. Vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu. Jis apie tai nežinojo, pasirodė, kad jam skambino kitas vaikinas, kuris prisistatė jo draugo duomenimis. Minėto vaikino nematė, jokio ryšio su juo neturi. Paaiškino, kad pats tapo sukčiavimo auka, nežinojo, kad pervesti pinigai gauti sukčiavimo būdu. Jam inkriminuojama, jog jis išsigrynino 110 eurų, ir juos realizavo, tačiau tai netiesa, nes suma buvo 520 eurų. Nurodo, kad visus pinigus atidavė, todėl jokio realizavimo nebuvo. Kadangi byloje yra abejonių keliančių duomenų, administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukiama, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o skundžiamas Nutarimas naikintinas. Akivaizdu, kad byloje surinkti duomenys nebuvo nuodugniai ištirti ir įvertinti, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisinės valstybės principams (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į A. P. skundą prašo jį atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas nenurodo faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindą pakeisti ar panaikinti priimtą nutarimą, todėl skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga dėl nusižengimo surinkta išsamiai ir tinkamai. Jam inkriminuotas administracinis nusižengimas atitinka padarytą veiką, skirta bauda yra tinkama pasiekti nuobaudos tikslams. Institucija mano, kad byla išnagrinėta objektyviai, išsamiai, visapusiškai įvertinti įrodymai ir aplinkybės, teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad galvojo, jog jam paskambino jo draugas E., pavardės nežino. Jis jo paklausė, ar jis galėtų pervesti pinigus, nes merginai iš užsienio ateina pinigai ir ji negali jų priimti, nes turi skolų antstoliams. Jis jo paklausė, ar pinigai gauti ne sukčiavimo būdu, jam atsakė, kad ne. Jam pasakė, kad užsienyje dirba žmogus ir pervedinėja pinigus. Patikimas draugas, negalvojo, kad jį apgaus. Su draugu bendravo normaliai, susitikdavo, šiek tiek sukėlė įtarimų, kad ne E. skambina, nes tyliai kalbėjo, sakė, kad balsas nusėdęs. Klausė, ko tyliai šneka, bet iš jo numerio buvo skambinta, nekilo mintis asmeninių detalių paklausinėti pokalbio metu. Bandė pakalbinti, kad skambinantysis parodytų savo kalbėjimo manieras, buvo panašu, kad tai jo draugas. Tuomet jis sutiko padėti draugui, jis sakė, kad perskambins už 20 min. Pasakė, kur nuvažiuoti ir kad ten išeis panelė su vaiku, nuvažiavo ten ir parašė jam, kad jis jau vietoje. Išėjo mergina, dar jis jos paklausė, kodėl jai negalima pervesti pinigų, ji pasakė, kad ji turi skolų antstoliams. Jis turėjo 520 eurų išgryninti, o 30 Eur pervesti į sąskaitą, kur jam davė. Tas draugas E. yra kalėjime, kuris jam skambino, o užsienyje yra tas žmogus, kuris norėjo panelei pinigus pervesti. D. P. ir V. L. nepažįsta. Jam sukėlė įtarimų visa ši situacija, tačiau jis išgrynino pinigus ir juos perdavė. Jam nekilo įtarimų dėl to, kad nepažįsta merginos, kuriai perdavė pinigus, jis nieko blogo negalvojo, nes pasitikėjo draugu, jis jo pažįstamas. Skunde yra klaida, t. y. nurodyta, kad jam skambino panelė, bet ji jam neskambino, jis bendravo su tuo žmogumi ir jis pats jai paskambino ir pasakė, kur laukti, ji išėjo, jis jai padavė pinigus. Su ta mergina, kuriai atidavė pinigus susitiko centre, kur (duomenys neskelbtini), kur motinos su mažais vaikais gyvena. Nieko nežino apie jokius telefonus, pinigus į jo sąskaitą pervedė V. L., galvojo, kad ji ir yra tas žmogus iš užsienio, kuris turi pervesti pinigus.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad nei A. P., nei E. R. nepažįsta. Jis iš A. P. draugo, kuris yra čia, pataisos namuose, nusipirko telefoną, sutarė, kad per mėnesį jam sumokės pinigus už jį. Jis sumokėti pinigų neįstengė, norėjo grąžinti telefoną A. P. draugui, tačiau jis atgal nepriėmė, sakė, kad jam reikia pinigų. Tuomet jis rado asmenį, kuris nupirks jo telefoną – L. S., kurie per savaitę turėjo sumokėti pinigus už telefoną. Taigi, jis L. S. davė savo žmonos banko sąskaitos numerį, kad jis galėtų pervesti pinigus už telefoną. L. S. jo žmonai pervedė pinigus už telefoną, o žmona persiuntė tuos pinigus tam asmeniui, iš kurio jis įsigijo telefoną.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad A. P. nepažįsta. Paaiškino, kad rugpjūčio 28 d. gavo į savo sąskaitą pinigų. Ėjo vienas, kitas, trečias, ketvirtas, penktas pavedimai, nežiūrėjo už ką. Vakare jai paskambino D. P., ji jo paklausė, už ką tie pinigai, jis jai pasakė, kad kameros draugas paprašė sąskaitos, nes jam skolingi žmonės. Vėliau jis jai pasakė, į kokią sąskaitą ji turi pervesti tuos pinigus, paklausė, kiek iš viso gavo pinigų. Iš viso ji gavo 550 eurų, visus tuos pinigus pervedė A. P.. Jis žadėjo parūpinti kameros draugui telefoną, bet tiksliai nežino, nesigilino. Rugsėjo 1 d. jai paskambino iš Tauragės policijos komisariato ir pasakė, kad į jos sąskaitą įplaukė pinigai, klausė, ar ji butą nuomoja, bet ji nenuomojo. Pažiūrėjo sąskaitos išrašą, pasirodo, tie pinigai buvo atėję už buto nuomą iš skirtingų žmonių, pasirodo, kad jos sąskaita buvo naudojama, kad apgauti žmones. Rugsėjo 2 d. jai paskambino D. P., ji paklausė dėl tų pinigų už nuomą, jis pasakė, kad ten jo kameros draugui kažkas skolingas pinigų, kai ji pasakė, kad į ją kreipėsi policija, jis pasakė, kad kameros draugas panaudojo jos sąskaitą aferai. D. P. liepė pervesti pinigus į A. P. sąskaitą, nes jo kameros draugas taip paprašė.

Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. E. R. pareiškimo dėl pasisavintų pinigų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13.00 val. ji pamatė skelbimą ,,Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“, kad yra nuomojamas butas (duomenys neskelbtini). Parašė asmeniui, pasivadinusiam ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio paprašė telefono numerio, tačiau jai paaiškino, kad yra darbe, todėl gali bendrauti per ,,Facebook“. Paaiškino, kad mėnesinė buto nuoma yra 110 eurų. Sutarė, kad ji atliks rezervacijos mokestį – 55 eurus. Paaiškino, kad jai atsiuntė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, V. L. vardu, ir ji iškart pervedė 55 eurus. Po to pervedė dar 55 eurus, ir sutarė, kad butas bus paliktas jai. Sutarė, kad su ,,(duomenys neskelbtini)“ susitiks sekmadienį. Teigė, kad minėtame bute gyveno tėvai. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. parašė ,,Facebook“ minėtam asmeniui, tačiau jis nieko neatrašė. Po to pamatė pranešimą, kuriame buvo teiraujamasi, ar nėra nukentėjusiųjų dėl ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo buto. Atsirado ne vienas asmuo, kuris bandė išsinuomoti minėtą butą iš to paties asmens. Jai padaryta turtinė žala – 110 eurų (b. l. 7). Prie E. R. 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškimo pridėtos bankinio pervedimo ir susirašinėjimo su ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Facebook“ programoje nuotraukos (b. l. 8-21).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34847-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo). Atliekant ikiteisminį tyrimą telefonu susisiekta su V. L.. Ji paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) asmenys padarė bankinius pavedimus, kurių bendra suma 550 eurų. Vakare paskambino vyras D. P., kuris paaiškino, kad už skolas asmenys pervedė pinigus, kuriuos ji turi pervesti į A. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). V. L. padarė pavedimą į minėtą sąskaitą, teigia, jog nesuprato, kad pinigai gauti sukčiavimo būdu (b. l. 22).

Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad buvo apklausiama V. L., kuriai pasiūlius papasakoti visą, kas jai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, parodė, kad nežino, kas įdėjo skelbimą apie nuomojamą butą ,,Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, nes niekada jokio buto nenuomojo. Paaiškino, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ ji neturi anketos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Jos asmeninė paskyra yra V. L.. Kam priklauso anketa „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Nurodo, kad turi banko sąskaitą Swedbanke, jos numeris yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 550 eurų. Minėta pinigų suma buvo pervesta iš skirtingų asmenų, t. y. E. R. pervedė du kartus po 55 eurų (viso 110 eurų), K. B. pervedė du kartus po 110 eurų (viso 220 eurų), M. Č. pervedė 55 eurus, R. Š. pervedė 20 eurų, R. U. 55 eurus, S. V. pervedė 50 eurų, V. P. pervedė 50 eurų. Visi pinigai buvo pervesti 2020 m. rugpjūčio 28 d., visuose pavedimuose buvo minima buto nuoma. Teigia, kad nustebo, jog sąskaita pasipildė pinigais, kadangi niekas jokių pinigų jai pervesti neturėjo, tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val. laukė sutuoktinio (susituokė 2020 m. vasario 20 d.) D. P. vaizdo skambučio, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. D. P. jai paskambino sutartu laiku, todėl ji jo paklausė, iš kur jai į sąskaitą pervesti pinigai, nes jai kilo įtarimas, kad jis žino. D. P. jai pasakė, kad pinigai priklauso kameros draugui, neva į jos sąskaitą pinigus pervedė asmenys, kurie jam buvo skolingi. Po to D. P. liepė pinigus pervesti į A. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad minėtus pinigus 2020 m. rugpjūčio 28 d. pervedė į nurodytą sąskaitą, paskirtyje nurodydama – perlaida. Apie tai, kad pinigai yra gauti sukčiavimo būdu, teigia nežinojusi, jokio buto nenuomoja ir jokio A. P. nepažįsta (b. l. 24-25).

Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad E. R. buvo pripažinta nukentėjusiąja, jai padaryta 110 eurų turtinė žala (b. l. 27).

Žemesnės instancijos teismas

Iš ,,Swedbank“ pateikto A. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 28 d. į minėtą sąskaitą pervedė 550 eurų; tą pačią dieną 20.51 val. iš minėtos sąskaitos buvo išgryninti 520 Eur; 2020 m. rugpjūčio 29 d. buvo padarytas 30 Eur pavedimas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, E. B. 1996-03-25; 2020 m. rugpjūčio 29 d. 20.22 val. į sąskaitą buvo įnešta 50 Eur (b. l. 28-29).

Iš 2020 m. spalio 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo Nr. 85-ANR_N-3007-2020 matyti, kad D. P. pripažintas kaltu pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 eurų dydžio bauda su įpareigojimu iki 2020 m. gruodžio 30 d. atlyginti E. R. padarytą turtinę žalą – 110 eurų (b. l. 30-34).

Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

ANK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimą ar realizavimą. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir ANK 109 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja arba realizuoja žinomai neteisėtu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi būtinos administracinės atsakomybės pagal ANK 109 straipsnio 1 dalį kilimo sąlygos yra tiek neteisėta turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja ar realizuoja būtent neteisėtu būdu gautą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas žinomai neteisėtu būdu gauto turto įgijimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir neteisėtą turto gavimo būdą.

Byloje ginčo, kad į A. P. sąskaitą buvo pervesti pinigai, kad jis juos išgrynino, dalį jų fiziniu būdu perdavė kitam asmeniui, o dalį – pervedė dar kitam asmeniui, nėra. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino draugas, vardu E., jis jo paklausė, ar būtų galima pervesti pinigus į jo sąskaitą, nes merginai iš užsienio ateina pinigai ir ji negali jų priimti, nes turi skolų antstoliams. Jis jo paklausė, ar pinigai gauti ne sukčiavimo būdu, jam atsakė, kad ne. Jis nieko blogo neįtarė, draugas patikimas, su juo bendravo, todėl nusprendė jam padėti. Jis išgrynino pinigus ir juos perdavė merginai, nieko nežino apie jokius telefonus, pinigus į jo sąskaitą pervedė V. L., galvojo, kad ji ir yra tas žmogus iš užsienio, kuris turi pervesti pinigus. Byloje apklausti liudytojai pateikė visai skirtingas nagrinėjamo įvykio versijas, taip pat nurodė, kad A. P. nepažįsta, tą patvirtino ir pats A. P..

Teismas, įvertinęs A. P. skundo argumentus ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A. P. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 109 straipsnio 1 dalyje, požymių, o būtent – kaltės. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat teismo posėdžio metu apklausęs du liudytojus, daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog A. P., išgryninęs į jo sąskaitą pervestus pinigus, žinojo, kad jie buvo gauti neteisėtu būdu ar kad jis pats juos įgijo neteisėtu būdu. Nors, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, tarp jų ir tai, kad A. P. paskambino jo patikimas draugas E., nors to patikimo draugo pavardės jis nežino, jo draugas sėdi kalėjime ir skambino iš kalėjimo, kai tuo tarpu pataisos įstaigoje esantiems nuteistiesiems skambinimas telefonu yra kontroliuojamas ir ribojamas, kad tą pačią dieną dalį pinigų A. P. pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, E. B., A. P. nurodoma versija iš dalies kelia tam tikrų abejonių jos patikimumu, tačiau vis tik teismo nurodytų minėtų abejonių byloje esančių įrodymų pagrindu nepakanka jos paneigti ir konstatuoti, kad A. P. žinojo apie jam pervestų ir išgrynintų pinigų neteisėtą gavimo pobūdį ar kad jis juos įgijo neteisėtu būdu. Nors apie asmens kaltę sprendžiama ne vien pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų neabejotinai patvirtinti, kad A. P. žinojo, jog į jo sąskaitą pervesti ir jo išgryninti pinigai yra gauti neteisėtu būdu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog institucijos nutarime iš esmės nurodyti tik objektyvieji A. P. veikos – įgijimo ir realizavimo – požymiai, tačiau iš kokių duomenų institucijos atstovas, priimdamas nutarimą, padarė išvadą, kad A. P. žinojo, kad pinigai buvo gauti neteisėtu būdu apskritai nenurodyta; institucijos atsiliepimas į skundą yra apskritai deklaratyvus, jame nurodyta, kad A. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas atitinka padarytą veiką, byla išnagrinėta objektyviai, išsamiai, visapusiškai įvertinti įrodymai ir aplinkybės, teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda, tačiau kuo tai konkrečiai grindžiama, tarp jų ir kaip pasireiškė A. P. kaltė, žinant, kad pinigai įgyti neteisėtu būdu, nedetalizuojama. Vien tai, kad į jo sąskaitą buvo pervesti neteisėtu būdu gauti pinigai savaime nereiškia, kad A. P. įgijo ir realizavo neteisėtu būdu gautus pinigus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip minėta, įvertinus byloje esančius įrodymus, išlieka pagrįsta abejonė dėl A. P. kaltės įrodytumo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad A. P. įgijo ir realizavo neteisėtu būdu įgytus 110 eurų.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. P. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

A. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-1491-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš A. P. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė