Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo Z. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinės bendrovė „FF lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/17/02509, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.Įvertinęs pareikšto skundo dalyką, pagrindą, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra sustabdytas pareiškėjo ir jo šeimos narių pragyvenimo šaltinis bei apsunkintas pareiškėjo gydymas po patirtų sunkių politraumų, teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, todėl vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02509 stabdytini iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolis D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priteisti iš pareiškėjo antstolio naudai 37,50 Eur žyminio mokesčio. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Draudimas vykdyti sprendimą vykdomojoje byloje tik dėl to, kad skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame net nesuformulavo jokio skundžiamo veiksmo neteisėtumą galimai patvirtinančio teisinio pagrindo, prieštarauja teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principui – CPK 18 straipsnis, o taip pat bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Be to, pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl skundžiamu patvarkymu atliktų priverstinio vykdymo veiksmų, neteikė. Tokių duomenų pareiškėjas ir negalėjo pateikti, nes jis dar raginimo termino metu antstoliui pateikė nušalinimą, kuris neskundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo netenkintas. Pareiškėjas apie šias aplinkybes nutylėjo.Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai suteikė prioritetą pareiškėjo tariamai pažeidžiamų teisių gynybai, todėl nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus yra ne tik paneigiamas sprendimo privalomumo principas, bet ir pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai, juo labiau kad vykdymo procese, pasibaigus raginimo terminui ir pareiškėjui neapmokėjus jokios išieškomos sumos, sprendimas net nebuvo pradėtas vykdyti priverstinai.Pareiškėjas skunde nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie taikytas priverstinio vykdymo priemones, sąmoningai klaidino teismą ir piktnaudžiavo procesu, nesąžiningai naudodamasis procesine teise teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. veikė prieš greitą vykdymo procesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „FF lizingas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad su atskirajame skunde išdėstytais argumentais iš esmės sutinka. Papildomai atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-47907-854/2017, kuria netenkintas pareiškėjo Z. V. pareiškimas dėl antstolio D. K. nušalinimo vykdomojoje byloje, buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl antstolio tariamo šališkumo ir veikimo tik išieškotojo naudai, dėl ko analogiškais argumentais grindžiamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų šioje civilinėje byloje yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas, grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, ko neįvertinęs pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Z. V. prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o teismui nustačius, kad atskirasis skundas nagrinėtinas, jį atmesti; prijungti prie bylos civilinę bylą Nr. 2YT-37463-595/2017 ir kitas pareiškėjo išvardytas vykdomąsias bylas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atskirasis skundas neatitinka CPK procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl paliktinas nenagrinėtas.Apelianto argumentas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-47907-854/2017 neturi įtakos ginčui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios nutarties pareiškėjas nebuvo gavęs skundo dėl antstolio veiksmų surašymo metu, be to, nustatytais terminais dėl šios nutarties yra pateikęs atskirąjį skundą.Apelianto argumentas, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nepateikti teisiniai argumentai, neatitinka tikrovės. Tokią išvadą padarys bylą nagrinėjantis teismas. Pareiškėjo argumentai minimame skunde pateikti.Apeliantas nesąžiningai teigia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą, o remiantis CPK 338 straipsniu, ir atskirąjį skundą, turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu, priimta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 510 straipsnis).Atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties padavęs antstolis nebuvo pareiškėjas, kaip numatyta CPK 37 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis nagrinėjamu atveju galėtų būti pripažįstamas suinteresuotu asmeniu, kaip byloje dalyvaujančiu asmeniu. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, suinteresuotas asmuo ypatingosios teisenos bylose yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Atskirajame skunde antstolis niekaip nepagrindė, kaip priimta nutartis būtų susijusi su jo teisėmis ir pareigomis CPK 37 straipsnio 1 dalies ir 443 straipsnio 3 dalies prasme, t. y. nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai, paduotą atskirąjį skundą antstolis motyvuoja pažeistais išieškotojo teisėtais interesais, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad antstolis nėra išieškotojo atstovas, o pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir negalėtų toks būti.Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, kas yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolio atskirąjį skundą, nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, antstoliui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 290-291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-153-881/2018 pagal antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties nutraukti.

Grąžinti antstoliui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2017 m. lapkričio 23 d. per EPP.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.