Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-252-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-02-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2-252-330/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01535-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Padelio teniso akademija“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Despecto“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-252-330/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01535-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padelio teniso akademija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padelio teniso akademija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Despecto“ dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuomos sutarties bei papildomo susitarimo sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Padelio teniso akademija“ kreipėsi su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės UAB „Despecto“ 2020 m. gruodžio 4 d. pranešimu atliktas vienašalis 2019 m. rugsėjo 30 d. Komercinių patalpų nuomos sutarties bei 2020 m. kovo 1 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir dėl to negaliojantis; pakeisti Komercinių patalpų nuomos sutarties (toliau – ir Nuomos sutartis) ir Papildomo susitarimo sąlygas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių ieškovės iškraustymo iš 1 595,44 kv. m dydžio komercinių patalpų, esančių prekybos centre Viršuliškių skg. 28, Vilniuje, veiksmų; imtis bet kokių veiksmų, kuriais ieškovei būtų trukdoma naudotis patalpomis, įskaitant komunalinių paslaugų teikimo nutraukimo ar kitus veiksmus, kuriais būtų trukdomas ieškovės klientų patekimas į patalpas bei prekybos centrą.

3. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus atsakovei nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iškraustyti ieškovę iš patalpų, ieškovė būtų priversta stabdyti savo vykdomą veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis, įskaitant ieškovės galimo bankroto situaciją, nes jokių kitų patalpų veiklos vykdymui ji neturi, tokių patalpų išsinuomoti ir perkelti į jas veiklą nėra galimybių. Ieškovė nurodė, kad tinkamai vykdo nuomos sutartį dėl einamųjų mokėjimų, o atsakovės inicijuotas vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas ir reikalavimas sumokėti visą skolą yra akivaizdžiai perteklinė tariamai pažeistų atsakovės teisių gynybos priemonė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Despectus“ atsiliepime prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, o patenkinus ieškovės prašymą – pareikalauti iš jos pateikti 100 000 Eur dydžio galimų atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.

5. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės prašymu siekiama ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, kuriam (vykdymui) jokios realios grėsmės nėra, o jau dabar sukurti ieškovės norimą rezultatą toliau naudotis patalpomis atsakovės sąskaita, pačiai ieškovei savo nuožiūra pasirenkant, kiek už patalpas ir paslaugas mokėti ar nemokėti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės įsiskolinimas siekia net 108 853,98 Eur, iš kurių 38 090,21 Eur sudaro ieškovės suvartotų ir atsakovės sąskaita padengtų komunalinių paslaugų išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

7. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

8. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, kad net ir darant prielaidą, jog ieškinys bus patenkintas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų atsakovės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui.

9. Teismas nustatė, kad nuo pat Nuomos sutarties sudarymo atsirado ieškovės įsiskolinimai, kurie pagal atsakovės pateiktos 2020 m. gruodžio 9 d. pažymos duomenis siekia 108 853,98 Eur. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės įsiskolinimas atsakovei tik didės, taip sukeldamas vis didesnę naštą atsakovei ir pažeis šalių lygiateisiškumo principą. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 17 d. apmokėjo dalį savo įsiskolinimo, teismo vertinimu, neįrodo ieškovės galimybės artimiausiu metu apmokėti visą likusį įsiskolinimą ir tolimesnius sutartinius įsipareigojimus vykdyti nuosekliai, neįrodo ieškovės mokumo situacijos pagerėjimo artimiausiu metu.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą vykdant galbūt ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą, todėl laikėsi nuostatos, jog šiuo atveju nenustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Padelio teniso akademija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas buvo suklaidintas dėl tikrųjų Nuomos sutarties vykdymo aplinkybių bei ieškovės atliekamų einamųjų mokėjimų už patalpų nuomą bei komunalinius mokesčius. Priešingai nei teigia atsakovė, šiuo metu ieškovės skola sudaro ne 108 853,98 Eur, bet 72 836,18 Eur, kuri susidariusi nuo ieškovės veiklos pradžios iki 2020 m. kovo 1 d., skaičiuojama su 8 procentų metinėmis palūkanomis nuo nesumokėtos sumos, dėl kurios atskiro mokėjimo grafiko šalys susitarė Papildomame susitarime. Be to, atsakovė neteisingai skaičiuoja nuomos mokestį, nes šalys Papildomu susitarimu susitarė dėl nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio taikytinos 50 proc. nuolaidos patalpų nuomos mokesčiui.

12.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje detaliai nurodyti argumentai bei pateikta ieškovės veiklos ataskaita, jog panaikinus dėl pandemijos taikomus ieškovės veiklos ribojimus, ji turės objektyvią galimybę toliau vykdyti Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl einamųjų mokėjimų pagal sutartį bei dalimis dengti skolą atsakovei.

12.3. Tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo yra tiesioginis ryšys, t. y. prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti ieškovės reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, įvykdymą. Ieškovė naudojasi patalpomis savo veiklai ir siekia išsaugoti Nuomos sutartį, tačiau atsakovei nutraukus sutartį ir iškrausčius ieškovę iš patalpų, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas.

12.4. Vien dėl to, kad ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nėra pagrindo teigti, jog taikant nurodytą laikinąją apsaugos priemonę būtų pasisakyta dėl ieškinio pagrįstumo.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB ,,Despecto“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą.

Šalies argumentai

14. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Ieškovės pateikti duomenys apie skolos mokėjimą neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovė mokėjimus atlieka chaotiškai, nenurodydama paskirties. Vadovaujantis Nuomos sutarties nuostatomis, ieškovės mokėjimai buvo įskaityti tiek pagrindinės skolos dengimui, tiek nuomos ir komunaliniams mokesčiams už einamuosius mėnesius padengti.

14.2. Ieškovė neteisingai remiasi Papildomu susitarimu, numatančiu dvigubai mažesnio nuomos mokesčio mokėjimą, nes esminė ir būtina susitarimo sąlyga buvo ta, jog šiuos sumažintus mokėjimus ieškovė mokės laikydamasi sulygtų terminų. Ieškovė neneigia, kad mokėjimų laiku neatliko, todėl neturi pagrindo mokėti mažesnio mokesčio.

14.3. Pritaikius prašomas apsaugos priemones, būtų patenkinti ieškovės interesai ir paneigta atsakovės valia, nes ieškovė siekia naudotis patalpomis jos nustatytomis sąlygomis. Be to, ieškovė naudojasi patalpomis atsakovės sąskaita, kuri moka komunalinius mokesčius už ieškovę.

14.4. Prašymas taikyti minėtas priemones iš esmės yra grindžiamas ne atsakovės nesąžiningumu ar grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet sunkia ieškovės finansine padėtimi ir negalėjimu vykdyti veiklos.

14.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pratęstas Nuomos sutarties galiojimas, paneigiant savo teises ginančios atsakovės valią netęsti sutarties su įsipareigojimų nevykdančiu kontrahentu. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos nesąžiningai ieškovei toliau naudotis patalpomis.

15. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti atsakovės UAB „Despecto“ rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pranešimas apie UAB „Padelio teniso akademija“ nemokumą, kuriuos prašoma priimti ir pridėti prie bylos. Atsakovė nurodė, kad ginčo patalpos yra visiškai atlaisvintos nuo ieškovės įrangos, ieškovės veiklai vykdyti būtina specialioji įranga yra pilnai išmontuota ir pašalinta. Atsakovė teigia, kad iš ieškovės gavo pranešimą apie planuojamą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovei, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra beprasmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

17. Ieškovė su atskiruoju skundu, o atsakovė prieš atskirojo skundo nagrinėjimą teismo posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

18. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė naujus paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su faktine ginčo situacija ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu. Atsižvelgiant į pateiktų paaiškinimų ir įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus paaiškinimus ir naujus įrodymus.

Dėl klausimo esmės

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).

21. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikia itin išsamius argumentus, susijusius su jos sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų konkrečių aplinkybių, jog ji yra atlikusi dalį mokėjimų, o atsakovės pateikti skaičiavimai neatitinka realios situacijos. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, ginčas byloje iš esmės kilo dėl apeliantės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų mokėti patalpų nuomos mokestį ir kitus būtinuosius mokėjimus, dėl ko atsakovė nutraukė Nuomos sutartį. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, detali ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė nėra atliekama, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo pateiktiems argumentams patvirtinti, sąsajumo su ginčo dalyku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantė pripažįsta skolą atsakovei, jos neneigia, tačiau nesutinka su konkrečiu skolos dydžiu ir pripažįsta, kad susiduria su finansiniais sunkumais vykdant prievoles pagal sutartį.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašalį Komercinių patalpų nuomos sutarties nutraukimą, o taip pat prašo modifikuoti tam tikras sutarties sąlygas. Prašydama taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, ieškovė turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (uždrausti atsakovei imtis ieškovės iškeldinimo veiksmų) nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, objektyviai pagrįstų argumentų, kad patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovės įvykdytą sutarties nutraukimą neteisėtu, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu būtų atliekami veiksmai dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, neįvardino. Apeliantė savo prašymą iš esmės grindė ne grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o akcentavo tai, kad pradėjus apeliantės iškeldinimo iš atsakovei priklausančių patalpų procedūrą, apeliantė negalėtų vykdyti savo veiklos ir patirtų didelius finansinius nuostolius. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad jos iškraustymas iš patalpų apsunkintų galimybes verstis įprasta veikla ir užsidirbti pajamų, tad akivaizdu, kad sukeltų nuostolių, tačiau ginčo patalpos yra atsakovės nuosavybė, todėl atsakovės teisė valdyti nuosavą turtą neturėtų būti nepagrįstai ribojama, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ne ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tolimesnį ieškovės naudojimąsi ginčo patalpomis viso bylos proceso metu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu, kaip matyti iš atsakovės naujai pateiktų duomenų, faktinė ginčo situacija jau yra pasikeitusi – apeliantė ginčo patalpose veiklos nebevykdo nuo 2020 m. gruodžio 28 d.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).

24. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimas ir vykdymas apskritai netektų prasmės. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad iškrausčius ją iš ginčo patalpų, apeliantė patirs nuostolių ir neturės galimybių toliau vykdyti veiklos, nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

25. Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų jos argumentų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, neleidžia konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis