- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2-6988-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00973-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. AB „NEO Finance“ prašo priteisti iš atsakovės R. T. 925,03 Eur negrąžintos kredito dalies; 83,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. spalio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos); 21 procento mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 925,03 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 524,86 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3,52 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 8).
2. Nurodoma, kad atsakovė su ieškove 2019 m. kovo 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovei ieškovė suteikė 950,86 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 462,26 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21 proc.), 69,24 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. kovo 14 d. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, t. y. nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei tarp šalių sudarytos sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2019 m. spalio 16 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 54, 55). Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
6. Ieškovės pateikti dokumentai – 2019 m. kovo 14 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios sąlygos, duomenys apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 25 – 26, 28 – 37, 38 – 48), patvirtina, jog atsakovei sutarties pagrindu buvo suteiktas 950,86 Eur kreditas 48 mėnesių terminui bei, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 462,26 Eur palūkanas, mokėti 4,90 procentų tarpininkavimo mokestį, kuriam suteikta 69,24 Eur nuolaida. 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovei išsiųstas raginimas tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10), tačiau atsakovė to nepadarė ir 2019 m. spalio 16 d. buvo informuota apie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 37).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Neįvykdant ar netinkamai vykdant sutartį, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Atsakovė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.2 punktu įsipareigojo mokėti grąžintiną kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Atsakovės skola ieškovei, ieškinio pateikimo teismui dieną pagal vartojimo kredito sutartį yra 925,03 Eur (CK 6.63 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsniu, 6.256 straipsniu, 6.260 straipsniu, 6.261 straipsniu, 6.874 straipsnio 1 dalimi).
8. Ieškovė ieškiniu prašo priteisi ir 83,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. spalio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos), 21 procento mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 925,03 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito sutarties informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku grąžinti sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, sutarties specialiojoje dalyje numatytos vartojimo palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo vėluojamos grąžinti kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki faktinės vartojimo kredito dienos. Sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 21 procentas, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 26,56 procento, ir atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė neprašė mažinti palūkanų dydžio, atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškove, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl ši ieškinio dalis tenkinama.
9. Ieškovė prašo priteisti ir 3,52 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys sutarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Įstatymas numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šiuo atveju, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama pagal vartojimo kredito sutartį 3,52 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.).
10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 524,86 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovės su ieškove sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tarp šalių sudarytos sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, t.y. 4,90 procento nuo kiekvienos grąžintos mėnesio įmokos (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (Sutarties bendrosios dalies 5.3.2. punktas, specialiosios sąlygos). Ši tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų ir ji nemokama, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (Sutarties 5.4 punktas). Taigi, šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
11. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punktą, bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus: pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį metinė palūkanų norma (21 procento) yra mažesnė nei 75 procentai (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas); tarpininkavimo mokestis tenkantis vienai vartojimo kredito dienai (0,35 Eur/d.) yra mažesnis kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos 925,03 Eur) (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bendra vartojimo kredito kaina 608,41 Eur (83,55 Eur pelno palūkanos + 524,86 Eur tarpininkavimo mokestis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį) nėra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (950,86 Eur) (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bendra vartojimo kredito kaina, kurią sudaro ir tarpininkavimo mokestis, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 524,86 Eur tarpininkavimo mokesčio išieškojimo tenkinamas.
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku nemokėjo kredito, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
13. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 35,00 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas Verkių g. 25C-1, Vilnius, 925,03 Eur (devynių šimtų dvidešimt penkių eurų trijų centų) negrąžintą kredito dalį, 83,55 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų penkiasdešimt penkių centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. lapkričio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos), 21 (dvidešimt vieną) procentą mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (925,03 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 524,86 Eur (penkių šimtų dvidešimt keturių eurų aštuoniasdešimt šešių centų) tarpininkavimo mokestį 3,52 Eur (trijų eurų ir penkiasdešimt dviejų centų) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 536,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 246,01 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir vieno cento) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.