- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-903-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18747-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Ž., Renata J
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. Ž. ir Renata J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. J. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio Z J. J. mirties 2021 m. birželio 30 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio sutuoktinio turtą (el. b. l. 1, 2).
Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. birželio 30 d. mirė jos sutuoktinis Z. J, J. Po sutuoktinio mirties liko žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis nebuvo surašęs testamento. Po sutuoktinio mirties pareiškėja susitarė su dukromis, kad ji paveldės jo turtą. Pareiškėja, vykdydama susitarimą, liko gyventi tuose pat namuose, kuriuos įgijo santuokos su Z. J. J. metu ir kartu gyveno iki jo mirties, naudojuosi visomis namo patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, pagal paskirtį naudojo ir žemės sklypą. Vėliau paaiškėjo, kad pareiškėja negali įregistruoti mirusio sutuoktinio turto savo vardu, nes ji nesikreipė į notarų biurą ir neinicijavo paveldėjimo bylos.
Suinteresuoti asmenys E. Ž. ir Renata J. R., gavusios bylos procesinius dokumentus, neprieštaravo pareiškėjos prašymui (el. b. l. 53, 55).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo susituokusi su Z. J. J. (el. b. l. 4). Santuokoje jiems gimė dukros E. Ž. ir R. J. R. (el. b. l. 5). Z. J. J. mirė 2021 m. birželio 30 d. (el. b. l. 3). Po jo mirties liko jam ir pareiškėjai priklausęs žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-12), valdytas jų bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) registruotas pareiškėjos vardu (el. b. l. 13, 14). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po Z. J. J. mirties (el. b. l. 7). N. K., (duomenys neskelbtini), po Z. J. J. mirties ir toliau liko gyventi pareiškėja (el. b. 8). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po Z. J. J. mirties 2021 m. birželio 30 d. būtent pareiškėja ir toliau rūpinosi jai ir sutuoktiniui priklausiu turtu, apmokėdavo komunalinių paslaugų mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, įrodantys, kad po Z. J. J. mirties pareiškėja apmokėdavo komunalinius mokesčius, apskaičiuotus minėtam namui (el. b. l. 18-24).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad ji po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo. Pareiškėja po savo vyro Z. J. J. mirties ir toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame turte (duomenys neskelbtini) , rūpinosi juo, mokėjo visus komunalinius mokesčius, taip prižiūrėdama ir valdydama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėja perėmė ir mirusiojo asmeninius daiktus, taip pat naudojosi visais namų apyvokos daiktais, baldais, kurie liko mirus sutuoktiniui.
Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Z. J. po savo sutuoktinio Z. J. J. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po Z. J. J. mirties 2021 m. birželio 30 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis, 789 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Zigmanto J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. birželio 30 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.