Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybė teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus.

Šiais veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. A. nurodė, kad mokesčių inspekcija kelia klausimą dėl eiliškumo. Tai buvo atsiskaitymas už produkciją, kad įmonė toliau vykdytų veiklą, kad judėtų apyvartinės lėšos: mokami atlyginimai, atsiskaitoma už paslaugas ir pervedami pinigai. Pradžioje su mokesčių inspekcija buvo sudaryta paskolos atidėjimo sutartis, bet ji paskui nutraukė ir užblokavo sąskaitas. Verslas sustoja. Juos labai paveikė Covid virusas. Buvo atidarę kavinę, buvo energetikos kainos pakilimas: žaliava malkos, elektra, šildymas. Nebuvo piktnaudžiavimo. Manė, kad bus vasara, bus geriau, atsiskaitys. Galėtų pateikti informaciją apie einamąjį PVM, kurį įmonė mokėjo. Nebuvo taip, kad apskritai nemokėtų mokesčių. Po Covido nesugebėjo sugrįžti ir nevykdė veiklos, uždarė. Veiklą nutraukė iki bankroto iškėlimo dienos. Informavo Sodrą ir mokesčių inspekciją, jog nėra galimybių tęsti veiklos. Jie dar turi verslą su Baltarusijos įmone. Ten verslas žlunga. Jei galima atsižvelgti, yra paskola ir vaikas, pirko išsimokėtinai namą. Dabar gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Turi pavežėjo veiklos pažymėjimą. O dėl paskolos, tai yra grafikas kas mėnesį. Gali atsiųsti vaiko dokumentą. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir esant galimybei sumažinti baudą.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. birželio 17 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka yra 35 978,46 Eur. Bendrovės mokestinės nepriemoka susidarė: 18 600,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 16 d.) ir 343,38 Eur šio mokesčio delspinigių, 610,74 Eur pelno mokesčio avanso (mokesčio nepriemoka su susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.) ir 30,05 Eur šio mokesčio delspinigių, 15 976,87 Eur pridėtinės vertės mokesčio (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gegužės 26 d.) ir 391,63 Eur šio mokesčio delspinigių, 19,92 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 5 Eur VMVT rinkliavos. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytus mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2024 m. sausio 3 d. išsiuntė paklausimus UAB ,,PayseraLT“, AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialui apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. Įvertinus UAB ,,PayseraLT“ ir AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo pateiktus sąskaitos išrašus nustatyta, kad bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Iš UAB ,,PayseraLT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. lapkričio 10 d. pervesta 100 Eur, mokestinė nepriemoka – 28 555,54 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. gruodžio 18 d. pervesta 340 Eur, mokestinė nepriemoka 1 601,92 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2022 m. gruodžio 19 d. – pervesta 150 Eur, mokestinė nepriemoka – 1 601,92 Eur.

Iš AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. sausio 13 d. pervesta 900 Eur, mokestinė neprimoka – 2 027,58 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. vasario 4 d. pervesta 919,07 Eur, mokestinė nepriemoka – 2 592,11 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. vasario 14 d. pervesta 900 Eur, mokestinė nepriemoka – 5 025,36 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. vasario 15 d. pervesta 900 Eur, mokestinė nepriemoka – 5 025,36 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. kovo 9 d. pervesta 950 Eur, mokestinė nepriemoka – 0,00 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. birželio 6 d. pervesta 900 Eur, mokestinė nepriemoka 3 566,91 Eur; A. A. – 2022 m. birželio 30 d. pervesta 990 Eur, mokestinė nepriemoka – 19 725,03 Eur; MB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. rugpjūčio 2 d. pervesta 813 Eur, mokestinė nepriemoka – 30 292,53 Eur; A. A. – 2022 m. gruodžio 9 d. pervesta 930 Eur, mokestinė neprimoka – 20,96 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2022 m. gruodžio 22 d. pervesta 900 Eur, mokestinė neprimoka 1 601,92 Eur; A. A. – 2022 m. gruodžio 23 d. pervesta 950 Eur, mokestinė nepriemoka – 1 619,31 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2023 m. sausio 4 d. pervesta 970 Eur, mokestinė neprimoka – 2 853,02 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2023 m. sausio 12 d. pervesta 800 Eur, mokestinė neprimoka – 12,60 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2023 m. sausio 23 d. pervesta 700 Eur, mokestinė nepriemoka – 320,37 Eur; A. A. – 2023 m. balandžio 20 d. pervesta 820 Eur, mokestinė nepriemoka – 1 065,75 Eur.

Iš AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: A. A. – 2022 m. gegužės 5 d. pervesta 280 Eur, mokestinė nepriemoka – 549,44 Eur; A. A. – 2022 m. lapkričio 12 d. pervesta 260 Eur, mokestinė nepriemoka – 30 661,90 Eur; A. A. – 2022 m. gruodžio 12 d. pervesta 390 Eur, mokestinė nepriemoka – 20,96 Eur; A. A. – 2023 m. kovo 15 d. pervesta 950 Eur, mokestinė nepriemoka – 995,44 Eur.

Taigi, A. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmenybę teikdamas atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, A. A. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo A. A. (t. 4, b. l. 178).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos matyti UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2024 m. birželio 17 d. (t. 4, b. l. 157-177).

UAB ,,Paysera LT“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 4-100).

AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 101-200, t. 2, b. l. 1-200; t. 3, b. l. 1-200, t. 4, b. l. 1-156).

Į teismo posėdį neatvyko VMI įgaliotas atstovas (apie posėdį pranešta e. paštu), todėl byla išnagrinėta VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismo posėdžio metu A. A. administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčijo, kaltę pripažino. Atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus už produkciją, kad ji toliau galėtų vykdyti veiklą, kad judėtų apyvartinės lėšos.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taigi, A. A. žinodamas, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokius veiksmus atliko, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kreditoriaus, VMI, interesus. A. A. duoti paaiškinimai niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo kaltės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į A. A. asmenybę – neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracinę tvarka baustas, dalis baudų nesumokėtos. A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. A. teismo posėdžio metu prašė baudą sumažinti per pusę ir išdėstyti jos mokėjimą iki 2025-01-01. Šiuo metu vykdo pavėžėjo veiklą. Turi verslą su Baltarusijos įmone, kuris žlunga. Taip pat turi vaiką, išmoka paskolą už namą. Byloje pateikti tai patvirtinantys duomenys (t. 4, b. l. 188-196).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, A. A. paaiškinimus teismo posėdžio metu, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, tai, jog asmuo su nusižengimu sutiko, turi finansinių įsipareigojimų, augina nepilnametį vaiką, darytina išvada, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. A. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymą, išsakytą teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, yra tikslinga išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą 4 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 350 eurų. Paskirtos baudos išdėstymas suteiks galimybę A. A. pačiam tinkamai įvykdyti paskirtą nuobaudą per ilgesnį laikotarpį, tuo pačiu nepažeidžiant pažeidėjo šeimos (vaiko) interesų, nepakenkiant kitiems finansiniams įsipareigojimams dėl bauda sukeltos didesnės finansinės naštos. Teismas konstatuoja, kad išdėstant baudos sumokėjimą ilgesniam terminui nebus pažeisti administracinės nuobaudos tikslai ir jų įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. A. paskirtos baudos mokėjimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 350 (tris šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1062-1057/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.