- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-37-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07728-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- M. P.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo M. P. (M. P.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 19 d. gautas ieškovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas prašymas atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki, t. y. šiuo metu ieškovė nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, gauna 254 Eur nedarbo išmoką, augina mažametę dukrą ((duomenys neskelbtini) ir daugiau jokių pajamų, išmokų iš valstybės negauna.
2.2. Ieškovė kurį laiką turėjo santaupų, tačiau dėl mažametės dukros priežiūros negalėjo dirbti, todėl santaupos iš esmės yra pasibaigusios ir ieškovei padeda artimieji. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, tačiau jis yra įkeistas bankui, kuriam kas mėnesį yra vykdomi 361,43 Eur dydžio įsipareigojimai; 1/2 dalį garažo; automobilį, kurių vertė yra nedidelė. Teigia, jog ieškovė daugiau jokio turto, santaupų neturi ir pajamų negauna.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė jau kurį laiką aktyviai ieško darbo, tačiau mano, kad dėl susiklosčiusios padėties šalyje – pandemijos COVID-19 galimybės susirasti darbą yra itin apsunkintos ir akivaizdu, jog artimiausiu metu situacija nepagerės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – atidėjo ieškovei 348 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimo teismui dieną ieškovė neturi galimybės sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, tačiau padarė išvadą, kad tai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.
4.2. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog, šalyje pasibaigus COVID-19 pandemijai, ieškovei susiradus darbą, ieškovė ateityje neturės realios galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies ar žyminio mokesčio sumokėjimas pakenktų jos turtinei padėčiai. Akcentavo, kad nagrinėtinoje civilinėje byloje ieškovė teikė duomenis į bylą apie turimas banko sąskaitas Airijos, Norvegijos ir Lietuvos bankuose, tačiau teikdama prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikė tik dalį turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies – 348 Eur sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, iš SODROS pateiktos informacijos apie apskaičiuotas išmokas matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro 254 Eur. Teigia, jog iš SEB banko sąskaitos išrašo taip pat spręstina, jog ieškovė neturi sąskaitoje laikomų santaupų.
6.2. Pažymėjo, jog šiuo metu jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir ieškovė naudojasi vienintele banko sąskaita, esančia AB SEB banke. Teigia, kad ieškovei priklausanti airiška sąskaita, apie kurią teismui žinoma iš nagrinėtinos bylos, buvo automatiškai užblokuota (uždaryta) trečiajam asmeniui M. P. atlikus neteisėtus veiksmus – pasisavinus iš šios sąskaitos ieškovei nuosavybės teise priklausančius 20 000 Eur, todėl ieškovė negalėjo ir negali pateikti duomenų apie teismui žinomą airišką sąskaitą, kadangi ji uždaryta ir prieiga prie jos dar 2019 m. panaikinta.
6.3. Nurodė, kad duomenų apie norvegišką banko sąskaitą nepateikė, kadangi jos nenaudoja ir joje jokių sukauptų lėšų nėra, t. y. sąskaitoje yra tik 20 norvegiškų kronų, kas eurais sudaro 1,50 Eur. Akcentavo, jog ieškovė pateikia tai pagrindžiančius įrodymus teikdama atskirąjį skundą, o šios nurodomos aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovė neturi sąskaitose laikomų santaupų.
6.4. Teigia, kad nors ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, tačiau šiam nekilnojamajam turtui taikomi apribojimai, kuriuo yra užtikrintas įsipareigojimų bankui vykdymas pagal kredito sutartį. Pažymi, kad ieškovės vykdomų įsipareigojimų suma pinigine išraiška sudaro apie 361,43 Eur, todėl yra matyti, jog ieškovei pragyvenimui bei nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu lėšų apskritai nelieka, o finansiškai padeda būtent artimieji.
6.5. Nurodė, kad šiuo metu visame pasaulyje paskelbta koronaviruso (COVID-19) pandemija. Ekstremalioji situacija dėl koronaviruso plitimo yra ir Lietuvoje. Akcentavo, jog viešai skelbiami ir prieinami duomenys rodo, jog Lietuvoje sparčiai auga nedarbas, kadangi dėl jau paskelbto pakartotinio ir pratęsto karantino įmonės nutraukia ar neterminuotai sustabdo vykdomas veiklas. Mano, kad šios aplinkybės pažymi, jog šalyje ekonominė situacija sudėtingėja, tai suponuoja faktą, kad artimiausiu metu nedarbas tik didės, o tai reiškia, kad ir galimybės įsidarbinti bus gerokai mažesnės nei įprastai. Teigia, jog šiuo metu ieškovė neturi jokių galimybių nuspėti, kada jai pavyks įsidarbinti, o nepalankiai pasibaigus apeliaciniam procesui, ieškovei artimiausiu metu gali tekti prievolė padengti žyminio mokesčio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
10. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitą bei vertimą iš norvegų kalbos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog naujai pateikti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, gali turėti įtakos sprendžiant dėl bylos baigties, šių įrodymų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Teisės kreiptis į teismą principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, tačiau šis principas negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma.
12. Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008, 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.). Todėl asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 19 920 Eur, todėl už apeliacinį skundą mokėtina žyminis mokestis – 448 Eur (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys). Iš kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 100 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas pareikštą prašymą tenkino iš dalies ir nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 84 straipsnis), taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1632/2013; 2016 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1312-186/2016).
15. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, ieškovė, teikdama teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, prašė ją atleisti nuo dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, tačiau nereiškė alternatyvaus prašymo, t. y. teismui nepatenkinus jo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, neprašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Tai reiškia, jog teismui šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagal CPK 84 straipsnį. Pažymėtina, kad siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-128-180/2017).
16. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, įrodantys dokumentai. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-943/2017, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-196/2018 ir kt.).
17. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E) KA_PR1E-8579 matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. gavo nedarbo draudimo išmoką. Iš 2021 m. sausio 4 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad šio išrašo suformavimo metu ieškovė niekur nedirbo ir pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, negauna. Šiame išraše pažymima, jog asmuo draustas asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, draudimu valstybės lėšomis. Iš į bylą pateiktų ieškovei priklausančių sąskaitų (AB SEB banko sąskaitos bei Norvegijos banko sąskaitos) išrašų matyti, jog ieškovė banko sąskaitose santaupų neturi. Kitų įrodymų, jog ieškovė gauna papildomų pajamų, byloje nėra. Nors ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, tačiau jis yra įkeistas bankui, kuriam kas mėnesį yra vykdomi 361,43 Eur dydžio įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra prasta, todėl šuo metu ji neturi galimybės sumokėti likusios nesumokėtos dalies žyminio mokesčio.
18. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, jog, šiuo metu visame pasaulyje esant paskelbtai koronaviruso (COVID-19) pandemijai bei Lietuvoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl koronaviruso plitimo, auga nedarbas, todėl galimybės įsidarbinti yra apsunkintos. Šiuo metu nėra galimybės objektyviai teigti, kad ieškovės finansinė padėtis gali pagerėti, iki bus išnagrinėtas ieškovės pateiktas apeliacinis skundas, todėl laikytina, jog, netenkinus ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų apribota ieškovės galimybė kreiptis į teismą, taip pat, atidėjus dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovės finansinė padėtis gali dar labiau pasunkėti.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė niekur nedirba, išlaiko mažametį vaiką, moka būsto paskolą, neturi santaupų, buvo pakankamos konstatuoti, kad apeliacinio skundo pateikimo metu ieškovė nėra finansiškai pajėgi sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas paskirtas 2021 m. sausio 14 d., nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovės finansinė padėtis iki skundo išnagrinėjimo pagerės, todėl laikytina, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovę atleisti nuo likusios dalies (348 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės D. K. prašymą dėl atleidimo nuo 348 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-540-1067/2020.