Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-865/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
1-2585-865/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41226-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
G. S.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Nikolajus Voinovas, Kęstutis Blažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-865/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41226-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei, vertėjaujant Natalijai Reut, Anai Ratstenienei,dalyvaujant prokurorėms Alai Petrenko (nuotoliniu būdu), Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam G. S., gynėjui advokatui Nikolaj Voinov,nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant nuteistajam galutinę bausmę – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį per visą tą laiką mokytis arba dirbti, kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką nuteistajam buvo įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 5 d. (dvi dienos).

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, 2021-11-25 apie 14.50 val. viešoje vietoje, važiuojamosios kelio dalies dešiniajame kelkraštyje adresu Vakarinis aplinkkelis g., Vilniuje, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priėjęs prie iš savo vairuojamo automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipusio nukentėjusiojo A. S., be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. kumščiu nukentėjusiajam tyčia sudavė ne mažiau keturių smūgių į veidą ir padarė muštinę žaizdą kaktoje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, kas specialisto išvadoje Nr. G 3248/2021 (01) konstatuota nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, jog važiavo iš Naujininkų link Maišiagalos, priekyje buvo vairuotojas, kuris sėdi posėdžių salėje (A. S.). Pasignalizavo šviesomis, A. S. pradėjo jam stabdyti ant kelio. Kaltinamasis apvažiavo jį, o A. S. pradėjo jį vytis. G. S. pagalvojo, kad kažkas blogai su jo mašina, todėl sustojo. A. S. išlipo, sakė „kaip važiuoji“, pastūmė G. S. rankomis, jie žodžiais susipyko, ėjo link muštynių, vienas kitą pastūmė. G. S. pirmas sudavė jam smūgį į nosį, daugiau kitų smūgių neprisimena. Apklausiamas nurodė, kad, kai sudavė pirmą smūgį į nosį, A. S. pradėjo bėgti kraujas, G. S. pradėjo ieškoti nukritusio laikrodžio, o A. S. užšoko ant jo. G. S. jam dar kartą sudavė smūgį. Nusprendė, kad muštynės bus, nes A. S. jį pastūmė, G. S. jį pastūmė. G. S. dėvėjo laikrodžius ir jie nukrito. Sutinka, kad buvo 4 smūgiai į veidą. Gailisi dėl to, kas nutiko. Pripažįsta (nukentėjusiojo) civilinį ieškinį, prašo mokėjimą išdėstyti dalimis, nes turi mažamečių vaikų. Sutinka su teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Patvirtino, kad negerai pasielgė. Posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas prisipažįsta iš dalies. Narkologinėse gydymo įstaigose nėra nei registruotas, nei gydytas. (Duomenys neskelbtini). 2021-11-25, gali būti tokiu laiku, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, pamena, kad tai buvo dienos metu, jis su savo draugu A., pavardės neprisimena, gyvenančiu Naujininkų mikrorajone esančiame bendrabutyje, netoli parduotuvės „Maxima“, adresu Šaltkalvių g., Vilniuje, telefono numerio neprisimena, važiavo jo (G. S.) automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jis. Šis automobilis priklauso jam, tačiau VĮ „Regitra“ dar neperrašė savo vardu. Šiuo metu VĮ „Regitra“ jis yra užrašytas jo pusbrolio A. K. vardu. Taigi su draugu A. važiavo nuo Naujininkų mikrorajono pusės, pravažiavo Savanorių žiedą ir važiuojant toliau Oslo g., Vilniuje pastebėjo antra eismo juosta lėtai važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Audi A3“, valstybinių numerių neprisimena. Važiuodamas šiam automobiliui iš paskos pamirksėjo jam ilgosiomis šviesomis, tikėdamasis, kad automobilio „Audi A3“ vairuotojas susipras ir persirikiuos į kitą eismo juostą, kuria galėtų važiuoti lėčiau. Tačiau automobilio „Audi A3“ vairuotojas nepasitraukė, tuomet jis persirikiavo ir aplenkė jį iš kitos eismo juostos. Kai jų automobiliai susilygino automobilio „Audi A3“ vairuotojas buvo pakėlęs savo ranką prie savo galvos ir pasukiojo. Suprato, kad toks jo gestas reiškia, kad jis kvailas, bet nekreipė į tai dėmesio ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau ir įsuko į Vakarinį aplinkkelį, Vilniuje. Tik įsukus ir pravažiavus tunelį automobilio „Audi A3“ vairuotojas jį pasivijo ir jam iš galo pradėjo mirksėti tolimosiomis šviesomis bei pypsėti garsiniu signalu. Pagalvojo, kad automobilio „Audi A3“ vairuotojas jį nori dėl kažko perspėti, galbūt jo automobiliui kažkas atsitiko, todėl jis staigiai sustabdė savo automobilį važiuojamosios kelio dalies dešiniajame kelkraštyje, adresu Vakarinis aplinkkelis, Vilniuje. Jam iš galo sustojo automobilis „Audi A3“. Sustojęs išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad iš sustojusio automobilio „Audi A3“ išlipo vairuotojas ir eina link jo, keikdamas jį rusiškais necenzūriniais žodžiais: „Kak ty jediš? Ty čto durak?“. Ir savo kažkurios rankos kumščiu, tiksliai kurios rankos – neprisimena, užsimojo jam (G. S.) į veidą, tačiau nepataikė, nes jis (G. S.) jį atstūmė nuo savęs savo abiem rankom ir iš karto savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Parodo, kad smūgis buvo slystantis, todėl pataikė jam į kairės pusės antakį ir nosį. Ant jo veido iš karto pastebėjo kraują. Tuo metu jis abiem rankom jam (G. S.) įsikibo už drabužių krūtinės srityje, dar bandė smūgiuoti jam (G. S.) rankomis, o jis (G. S.) niekaip negalėjo jo atplėšti nuo savęs. Jo (G. S.) draugas visą laiką sėdėjęs automobilyje, pamatęs, kad negali jo nuo savęs atstumti, išlipo iš automobilio „BMW X5“ ir priėjęs automobilio „Audi A3“ vairuotojui iš galo patempė jį už drabužių ir atplėšė jį nuo jo (G. S.). Tada tas vairuotojas pasakė rusų kalba: „Čevo vy na odnogo? Šias policyju vyzovu“. Jie su draugu įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kas vyko toliau, jis nežino. Šioje situacijoje nesijautė kaltas, nes konfliktą pradėjo ne jis, o automobilio „Audi A3“ vairuotojas. Savo kaltę prisipažįsta iš dalies, nes trenkė tam vairuotojui kumščiu į veidą vieną kartą, bet ne daugiau. Tokiu būdu jis gynėsi. Jo draugas A. galėtų patvirtinti, kad konfliktą pirmas sukėlė būtent automobilio „Audi A3“ vairuotojas (2 t., b. l. 68-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta visiškai. Lieka prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, kurie pakankamai išsamūs. Konfliktą pirmas sukėlė automobilio „Audi A3“ vairuotojas, nes jis pirmas elgėsi agresyviai, pirmas jam (G. S.) užsimojo į veidą. Grumtynių su automobilio „Audi A3“ vairuotoju metu neatmeta galimybės, kad galėjo jam kumščiu trenkti ne mažiau keturių smūgių į veidą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašo jam skirti minimalią bausmę, nes įvykusio konflikto ir grumtynių metu jis gynėsi. Grumtynių metu automobilio „Audi A3“ vairuotojas jam taip pat sudavė smūgius į dešinę smakro pusę, į kairę ranką, dėl ko įvykio vietoje pametė savo auksinę rankos grandinėlę ir po to jos neberado, tačiau jis dėl to į policiją nesikreipė (2 t., b. l. 147-150).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2021-11-25 apie 14.20 val., baigęs darbą automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo. Jam važiuojant Laisvės pr. 3A, ties „Hyundai“ automobilių salonu, jis pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį „BMW X5“, galimai valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas jo automobiliui iš paskos pradėjo mirksėti ilgomis šviesomis. Minėtas automobilis buvo juodos spalvos, galimai 2008 m. gamybos. Automobilio ratlankiai buvo sidabrinės spalvos, daugiau identifikuojančių požymių neįsidėmėjo. Atpažinti galimai galės. Jis važiavo leistinu greičiu, minėtam automobiliui netrukdė. Toliau važiuojant Oslo gatve, minėtas automobilis susilygino su jo vairuojamu automobiliu. „BMW“ automobilyje sėdėjo du vyrai. Matė, kad vairuotojas atsisukęs į jį kažką sakė, bet nieko negirdėjo, nes jo langas buvo uždarytas. Mano, kad „BMW“ automobilio vairuotojas buvo nepatenkintas, kad važiavo per lėtai, nors važiavo pagal kelių eismo taisykles, leistinu greičiu. Netrukus minėtas automobilis jį aplenkė ir nuvažiavo tolyn. Įsukus į Vakarinio aplinkkelio gatvę, pravažiavus tunelį, vėl pamatė aukščiau minėtą „BMW X5“. Minėto automobilio vairuotojas vairuodamas savo automobilį, juo pradėjo spausti jo vairuojamą automobilį link dešiniojo kelkraščio. Vėliau „BMW“ jam užblokavo kelią, užvažiuodamas jam iš priekio. Iš minėto automobilio išlipo vairuotojas, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Daugiau požymių neįsidėmėjo, atpažinti ir sudaryti foto robotą galimai galės. Minėtam vairuotojui išlipus iš jo mašinos, jis taip pat išlipo iš savosios. Tada „BMW“ vairuotojas priėjęs prie jo, nieko nesakęs sudavė jam kumščiu nemažiau keturių kartų į veido sritį, tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Fizinį skausmą jaučia iki dabar. Po to, kai vairuotojas jam sudavė smūgius, matė, kad iš „BMW“ automobilio išlipo keleivis, (duomenys neskelbtini), daugiau požymių neįsidėmėjo, atpažinti ir sudaryti foto robotą negalės. Minėtas keleivis išlipęs tiesiog stebėjo įvykį, nieko nedarė, jam pretenzijų neturi. Kai jam buvo suduodami „BMW“ automobilio vairuotojo smūgiai, pastebėjo, kad sustojo pravažiuojantis automobilis, iš kurio išlipo vyras, kurio duomenų nežino, galimai minėtas vyras paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Minėtam vyrui sustojus ir išlipus iš automobilio, „BMW“ vairuotojas ir keleivis sėdo į automobilį ir nuvažiavo toliau Vakarinio aplinkkelio gatve. Vėliau atvykusi GMP jį išvežė į Žalgirio kliniką, kur jam buvo nustatytos galvos žaizdos. Po apžiūros buvo paleistas namo. Vakar į policijos įstaigą nesikreipė, kadangi blogai jautėsi. Įvykio metu jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Prie šios apklausos nori pateikti medicinos išrašo kopiją (1 t., b. l. 68-71).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2021-11-25 apie 14.20 val. baigęs darbą savo automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo. Vyko Laisvės pr., Oslo g. ir įsuko į Vakarinį aplinkkelį. Automobiliu vyko vienas, leistinu greičiu pagal galiojančius kelio ženklus. Kai įsuko į Vakarinį aplinkkelį važiavo pirmąja eismo juosta. Staiga automobilis „BMW X5“, galimai valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prispaudė jį prie dešiniojo kelkraščio ir užblokavo jam kelią, užvažiuodamas jam iš priekio. Tada iš automobilio „BMW X5“ išlipo vairuotojas, kurio požymius nurodė pirmosios apklausos metu ir pradėjo eiti link jo automobilio „Audi“. Matydamas tai, jis taip pat išlipo iš savo automobilio. Abu pradėjo artintis vienas prie kito ir jiems sustojus tarp „BMW X5“ automobilio ir jo vairuojamo automobilio „Audi“, „BMW X5“ vairuotojas nieko nesakydamas ir nespėjus jam nieko pasakyti ir paklausti, kas atsitiko, pastarasis pradėjo jam smūgiuoti, o būtent savo rankos kumščiu, kurios rankos neprisimena, sudavė jam ne mažiau keturių smūgių į veidą. Juto stiprų fizinį skausmą, jo veidas pasruvo kraujais. Jis bandė gintis nuo suduodamų smūgių, pakėlęs abi savo rankas prie galvos ir veido. Po „BMW X5“ vairuotojo suduotų smūgių jam buvo sumušta kakta, prakirsta viršutinė lūpa bei sužalotas kairės rankos dilbis, galimai, kai abi savo rankas buvo pakėlęs prie veido ir galvos gindamasis. Parodo, kad tuo metu, kai jis ir automobilio „BMW X5“ vairuotojas ėjo vienas prie kito, matė, kad iš automobilio „BMW X5“ priekinės keleivio vietos išlipo antras vyras, kurio požymius nurodė pirmosios apklausos metu. Minėtas vyras muštynių metu stovėjo šalia, tačiau nieko nedarė, jis jo nemušė ir nelaikė, todėl jam pretenzijų neturi. Muštynių metu prie dešiniojo kelkraščio sustojo dar vienas automobilis, abu vyrai iš automobilio „BMW X5“ pamatę sustojusį automobilį galimai išsigando, įsėdo į savo automobilį ir greitai pasišalino. O iš sustojusio automobilio išlipęs vyras paklausė jo, ar jam reikalinga pagalba, ar iškviesti policiją. Atsakė jam, kad iškviestų. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo visas įvykio aplinkybes. Į vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjusi, apžiūrai išvežė į Žalgirio klinikas. Kitą dieną su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą. Dėl įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu pageidaus reikšti civilinį ieškinį, tačiau jį pareikš vėliau, kai nusiramins ir įvertins visą situaciją (1 t., b. l. 90-93).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. S. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino G. S. kaip asmenį, kuris 2021-11-26 apie 14.50 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, jam vairuojant automobilį užblokavo kelią ir sustojęs išlipo iš savo automobilio bei priėjęs prie jo sumušė. Atpažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, akių, tamsių plaukų, apvalaus veido ir plačios nosies (1 t., b. l. 80-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž. parodė, kad 2021-11-25 apie 15.00 val. jam važiuojant Vakariniu aplinkkeliu už tunelio, kryptis į Karoliniškes pirmoje eismo juostoje pamatė stovintį automobilį „Audi A3“, tamsios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kurio priekį stovėjo užblokavęs kitas tamsios spalvos automobilis, kurio nei markės, nei valstybinio Nr. neįsiminė. Prie automobilių stovėjo trys asmenys, jokių požymių asmenų jis neįsidėmėjo, asmenų atpažinti negalėtų. Vienas asmenų iš priekinio automobilio laikė automobilio „Audi A3“ vairuotoją, kitas asmuo taip pat iš priekyje stovėjusio automobilio ranka trenkė „Audi“ automobilio vairuotojui, po smūgio abu asmenys įsėdo į tamsios spalvos priekyje stovėjusį automobilį ir pasišalino Vakariniu aplinkkeliu link Karoliniškių pusės. Pastebėjus, kad tarp automobilio vairuotojų vyksta konfliktas stengėsi įvykį užfiksuoti, padarant foto nuotrauką, tačiau dėl oro sąlygų nuotrauka gavosi prastos kokybės. Asmenims su priekyje stovėjusiu automobiliu pasišalinus, jis pravėręs langą „Audi“ automobilio vairuotojo pasiteiravo ar jam reikia kokios pagalbos. Automobilio „Audi A3“ vairuotojas jo paprašė, kad iškviestų pagalbą. Iškvietęs pagalbą, sulaukė, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai pagalbai perdavė savo kontaktinius duomenis. Paklausus policijos pareigūnų, ar gali važiuoti, policijos pareigūnams patvirtinus, išvyko savais reikalais (1 t., b. l. 100-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. N. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2021-11-25 dirbo aktyviose pajėgose nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su kolega Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. S. policijos tarnybiniu automobiliu borto Nr. V1711. 2021-11-25 apie 14.59 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad adresu Vakarinis aplinkkelis, Vilniuje, važiuojant nuo Lazdynų link Karoliniškių ant važiuojamosios kelio dalies mušasi vyrai, pranešė pravažiuojanti. Kadangi buvo netoli nurodytos vietos, į įvykio vietą atvyko apie 15.02 val. Atvykus dešiniajame kelkraštyje pamatė stovintį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo A. S., buvo kruvinu veidu ir jiems paaiškino, kad jam važiuojant Vakariniu aplinkkeliu iš galo privažiavo juodos spalvos automobilis „BMW X5“, galimai valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo jam mirksėti žibintais, tačiau A. S. važiavo toliau. A. S. paaiškino, kad po to automobilis „BMW X5“ susilygino su jo vairuojamu automobiliu „Audi“ ir matė, kad automobilyje „BMW X5“ sėdėję du asmenys pradėjo jam kažką rėkti. Po to A. S. jiems paaiškino, kad automobilis „BMW X5“ privažiavo automobiliui „Audi“ iš priekio ir užblokavo A. S. kelią, dėl ko A. S. privalėjo sustoti. Tada iš automobilio „BMW X5“ išlipo du vyrai, A. S. taip pat išlipo iš savo vairuojamo automobilio „Audi“ ir automobilio „BMW X5“ vairuotojas priėjęs prie A. S. kumščiu trenkė jam į veidą, kiek kartų trenkė A. S. jiems nedetalizavo. Po ko abu vyrai vėl įsėdo į automobilį „BMW X5“ ir iš įvykio vietos pasišalino. A. S. jiems paaiškino, kad antras vyras, išlipęs iš „BMW X5“ keleivio vietos jo nemušė ir nieko nedarė. Parodo, kad jiems atvykus, įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas R. Ž., kuris jiems paaiškino, kad matė įvykusį konfliktą tarp vyrų, nufotografavo automobilį „BMW X5“, tačiau nuotraukoje nesimato automobilio „BMW X5“ valstybinių numerių. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba, borto Nr. 0892, vietoje apžiūrėjo A. S. ir dėl veido sumušimų nuvežė jį į Žalgirio klinikas. A. S. jiems paaiškino, kad po apsilankymo gydymo įstaigoje pats savarankiškai kreipsis į policijos komisariatą pareiškimo surašymui. Įvykio vietoje buvo filmuota Body 1732 (1 t., b. l. 106-109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad G. S. yra jos sūnus, šiuo metu jis iki 2022 m. kovo mėnesio yra suimtas ir yra Kauno tardymo izoliatoriuje. Savo sūnaus draugų nepažįsta, taip pat nepažįsta jo draugo A., todėl apie jį jokios informacijos ikiteisminio tyrimo metu suteikti negali. Taip pat apklausos metu skambino G. žmonai G. B. ir klausė galbūt ji pažįsta G. draugą A., tačiau ji jai pasakė, kad tokio G. draugo nepažįsta. Šiuo klausimu atliekamame ikiteisminiame tyrime niekuo padėti negali. Apklausos metu pažymėjo, kad jos sūnus G. S. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad šiandien apie pietus jam paskambino G. S. tėvas ir pasakė, kad jo ieško ir nori apklausti tyrėja, todėl tą pačią dieną atvyko į apklausą. Parodo, kad G. S. yra jo draugas. Pažįsta jį apie pusę metų, susipažino su juo per bendrus pažįstamus ir nuo to laiko tęsia bendravimą. 2021-11-25 apie 15.00 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena, važiavo kartu su G. S. jo automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo iš Naujininkų Oslo g., Vilniuje ir įsuko į Vakarinį aplinkkelį, Vilniuje. G. S. vairavo automobilį, o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Oslo g., Vilniuje pastebėjo, kad tarp G. S. ir kito šalia važiuojančio automobilio „Audi“ vairuotojo įvyko kažkoks konfliktas, nes matė, kad jie nepasidalina kelio, tačiau nekreipė į tai dėmesio, nes kelyje tarp vairuotojų visko pasitaiko. Kai tik įsuko į Vakarinį aplinkkelį už jų važiavęs tas pats automobilio „Audi“ vairuotojas G. S. pradėjo mirksėti tolimosiomis šviesomis, važiavo labai arti jų automobilio „BMW“, netgi pasakytų, kad spaudė juos kelyje. G. S. sustojo dešiniajame kelkraštyje, „Audi“ sustojo iš karto už G. S. automobilio. Kai tik automobiliai sustojo, iš „Audi“ automobilio iš karto išbėgo vairuotojas ir pribėgo prie jų automobilio „BMW“ galinių durelių. G. S. taip pat išlipo iš automobilio, o jis automobilio viduje atsisukęs pro galinių durelių langą pamatė, kad „Audi“ vairuotojas užsimoja smūgiuoti kumščiu G. S. į veidą, tačiau ar jis pataikė G. S., jis nematė. Pamatęs tai, iš karto išlipo iš automobilio ir stovėjo 1 metro atstumu nuo jų bei stebėjo juos. Manė, kad pasistumdys ir apsiramins. Matė, kad abudu – tiek G. S., tiek automobilio „Audi“ vairuotojas mosikavo kumščiais. Pačių suduotų smūgių bei jų kiekio jis nematė, tačiau daro prielaidą, kad abu vienas kitam sudavė į veidą, nes pas G. S. iš nosies šiek tiek bėgo kraujas ir ant „Audi“ vairuotojo veido matė kraują. Visas jų susistumdymas truko apie 20 sekundžių. Pravažiuojantys automobiliai pradėjo pypsėti ir suprato, kad jam reikia įsikišti, todėl atitraukė „Audi“ vairuotoją nuo G. S., patraukdamas jį iš galo už drabužių. „Audi“ vairuotojas atsisukęs dar jam kumščiu vieną kartą trenkė į petį, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio. Tada „Audi“ vairuotojas rusų kalba pasakė: „Aaa, tak vy dvoje na odnogo? Vsio ja policyju vyzyvaju“. Jie su G. S. įsėdo į automobilį ir išvažiavo savo reikalais, nenorėjo prasidėti toliau su „Audi“ vairuotoju. Dar nusistebėjo, kodėl „Audi“ vairuotojas buvo toks pasitikintis savimi ir pirmas pradėjo muštynes, kai jo kūno sudėjimas buvo žymiai mažesnis už G. S. Nei jis, nei G. S. nesijautė kalti šioje situacijoje, nes muštynes pirmas pradėjo „Audi“ vairuotojas, o G. S., kaip suprato, tik gynėsi ir neleido savęs žaloti (1 t., b. l. 119-122).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 324/2021 (01) nurodyta, kad A. S. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, podinės kraujosruvos kairiajame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-11-25. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. A. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 78-79).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas A. S., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2021-11-25 apie 14.50 val., Vilniuje, Vakarinis aplinkkelis g., jam važiuojant su savo automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nepažįstamas asmuo, vairuodamas automobilį „BMW X5“, be priežasties jam užblokavo kelią, bei išlipęs kumščiu sudavė nemažiau keturis kartus į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Įvykio metu jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 24).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2021-11-25 14.54 val. Bendrajame pagalbos centre gautas Ž. Š. pranešimas, kad važiuojant Vakariniu aplinkkeliu nuo Lazdynų link Karoliniškių (neprivažiavus Karoliniškių) ant važiuojamosios kelio dalies mušasi 6 vyrai, dėl GMP neaišku, pranešė pravažiuojanti, požymių neįsidėmėjo. Patikrinus informaciją nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S., kuris paaiškino, kad jam važiuojant Vakariniu aplinkkeliu iš galo privažiavo „BMW X5“, galimai valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, pradėjo jam mirksėti žibintais, A. S. ir toliau važiavo, po ko „BMW“ automobilis susilygino su „Audi“ automobiliu, „BMW“ automobilyje sėdėję du asmenys pradėjo kažką rėkti „Audi“ automobilio vairuotojui A. S., po ko „BMW“ automobilis privažiavo „Audi“ automobiliui iš priekio ir užblokavo jam kelią. Iš „BMW“ automobilio išlipo du vyrai, priėjo prie „Audi“ automobilio vairuotojo ir „BMW“ automobilio vairuotojas trenkė „Audi“ vairuotojui į veidą, po ko atsisėdo į „BMW“ ir pasišalino. Taipogi įvykio vietoje buvo įvykio liudytojas R. Ž., kuris matė visą konfliktą, nufotografavo „BMW“ automobilį, bet nuotraukoje nesimato automobilio valstybinio numerio. Atvyko GMP 0892, apžiūrėjo A. S. ir dėl veido sumušimų nuvežė į Žalgirio klinikas. A. S. po apsilankymo gydymo įstaigoje pats savarankiškai kreipsis į PK dėl pareiškimo. Filmuota „Body 1732“ (1 t., b. l. 31-34).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, Body kameros 1732, 1010, 1012 vaizdo medžiagos (6 failai) apžiūra (1 t., b. l. 38-42).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio garso įrašas 2021_11_25_14-54-03_37061858756 iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra (1 t., b. l. 129-131).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamojo G. S. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – t. y. viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Kaltinamasis G. S. viso proceso metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė ir davė išsamius parodymus. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo A. S., liudytojo R. Ž. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu šie apklausti asmenys išsamiai nupasakojo įvykio eigą. Visą įrodymų grandinę patvirtina ir liudytojos K. N. parodymai, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, Bendrojo pagalbos centro telefoninio pokalbio išklotinė, Body kamerų užfiksuota vaizdo medžiaga. A. S. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 324/2021(01).

G. S. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje – Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, t. y. gatvėje, kur vyksta intensyvus eismas ir automobilių judėjimas yra neapribotas – asmenys bet kuriuo metu gali važiuoti šiuo keliu, taigi, nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius A. S., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Įvertinus G. S. veikos motyvus, darytina išvada jog kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – G. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), veika padaryta tyčia. Atsižvelgiama į kaltinamojo G. S. asmenybę: teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, dirba, (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Byloje pateikta Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada, kurioje (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje kaltinamajam G. S. skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, lygus baudžiamajame įstatyme numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl G. S. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, nors pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).

G. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. U. po laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, remiantis oficialiais duomenis – G. S. dirba, rūpinasi dvejais mažamečiais vaikais. Teismo vertinimu, realiai vykdant laisvės atėmimo bausmę būtų ne tik apriboti kaltinamojo socialiniai ryšiai, bet ir nukentėtų jo interesai, šeimos materialinė gerovė.

Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trijų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per pusę metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 62,25 Eur dydžio civilinį ieškinį. 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 135-142). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 62,25 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu A. S. pripažintas nuketėjusiuoju. 2021 m. gruodžio 17 d. A. S. pareiškė civilinį ieškinį (taip pat 2022 m. spalio 10 d. patikslintą civilinį ieškinį) dėl 2 500 Eur jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, bei 800 Eur procesinių išlaidų už advokato teisines paslaugas (1 t., b. l. 73, 94-96, 3 t., b. l. 10–12).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis teikdamas civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų kelias savaites juto fizinį skausmą galvos srityje, kairės rankos dilbio srityje, nepatogumus vartoti kietą maistą, gerti karštus skysčius dėl burnos gleivinės sužalojimo. Dėl padarytų veido sužalojimų buvo susiūta specialiomis siūlėmis kaktos žaizda, teko vartoti vaistus, skalauti specialiu skysčiu pažeistą burnos gleivinės ertmę. Taip pat reikėjo vykti į polikliniką apžiūrai, traukti iš galvos siūles – dėl to patyrė papildomus nepatogumus. Dėl įžūlaus atsakovo elgesio taip pat patyrė pažeminimą viešoje vietoje, dvasinius išgyvenimus, kol vyko ikiteisminis tyrimas negalėjo dvasiškai atsigauti ir jaustis normaliai, kasdieniškai. Kelias savaites po įvykio kankino nemiga. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. G. S. dirba, tačiau „Sodra“ duomenimis jo atlygis nėra didelis, be to kaltinamasis rūpinasi dvejais mažamečiais vaikais. Teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, be to įvertinęs tai, kad kaltinamasis 2022-11-08 nukentėjusiajam pervedė dalį reikalaujamos sumos – 400 Eur (3 t., b. l. 31), nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir mano, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Teismo vertinimu 300 eurų suma bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Be to, civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti 800 Eur procesinių išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kaip matyti, teisminiame nagrinėjime vyko ne vienas teisiamasis posėdis, nurodyta advokato suma nėra per didelė, todėl tikslinga prašymą tenkinti ir minėtas išlaidas vadovaujantis BPK 106 straipsniu priteisti atlyginti iš kaltinamojo G. S.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - naikintina (2 t., b. l. 72-73).

2 kompaktiniai diskai, saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2585-865/2022 1 tomo 37, 128 bylos lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant G. S. advokatui Nikolaj Voinov išlaidos sudaro 231,66 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamajam (duomenys neskelbtini), todėl kaltinamojo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu G. S. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trijų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per pusę metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 62,25 Eur turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo G. S.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, iš G. S. priteisti A. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo ir 800 Eur procesinių išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. S. atmesti.

Kaltinamajam G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

2 kompaktinius diskus, saugomus prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2585-865/2022 1 tomo 37, 128 bylos lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė