Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1794-253/2011

2011 m. lapkričio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. L. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei A. R. Ž. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo A. K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantė nurodė, kad savavališkai pastatytų pastatų įteisinimas vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str. 4 d. šiuo atveju nėra galimas, kadangi žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra negalima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Taigi pareiškėjo teiginiai, dėl pastatų legalizavimo procedūrų yra nepagrįsti ir pareiškėjo kreipimasis į Neringos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrių negali būti pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR CPK 301 str.). LR CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-951-563/2009 atsakovas buvo įpareigotas panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio sprendimo pagrindu 2009-08-11 išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį antstolė A. R. Ž. užvedė vykdomąją bylą Nr. 75-01052/09. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas A. K. L. 2011-03-29 kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su prašymu pritarti pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektui. 2011-04-26 Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius raštu Nr. (4.17)V15-947 pritarti pateiktam projektui atsisakė (b. l. 6). 2011-06-28 skolininkas A. K. L. antstolei pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau 2011-07-12 patvarkymu antstolė A. R. Ž. atsisakė stabdyti ir atidėti vykdymo veiksmus (b. l. 3). 2011-07-19 pranešimu antstolė informavo skolininką, kad išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su UAB „Tramera“ 2011-07-11 sudarė griovimo darbų rangos sutartį dėl savavališkai pastatytų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir griovimo darbai bus pradėti nedelsiant (b. l. 4). 2011-07-21 skolininkas kreipėsi į Neringos savivaldybės merą dėl klausimų, susijusių su statinių legalizavimu (b. l. 5).

Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi LR Statybos įstatymo 28 str. 4 d. redakcija numatė asmeniui galimybę įteisinti savavališką statybą. Minėta norma numato galimybę asmeniui, parengus projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas šias priemones taikyti (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai vienai iš šalių palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu skolininkas buvo ėmęsis aktyvių veiksmų dėl statinių, pripažintų pastatytais savavališkai, legalizavimo. Taigi šio proceso metu turėjo būti sprendžiamas ir klausimas, ar žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų, susijusių su savavališkai pastatytu pripažinto pagalbinio pastato nugriovimu, sustabdymo – teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą. Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir pirmiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais ginčijamą teismo nutartį keisti ar naikinti (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-27 nutartį palikti nepakeistą.