- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-464-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01211-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- UAB „Pilsena“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-464-253/2014
2014 m. kovo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. S. ir atsakovės UAB „Pilsena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei UAB ,,Pilsena“ (UAB ,,Tagos servisas“ teisių ir pareigų perėmėjai), trečiasis asmuo ieškovės pusėje V. S., trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „ETB Legal“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 15 315,80 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio priedą, nurodant sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (3 920 Lt), vykdyti skubiai; vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – po 3 920 Lt (su mokesčiais), skaičiuojamą nuo 2011-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Tagos servisas“ 2010 m. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita buvo patvirtinti 2011-04-29 bei 2011-06-01 yra pasibaigęs darbo užmokesčio priedo išmokėjimo galutinis terminas, todėl ieškovas, remiantis 2010-04-30 susitarimu Nr. 01/1, nuo 2011-06-01 įgijo teisę į (153 158 Lt x 10 proc.) darbo užmokesčio dalį. Ieškovas įrodinėja, kad darbo užmokesčio priedas jam turi būti skaičiuojamas ne už faktinį jo darbo įmonėje laikotarpį, bet už visus finansinius metus, tai yra 2010 metus, taip pat darbo užmokesčio priedas jam turi būti skaičiuojamas nuo nepaskirstyto pelno. Atsakovei nurodytu laiku (iki 2011-06-01) neatsiskaičius – nesumokėjus darbo užmokesčio priedo, jai turi būti taikoma sankcija, t. y. turi būti priteistas visas 3 920 Lt (su mokesčiais) dydžio vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-06-01 iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovas taip pat nurodė, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo jausmą darbo santykiuose bei neužtikrintumą savo ir savo šeimos ateitimi, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-03-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Pilsena“ nesumokėtą 3 971,88 Lt darbo užmokesčio priedą ir 3 971,88 Lt vieno dydžio darbo užmokesčio priedą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2013-03-19 (teismo sprendimo priėmimo dienos), šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 7 943,76 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2013-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 673,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteistą 3 623,03 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nukreipė vykdyti skubiai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės 56,33 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Iš ieškovo priteisė 696,96 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atsakovo pusėje UAB ,,ETB Legal“. Iš ieškovo priteisė 51,99 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. 2012-09-06 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą – nutarė panaikinti atsakovei įvykdžius teismo sprendimą.
Teismas konstatavo, kad civilinėse bylose Nr. 2-358-867/2011 ir Nr. 2A-528-123/2012 buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovių UAB „Tagos servisas“ ir UAB „ETB Legal“ ieškinį atsakovams R. S. ir V. S., trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“, dėl nuostolių priteisimo, kurioje teismai priteisė iš atsakovo R. S. 11 000 Lt išmokėto priedo pagal darbo sutartį. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, ginčas abiejose bylose sprendžiamas tarp tų pačių asmenų, tačiau abiejose bylose įrodinėjimo dalykai nėra tapatūs. Pirmojoje civilinėje byloje ginčo dalykas yra, ar R. S. 2010-11-05 nutraukdamas darbo santykius, kai tuo metu nebuvo pasibaigę finansiniai metai ir dar nebuvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos finansinės ataskaitos, turėjo teisę į darbo užmokesčio priedą, skaičiuojamą nuo įmonės metinio pelno. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas vienas iš klausimų, ar R. S. pasibaigus finansiniams metams ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtinus įmonės finansines ataskaitas, turi teisę į darbo užmokesčio priedą. Konstatavo, kad abiejų bylų įrodinėjimo dalykas skiriasi, kadangi nagrinėjami teisiniai santykiai, esantys skirtingu laikotarpiu bei esant skirtingom faktinėm aplinkybėm, todėl pripažino, jog ieškovas R. S. turi teisę reikšti reikalavimą darbdavei išmokėti sutartyje nustatytą procentinio dydžio priedą nuo įmonės pelno, pasibaigus finansiniams metams ir įstatymo nustatyta tvarka 2011-04-29 patvirtinus įmonės finansines ataskaitas. Nustatė, kad nėra pagrindo buvusio UAB „Tagos servisas“ direktoriaus padėtį darbiniuose santykiuose su atsakove UAB ,,Pilsena“ pripažinti silpnąja šalimi ir sutartį aiškinti ieškovo naudai, nes pats ieškovas įtvirtino neaiškias darbo sutarties sąlygas. Teismas pripažino, kad ieškovui R. S. 10 proc. dydžio darbo užmokesčio priedas skaičiuotinas ne nuo nepaskirstytojo pelno, o nuo grynojo pelno, kuris yra 98 329 Lt, taip pat nesutiko, jog darbo užmokesčio priedas ieškovui turi būti skaičiuojamas už visus 2010 metus ir jį apskaičiavo už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-11-01, todėl priteisė 3 971,88 Lt dydžio priedą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas R. S. nuo 2010-11-05 iki 2012-07-04 neteisėtai disponavo atsakovei priklausančia 11 000 Lt suma, kurią R. S. neteisėtai pats išsimokėjo, priedas prie darbo užmokesčio pripažintinas ne mėnesine, o metine išmoka, taip pat įvertinęs tai, kad uždelsto atsakovės atsiskaitymo terminas su ieškovu sudaro 20 mėnesių ir 19 dienų, priteisė ieškovui išmokėti vieno darbo užmokesčio dydžio priedą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį – 3 971,88 Lt. Reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą pakeisti – grąžinti ieškovui 230 Lt dydžio žyminį mokestį, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės: 1) 4 701,42 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio priedą; 2) vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – po 3 920 Lt (su mokesčiais), skaičiuojamą nuo 2011-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo visiško įvykdymo dienos; 3) 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pagal 2010-04-30 susitarimo Nr. 01/1 esmę 10 proc. darbo užmokesčio dalis skaičiuotina nuo nepaskirstyto pelno, o ne nuo kitų pelnų rūšių, be to, mano, kad teismas nepagrįstai apmokestino jam priteistą darbo užmokesčio priedą. Nurodo, kad UAB „Tagos servisas“ 2010 m. uždirbo 116 388 Lt nepaskirstytojo pelno, todėl teismas nepagrįstai jam priteisė ne 4 701,42 Lt dydžio, o 3 971,88 Lt dydžio priedą. Mano, kad nepagrįsti sprendimo argumentai sumažinti ieškovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą su ieškovu atsiskaityti laikotarpį, taip pat nepagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Pilsena“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo R. S. ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš ieškovo R. S. atsakovei UAB „Pilsena“ visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi teisę į 2010-04-30 susitarime prie darbo sutarties nurodytą 10 proc. dydžio priedą nuo UAB „Tagos servisas“ grynojo pelno. Paaiškino, kad R. S. teisės į 10 proc. dydžio priedą nuo UAB „Tagos servisas“ pelno klausimas jau buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, kurioje teismai priimtais sprendimais konstatavo, jog šį priedą R. S. išsimokėjo neteisėtai. Mano, kad nutrūkus ieškovo ir UAB „Tagos servisas“ darbo santykiams, neteko galios ir 2010-04-30 susitarimas prie darbo sutarties, nustatęs R. S. teisę į darbo užmokesčio priedą. Ieškovas savo teisę į darbo užmokesčio priedą kildino iš negaliojančio sandorio, be to, ieškovo teisė reikalauti priedo būtų atsiradusi tik pasibaigus mokestiniams (finansiniams) metams, jei 2010-04-30 susitarimas būtų tebegaliojęs. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 3 971,88 Lt vieno dydžio darbo užmokesčio priedą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, nes nepagrįstas pats reikalavimas priteisti priedą. Be to, priedas nėra kasmėnesinė išmoka, todėl vėluojant išmokėti priedą negali atsirasti tokios pat pasekmės kaip vėluojant sumokėti darbo užmokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo R. S. apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Pilsena“ prašo ieškovo R. S. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės UAB ,,Pilsena“ apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovo R. S. atsakovei UAB „Pilsena“ visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas R. S. ir trečiasis asmuo V. S. neužtikrino tinkamo 2010-04-30 susitarimo prie darbo sutarties sąlygų suformulavimo. Jei ieškovas turėtų teisę į priedą pagal 2010-04-30 susitarimą prie darbo sutarties, tai jis turėtų būti skaičiuojamas tik nuo UAB „Tagos servisas“ grynojo pelno. Iš grynojo pelno daromi mokėjimai apmokestinami LR teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinyje reikalavo priedą išmokėti nuo 2010-12-31 balanse nurodyto nepaskirstytojo pelno, o apeliaciniu skundu reikalauja priedo nuo įprastinės veiklos pelno, tačiau CPK 306 str. 2 d. normos draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nesutinka, kad ieškovui būtų mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už vėlavimą atsiskaityti ir priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimu į atsakovės UAB „Pilsena“ apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, pakeičiant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu būdu, atsakovės apeliacinį skundą atmesti. UAB „Tagos servisas“ finansiniai 2010 m. metai yra pasibaigę, yra suėjęs galutinis darbo užmokesčio priedo terminas (2011-06-01), todėl ieškovas yra įgijęs teisę į darbo užmokesčio priedo išmokėjimą. Mano, kad ieškovas turi teisę į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą su ieškovu atsiskaityti laikotarpį. Ieškovo veiksmuose nėra vilkinimo ar kaltės požymių, dėl kurių darbo užmokesčio priedas jam negalėjo būti išmokėtas darbo sutartyje nustatytu terminu – iki 2011-06-01.
Atsiliepimu į ieškovo R. S. ir atsakovės UAB ,,Pilsena“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „ETB Legal“ prašo ieškovo R. S. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės UAB ,,Pilsena“ apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovo R. S. visas trečiojo asmens UAB „ETB Legal“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai nurodė, kad susitarime dėl priedo minimas pelnas turi būti aiškinamas kaip grynasis pelnas. Ieškovo teisė į priedą ir UAB „Tagos servisas“ pareiga priedą išmokėti nebegali atsirasti, nes susitarimas nustojo galioti nutraukus ieškovo ir UAB „Tagos servisas“ darbo santykius. Susitarimas nustojo galioti iki mokestinių metų pabaigos, todėl ieškovas neturi teisės į priedą pagal susitarimą, todėl teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl priedo priteisimo. Ieškovas neturi teisės į vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą su juo atsiskaityti. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovo R. S. ir atsakovės UAB ,,Pilsena“ apeliacinius skundus atmesti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista dalis nesumokėto darbo užmokesčio priedo pagal 2010-04-30 susitarimą ir priedo dydžio kompensacija už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo.
Ieškovas reikalavimą dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo iš atsakovės kildino iš 2010-04-30 tarp šalių sudaryto 2009-10-15 darbo sutarties pakeitimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Tagos servisas“ įregistruota 2009-10-15 (t. 1, b. l. 183–188). Ieškovas R. S. UAB „Tagos servisas“ dirbo direktoriaus pareigose nuo 2009-10-16 pagal 2009-10-15 darbo sutartį Nr. 01, mokant 0,25 MMA pareigybinę algą per mėnesį, nustatytą Vyriausybės (t. 1, b. l. 7–8). 2010-04-30 susitarimu Nr. 01/1 prie 2009-10-15 darbo sutarties Nr. 01 (toliau – Susitarimas) darbdavė UAB „Tagos servisas“, atstovaujama akcininkės V. S., pakeitė ieškovo darbo užmokesčio sąlygas, tai yra nuo 2010-05-01 darbdavė įsipareigojo mokėti ieškovui 3 920 Lt darbo užmokestį kas mėnesį ir mokėti 10 proc. priedą nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d. (t. 1, b. l. 9–10). R. S. 2010-09-24 UAB „Tagos servisas“ akcininkei UAB „ETB Legal“ pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant (t. 2, b. l. 91). 2010-11-05 UAB „Tagos servisas“, atstovaujama direktoriaus R. S., pranešė VSDFV apie apdraustojo R. S. draudimo pabaigą (t. 2, b. l. 87). 2011-04-29 sudarytas ir patvirtintas UAB „Tagos servisas“ balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita (t. 1, b. l. 193–194). 2012-08-01 UAB „Tagos servisas“ prijungimo būdu reorganizuota į UAB ,,Pilsena“ (t. 1, b. l. 55–60).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės UAB „Pilsena“ argumentais, kad skundžiamu sprendimu ieškovui nepagrįstai priteistas darbo užmokesčio priedas. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-358-867/2011, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, įrodinėjimo dalykai nėra tapatūs, kadangi minėtose bylose nagrinėjami skirtingo laikotarpio ir skirtingų faktinių aplinkybių teisiniai santykiai. Minėtoje ankstesnėje civilinėje byloje konstatuota, kad išėjimo iš darbo UAB „Tagos servisas“ metu mokestiniai metai nebuvo pasibaigę, todėl ieškovas nebuvo įgijęs teisės į darbo užmokesčio priedą ir nepagrįstai jo dalį išsimokėjo išėjimo iš darbo metu – 2010-11-05. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės yra pasikeitusios: įmonės finansiniai 2010 metai jau yra pasibaigę, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti 2011-04-29 (t. 1, b. l. 59, 183–188), taip pat yra suėjęs galutinis 2010-04-30 Susitarime aptartas darbo užmokesčio priedo išmokėjimo terminas – 2011-06-01. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra įgijęs teisę reikšti darbdavei reikalavimą dėl darbo užmokesčio priedo nuo įmonės pelno išmokėjimo.
Atmestini apeliantės UAB „Pilsena“ argumentai, kad 2010-11-05 nutrūkus UAB „Tagos servisas“ ir ieškovo darbo santykiams, išnyko ir ieškovo teisė reikalauti darbo užmokesčio priedo pagal 2010-04-30 Susitarimą prie darbo sutarties išmokėjimo. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, ir apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip įmonės direktoriaus, darbo užmokesčio priedas (10 proc. dydžio priedas nuo pelno) buvo susietas su metiniais įmonės veiklos rezultatais – pelnu. Minėtas UAB „Tagos servisas“ ir ieškovo Susitarimas yra darbo sutarties sudėtinė dalis – darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Ieškovo ir UAB „Tagos servisas“ sudarytoje darbo sutartyje nėra nustatyta, kad jos sąlyga dėl 10 proc. priedo nuo pelno mokėjimo pasibaigus mokestiniams metams iki birželio 1 d. yra taikytina tik tokiu atveju, jeigu darbo sutartis su ieškovu galios (nebus pasibaigusi) įmonės finansinių metų pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas darbo užmokesčio priedas buvo susietas ne su vadovo darbo trukme įmonėje, bet su bendrovės veikos rezultatais, kurie tiesiogiai priklauso nuo ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atliekamo darbo kokybės ir efektyvumo. Kaip nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasibaigus darbo sutarčiai neišnyksta jos šalių teisės ir pareigos, atsiradusios, bet neįvykdytos sutarties galiojimo metu, pavyzdžiui, darbo sutarties šalies pareiga atlyginti kitai šaliai padarytą žalą, darbdavio pareiga išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ir kt. Darbdavė 2010-04-30 Susitarimu įsipareigojo ieškovui mokėti ir 10 proc. priedą nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d., taigi darbuotojas, esant numatytų sąlygų visumai, įgijo subjektyvią teisę reikalauti darbo užmokesčio priedo. Tai, kad nurodyta sąlyga darbo sutartyje nesusieta su darbo sutarties pasibaigimu, neprieštarauja Darbo kodeksui, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nes juose nėra įtvirtinta, kad darbo užmokesčio priedas už įmonės metinius darbo rezultatus gali būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie dirbo visus įmonės finansinius metus, tebedirbo įmonės finansinių metų pabaigoje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2007, išaiškinimu, kad atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinio statuso ypatumus, esant nustatytai apmokėjimo tvarkai bendrovės vadovui, pagal kurią premija bendrovės vadovui priklauso nuo metinių bendrovės veiklos rezultatų, atleidžiant bendrovės vadovą netaikomas darbdaviui DK 141 str. 1 d. nustatytas reikalavimas su darbuotoju atsiskaityti visiškai jo atleidimo dieną, nes bendrovės vadovo darbo užmokesčio dalis, priklausanti nuo bendrovės metinių darbo rezultatų, (šiuo atveju priedo dydis) tampa žinoma tik įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka patvirtinus bendrovės finansinę atskaitomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomas priešingas darbo sutarties sąlygų aiškinimas, atsižvelgiant į tokio darbo užmokesčio priedo skatinamąjį pobūdį, būtų nesąžiningas darbuotojo atžvilgiu, paneigtų ieškovo teisėtus lūkesčius ir be teisėto pagrindo atleistų darbdavę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Šalies argumentai
Apeliantas R. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2010-04-30 Susitarimas neaiškintinas ieškovo naudai, o darbo užmokesčio priedas skaičiuotinas nuo bendrovės grynojo pelno, o ne nuo nepaskirstytojo pelno. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. 2010-04-30 Susitarime nekonkretizuota pelno rūšis, nuo kurios turėjo būti skaičiuojamas ieškovui mokėtinas 10 proc. dydžio priedas. Ieškovas ieškinyje teigė, kad nurodytos dydžio priedas turėjo būti skaičiuojamas nuo nepaskirstyto bendrovės pelno, tuo tarpu atsakovė su šia ieškovo pozicija nesutinka ir nurodo, kad pripažinus ieškovui teisę į priedą pagal 2010-04-30 Susitarimą, jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010 m. UAB „Tagos servisas“ grynojo pelno. 2011-04-29 sudarytuose UAB „Tagos servisas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 įmonės grynasis pelnas yra 98 329 Lt, nepaskirstytas pelnas – 153 158 Lt, įprastinės veiklos pelnas – 116 388 Lt (t. 1, b. l. 193–194).
Nors pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir įforminimą atsako darbdavys, tačiau būtina įvertinti ir konkretaus susitarimo sudarymo faktines aplinkybes. Kaip minėta, ieškovas R. S. UAB „Tagos servisas“ direktoriumi pagal darbo sutartį dirbo nuo 2009-10-16. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-04-30 Susitarimas buvo sudarytas tuomet, kai visų UAB „Tagos servisas“ akcijų savininkė buvo ieškovo sutuoktinė, kuri ir atstovavo įmonę sudarant minėtą susitarimą su ieškovu (t. 1, b. l. 9–10, 185). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad vyko derybos tarp ieškovo, UAB „Pilsena“ ir H. P. dėl įmonės perdavimo be atlygio ir darbo sutarties priedo pasirašymo, kad ieškovas toliau dirbtų įmonėje, buvo tariamasi dėl priedo mokėjimo. Iš ieškovo ir trečiojo asmens V. S. paaiškinimų nustatyta, kad sąlygą sutartyje įrašė ji, tačiau konkrečią formuluotę padiktavo ieškovas. Trečiasis asmuo V. S. paaiškino, kad ji buvo UAB „Tagos servisas“ steigėja ir akcininkė, jos sutuoktinis buvo įmonės direktorius ir faktiškai tvarkė visus reikalus, įtakos ginčijamos sąlygos turiniui ji neturėjo, pasitarimuose ir derybose su H. P. nedalyvavo. Liudytojas H. P. paaiškino, kad vyko derybos dėl taikos sutarties, tačiau neigė vedęs derybas dėl darbo sutarties ir ieškovui mokėtino priedo. Pažymėtina, kad 100 proc. UAB „Tagos servisas“ akcijų už 10 000 Lt UAB „ETB Legal“ V. S. pardavė 2010-05-10, J. S. 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB ,,Elijos miestas“ akcijų už 1 000 Lt UAB ,,Pilsena“ pardavė 2010-05-07, o tarp UAB ,,Pilsena“, H. P. ir R. S. taikos sutartis dėl kilusio ginčo išsprendimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimo sudaryta 2010-05-10 (t. 1, b. l. 166–174), t. y. jau po 2010-04-30 Susitarimo sudarymo. Įvertinus faktines 2010-04-30 Susitarimo sudarymo aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo ilgametės patirties versle, įmonės direktoriaus pareigose, pats įtvirtino nekonkrečias darbo sutarties sąlygas, sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad nėra pagrindo ieškovo pripažinti silpnesniąją šalimi darbo santykiuose ginčijamo tarp UAB „Tagos servisas“ ir ieškovo sudaryto Susitarimo kontekste ir šio susitarimo sąlygas aiškinti išimtinai ieškovo naudai. UAB „ETB Legal“ nebuvo UAB „Tagos servisas“ akcininkė 2010-04-30 Susitarimo sudarymo metu. Aplinkybė, kad bendrovės valdymą perėmusi akcininkė UAB „ETB Legal“, po perėmimo nereikalavo sąlygą pakeisti, nepašalina ieškovo atsakomybės aiškinant anksčiau sudaryto ginčijamo Susitarimo sąlygas.
Nagrinėjamu atveju aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles (DK 9 str. 2 d.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovui mokėtinas 10 proc. dydžio priedas pagal 2010-04-30 Susitarimą buvo susietas su bendrovės tam tikro laikotarpio – metinės veiklos rezultatais (pelnu), kurie tiesiogiai priklausė nuo jo, kaip bendrovės vadovo, atliekamo darbo kokybės ir efektyvumo, nes šis vienasmenis bendrovės valdymo organas veikia bendrovės vardu vienvaldiškai, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, užtikrina personalo kompetenciją ir kvalifikaciją, įgyvendina bendrovės teisnumą ir veiksnumą (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 2, 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d., 37 str. 1, 7–13 d.). Ieškovas nurodė, kad tokiu priedu buvo siekiama paskatinti jį ir toliau likti vadovauti įmonei, kai jo sutuoktinė perleido įmonės akcijas kitam akcininkui UAB „ETB Legal“.
Šalies argumentai
Apeliantas R. S. teigia, kad tikrieji šalių ketinimai buvo darbo užmokesčio priedą skaičiuoti ne nuo grynojo, bet nuo nepaskirstytojo bendrovės pelno. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai priteisė 3 971,88 Lt, o ne 4 701,42 Lt dydžio darbo užmokesčio priedą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu prašomos priteisti priedo dydžio sumos apskaičiavimui taikytinu nepaskirstytuoju pelnu apeliantas nurodo nebe UAB „Tagos servisas“ 2010 m. nepaskirstytąjį pelną, kuris pagal UAB „Tagos servisas“ 2010-12-31 balansą sudarė 153 158 Lt, tačiau jau 116 388 Lt sumą, t. y. 2010 m. UAB „Tagos servisas“ įprastinės veiklos pelną. Šios aplinkybės nebuvo nurodomos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme bei kelia abejonių dėl ieškovo nurodomos pozicijos dėl tikrųjų šalių ketinimų įtvirtinant ginčijamą sąlygą (CPK 306 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros.
Nepaskirstytasis bendrovės pelnas yra bendrovės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas. Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 3 d. numato, kad bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma. Matyti, kad 2010 m. UAB „Tagos servisas“ 153 158 Lt nepaskirstytasis pelnas sudarytas sudėjus 2009 m. ir 2010 m. bendrovės grynąjį pelną ir atėmus 1 000 Lt atskaitymą į rezervą, todėl sutiktina, kad ieškovui mokėtino priedo dalies skaičiavimas nuo šios sumos iškreiptų verslo santykius, neatitiktų aptariamo priedo mokėjimo pobūdžio esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent įmonės metinis grynojo pelno rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y. uždirbtą pelną, kuris gali būti skirstomas, arba nuostolius. Būtent su grynuoju ataskaitinių finansinių metų įmonės pelnu siejama darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skirtino pelno dalis (Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 2 d. 11 p., 7 d.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, taip pat į 2010-04-30 Susitarime numatyto priedo skatinamąjį pobūdį ir tikslą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010-04-30 Susitarimo sąlygoje minimas pelnas, nuo kurio skaičiuotinas ieškovo darbo užmokesčio priedo dydis, turi būti aiškinamas kaip grynasis įmonės pelnas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovui 10 proc. dydžio darbo užmokesčio priedas skaičiuotinas nuo UAB „Tagos servisas“ 2010 m. grynojo pelno, kuris yra 98 329 Lt. Toks 2010-04-30 Susitarimo sąlygų aiškinimas nelaikytinas nesąžiningu ieškovo atžvilgiu.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta ieškovo teisė į darbo užmokesčio priedą pagal 2010-04-30 Susitarimą, atmestini UAB „Pilsena“ apeliacinio skundo teiginiai dėl ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su ieškovu laiką nepagrįstumo.
Bendrovės vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto, teisinį statusą visų pirma reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Jis nereglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, todėl šiuo klausimu turi būti laikomasi DK 141 str. reikalavimų. DK 141 str. 1 d. numatoma, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl numatyto 3 920 Lt darbo užmokesčio neišmokėjimo ieškovui jo atleidimo dieną. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio priedo. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovui, kaip įmonės vadovui, nuo įmonės pelno mokėtinas priedo dydis tapo žinomas tik nustatyta tvarka patvirtinus bendrovės finansinę atskaitomybę, todėl DK 141 str. 1 d. nustatytas reikalavimas su darbuotoju atsiskaityti visiškai jo atleidimo dieną šiuo atveju netaikytas. Atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu ne vėliau kaip 2011-06-01, t. y. susidarius 2010-04-30 Susitarime numatytų sąlygų visumai.
Darbdaviui uždelsus atsiskaityti nesant darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Atmestini apeliantės UAB „Pilsena“ argumentai, kad darbo užmokesčio priedas laiku negalėjo būti išmokėtas dėl paties ieškovo R. S. kaltės. Darbdavys įstatymo įpareigotas nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, nepaisant to, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Apeliantės nurodoma situacija, kai Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-358-867/2011 pripažinta, kad 2010-11-05 R. S. neteisėtai išsimokėjo 11 000 Lt darbo užmokesčio priedą, o Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-20 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, minėtos darbdavio pareigos nepašalina. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-358-867/2011 be kitų sumų priteistos ir 5 proc. palūkanos nuo ieškovo nepagrįstai išsimokėtos 11 000 Lt sumos. Bylos duomenimis, minėtu sprendimu priteistos sumos buvo sumokėtos (t. 2, b. l. 86, 136). Paminėtas darbuotojo elgesys nėra pakankamas pagrindas darbuotojo kaltei dėl neatsiskaitymo laiku konstatuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė spręsdamas dėl iš atsakovės priteistinos sumos mažinimo.
Tais atvejais, kai su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitinka teisės normos tikslus, nėra neprotingai didelis ir yra adekvati sankcija darbdaviui. Tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad priedas prie darbo užmokesčio buvo metinė, o ne kas mėnesį mokama išmoka, jos mokėjimas taip pat priklausė nuo objektyvių kriterijų – įmonės metinės veiklos rezultatų. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Sutiktina, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei uždelsimo atsiskaityti laiką (t. y. 2011-06-01 iki 2013-03-19) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną išmokėti sumą iki vieno priedo išmokos dydžio, t. y. 3 971,88 Lt.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusio ginčo ir priteistinos išmokos pobūdį, siekdama skatinti darbdavę (atsakovę) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovui), daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, iš atsakovės UAB „Pilsena“ priteisė palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau nepagrįstai nustatė 6 proc. palūkanų dydį, todėl jis mažintinas iki 5 proc. ir priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2012-08-30), šią skundžiamo sprendimo dalį pakeičiant (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 3 p., 418 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas R. S. nurodo, kad atsakovė ir su ja susiję asmenys su ieškovu elgėsi nesąžiningai, jų elgesys pakenkė ne tik ieškovo turtinei padėčiai, bet ir ieškovo dvasinei savijautai, darbo santykiams ir santykiams šeimoje. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Apeliantas teigia, kad nurodyti atsakovės ir su ja susijusių asmenų agresyvūs nesąžiningi veiksmai negalėjo nesukelti ieškovui streso, nestabilumo ateityje ir darbo santykiuose jausmo, o tuo pačiu ir neturtinės žalos. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos – nurodytų aplinkybių įtakos ieškovo sveikatai, galimybei dirbti ir pan. Ieškovo, kaip darbuotojo, teisės apgintos priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio priedą bei taikant vėlavimo atsiskaityti teisines pasekmes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą (DK 250 str., CK 6.250 str., CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartimi šioje byloje bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme nepaskirstytos. Už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą atsakovė UAB „Pilsena“ sumokėjo 968 Lt (t. 3, b. l. 54–56). Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos šioje byloje sudarė 60,92 Lt (t. 3, b. l. 67). Ieškovo kasacinis skundas tenkintas – Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-28 sprendimas panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės UAB „Pilsena“ priteistina 60,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinės instancijos teisme, taip pat 238 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (CPK 80 str. 4 d., 83 str. 1 d. 1 p., 2 d., 96 str. 1 d.).
Išnagrinėjus bylą iš naujo apeliacine tvarka, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų materialiniai reikalavimai iš esmės atmesti. Atsižvelgiant į tai, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą pakeisti.
Sumažinti sprendimu iš atsakovės UAB „Pilsena“ ieškovui R. S. priteistas šešių procentų dydžio metines palūkanas iki penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 7 943,76 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-08-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Pilsena“ valstybei 60,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, taip pat 238 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.