Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Linui Ališauskui ir D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K., atstovaujamos advokatės Ramunės Juškaitės, ieškinį atsakovui K. Z. dėl įpareigojimo ekshumuoti palaikus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal ieškovės ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovą K. Z. ekshumuoti A. T. (gimusios (duomenys neskelbtini) m. – mirusios (duomenys neskelbtini) m.) palaikus iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/kolumbariumo nišą ar kitą tam skirtą vietą, pagal atsakovo K. Z. prašymu išduotą ir suteiktą leidimą kapavietei/kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui; atsakovui nevykdant teismo sprendimo ekshumuoti A. T. palaikus iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą pagal atsakovo prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, leisti ekshumuoti A. T. palaikus iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą, ieškovei pagal ieškovės prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas A. T. ekshumacijai; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 600 Eur turtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 3000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė prašo priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodo aplinkybes, kad Sulaukęs senatvės pensijos tsakovas nuo 2022 m. spalio mėn. pradžios atsikraustė gyventi į velionei A. T. priklausiusį butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Iki atsakovo persikraustymo pas velionę A. T., ieškovė prižiūrėjo savo velionę mamą ir ja rūpinosi. Atsikraustęs gyventi pas velionę A. T., asakovas ieškovės pareikalavo grąžinti raktus nuo velionei A. T. priklausiusio buto, be atsakovo žinios ir buvimo greta neleido lankyti velionės A. T.. Ieškovė galimai numano, jog tokius atsakovo veiksmus įtakojo noras vienvaldžiai užvaldyti velionei ginčo šalių mamai A. T. priklausiusį turtą - butą, kuriame velionė iki mirties gyveno, nes šis turtas kurį laiką testamentu buvo užrašytas ieškovei ir atsakovui, o kaip vėliau tapo žinoma, panaikinus testamentą dovanojimo sutartimi prieš velionės mirtį padovanotas tik atsakovui. Ieškovei priskirtoje kapavietėje, esančioje adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), be registracijos informuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių ir/ar skyriaus atsakingus asmenis už Lėbartų kapines ir ieškovės, kaip kapavietę prižiūrinčio asmens, rašytinio leidimo ir sutikimo, po (duomenys neskelbtini) K. Z. palaidojo ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) mirusią mamą - A. T.. 2023 m. balandžio mėn. pradžioje A. T. buvo paguldyta į Klaipėdos miesto slaugos ligoninę. Vėliau, ieškovė apie savo mamos mirtį sužinojo tik iš trečiųjų asmenų – gyv. namo kaimynų, kadangi atsakovas ieškovės apie jų mamos mirtį neinformavo. Atsižvelgiant į įtemptus ginčo šalių santykius bei atsakovo kliudymą visais įmanomais būdais ieškovei bendrauti su velione mama, ieškovei nebuvo sudarytos jokios sąlygos pagerbti velionės mamos atminimą bei su ja deramai atsisveikinti ne tik vien dėl nuslėptos velionės mamos mirties, tačiau ir dėl neorganizuotų tradicinių velionės laidotuvių, velionę tik kremavus dalyvaujant atsakovui, o vėliau velionės kremuotus palaikus neteisėtai palaidojus ieškovei priskirtoje kapavietėje. Apie velionės mamos neteisėtą palaidojimą ieškovei tapo žinoma 2023-06-01, kada nuvykusi tvarkyti jai priskirtos kapavietės pamatė kapavietėje sukastą kauburėlį bei prie jo įbestą lentelę (žymenį), liudijančią, jog šioje kapavietėje galimai palaidota ieškovės mama. Atsakovas jokių velionės mamos laidotuvių neorganizavo, velionė iškart buvo kremuota ir paties atsakovo, ūkio būdu kremuoti velionės palaikai pasibaigus kapinių darbo laikui, slapta pakasti ieškovei priskirtoje kapavietėje. Ieškovė atsižvelgdama į jos veliono tėvo – J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) m. – mir. (duomenys neskelbtini) m.) išreikštą valią, kuris prieštaravo, jog toje pačioje kapavietėje būtų palaidota ir velionė A. T., ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu perlaidoti mamos palaikus. Atsakovas tokius ieškovės prašymus tiesiog ignoravo. Ieškovei atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą kapavietėje bei įsitikinus, jog ieškovei priskirtoje kapavietėje prie lentelės žyminčios kapą yra įkasta kremuotų palaikų ura/kapsulė su velionės A. T. palaikais, atsakovui buvo parengtas ir registruota pašto siunta išsiųstas raštiškas reikalavimas, kuris tinkamai įteiktas 2023-09-21, tačiau nei per šiame reikalavime nustatytus terminus, nei iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas ieškovės žiniomis, neatliko jokių veiksmų (kuriais gerbiant ieškovės velionio tėvo J. Z. atminimą ir jo valią prieš buvusios sutuoktinės velionės A. T. palaidojimą toje pačioje kapavietėje), jog būtų ekshumuoti velionės palaikai į kitą įstatymų nustatyta tvarka paties atsakovo pasirinktą kapavietę. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus atsakymu, kuriuo nurodoma, kad K. Z. iki š. m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui nėra teikęs prašymų/raštų reikalingų leidimų kapavietei savo vardu gauti ir velionei motinai A. T. perlaidoti ar atlikęs kitus, su šia situacija susijusius veiksmus, pagrįsta teigti, jog atsakovo neteisėtai atliktais veiksmais, nesilaikius atitinkamų LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatų, Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos“ aprašo, LR Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių bei Kapaviečių skyrimo tvarkos aprašo nuostatų, atsakovas ieškovei priskirtoje kapavietėje neteisėtai palaidojo velionę A. T., kas sudaro pagristą šio ieškinio reikalavimo pagrindą ir dalyką – įpareigojant atsakovą tinkamai ekshumuoti velionės A. T. palaikus iš ieškovei priskirtos kapavietės. Ieškovė taip pat prašo atlyginti patirtinas 600 Eur išlaidas už kapavietės sutvarkymą, atstatant kapavietę į pradinę padėtį ir stovį. Toks reikalavimas grindžiamas su ieškiniu teikiamu UAB „Akmeka“ komerciniu pasiūlymu dėl kapavietės sutvarkymo, kuris kainuotų 600 Eur. Ieškiniu ieškovė atsakovui reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, nes tokie atsakovo neteisėti veiksmai jau nuo pat pradžių perėmus velionės A. T. priežiūrą, jos slaptą išvežimą į slaugos ligoninę, nuslėptą ieškovės mamos (ne bet kurio artimojo) mirtį, neorganizavus jokių įprastų atsisveikinimo ir laidojimo procesijų, ignoruojant ieškovės velionio tėvo prašymą dėl atskirų kapaviečių jam ir velionei – ieškovei sukėlė itin didelius – emocinius netekimo ir skausmo išgyvenimus, nemigos ir sielvarto naktis, jog savo velionės mamos jau niekada nepamatys ir su ja negalės deramai atsisveikinti, jog ieškovė neįgyvendino mirusiojo tėvo valios. Neteisėti atsakovo veiksmai prieštarauja visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinamiesiems kriterijams ir tokiu būdu ieškovei taip pat sukėlė dvasinio pobūdžio pakenkimus, sukėlė kančias ir išgyvenimus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Ramunė Juškaitė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė atsakovą įpareigoti ekshumuoti palaikus iš kapavietės per du kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas K. Z., atstovaujamas advokato Rolando Stirbinsko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad velionė A. T. buvo palaidota toje pačioje kapavietėje kaip ir J. Z.. Tiek A. T., tiek J. Z. yra ieškovės ir atsakovo tėvai ir labai logiška ir žmogiška, kad abu tėvai buvo palaidoti viename kape. Tai, kad atsakovas, laidodamas abiejų šalių mamą, galimai padarė tam tikrų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad kapas buvo išniekintas. Atsakovas taip pat nemato pagrindo perlaidoti mamą į kitą kapavietę. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškinys yra reiškiamas greičiausiai dėl to, kad ieškovė po mamos mirties nepaveldėjo turto, ne ir pati apie tai mini ieškinyje.

Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Centras) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus išduoda Centras, vadovaudamasis Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-662 „Dėl leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-1662 redakcija), nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas, leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia: atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant laidojimo rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą, ekshumuojant palaidotą urną, gauti Centro leidimo nereikia. Informavo, kad Centro atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė B. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tėvas prieš mirtį prašė, jog šalio jo nebūtų palaidota mama. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini) metais, mama sudarė antrą santuoką, po to – ir trečią. Mirus tėvui jį laidojo bendrai su atsakovu, paminklą tėvui statė taip pat su atsakovu bendrai, dėl kapavietės kreipėsi ji, tėvo kapą prižiūrėjo taip pat ji. Atsakovas 11 metų buvo išvykęs į Angliją, ant kapo retsykiais gėlių atnešdavo. Kapas yra dvivietis, ėmė šeimos kapą. Mama tėvo laidotuvėse dalyvavo, tuomet ji buvo santuoką su Tamošaičiu sudariusi. Ji mamą prižiūrėjo 12 metų, pusę metų prižiūrėjo brolis. Ji nuo 2022 m. spalio mėn. su mama nebendravo, nes neleido brolis. Atsakovas nepranešė jai apie mamos mirtį. Apie mamos mirtį pasakė kaimynai po keturių dienų. Brolis mamos urną dar vienuolika dienų laikė namuose. Ji per Tėvo dieną pamatė, kad mama palaidota. Mama jai labai svarbi, bet nenori, kad mama būtų palaidota ten, kur tėvelis nenorėjo. Dėl 600 Eur turtinės žalos paaiškino, kad šį reikalavimą grindžia komerciniu pasiūlymu. Laidojant mamą buvo sugadintas kapas. Prieš laidojant mamą kapas buvo sutvarkytas, o po mamos laidotuvių kapą reikia pertvarkyti, reikia visą dangą iš naujo dengti, nes lopais dangos uždengti negalima, augs žolės. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad negalėjo su mama atsisveikinti. Jai sugadinta sveikata – nemiegotos naktys, visa dreba, oro trūkumas. Pas gydytoją nėjo, vaistų negeria, išskyrus valerijoną. Brolis pastoviai grasina jai, jos vyrui ir vaikams.

Ieškovės atstovė advokatė Ramunė Juškaitė teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti š atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė atsakovą įpareigoti ekshumuoti palaikus iš kapavietės per du kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė buvo radusi testamentą, tačiau ji jam nieko nesakė, jį perskaitė, kuriame buvo parašyta, kad du trečdaliai jam, vienas trečdalis jai. Ieškovė pati grąžino jam raktą ir pasakė, kad daugiau mamos nebeprižiūrės, nes dvylika metų ją karšino ji. Mama jam pasakė, kad ją išvarė, nes ji reikalauja viso buto. Jis išėjo iš darbo, kadangi reikėjo prižiūrėti mamą. Butas buvo reikalingas ieškovės dukrai. Ieškovė išnešė iš buto mamos daiktus, dėl ko mama supyko. Mama jam padovanojo butą. Mama silpo, dėl ko buvo išvežta į slaugos namus (balandžio 4 d.). Buvo šeštadienis, jam paskambino iš ligoninės ir pranešė apie mamos mirtį. Jis pirmadienį atvyko į ligoninę, buvo išrašytas mirties liudijimas ir kt. Jis apie mamos mirtį niekam nepranešė, nes mama nenorėjo, kad būtų pranešta ieškovei ir jos giminei. Mamą palaidojo praėjus 11 dienų nuo jos mirties ((duomenys neskelbtini)). Mamą kremavo antradienį (Aternos krematoriume), urną laikė namuose kol ieškovė aprims. Tokia buvo mamos valia. Mamą laidojo jis vienas, apie 15 val. dienos, dalyvavo kunigas. Jis duobę iškasė pats (1-no metro gylyje). Niekas niekada neprieštaravo, kad šalia tėvo būtų palaidota mama. Mama norėjo, kad ji būtų palaidota prie Z. Jis laidojo tėvą, o po to nieko nėra laidojęs, jis nežinojo, kad turi gauti leidimą iš ieškovės. 1998 m. jis išvyko į Angliją, iš ten 2009 metais grįžo, iš viso buvo grįžęs 7-8 kartus, grįžęs visada aplankydavo tėvo kapą. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, buvo „pašarvotas“ jo bute, tuo metu su ieškove buvo geri santykiai, tėvo laidotuvėmis rūpinosi abu, abu užsakė paminklą, kurį pastatė jis pats, jis rūpinosi viskuo namuose, o ieškovė – užsakė duobę. Kas vyko į savivaldybę, nepamena. Tais laikais buvo imamas šeimyninis kapas. Mamos santykiai su tėvu buvo geri. Jis prižiūrėjo tėvo kapą, pastoviai lankydavo. Buvo prašęs ieškovės patvarkyti antkapį, nes buvo sukritęs į žemę ir susisukęs, tačiau gavo atsakymą, ko jam trūksta, jam viskas yra gerai. Apie tai, kad reikalingi leidimai ir registracija, sužinojo gavęs ieškinį.

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Linas Ališauskas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad susisiekus su savivaldybės atsakinga už Lėbartų kapinių priežiūros sritį darbuotoja D. B., patvirtino, jog formaliai kapo prižiūrėtoja yra ieškovė.

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė D. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad ji yra atsakinga už miesto kapines ir leidimų laidojimui išdavimą. Ieškovė atėjo pas juos į skyrių pasiklausti, kodėl be jos leidimo palaidotas asmuo. Patikrinę laidojimo registracijos žurnalus, nustatė, jog laidoti šioje kapavietėje leidimas nebuvo išduotas. Ši informacija buvo perduota ir Viešosios tvarkos skyriui, kuris vykdė administracinę teiseną dėl kapinių administracinių taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju laidojant tėvą ieškovė kreipėsi dėl kapavietės ir ji buvo paskirta už tos kapavietės priežiūrą, todėl laidojant šioje kapavietėje leidimai išduodami su šio asmens sutikimu. Pažymėjo, kad laidojant šalių tėvą tuo laikotarpiu galiojo LTSRS ministrų tarybos nutarimas, pagal kurį buvo numatytas tik registracijos žurnalas, kuriame buvo fiksuojami mirusiojo ir besikreipiančio asmens duomenys, nebuvo reikalinga teikti atskiro prašymo. Šiuo metu pagal teisinį reglamentavimą besikreipiančiam asmeniui dėl kapavietės reikalinga teikti atskirtą prašymą ir jam aiškiai išaiškinama, ką reiškia prašymą skirti kapavietę ir gauti leidimą laidoti, kokias jis įgyja teises ir pareigas. Visada buvo ir yra, kad kapo savininkas yra įrašomas vienas žmogus, kad būtų išvengta ginčų. Šeimos sutarimu prižiūrėtojas gali būti pakeistas. Pažymėjo, kad kapinės yra suskaitmenintos ir įvedus šalių tėvo duomenis, matyti, kad šis asmuo yra palaidotas būtent kapinių nurodytoje vietoje. Duomenys yra suvesti tokie, kurie nurodyti 1987 metais. Pagal dabar galiojančius teisės aktus šis palaidojimas yra nelegalus. Šiuo atveju už kapo priežiūrą yra atsakinga ieškovė, be jos sutikimo laidojimas yra nelegalus. Atsakovas su mirties liudijimu turi kreiptis dėl naujos laidojimo vietos suteikimo arba gauti atsakovės sutikimą laidoti šioje kapavietėje. Pažymėjo, kad atsakovas po pirmo teismo posėdžio buvo atvykęs į savivaldybę dėl leidimo palaidoti, jam buvo pasakyta, kad išduoti leidimą palaidoti šiame kapavietėje galima tik su ieškovės sutikimu. Taip pat atsakovas buvo informuotas, kad jis gali teikti atskirą prašymą ir gauti naują kapavietę, už kurios priežiūrą bus atsakingas atsakovas.

Liudytoja S. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jos mama su ieškovės tėvu (kaip ji vadina tėtušiu) gyveno kartu 6 metus, ji kartu su jais gyveno, o žuvus jos mamai, tėtušis liko gyventi pas ją, tačiau susirgus išėjo gyventi pas sūnų (atsakovą) ir iki mirties gyveno pas sūnų. Ji iš tėtušio jo yra girdėjusi, kad jis jokiu būdu nenorėjo būti palaidotas kartu su pirmąją žmona (šalių mama). Būdama 20 metų ji nusiteikė prieš šalių mamą ir ji jai yra tuščia vieta.

Liudytoja N. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovo buvusi sutuoktinė, tačiau 1990 metais nutraukus santuoką, jie bendrauja. Ji padėjo atsakovui prižiūrėti motiną, nes ieškovė atsisakė ją prižiūrėti. Ieškovė su mama dažnai pykdavosi, mama labai sielojosi dėl ieškovės paimtų pinigų, skirtų laidojimui. Mama buvo pasakiusi, kad prie jos karsto nebūtų nei ieškovės, nei jos giminaičių. Kartu su atsakovu nuvežė kremuoti mamos palaikus ir parsivežė namo, bet į kapines ji nevažiavo. Atsakovas jai sakė, kad mamą laidos prie tėvo. Atsakovas nežinojo, kad ieškovė yra kapo prižiūrėtoja, ieškovė atsakovo apie tai niekada neiformavo. Apie atsakovo tėvo valią dėl pirmos žmonos laidojimo nieko nežinojo. Buvo svarstoma mamą vežti laidoti į Šeduvą arba laidoti prie šalių tėvo, tai ji išreiškė valią būti palaidota prie pirmo vyro. Laidotuvėse niekas nedalyvavo, nes visi yra mirę. Atsakovas pasakojo, kad buvo užsakęs kunigą, šventino tą vietą. Atsakovas kapą prižiūri, ten lankosi, atsakovas ir paminklą pastatė, ir skaldą nupirko ir užpylė.

Ieškinys tenkintinas iš dalis.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad ieškovės tėvas – J. Z., motina – A. Z..

Iš mirties liudijimo matyti, kad J. Z. (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. T. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikai B. K., gimė (duomenys neskelbtini), K. Z., gimė (duomenys neskelbtini).

Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini), ligoninėje (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Iš 2023-08-29 antstolės G. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F23-24 matyti, kad 2023-08-25 10:40 nuvykus pareiškėjo nurodytu adresu, į Lėbartų kapines, esančias adresu Dovilų šen., Klaipėdos r., prie pareiškėjai B. K. priskirtos kapavietės, vaizdo įraše Nr. MAH00959 užfiksuota kapavietė, matome suformuotus du kapus, prie vieno jų yra granitinis antkapis, prie kito - medinė lentelė. Kaip nurodo pareiškėja, vienas jų čia turėjo būti, o antrasis - prie kurio įrengta medinė lentelė su užrašu „A. T. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)“ kapavietėje atsirado be jos žinios ir sutikimo. Konstatuojant faktines aplinkybes dalyvauja kapinių atstovas M. S.. Jis paaiškina, kad būtent šitoje kapavietėje, adresas Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), oficialiai yra palaidotas vienas žmogus - J. Z.. Kito velionio - A. T., registre nėra. Siekiant įsitikinti, kad prie lentelės su užrašu „A. T. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)“ yra kažkas palaidota, kapas atkastas. Kasama, kol kastuvas atsiremia į kietą metalinį daiktą, kaip pastebi dalyvavusieji tai urna/kapsulė. Nuo paviršiaus nuvaloma žemė, matosi pilkos spalvos apvalus dangtelis, ant jo nėra jokių užrašų ar informacijos. Kapinių atstovas pastebi, kad urna/kapsulė, galimai palaidota netinkamame gylyje. Turima matavimo rulete išmatuojama, kad matomas dangtelis yra apie 50 cm gylyje, apie 40 cm iki plėvelės ir dar apie 10 cm virš jos. Įsitikinus, kad po lentele su užrašu „A. T. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)“ yra palaidota urna/kapsulė, kapas vėl užkasamas, kapavietė sutvarkoma.

Advokatės pateiktose ekrano nuotraukose (Nr. 1 ir 2) užfiksuota „CEMETY“ sistemoje pateikta informacija, jog skaitmeniniame Lėbartų kapinių registre nėra registracijos fakto, patvirtinančio A. T. palaidojimą.

Iš 2024-03-27 UAB „Akmeka“ komercinio pasiūlymo matyti, kad grunto išvežimo, žvyro, cemento, stogo dangos, skaldos ir darbų kaina 600 Eur (su PVM).

2023-09-11 ieškovė kreipėsi į atsakovą su reikalavimu ekshumuoti palaikus, sutvarkyti kapavietę ir atlyginti ne/turtinę žąlą.

Iš 2023-11-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus rašto matyti, kad paklausime minimas asmuo, K. Z., iki š. m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui nėra teikęs prašymų/raštų reikalingų leidimų kapavietei savo vardu gauti ir velionei motinai A. T., mirusiai 2023 m., perlaidoti ar atlikęs kitus su šia situacija susijusius veiksmus.

Iš 2023-12-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus rašto matyti, kad už Klaipėdos miesto viešosiose Lėbartų kapinėse palaidoto J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) m., kapo Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrą, pagal 1987 m. Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo knygos įrašą Nr. 6796 yra atsakinga K., gyvenusi (duomenys neskelbtini) (duomenys nurašyti iš Knygos).

Iš 1987 m. Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo knygos įrašo Nr. 6796 įrašo kopijos matyti, kad K., gyv. (duomenys neskelbtini), įrašyta kaip J. Z. kapavietės atsakingas asmuo.

Iš 2024-04-18 ieškovės gydytojo įrašo kopijos matyti, kad ieškovė turi pergyvenimų, sveikata yra pablogėjusi daugiau nei mėnuo laiko, užmigimo sutrikimai ir nemiga bei kitos ligos.

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą K. Z. ekshumuoti A. T. palaikus iš kapavietės.

Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą K. Z. ekshumuoti A. T. (gimusios (duomenys neskelbtini) m. – mirusios (duomenys neskelbtini) m.) palaikus iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/kolumbariumo nišą ar kitą tam skirtą vietą, pagal atsakovo K. Z. prašymu išduotą ir suteiktą leidimą kapavietei/kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui; atsakovui nevykdant teismo sprendimo ekshumuoti A. T. palaikus iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą pagal atsakovo prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, leisti ekshumuoti A. T. palaikus iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą, ieškovei pagal ieškovės prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas A. T. ekshumacijai.

Byloje pateikti šalių paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad kapavietėje, esančioje Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), yra palaidoti šalių motinos A. T. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) palaikai (užkasta urna).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T2-315 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T2-22 redakcija) patvirtintas „Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos“ aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcija yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosios šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal šių Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 22 d.) 20 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.

Pagal Taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, besąlygiškai už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša.

Bylos duomenimis, šalių tėvas J. Z. mirė 1987 metais. Byloje pateikti 2023-12-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštas, 1987 m. Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo knygos įrašo Nr. 6796 įrašo kopija, teismo posėdžio metu duoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus atstovės D. B. atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė B. K. yra laikytina kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), kurioje palaidotas šalių tėvas J. Z., prižiūrėtoja.

Kaip paaiškino teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė D. B., 1987 metais laidojant šalių tėvą J. Z. dėl kapavietės į savivaldybę kreipėsi ieškovė B. K., tuo laikotarpiu galiojo LTSRS Ministrų tarybos nutarimas, pagal kurį buvo numatytas tik registracijos žurnalas, kuriame buvo fiksuojami mirusiojo ir besikreipiančio asmens duomenys, nebuvo reikalinga teikti atskiro prašymo. Byloje pateikta 1987 m. Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo knygos įrašo Nr. 6796 įrašo kopija patvirtina, kad laidojant šalių tėvą J. Z. į savivaldybę kreipėsi ieškovė B. K., registravimo knygoje buvo įrašyti mirusiojo J. Z. duomenys ir besikreipiančiojo dėl kapavietės (šiuo atveju B. K.) duomenys. Vadovaujantis tuo laiku galiojančiu 1979-11-30 Lietuvos TSR ministrų tarybos nutarimu Nr. 386 „Dėl tolesnio kapinių tvarkymo respublikoje“ patvirtintų „Kapinių tvarkymo taisyklių“ 8 punktu, kapines prižiūrinti organizacija visus laidojimus organizuodavo tik Komunalinio ūkio ministerijos nustatytos formos laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje. Taigi, rašytiniai prašymai išduoti leidimą laidoti nebuvo teikiami, atitinkamai nėra šio laikotarpio prašymo ir leidimo laidoti archyvo.

Taisyklių 22 punkte numatyta, jog kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad šeimos kape laidoti leidžiama esant atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens raštiškam sutikimui. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laikytina kapavietės adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), kurioje palaidotas šalių tėvas J. Z., prižiūrėtoja, pripažintina, jog atsakovas, pageidaudamas palaidoti mirusią šalių motiną minėtoje kapavietėje, privalėjo gauti ieškovės B. K., kaip kapavietės prižiūrėtojos, sutikimą. Gavęs kapavietės prižiūrėtojos sutikimą, atsakovas vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punktu, privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių su nustatytos formos rašytiniu prašymu, kad atsakovui būtų išduotas rašytinis leidimas laidoti motinos palaikus Klaipėdos miesto kapinėse.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas palaidojo mirusios motinos palaikus (užkasė urną) ieškovės prižiūrimoje kapavietėje, nesikreipdamas į ieškovę, kaip kapavietės prižiūrėtoją, dėl sutikimo laidoti motiną gavimo, be to, nesikreipdamas ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių su nustatytos formos rašytiniu prašymu dėl leidimo laidoti motinos palaikus Klaipėdos miesto kapinėse gavimo, tokiu būdu atsakovas pažeidė Taisyklių 22 punkto bei Tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis, ieškovė nesutinka duoti sutikimą laidoti šalių motiną jos prižiūrimoje kapavietėje, todėl šiuo atveju susidarė tokia situacija, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius atsakovui be ieškovės sutikimo neturi teisinio pagrindo išduoti leidimo laidoti motinos palaikus ieškovės prižiūrimoje kapavietėje (Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini)).

Teismas atsižvelgia ir į aplinkybes, jog šalių paaiškinimai pavirina, kad jų tėvai išsituokė apie 1966 metus, po santuokos nutraukimo mama du kartus buvo sudariusi santuokas su kitais vyrais. Ieškovės paaiškinimai, liudytojos S. Č. parodymai patvirtina, kad šalių tėvas J. Z. nepageidavo, kad jo pirmoji žmona (šalių motina) būtų palaidota kartu su juo.

Vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas palaidojo mirusios motinos palaikus (užkasė urną) ieškovės prižiūrimoje kapavietėje, nesikreipdamas į ieškovę, kaip kapavietės prižiūrėtoją, dėl sutikimo laidoti motiną gavimo, be to, nesikreipdamas ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių su nustatytos formos rašytiniu prašymu dėl leidimo laidoti motinos palaikus Klaipėdos miesto kapinėse gavimo, tokiu būdu pažeidė Taisyklių 22 punkto bei Tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus, ir šiuo metu ieškovė nesutinka duoti sutikimo laidoti šalių motiną jos prižiūrimoje kapavietėje, dėl ko atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius be ieškovės sutikimo neturi teisinio pagrindo išduoti leidimo laidoti motinos palaikus ieškovės prižiūrimoje kapavietėje, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą K. Z. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ekshumuoti A. T. (gimusios (duomenys neskelbtini) m. – mirusios (duomenys neskelbtini) m.) palaikus (urną) iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/kolumbariumo nišą ar kitą tam skirtą vietą, pagal atsakovo K. Z. prašymu išduotą ir suteiktą leidimą kapavietei/kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui. Atsakovui nevykdant teismo sprendimo ekshumuoti A. T. palaikus (urną) iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą pagal atsakovo prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, leisti ekshumuoti A. T. palaikus (urną) iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą, ieškovei pagal ieškovės prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas A. T. ekshumacijai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, 2 straipsnį, ekshumavimas – palaidotų ar užkastų žmogaus palaikų, taip pat kremuotų palaikų, esančių urnoje (kapsulėje), atkasimas ir iškėlimas iš kapo, laidojimo rūsio, kolumbariumo nišos ar kitos žmogaus palaikų palaidojimo ar užkasimo vietos. Pagal to paties įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant laidojimo rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.

Dėl reikalavimo priteisti 600,00 Eur turtinės žalos.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 600 Eur turtinę žalą, t.y. išlaidas už kapavietės sutvarkymą, atstatant kapavietę į pradinę padėtį ir stovį, kuriame ši kapavietė buvo iki neteisėto velionės A. T. palaikų palaidojimo šioje kapavietėje ir po velionės ekshumacijos. Šį reikalavimą ieškovė grindžia pateiktu UAB „Akmeka“ komerciniu pasiūlymu dėl kapavietės sutvarkymo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas palaidojo motinos palaikus (urną) ieškovės prižiūrimoje kapavietėje, nesikreipdamas į ieškovę, kaip kapavietės prižiūrėtoją, dėl sutikimo laidoti motiną gavimo, be to, nesikreipdamas ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių su nustatytos formos rašytiniu prašymu dėl leidimo laidoti motinos palaikus Klaipėdos miesto kapinėse gavimo, tokiu būdu atsakovas pažeidė Taisyklių 22 punkto bei Tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovės paaiškinimai, pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. šalių motinos palaikų laidojimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo apgadinta ieškovės prižiūrima ir tvarkoma kapavietė.

Ieškovė turtinė žalą grindžia būsimomis išlaidomis, kurios būtinos kapavietei atstatyti. Išlaidas grindžia pateiktu patikslintu 2024-03-27 UAB „Akmeka“ komerciniu pasiūlymu dėl kapavietės sutvarkymo, iš kurio matyti, kad grunto išvežimo kaina – 70 Eur, cementas -7 Eur, žvyras – 55 Eur, stogo danga – 29,87 Eur, skalda – 234,00 Eur, darbas – 100,00 Eur, viso 600,00 Eur (su PVN).

Atsakovas neginčijo ieškovės reikalaujamos turtinės žalos dydžio.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).

Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė turtinės žalos faktą ir dydį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala, todėl ieškovės reikalavimas dėl 600,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos.

Ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovo neteisėti veiksmai jau nuo pat pradžių perėmus velionės A. T. priežiūrą, jos slaptą išvežimą į slaugos ligoninę, nuslėptą ieškovės mamos (ne bet kurio artimojo) mirtį, neorganizavus jokių įprastų atsisveikinimo ir laidojimo procesijų, ignoruojant ieškovės velionio tėvo prašymą dėl atskirų kapaviečių jam ir velionei – ieškovei sukėlė itin didelius – emocinius netekimo ir skausmo išgyvenimus, nemigos ir sielvarto naktis, jog savo velionės mamos jau niekada nepamatys ir su ja negalės deramai atsisveikinti, jog ieškovė neįgyvendino mirusiojo tėvo valios. Neteisėti atsakovo veiksmai prieštarauja visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinamiesiems kriterijams ir tokiu būdu ieškovei taip pat sukėlė dvasinio pobūdžio pakenkimus, sukėlė kančias ir išgyvenimus.

Pagrindžiant sveikatos pablogėjimą ieškovė pateikė 2024-04-18 gydytojo išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė kreipėsi į gydytoją, nurodydama, kad daugiau kaip mėnuo skundžiasi nerimu, nemiga, turi pergyvenimų; diagnozės: hipertenzinė širdies liga, stuburo osteochondrozė, pirminė gonartrozė, radikulopatija, užmigimo sutrikimai ir nemiga.

Neturtinė žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Byloje pateiktas 2024-04-18 gydytojo įrašas apie ieškovės sveikatos būklę patvirtina, jog ieškovei diagnozuotos įvairios ligos, tarp jų užmigimo sutrikimas ir nemiga, ieškovei išrašyti vaistai. Teismas pažymi, kad iš pateikto gydytojo išrašo matyti, kad ieškovė pas gydytoją lankėsi 2024-04-18, skundėsi gydytojui apie tai, kad daugiau kaip mėnuo pablogėjo sveikata, tuo tarpu, šalių motina mirė (duomenys neskelbtini), palaidota 2023 m. birželio mėnesį. Taigi, ieškovei sveikata pablogėjo praėjus beveik metams po motinos mirties. Akivaizdu, kad ieškovė pas gydytoją apsilankė tik po 2024-03-18 įvykusio teismo posėdžio, kurio metu ieškovė teismui teikė paaiškinimus ir atsakinėjo į teismo užduotą klausimą, ar dėl pablogėjusios sveikatos lankėsi pas gydytoją. Pažymėtina, kad ieškovė 2024-03-18 teismo posėdžio metu nurodė, kad pas gydytoją nėjo, vaistų negeria, išskyrus valerijoną. Dar daugiau, nors ieškovė savo pergyvenimus grindžia tuo, kad mirus mamai ieškovė negalėjo atsisveikinti su mama, tačiau šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas ekshumuoti motinos palaikus iš ieškovės prižiūrimos kapavietės, teismo vertinimu, prieštarauja išsakytai ieškovės pozicijai ir niekaip nepagrindžia ieškovės artimo ryšio su motina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovės sveikatos sutrikimai yra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3000 neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 2025,00 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (pagal sąskaitas už teisines paslaugas ir 2023-08-11, 2023-09-07, 2023-11-24, 2024-03-12, 2024-05-10 mokėjimo nurodymus), 181,50 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (pagal PVM sąskaitą faktūrą ir 2023-08-31 mokėjimo nurodymą), 200 Eur išlaidų už UAB Akmeka kasimo kapavietėje darbus (pagal PVM sąskaitą faktūrą, 2023-08-25 mokėjimo nurodymą), 249,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad iš ieškovės sumokėto žyminio mokesčio išskaičiuotina sumokėtas 55,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas, laikytina, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 194,00 Eur žyminį mokestį. Viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2600,50 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-12-20 sprendimu atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 50 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 107,50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (59 proc.), iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistina 1534,30 Eur (59 proc. nuo 2600,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad 41 proc. ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistina 44,00 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antriną teisinę pagalbą valstybei (CPK 96 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ekshumuoti A. T. (mirusios 2023 m. gegužės 20 d.) palaikus (urną) iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/kolumbariumo nišą ar kitą tam skirtą vietą, pagal atsakovo K. Z. prašymu išduotą ir suteiktą leidimą kapavietei/kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui.

Atsakovui K. Z. nevykdant teismo sprendimo ekshumuoti A. T. palaikus (urną) iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą pagal atsakovo prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, leisti ekshumuoti A. T. palaikus (urną) iš kapavietės, esančios adresu Lėbartų kapinės, (duomenys neskelbtini), į kitą kapavietę/ kolumbariumo nišą/kitą tam skirtą vietą, ieškovei B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės B. K. prašymu išduotą ir suteiktą leidimą naujai kapavietei/ kolumbariumo nišai/kitai tam skirtai vietai bei laidojimui, įpareigojant atsakovą K. Z. atlyginti ieškovei B. K. visas jos patirtas išlaidas A. T. ekshumacijai.

Priteisti iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus Eur) turtinės žalos atlyginimo ieškovei B. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atmesti likusią ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1534,30 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis Eur) išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.