Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo G. L. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ladavas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Spectrans“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. M., antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnienė, savivaldybės įmonė „Visagino energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1412-848/2020 G. L. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratoriumi paskirtas Vytautas Mockus bei nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. įvyko antrasis G. L. kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo pritarta pareiškėjo 2020 m. balandžio 16 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Kreditorės AB SEB bankas ir VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepritarė patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytam administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui bei būtinųjų poreikių tenkinimo sumai.

Pažymėtina, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1664-823/2014).

Nagrinėjamu atveju kreditorės AB SEB bankas ir VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutiko su mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata bei suma, skirta bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus kreditorių argumentus dėl per didelių administravimo išlaidų mokumo atkūrimo plano projekte nurodymo, reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Administravimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Nustatytina, kad bankroto administratorius bankroto administravimo išlaidoms visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metams) siūlo skirti 70,00 Eur/mėn. sumą (50,00 Eur atlyginimas administratoriui ir 20,00 Eur išlaidos administravimo procedūroms), kuri bus padengiama iš G. L. gaunamų lėšų – darbo užmokesčio.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Teismo nuomone mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nenustatytas bankroto administravimo išlaidų, kurios gali būti naudojamos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos užbaigimo, dydis. Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjo elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jo gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 straipsnio 2 dalį, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 13 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditorių pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktame tvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, jog patikslinto mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažintina neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad patikslintame plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Kreditorės AB SEB bankas ir VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat nesutiko su patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta 520,00 Eur būtinųjų poreikių tenkinimo suma, AB SEB bankas siūlė patvirtinti 500,00 Eur nutartimi skirtą sumą būtinųjų poreikių tenkinimui. Susipažinus su pateiktu patikslintu mokumo atkūrimo planu, bankroto administratoriaus išvada, įvertinus kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei bankroto administratoriaus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį plane nurodyta 520,00 Eur suma yra pagrįsta. Ši suma bus skiriama maistui, būsto išlaikymui, drabužiams, avalynei, transporto išlaidoms, vaistams, higienos ir namų apyvokos priemonėms, vitaminams, mobiliosioms ryšio priemonėms. Plane nėra numatyta išlaidų, kurios galėtų būti įvertintos kaip nebūtinos. Teismo nuomone, nurodytos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui nėra per didelės. Todėl kreditorių siūlymas sumažinti būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą ir lėšas, viršijančias būtinuosius poreikius nukreipti administravimo išlaidų bei kreditorių reikalavimų tenkinimui yra nepagrįstas, pažeidžiantis bankrutuojančio asmens teisę, kad jam būtų palikta būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma.

Teismui nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, teismas laiko, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens G. L. bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorių AB SEB bankas ir VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodyti patikslinimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nurodytos išvados, taip pat FABĮ 7 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog teismui tvirtinti pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas turinio prasme pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, sukuriančiu esamą faktinę padėtį atitinkantį balansą tarp pareiškėjo ir jo kreditorių interesų. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir bankroto administratoriaus išvadą dėl G. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, taip pat nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus yra pagrindas pateiktą 2020 m. balandžio 16 d. G. L. patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 8 straipsnio 3, 5 ir 8 dalimis,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 16 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Įpareigoti administratorių su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.