- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1664-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20308-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- G. K., L. K.
- Kategorijos
- 140.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. ir L. K. bankroto administratoriaus UAB „Skovalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir L. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi iškėlė G. K. ir L. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Skolvalda“ bei nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino G. K. ir L. K. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Bankroto administratoriaus prašymu plano projekto pateikimo teismui tvirtinti terminas pratęstas iki 2014 m. balandžio 29 d.
2014 m. vasario 27 d. pareiškėjai pateikė bankroto administratoriui fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektą. 2014 m. kovo 4 d. bankroto administratorius pateikė išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių, kuriame nurodė, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir neturi esminių trūkumų, todėl turėtų būti pateiktas kreditorių susirinkimui bei patvirtintas. 2014 m. kovo 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas nepritarti pareiškėjų parengtam ir pateiktam fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius Nordea Bank Plc dėl nurodyto punkto pateikė pastabas: 1) dėl numatomo parduoti turto kreditorius nurodė pasigedęs informacijos apie bankrutuojančių asmenų valdomas transporto priemones, asmenims prie būtinųjų išlaidų numačius 300 Lt išlaidas transportui (kuras, remontas, priežiūra, draudimas). Kadangi šis turtas priskirtinas turto kategorijai, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, o kreditorius negavo informacijos apie šį turtą, jis tai laiko Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio pažeidimu. Bankrutuojantiems asmenims neturint transporto priemonių, turėtų būti pateiktas paaiškinimas dėl Plano 6 punkte nurodytų išlaidų transportui; 2) dėl fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų kreditorius pakartotinai nurodė bankrutuojantiems asmenims galimybę sudaryti ekonomiškesnes interneto tiekimo bei mobiliojo ryšio paslaugų sutartis, sumažinant interneto išlaidas iki 50 Lt per mėnesį ir mobiliajam ryšiui iki 60 Lt. Bankrutuojantiems asmenims nepateikus informacijos apie transporto priemones, išlaidos transportui išbrauktinos iš būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų; 3) kreditorius nesutiko dėl bankroto administravimo išlaidų. Administratoriui negavus iš bankrutuojančių asmenų jokių lėšų, nepagrįsta nurodyta 300 Lt suma gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos tvarkymui, 50 Lt/mėn ryšių išlaidos yra per didelės, 200 Lt/val išlaidos kreditorių finansinių reikalavimų tikrinimui, yra per didelės, išlaidoms teisinėms paslaugoms turėtų būti taikomas 60Lt/val įkainis, t.y. lygus bankroto administratoriaus darbo valandai, kreditorius nesutiko su išlaidų už turto apžiūrą įkainiais, nes turto, ketinamo realizuoti bankrote, sąraše tik viena pozicija – UAB „SDDM“ akcijos, todėl neaišku, kaip administratorius ketina jas apžiūrėti, kreditorius nesupranta išlaidų bankrutuojančių asmenų veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymui, nes FABĮ nenumato tokios administratoriaus pareigos; 4) dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko kreditorius nesutiko, jog bankroto administratorius skirs 15 proc. nuo turto pardavimo gautų lėšų sumos bankroto administravimo išlaidoms. Kreditoriaus nuomone, suma yra per didelė ir turėtų būti mažinama iki 4 proc., atsižvelgiant į įkainius už antstolių paslaugas; 5) Dėl individualiai veiklai reikalingo vykdyti turto sąrašo kreditorius pateikė pastabas dėl 2 kompiuterių, teigdamas, jog neaišku, ar bankrutuojantys asmenys šį turtą turi, ar ketina įsigyti (už kokias lėšas), kokiu pagrindu kompiuteriai įvertinti po 1 500 Lt; 6) dėl individualia veiklai skiriamų lėšų kreditorius nurodė negalintis vertinti 2 000 Lt sumos kanceliarinėms prekėms, kadangi bankrutuojantys asmenys šios sumos niekuo nepagrindė.
2014 m. balandžio 4 d. bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas patvirtinti G. K. ir L. K. mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius nurodė, kad suinteresuotojo asmens pastabos dėl plano laikytinos nepagrįstomis ir vertintinos kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi, bankroto proceso vilkinimas bei administravimo kaštų didinimas. Bankroto administratoriaus nuomone, pateiktas planas atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus. Bankroto administratorius pateikė suinteresuotam asmeniui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjai pateikė atsakymą dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto, nurodydami, jog neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus kasdieniniams būtiniems poreikiams tenkinti reikalingus menkaverčius asmeninius daiktus, drabužius, avalynę ir kt., duomenys apie pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį turtą buvo pateikti prie jų prašymo iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai nurodė, kad naudojasi pareiškėjos tėvui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, bei kad į transporto išlaidas įeina pareiškėjams ir jų vaikams skirtos lėšos viešojo transporto bilietams įgyti, todėl šios išlaidos negali būti mažinamos. Pareiškėjai nutraukė interneto bei mobiliojo ryšio teikimo sutartis, tačiau šios paslaugos yra reikalingos pareiškėjams vykdant individualią veiklą, todėl išlaidos bus patiriamos, tačiau mažesnės, likusi suma galės būti skirta kitiems šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. L. ir G. K. išlaiko 2 mokyklinio amžiaus vaikus, todėl 2 019 Lt sumos per mėnesį akivaizdžiai nepakaks visiems šeimos poreikiams tenkinti. Bankroto administratorius nurodė, kad nenukrypo nuo patvirtintų administravimo įkainių. Nors pajamos nebuvo gautos, tačiau administratorius kiekvieną mėnesį patiria išlaidas, kurios turėtų būti padengtos. 50 Lt/ mėn. numatytos ryšių išlaidos nėra didelės, tai protingos ir pagrįstos išlaidos, kurios neturi būti mažinamos. Administratoriaus darbo įkainiai nustatyti atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas pajamas, 60 Lt/ val. yra nedidelis užmokestis, todėl kreditorių reikalavimų tikrinimui nustatytas didesnis įkainis, taip pat neturi būti mažinamos išlaidos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti, kadangi jų nustatytas dydis yra mažesnis nei vidutinė tokių paslaugų kaina rinkoje. UAB „SDDM“ yra ne tik popierinės akcijos, bet ir dokumentacija, apskaita, projektinė dokumentacija, todėl negalima vertinti kaip vieno vieneto realizuotino turto. Plane nurodytų 2 000 Lt metinių išlaidų pareiškėjų individualiai veiklai vykdyti nepakaks buhalterinėms paslaugoms apmokėti, todėl tikslinga minėtas išlaidas priskirti prie bankroto administravimo išlaidų. Tai suteiks galimybę bankroto administratoriui efektyviai kontroliuoti pareiškėjų gaunamas pajamas iš jų vykdomos individualios veiklos. Kreditoriaus nurodytos administravimo išlaidos yra nerealaus dydžio, joks bankroto administratorius negalėtų dirbti tokiais įkainiais, todėl tokiais savo veiksmais kreditorius iš esmės neigia fiziniams asmenims įstatymu suteiktą teisę bankrutuoti. Kreditoriaus pageidaujamu procentu – iki 4 proc., administravimo išlaidos galėtų būti dengiamos tik tuo atveju, jei administratorius pardavinės UAB „SDDM“ su visu turtu, t.y. žemės sklypu, dėl kurio šiai dienai yra kilęs ginčas. Pareiškėjams reikalinga kompiuterinė technika yra įsigyta, todėl tam nereikės papildomų išlaidų. Turtas įkainotas pagal jo įsigyjimo kainą. Pareiškėjų vykdoma veikla yra susijusi su knygų leidyba, todėl patiriamos išlaidos, kurias sunku iš anksto prognozuoti. Individualios veiklos vykdymui skirta konkreti suma priklausys nuo faktiškai patiriamų išlaidų, tačiau ne didesnių nei 2 000 Lt per metus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi netvirtino bankrutuojančių G. K. ir L. K. fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano; bylą pagal pareiškėjų G. K. ir L. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo nutraukė.
Teismas nurodė, kad plano turinys neatitinka FABĮ 7 straipsnio formaliųjų reikalavimų. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad šalims nepavyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, turto pardavimo, administravimo išlaidų, būtinųjų poreikių, t.y. dėl esminių bankroto proceso sąlygų. Bankroto administratorius sutiko, jog išlaidos, susijusios su interneto ir mobiliojo ryšio teikimu, yra nepagrįstai didelės, tačiau nesilaikė FABĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepatikslino plano projekto, nepateikė patikslintos plano redakcijos kreditorių susirinkimui tvirtinti. Klausimas dėl pareiškėjams priklausančio turto pardavimo kainos gali būti išspręstas tik tuomet, kai apeliacinės instancijos teismas išnagrinės kreditoriaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties teisėtumo. Plano tvirtinimas su bankroto administratoriaus pastabomis apie kreditoriaus atskirojo skundo „žalą“ sklandžioms bankroto procedūroms yra neįmanomas, tokio plano patvirtinimas reikštų bylos, dėl kurios išsprendimo paduotas atskirasis skundas, ignoravimą. Plane nėra pateiktas teisės normoms neprieštaraujantis šio klausimo išsprendimo būdas. Teismas sprendė, kad pateiktas planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6 punkto nuostatų, todėl negali būti tvirtinamas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo G. K. ir L. K. bankroto administratorius UAB „Skovalda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį; patvirtinti (pilnai ar su išlygomis) L. ir G. K. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti t. y. patikslinto plano projekto pateikimui tvirtinti, konkrečiai nurodant tikslintinus plano projekto punktus; netenkinus minėto prašymo, grąžinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš naujo nagrinėti bankroto administratoriaus 2014 m. balandžio 4 d. prašymą dėl L. ir G. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, įpareigojant patvirtinti planą (pilnai ar su išlygomis) arba nustatyti protingą terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinto plano projekto pateikimui tvirtinti, konkrečiai nurodant tikslintinus plano projekto punktus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Reikalavimai planui nustatyti FABĮ 7 straipsnyje, išvardijant, kas privalo būti nurodyta plane. G. ir L. K. plane visi įstatyme nustatyti klausimai aptarti, o klausimų aptarimo išsamumas ir pakankamumas yra tiek subjektyviai, tiek objektyviai vertintinas dalykas. FABĮ nenumato, jog tarp bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių privalo būti pasiektas kompromisas visais plane numatytais klausimais. Teismas gali patvirtinti planą atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs fizinio asmens bei jo kreditorių interesus. FABĮ nustato griežtus terminus dėl plano projekto kreditoriams pateikimo. Laikantis įstatymo ir teismo nustatytų terminų nebuvo įmanoma sušaukti naujo kreditorių susirinkimo ir teismui pateikti tvirtinti patikslintą planą. Be to, plano tikslinimas būtinas tik tuo atveju, jei planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, ko šiuo atveju, administratoriaus nuomone, nebuvo;
2) Teismas, remiantis FABĮ 8 straipsnio 7 dalimi, privalėjo nustatyti protingą terminą trūkumams pašalinti – patikslinti planą, pateikti jį pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui bei teismui tvirtinti. Neskyręs termino trūkumams pašalinti, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti planą. Fiziniams asmenims, neturėjusiems galimybės įtakoti administratoriaus sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl plano tvirtinimo pirma jo nepatikslinus, jų bankroto bylos nutraukimas vertintinas kaip bankroto teisės neigimas;
3) Faktas, kad nepasiektas kompromisas tarp bankrutuojančių asmenų ir jų vienintelio faktinio kreditoriaus (banko) dėl esminių bankroto proceso sąlygų, negali būti ir nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti planą. Šiuo atveju tokio kompromiso pasiekimą apsunkina faktas, jog tarp šalių (bankrutuojančių fizinių asmenų ir jų kreditorių) yra nepaneigiama priešprieša, kylanti iš skirtingų (priešingų) šių šalių interesų. Tai patvirtina FABĮ 8 straipsnio 3 dalis, numatanti galimybę teikti teismui tvirtinti planą net ir tuo atveju, kai planui nepritaria bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriai;
4) Nesant kito įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo remiantis, UAB „SDDM“ ir/ar įmonei priklausantis ginčijamas žemės sklypas būtų pripažintas ne G. K. turtu, nebuvo pagrindo teismui konstatuoti plano neatitikimo FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Net antstoliui pardavus ginčytiną žemės sklypą, tokiu atveju G. ir L. K. liksiančios nepadengtos skolos viršys FABĮ nustatytą nemokumo sumą, t.y. asmenys ir toliau liktų nemokūs. Be to, administratorius prašyme teismui dėl plano tvirtinimo prašė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tiek parduodant UAB „SDDM“ kartu su ginčytinu žemės sklypu, tiek įmonę be šio žemės sklypo, t.y. numatant abu galimus G. ir L. K. turto pardavimo variantus.
Atsiliepimas
G. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė prisidedantis prie bankroto administratoriaus atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas plano tvirtinimo klausimą, nebuvo pakankamai aktyvus, nepasinaudojo jam FABĮ suteikta teise atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių teises ir teisėtus interesus patvirtinti planą arba nustatyti terminą trūkumams ištaisyti, priešingai - iš esmės tik dėl formalių procesinių pažeidimų plano nepatvirtino. Teismo nurodyti formalūs pažeidimai galėjo būti lengvai išspręsti ir planas patvirtintas, jei teismas būtų buvęs aktyvesnis;
2) Bankroto bylos nutraukimas neišspręstų bankrutuojančių asmenų G. ir L. K. nemokumo problemos. Priešingai, bankroto bylos nutraukimo atveju G. ir L. K. mokumo padėtis dar pablogėtų ir jiems tektų iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (tai būtų papildomi kaštai). Tokiu atveju būtų pažeistas proceso operatyvumo bei koncentruotumo principas;
3) Teismas, tvirtindamas planą, galėjo pakoreguoti būtiniesiems poreikiams skirtinas lėšas, išlaidų grupes, o faktas, jog nepasiektas kompromisas tarp bankrutuojančių asmenų ir jų vienintelio faktinio kreditoriaus (banko) dėl esminių bankroto proceso sąlygų, negali ir nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti planą;
4) Teismui plano tvirtinimo stadijoje suteiktos teisės planą patvirtinti visiškai ar su išlygomis, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau teismui nesuteikta teisė plano nepatvirtinti prieš tai neskyrus termino trūkumams pašalinti, priešingu atveju būtų neproporcingai apsunkinama fizinio asmens teisė į bankrotą. Šiuo atveju teismas privalėjo nustatyti protingą terminą trūkumams pašalinti, patikslinant planą, jį pakartotinai svarstant kreditorių susirinkime, bei pateikiant teismui, o to nepadarius buvo pažeista minėta teisės norma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo UAB „Skolvalda“ atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš UAB „Skolvalda“ suinteresuoto asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) UAB „Skolvalda“ 2014 m. kovo 25 d. atsakyme į prašymą yra nurodžiusi, kad pareiškėjai nesumokėjo pinigų sumos, kurią administratorius turėjo teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti. Byloje ši aplinkybė nėra paneigta, pareiškėjai dėl minėto pažeidimo apskritai jokių paaiškinimų nepateikia, todėl bankroto byla yra nutrauktina ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.
2) UAB „Skolvalda“ atskirajame skunde nepaneigė, jog pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas turi akivaizdžių turinio trūkumų, kuriuos suinteresuotas asmuo nurodė, tačiau kurie nebuvo ištaisyti. Šie trūkumai sąlygoja tai, kad pareiškėjų mokumo atkūrimas ir atsiskaitymas su kreditoriais yra nerealus bei neįgyvendinamas. Mokumo atkūrimo plano projektą skolininkai galėjo pateikti teismui tvirtinti per maksimalų penkių mėnesių terminą, tačiau per tiek laiko nesistengė su kreditoriumi bendradarbiauti, aiškiai atsakyti į klausimus ir pateikti prašomus duomenis.
3) Plano projekte pareiškėjai nurodė, kad jie tapo nemokūs dėl to, jog, esant sunkiai UAB „SDDM“ finansinei situacijai, buvo paimtas iš banko kreditas, tačiau tai situacijos neišgelbėjo, taip pat nurodo, kad G. K. iš UAB „SDDM“ pagal 2005 m. sausio 14 d. paskolos sutartį paėmė 1 000 000,00 Lt dydžio paskolą. Nei pareiškėjai, nei UAB „Skolvalda“ nepateikė duomenų apie tai, kad nurodoma paskola UAB „SDDM“ buvo realiai išmokėta (paskolos sutartis yra realinė, todėl yra svarbus pinigų perdavimo faktas) bei kur konkrečiai paskola buvo panaudota, kokiu būdu yra apskaičiuojamas negrąžintos paskolos likutis, kaip tai yra užfiksuota UAB „SDDM“ finansiniuose dokumentuose, kokiomis sąlygomis buvo „nuostolingai“ parduotas pastatytas namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). G. K. buvo ir yra UAB „SDDM“ akcininkas bei direktorius, todėl jis gali pateikti visus dokumentus, kurie pagrįstų paskolos realų gavimą, panaudojimą ir likučio apskaičiavimo pagrindimą, tačiau to nepadarė. Nei pareiškėjai, nei administratorius taip pat nenurodė, kur buvo panaudotos iš banko suteikto kredito gautos lėšos. Visa tai reiškia, kad pareiškėjų nemokumo priežastys nėra objektyvios ir realiai paaiškinamos.
4) UAB „SDDM“ nuosavybės teise priklausantis turtas nėra ir negali būti sutapatinamas su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu turtu. Jeigu pareiškėjų bankroto byloje nėra galimas kitam asmeniui UAB „SDDM“ priklausančio turto pardavimas, tai tokiu atveju mokumo atkūrimo plane negalėjo būti numatyta, kad pareiškėjų skola dengiama ir administravimo išlaidos dengiamos iš UAB „SDDM“ turto pardavimo, kadangi tai nereali ir neįgyvendinama priemonė. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjų bankroto procese turėtų būti atliekamas ir finansine prasme padengiamas kitam asmeniui – UAB „SDDM“ – priklausančio turto vertinimas. Pareiškėjų siekis parduoti ne savo, bet UAB „SDDM“ turtą ir iš jo pirmiausia dengti administravimo išlaidas, po to banko reikalavimą, o po to po iš gautinų pajamų 4,5 metų dengti vien tik pareiškėjų skolą tai pačiai UAB „SDDM“ yra nereali, neproporcinga, banko teisėtus interesus pažeidžianti priemonė. Reikia įvertinti ir tai, kad iš UAB „SDDM“ turto pardavimo administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui negalės būti dengiamas.
5) Plano projekte nėra nurodyta numatoma reali UAB „SDDM“ akcijų pardavimo kaina plano sudarymo metu. Plano projekte nepagrįstai yra tapatinamas UAB „SDDM“ akcijų ir UAB „SDDM“ nuosavybės teise priklausančio turto įkainojimas, todėl manytina, kad nėra įvykdyta FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, kadangi nėra nurodyta UAB „SDDM“ akcijų vertė plano sudarymo metu.
6) Nei bankroto bylos iškėlimo metu, nei plano projekte jokių duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą, išskyrus UAB „SDDM“ akcijas, pareiškėjai nenurodo.
7) Plano projekte yra nurodyta, kad skolininkai planuoja vykdyti individualią veiklą ir gauti nurodytas pajamas, tačiau tokia priemonė yra deklaratyvi, pateiktos kaip numatomos gauti pajamos yra neįrodytos, banko reikalavimo dalies pareiškėjai iš viso neplanuoja padengti. Pagal pateiktą planą ir administratoriaus atsakymus nėra įmanoma apskritai įvertinti pareiškėjų vykdomos individualios veiklos masto, realumo ir gaunamų bei gautinų pajamų, kas reiškia, jog plane numatytos priemonės yra deklaratyvios ir neįgyvendinamos. Iš pateikto plano matyti, kad yra planuojamas ne pareiškėjų, bet UAB „SDDM“ turto pardavimas, kas yra nereali priemonė.
8) Nėra pateikti jokie sudarytų sutarčių duomenys, nėra nurodyti paslaugų gavėjai, nėra nurodyti užsakymų ir jų įvykdymo duomenys, išrašytos sąskaitos, gauti apmokėjimai ir t.t., kas sudarytų prielaidas spręsti dėl pareiškėjų vykdomos individualios veiklos realumo, jos apimčių, taip pat dėl to, ar vykdydami šią veiklą pareiškėjai ją vykdo sąžiningai kreditorių (banko) atžvilgiu. Nėra pateikti jokie duomenys, kuo remiantis pareiškėjai planuoja gauti būtent 40 000 Lt metinių pajamų. Taigi, plane nurodyta mokumo atkūrimo priemonė – individualios veiklos vykdymas – taip pat nėra reali ir pagrįsta. Pagal plano projektą pareiškėjai neketina didinti pajamų taip, kad jų pajamos būdų ne lygios pačių patiriamoms mėnesinėms išlaidoms, o tai pažeidžia skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjai iš viso neketina bankui dengti palūkanų.
9) Pareiškėjų poreikių ir administratoriaus išlaidų sąmata bei atlyginimo dydis pagrįstai nebuvo patvirtinti, kadangi išlaidos yra nepagrįstos, o atlyginimas – neprotingai didelis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir bankroto administratorius plano projekte nurodė didžiąja dalimi nepagrįstas, nebūtinas išlaidas, nepateikė duomenų apie prašomų išlaidų reikalingumą, realumą, po banko pastabų išlaidų nemažino, todėl tiek kreditorius (bankas), tiek teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti planą. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, todėl dėl jo atliekamų darbų ir patiriamų išlaidų pagrįstumo neturi kilti jokių abejonių. Priešingu atveju, atsiranda prielaidos manyti, kad administravimo procesas yra neskaidrus ir nėra atskleidžiami tikrieji skolininkų pajamų šaltiniai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatvirtino bankrutuojančių G. K. ir L. K. mokumo atkūrimo plano bei G. K. ir L. K. bankroto bylą nutraukė.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka. Būtent mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, ir kartu užtikrinančios asmens, kuriam iškelta bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius bankroto proceso metu. Taigi, plano parengimas ir tvirtinamas yra vienas svarbiausių etapų fizinio asmens bankroto procedūroje.
FABĮ 8 straipsnis nustato mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. kovo 28 d. vykęs L. ir G. K. kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė nepatvirtinti L. ir G. K. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc, balsavęs „prieš“ minėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, pateikė pastabas, iš kurių matyti, kad planui nebuvo pritarta dėl to, kad jis, kreditoriaus vertinimu, neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Bankroto administratorius kreditorių susirinkimui neteikė tvirtinti patikslinto plano, o iškart dėl plano patvirtinimo kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi nustatęs, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6 punkto reikalavimų, nepatvirtino plano ir bankroto bylą nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Sutiktina su apelianto argumentu, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti; pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t.y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Ši nuostata skirta užtikrinti, kad fizinio asmens bankroto byla nebūtų nutraukiama dėl neesminių, procedūrinių trūkumų, susijusių su mokumo atkūrimo plano rengimu ir tvirtinimu. Nustačius pažeidimus, kurie gali būti pašalinti, mokumo atkūrimo planą gali būti atsisakyta tvirtinti tik tada, kai nustatyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priklausomai nuo nustatytų trūkumų pobūdžio, fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali atlikti trūkumų šalinimo procedūrą teisme, t.y. įpareigodamas parengti ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą planą, arba įpareigodamas bankroto administratorių ir bankrutuojantį asmenį per nustatytą terminą patikslinti planą ir jį pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka prieš pateikiant jį iš naujo tvirtinti teismui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pateikto tvirtinti plano neatitiktis FABĮ 7 straipsnio reikalavimams yra susijusi su tam tikrais formaliais trūkumais, kurie turėtų būti patikslinti, taip pat kreditoriaus nesutikimu su bankroto administravimui skirtinomis lėšomis. Šie trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytini nepašalinamais trūkumais, dėl kurių fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti nutrauktas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir fizinių asmenų bankroto byla nutraukta netaikant trūkumų šalinimo procedūros, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, nurodo plano trūkumus, nenurodytus nei 2014 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo metu, nei klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių suinteresuoto asmens argumentų nepasisako ir jų nevertina, kadangi jie negalėjo turėti įtakos pirmosios instancijos teismui primant ginčijamą nutartį ir tuo pačiu negali turėti reikšmės apeliacinės instancijos teismui vertinant ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip jau minėta, pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį, nepašalinus plano trūkumų per teismo nustatytą terminą, planą tvirtinti atsisakoma. Ši nutartis suinteresuotų asmenų gali būti ginčijama apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas išspręsti klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas, o panaikinus ginčijamą nutartį plano tvirtinimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir G. K. ir L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.