- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- e2-23709-820/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17148-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Erikema“ ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):Priteisti iš atsakovo 12 346,55 EUR žalos atlyginimą;Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas;Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, jog yra bankrutuojanti įmonė, kurios patvirtinti reikalavimai 9 624,32 EUR. Atsakovas buvo bendrovės vadovu nuo 2011 m. gruodžio 07 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nustatė, jog 2015 metais ieškovas turėjo turto už 527 EUR, o mokėtinos skolos ir įsipareigojimai buvo 20 194 EUR, todėl bendrovė buvo nemoki. Pagal bankroto administratoriaus duomenis, bendrovė buvo nemoki jau 2014 metais, todėl atsakovas jau 2015 m. sausio 01 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to nepadarė. Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą nevykdymo, ieškovas patyrė 12 346,55 EUR turtinę žalą, kurią sudaro 8 716,55 EUR finansiniai reikalavimai bei 3 630 EUR bankroto administravimo išlaidų sąmata. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nesikreipimu į teismą, esat įstatyminei pareigai. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes padidėjo ir atsirado daugiau reikalavimų ieškovui iš kreditorių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašė priteisti padarytą žalą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, nors apie ieškinį buvo informuotas asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes. Atsakovas buvo įmonės vadovas nuo 2011 m. gruodžio 07 d. (1 t., p. 10).Ieškovui bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi (1 t., p. 14-15). Teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto byloje 9 624,32 EUR sumai (1 t. p. 16-17). Iš ieškovo balanso matyti, kad ieškovo skolos 2015 m. sausio 01 d. buvo 12 148 EUR (1 t., p. 111, 107-109), iš kurių 11 067,52 EUR skolos tiekėjams bei 1 080,91 EUR skolos darbuotojams ir biudžetui. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Taigi norint nustatyti padarytos žalos dydį, teismas turi nustatyti kada įmonė buvo nemoki, nustatyti tuo metu buvusios skolos dydį, nustatyti kiek skola padidėjo per laikotarpį iki buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas remiasi ta aplinkybe, kad ieškovo skolos buvo daug didesnės už turimą turtą. Tačiau pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti ne tik turto ir skolų santykį, bet ir kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų. Byloje nustatyta, jog 2015 m. sausio 01 d. ieškovo skolos keletą kartų viršijo įsipareigojimus, todėl viena iš nemokumo sąlygų buvo nustatyta. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrovė nuo 2015 metų nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovo teiginiai dėl įmonės nemokumo laikytini neįrodytais (CPK 178 str.).Kaip minėta, norint nustatyti ieškovui padarytą žalą reikia nustatyti kiek padidėjo įsiskolinimai nuo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo dienos. Teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto byloje 9 624,32 EUR sumai (1 t. p. 16-17). Iš ieškovo balanso matyti, kad ieškovo skolos 2015 m. sausio 01 d. buvo 12 148 EUR (1 t., p. 111, 107-109), iš kurių 11 067,52 EUR skolos tiekėjams bei 1 080,91 EUR skolos darbuotojams ir biudžetui. Įvertinus ieškovo skolas tiekėjams, kurios buvo 2014 m. gruodžio 31 d. su skolomis, kurios patvirtintos teismo, matyti, jog 2014 m. gruodžio 31 d. buvusios skolos daugumai kreditorių buvo padengtos arba žymiai sumažėjusios, pvz.: skolos darbuotojams nuo 315,87 EUR sumažėjo iki 8,95 EUR, UAB Tauragės šilumos tinklams 2 407,27 EUR skola padengta pilnai ir po 2015 m. sausio 01 d. atsirado nauji įsiskolinimai - 1 667,01 EUR, UAB „Bennet distributors“ 1 423,79 EUR skola padengta pilnai ir po 2015 m. sausio 01 d. atsirado nauji įsiskolinimai - 259,06 EUR, AB Energijos skirstymo operatoriui 960,96 EUR skola padengta pilnai ir po 2015 m. sausio 01 d. atsirado nauji įsiskolinimai - 461,76 EUR ir kitiems kreditoriams didesnės skolos sumažėjo arba buvo apmokėtos. Taigi akivaizdu, jog ieškovas 2014 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimus dengė, padengė didesniąją dalį. Ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas galimai buvo mokus, nes vykdė ir didžiąja dalimi įvykdė 2015 m. sausio 01 d. buvusius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, bendrovei padaryta žala laikytina suma, kiek padidėjo skola nuo momento kai įmonė tapo nemoki iki bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje nustatyta, kad įmonė 2015 m. sausio 01 d. turėjo skolų už 12 148 EUR. Bankroto byloje nustatyta, jog ieškovo skolos yra 9 624,32 EUR, t. y. nuo 2015 m. sausio 01 d. iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas ne padidino įsiskolinimus, bet juos sumažino daugiau nei 20 procentų. Akivaizdu, jog atsakovas, sumažindamas įsiskolinimus kreditoriams nepadarė žalos.Ieškovas nurodo, jog įmonei padaryta žala laikytina ir bankroto administravimo išlaidos – 3 630 EUR. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, prie žalos priskirtinos sumos kiek padidėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Be to, bankroto administravimo išlaidas bendrovė būtų patyrusi tiek vadovui kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek nesikreipiant, todėl šios išlaidos nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo galimu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesivadovauja ieškovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, bet vadovaujasi vėlesne aukštesnio teismo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojama praktika, kad žala yra tik skolos padidėjimas nuo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo. Taigi ieškovų teiginiai dėl bankroto administravimo išlaidų laikymo atsakovo padaryta žala ieškovui yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas patyrė 2,24 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikim. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.