Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2021-05-09, apie 16-17 val., namie pietavo su drauge, kai į buto duris pasigirdo beldimas, raktų kišimas į durų spyną. Ji nuėjo prie durų pažiūrėti. Pro akutę nieko nesimatė, nes buvo uždengta. Paklausė „kas?“, sako „aš“. Dar kartą paklausė „kas“, atsakė „aš“. Atrakinęs duris į išorę ir šiek tiek jas pravėręs, pamatė vyriškį ir paėjo porą žingsnių atgal. Paklausė ką jis čia veikia. Vyriškis, įėjęs į buto vidų, pradėjo murmėti. Jį ištiko šokas. Paklausė vyriškio ar jis čia gyvena, vyriškis kažką murmėjo. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo eiti link miegamojo. Po ko jis priėjo prie jo ir pradėjo pastarąjį vesti išėjimo link. Tuo metu vyriškis nukrito ant žemės, tuomet jį pakėlė ir išvedė į lauką. Po ko nuėjo su drauge padiskutuoti, kad taip negalima palikti, reikia kviesti pareigūnus. Nuėjo prie akutės pažiūrėti ar vyriškis, t. y. P., yra koridoriuje. Per rakto skylutę pradėjo jaustis tabako kvapas. Jis išėjo į laiptinę ir joje rado rūkantį P.. Tada jis pamatė, kad P. cigaretės filtras yra kruvinas. Dėl ko iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad pareigūnės parodymai netikslūs, nes jis iškvietęs pareigūnus pats nusileido į apačią ir juos pasitiko prie pagrindinių durų. Jie visi net nebuvo nuėję į trečią aukštą, tiesiai kraujo pėdsakais nusekė į penktą aukštą. Ten jie rado sėdintį P.. Jo butas 15, trečiame aukšte. O ten, kur rado P., buvo penktas ar šeštas aukštas. Iki jo buto jis su policijos pareigūnais nuėję nebuvo. Tuo metu jis buvo labai susijaudinęs ir galėjo daug ką prišnekėti. Įvardino muštynes, kurių net nebuvo, konfliktas, kurio net neieškojo. Jis tą įvykį jau buvo pamiršęs. Manė, kad čia nieko nėra, kai po pusmečio paskambino, jog reikia pas tyrėją ir tada tik suprato kas čia vysta. Galėjo pasielgti kitaip, galėjo nekviesti policijos. Buvo blaivas, viskas vyko jo namuose. Nukentėjęs buvo neblaivus. Iš nukentėjusiojo jis yra kaltinamasis. Bandė taikytis, nes niekas nebuvo paaiškines apie susitaikymą. Iš tyrėjos J. Š. pusės jautė paviršutinišką spaudimą, sakė „eik taikykis“. Ėjo vieną, kitą kartą taikytis, bet jam nukentėjęs nedarė durų. Laukė kada nukentėjusysis grįš iš darbo, nuėjo pas jį, pašnekėjo, pasiūlė pastarajam simboliškai 100 Eur vien iš bendro supratimo, kad vyko tokia situacija, o šis pradėjo sakyti kosmines sumas, jog jis padarė tą ir aną. Nukentėjusysis sakė, kad valgyti negali, kad jis jam turi sumokėti 3000 Eur. Apie konkrečius sužalojimus nukentėjusysis jam nesakė. Sužalojimus kažkiek nupasakojo tyrėja, kad raktikaulis, žandikaulis buvo lūžęs. Nėra jokio konkretumo. Ėjo žmogus, jis jį stumtelėjo ir šis kažkaip krito, jis pats nespėjo sureaguoti kaip šiss krito ant stalo. Viskas labai greitai vyko. Nukentėjusysis kaip varlė krito, stalas pasistūmė. Pareigūnai buvo atvykę apžiūrėti, darė įrašą, o to įrašo kažkodėl nebėra. Nukentėjusysis bandė priešintis, jis jį pakėlė. Jis buvo blaivas ir adekvatus. Nukentėjusysis krito tiesiai ant stalo su kėdėmis. Stalas kvadratinis. Krito ant kėdžių. Tiksliai nupasakoti negali, bet tiksliai matė, kad nukentėjusysis kažkur galėjo kliudyti veidą. Jam tyrėja sakė pripažinti kaltę. Jis kaltės nepripažįsta, jis nukentėjusiajam nesmūgiavo. Laiptinėje pastarojo nemušė, nespardė. Jis iškvietė policiją ir medikus. Medikus iškvietė, kadangi nukentėjęs atsisėdęs pradėjo rūkyti ir jo cigaretės filtras buvo raudonas. Paklausė ar reikia pagalbos, nukentėjęs tik burbuliavo. Jis išvedė nukentėjusįjį iš savo buto į koridorių laikydamas jį už parankės, po ko uždarė duris. Po poros minučių išėjo ir rado jį rūkantį. Nukentėjusysis sėdėjo ant laiptų, laiptinės aikštelėje. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai nukentėjusysis spjaudėsi, keikėsi. Tuo momentu, kai šis sėdėjo, kraujo nebuvo. Jo draugė visą laiką buvo namuose, sėdėjo ant sofos. Ji į laiptinę išėjusi nebuvo. Su policijos pareigūnais tiesiu taikymu nuėjo į penktą aukštą. Iš ten jis tik buvo nuėjęs atsinešti savo dokumento. Pareigūnai, kuriuos iškvietė, užėję į jo butą nebuvo, jie net neklausė, kas ten vyko. Tyrėja buvo atvažiavusi, kai rinko duomenis ikiteisminio tyrimo metu. Atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad vyriškis veržėsi į butą, jog jis buvo įėjęs į butą. Mano, kad policijos pareigūnams papasakojo visas įvykio aplinkybes, nieko nenuslėpė. Jis ne ekspertas, todėl negali pasakyti ar galėjo nukentėjusiajam lūžti žandikaulis, raktikaulis nuo atsitrenkimo į stalą. Nematė kaip tiksliai nukentėjusysis nukrito. Jis norėjo gražiai pastarąjį išvesti. Savo kaltės, jog žmogus sužalotas, nemato. Jei specialisto išvados nemeluoja, tai su jomis sutinka, jog buvo tokie sužalojimai. Kai jis paėmė nukentėjusįjį už kairės parankės patempti jį atgal, tai pastarasis buvo nugara į jį. Jis norėjo tik timptelt link savęs ir išvest. Timptelt ir išvesti, timptelt ir pastumti yra skirtingi dalykai. Jis timptelėjo, nukentėjusiojo nestūmė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kitaip įsivaizdavo žodį, ką reiškia timptelti, o ką reiškia pastumti. Jis nukentėjusįjį išvedė iš buto gražiai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apklausos metu ne taip išsireiškė, nukentėjusįjį iš buto išstūmęs nebuvo, jis jį tik timptelėjo. Teiginys „nuo savęs stūmiau“ – neteisingas. Neteisingai tada išsireiškė. Visko būna, po metų geriau prisimena. Apklausos metu teisingai pasakė, kad nukentėjusysis jo bute galėjo susilaužyti žandikaulį. Tačiau jam pas save bute jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis, kai jis jį vedė, stūmė nuo savęs. Jis nukentėjusįjį tempė, o šis jį stūmė su ranka, po ko šiam susipynė kojos ir jis nukrito. Jis į Bendrą pagalbos centrą skambino namuose, o vėliau išėjo į koridorių. Draugė visą laiką sėdėjo ant sofos. Ji galėjo girdėti pokalbį, nes jis paliko atviras duris. Jis pradėjo pokalbį namuose ir bekalbėdamas priėjo prie P.. Pamatė kraują, tai iškvietė policiją ir medikus. Susijaudinęs buvo, todėl galėjo pasakyti, kad buvo konfliktas. Šiuo metu jo parodymai yra teisingi. Byloje parašyta, kad buvo muštynės, bet jų nebuvo. Labiau buvo konfliktas, kurio stengėsi išvengti. Kalbėdamas su operatore, buvo labai susijaudinęs, norėjo kuo greičiau išaiškinti aplinkybes, todėl iš susijaudinimo galėjo prišnekėti, bet muštynių ir konflikto nebuvo, buvo įvykis. Po pusmečio sužinojo, kad dalyvauja ikiteisminiame tyrime. Nežino kas sumušė nukentėjusįjį. Vienintelį dalyką ką nukentėjusysis padarė jo bute, tai parkrito ant žemės. Jis padarė prielaidą, kad nukentėjusysis krisdamas galėjo susižaloti jo bute. Po kelių dienų nuo įvykio per e-policija buvo pateikęs pareiškimą dėl turto sugadinimo. Iš policijos jokio atsakymo negavo. Nesidomėjo, neklausė kur atsakymas. Neatsimena kokia žala buvo padaryta. Butas buvo nuomojamas, bet už jį atsakė jis. Turto apgadinimas buvo toks – stalas įlenktas nuo sienos, apgadinta siena, minimaliai kėdė, nuo jos atsilupo medis, bet ta kėdė ir taip buvo pavargusi. Susijaudinęs galėjo netiksliai atsakyti operatorei, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimus muštinių metu. Pastarasis parkrito. Konflikto nebuvo. Tuo momentu jam neatrodė, kad tai svarbu. Jis nė karto nesakė, kad buvo muštynės. Taip išsireiškė, bet muštynių nebuvo. Nukentėjusysis galėjo krisdamas susižaloti. Nepripažįsta, kad parvertė nukentėjusįjį ant žemės, jis jį timptlelėjo, o šis pats parkrito. Neatsimena kada parašė pareiškimą dėl daiktų apgadinimo ar prieš taikymąsi, ar po. Buvo pokalbis su nukentėjusiuoju, siūlė jam simboliškai 100 Eur. Jis jį palaikė vagimi, o pastarasis jam sako atlyginti 3000 Eur. Tuomet jis nusijuokė ir išėjo. Taikytis liepė tyrėja, jis pats nematė reikalo. 100 Eur siūlė simboliškai, pats sugalvojo. Neatsimena, ar tyrėja išaiškino teises turėti advokatą. Jautė iš tyrėjos spaudimą. Jam skambino po pusmečio dėl ikiteisminio įvykio pabaigos, kad atvyktų pasirašyti dokumentus. Iki tol jo niekas nebuvo informavęs apie ikiteisminį tyrimą. Duodamas parodymus jis viską atvirai pasakė, jis nesijaučia kaltas. Parodymai yra teisingi, tiesiog nesuprato realios situacijos. Neatkreipė dėmesio, nesuprato, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Jam tokie dalykai buvo neaktualūs. Manė, kad viskas išsispręs. Jis nežinojo, kad viskas taip vyks, kad bus taip rimta. Yra baigęs vidurinę ir kolegiją, dabar atlieka praktiką, neteistas, su policija turėjęs reikalų nėra. Šis procesas pirmą kartą gyvenime, todėl nelabai suprato kas čia vyksta. Kai tyrėja paskambino apie užbaigimą, tada nusprendė kreiptis į gynybą. Nukentėjusiojo parvertimas buvo toks, kad jį timptelėjo ir šis nugriuvo. Nukentėjęs įėjęs į butą kažką murmėjo, nelabai suprato, bet jis kažką sakė, kad čia gyvena. Tyrėja sakė, kad reikia pilnai atlyginti žalą, prisipažinti padarius nusikaltimą, taikytis, kad jis eitų kalbėti su P., mėgintų taikytis. Esu pasirašęs, kad susipažinęs. Ligonių kasų civilinio ieškinio 3250 Eur nepripažįsta. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio irgi nepripažįsta. Konflikto neieškojo, reikėjo susivokti, kad svetimas žmogus namuose. Nebuvo ketinimų žmogų nuskriausti, pakenkti. Paprasčiausiai jis norėjo jį išvesti iš savo namų, o šis parkrito ir gavosi kaip gavosi.

Papildomai 2022-07-14 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis J. S. nurodė, kad neatsimena ar buvo skambučių dėl susitaikymo. Gruodžio 27 d. buvo skambutis iš prokurorės dėl susitaikymo. Prokurorė darė jam spaudimą, sakė, kad eitų taikytis, jog toks jaunas ar noriu būti teistas. Užsiminęs apie spaudimą buvo ir anksčiau, bet neturėjo įrašų. Buvo užmiršęs, o dabar atsiminė. Tiksliai pokalbio konteksto pasakyti negali, bet prokurorė sakė susitaikyti, kad turi pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Prokurorė buvo užsiminusi, kad byla yra ruošiama perdavimui į teismą, klausė ar jis nepersigalvojo taikytis.

Papildomai 2022-10-27 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis J. S. nurodė, tokia situacija jo gyvenime pirmą kartą. Buvo be galo sutrikęs, ne taip galėjo išsireikšti. Muštynių nebuvo, jis nukentėjusįjį patempė ir šis nukrito, po ko jį išvedė. Pareigūnus laukė apačioje, po ko, jiems atvykus, su jais pakilo į viršų. Pakilo į 5 aukštą. Policijos pareigūnai paprašė jo atnešti asmens dokumentą ir viskas. Jis timptelėjo, tik pakėlė nukentėjusįjį ir viskas. Viskas greit įvyko, tyrimo metu ne taip išsireiškė. Niekada nesakė, kad sudavė smūgius. Kaltę juto tik dėl to, kad jį timptelėjo. Jokių veiksmų nebuvo. Kaltės jausti nemato dėl ko. Jis norėjo išvengti ilgo proceso, norėjo taikiai, gražiai, be jokių nesąmonių. Sakytų, kad nukentėjusysis neišlaikė lygsvaros. Jis jį bandė išvesti, bet nukentėjusysis jį nustūmė ir parkrito ant stalo. Nuo jo išvedimo, kai paėmė nukentėjusįjį už rankos, jis griuvo ant stalo. Sutinka, kad nuo to nugriuvimo nukentėjusiajam atsirado sužalojimai, kurie užfiksuoti byloje. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nei dėl materialinės, nei dėl moralinės žalos. Su niekuo nesutinka, taip pat ir su patirtom gydymo išlaidom. Nemato savo kaltės, apart, kad timptelėjo. Jis prisipažįsta dėl timptelėjimo ir galimai nuo tų veiksmų atsirado sužalojimai. Negali pilnai pripažinti, kad jis šį stūmė ir pastarasis krito. Iš dalies jis nieko dėtas, kad nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusysis pasipriešino ir pats griuvo. Nukentėjusiajam buvo nustatytas didelis girtumo laipsnis. Nesutinka nė dalies atlyginti žalą. Su kaltinimu nesutinka, nebuvo jokių tyčinių paskatų. Smūgio sudavimo nepripažįsta visiškai. Muštynių jokių nebuvo. Nukentėjusysis laužė buto duris kol raktai iškrito. Baladojo, daužė ir kišo raktą į spyną. Nebuvo išlaužta spyna. Po poros savaičių iš to nuomojamo buto išsikraustė. Teiginys „krito per galvą“ reiškia, kad nukentėjusysis krito ant stalo visu svoriu. Po įvykio, kai jis kalbėjo su operatore, P. sėdėjo ant laiptų, rukė. Jis pastarojo bijojo, nes jis elgėsi agresyviai. Matė, kad ant cigaretės filtro galo yra kraujas. Jis P. nemušė ir muštynių nebuvo. Sėdėdamas laipninėje P. jo nepuolė, į butą nesilaužė, o kai jis iškvietė pareigūnus, pasišalino. Tuo momentu eidavo į salę sportuoti, buvo lengvesnis nei dabar.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis J. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog butą, adresu (duomenys neskelbtini), esantį pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte, nuomojasi ir du metus gyvena kartu su drauge M. J.. 2021-05-09, tiksliai kiek buvo valandų neprisimena, galėjo būti po pietų, jis su drauge vakarieniaudami svetainės kambaryje išgirdo, kad kažkas kiša raktą į buto laukujų durų spyną ir smūgiavo ar tai kumščiu ar tai koja į duris. Raktą kišo į spyną kol išstūmė durų spynoje buvusį jo raktą. Priėjęs jis pažiūrėjo per akutę, tačiau akutė buvo uždengta. Per užrakintas duris jis tris kartus paklausė „kas“. Kitoje durų pusėje atsiliepė vyriškas balsas „Aš“. Tada jis atrakino duris, prie durų stovėjo jam nepažįstamas vyras, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kuris pasižiūrėjęs piktu žvilgsniu įėjo į jo buto koridorių, kaip į savo namus. Jis iš karto nesusivokė kas čia vyksta, klausė vyro „ką tu čia darai“. Vyras jam atsakė, jog čia gyvena . Jis vyro paprašė tris kartus išeiti iš buto, sakydamas, kad priešingu atveju iškvies pareigūnus. Vyras išeiti nesutiko, kartojo kad jis čia gyvena, sakė jeigu nori gali kviesti pareigūnus. Vyras bandė dar kažką sakyti, tačiau dėl girtumo nesugebėjo suprantamai pasakyti, tiesiog kažką vebleno. Jis vyrui sakė, jog apsižiūrėtų ar tikrai čia jo namai, tačiau šis kaip robotas kartojo „čia gyvenu“. Matėsi, jog vyras yra stipriai girtas, todėl jis paėmė vyrą jį už kairės rankos parankės norėdamas išvesti iš savo buto. Nuo lauko durų, buto koridoriumi link kambario vyras buvo paėjęs apie du žingsnius. Jis paėmė vyrą už kairės rankos dilbio ir pradėjo vesti link durų. Vyras buto koridoriuje jį pastūmė ranka, bet jis sugriebė vyrui už rankos, kuria šis stūmė jį ir timptelėjo į šoną, vyras neišsilaikė ir krito ant kėdės, bei kažkuria kūno kūno dalimi kliudydamas stalą krito. Vyrui krentant ant stalo, stalas pasistūmė į sieną ir apgadino sieną, vyras nuo stalo krito ant kėdžių, o po to dar ant žemės. Viena kėdė apvirto, kita pasistūmė. Tada jis vyrą pakėlė ir išstūmė pro duris, pastumtas vyras nenukrito, jis užsirakino duris, o vyras tiesiog liko stovėti už durų. Krisdamas bute vyras galėjo susilaužyti žandikaulį, kadangi jis stipriai trenkėsi į stalą, paskui į kėdes,o paskui dar nukrito ant žemės, bet kraujas jam esant bute iš niekur nebėgo, nematė, kad būtuų susižalojęs. Kai jis vyrą išstūmė iš buto, jo veidas kraujuotas nebuvo. Vyrui pas save bute jokių smūgių jis nesudavė, išskyrus tai, kad nustūmė jį nuo savęs, ko pasekoje vyras krito. Po kokių 2-3 min. jis pažiūrėjo per durų akutę, vyro nebebuvo. Kraujo niekur prie durų pritaškyta nebuvo. Jis išėjo į laiptinę, vyro niekur nebuvo, bet jautėsi tabako kvapas, o kadangi laiptinėje yra uždrausta rūkyti jis nuėjo pažiūrėti kas rūko. Tą patį vyrą rado sėdintį trečiame aukšte ant grindų ir rūkantį. Jis to vyro paklausė ar jis tu čia gyvena , šis nerišliai kažką pasakė, bet jis suprato, kad taip, nors pats asmeniškai jo niekada matęs nebuvo. Vyras elgėsi keistai, visiškai nesiorientavo ką kalbą, nei kur yra, kraujo dėmių aplinkui pritaškyta, prispjaudyta nebuvo, nors matė jog cigaretės filtro dalis buvo raudonos spalvos, galimai kraujuota. Suprato, kad tam vyrui kažkas yra, nes cigaretės filtras buvo kruvinu galu ir vyras negalėjo pašnekėti, todėl jis iškvietė policiją ir medikus. Apytiksliai po 15 min. atvyko pareigūnai, kartu ir medikai. Vyrą jau rado penktame aukšte, prie 25 to buto, jis vėl sėdėjo, rūkė, buvo ant grindų prispjaudęs kraujo. Pareigūnai norėjo pakelti vyrą, bet jis spyriojosi, į pateiktus klausimus nei medikams, nei pareigūnams neatsakinėjo, tiesiog rūkė cigaretę, po cigaretės ir tiek. Kai pareigūnai pasakė, kad reikia važiuoti, tada vyras pradėjo kaltinti jį, jog žandikaulį jam sulaužė ir pagrasino pasakydamas „mes susitiksim“. Po to įvykio jis sužinojo, kad tas vyras yra jo kaimynas, norėjo nueiti pasikalbėti, atsiprašyti dėl tos situacijos, buvo nuėjęs tris kartus, bet šis jam durų nedarė. Po įvykio praėjus dviem savaitėm jis tą kaimyą susitiko ryte, lauke, bet kaimynas buvo vėl neblaivus, todėl nenorėjo tuo metu nieko su juo kalbėti. Ankščiau jis nėra teistas, tiesiog nori su kaimynu taikytis. Jis neneigia, kad vyrą pastūmė, pastumtas vyras krito, krisdamas galėjo susilaužyti žandikaulį arba susižaloti petį, tačiau jokių smūgių nei į veido sritį, nei į petį jis nesudavė. (1 t., b. l. 148-150)

Nukentėjusyssis P. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo sekmadienį, po pietų, jis ėjo iš parduotuvės namo, buvo pagiringas. Kaltinamąjį tuo metu nepažinojo. Spausdamas lifto mygtuką sumaišė aukštus ir nuspaudė ne tą aukštą, vietoj 6, nuspaudė 3. Ėjo lyg ir prie savo durų, bandė jas rakinti. Duris atidarė kaltinamasis. Jis pastarojo paklausė „ką darai mano bute?“. Po ko apsikeitė keliais žodžiais ir kaltinamasis griebė jam už krūtinės ir kumščiu sudavė 3 smūgius į veidą, žandikaulį, po ko jis nukrito ant nugaros, o kaltinamasis toliau daužė į veidą, kumščiu sudavė apie 3-4 smūgius. Buvo viskas labai greitai. Viskas vyko laiptinės aikštelėje. Ten jis ir nukrito nuo kaltinamojo suduotų smūgių. Jis buvo tokios stadijos, todėl net nesureagavo, tik kai pradėjo daužyti, tada paklausė J. S. „kodėl mane daužai“, o jis nieko neatsakė. Po suduotų smūgių, koridoriuje, pradėjo spjaudytis kraujais, ir, ieškodamas savo telefono, sakė kaltinamajam „kviesk policiją“ arba ją iškvies jis pats. Tuomet kaltinamasis nuėjo atgal į savo butą. Jam einant atgal iš laiptinės, kaltinamasis iškvietė policiją. Kol vyko policija, iš kaltinamojo buto niekas neišėjo. Per slenkstį į kaltinamojo butą įžengęs nebuvo. Tiek jo, tiek kaltinamojo butų durys yra vienodos, atsidaro į išorę, į laiptinę, tai kaltinamajam atidarant duris jis nuo jų atsitraukė. Nebuvo į butą įėjęs. Pokalbis vyko atidarius duris, kaltinamasis stovėjo ant slenksčio, tarpduryje. Jis nuo kaltinamojo stovėjo vieno metro atstumu. Po ginčo, kaltinamasis griebė už krūtinės ir smūgiavo. Iškart sudavė apie tris kartus ir, jam traukiantis atgal, kaltinamasis jį nuvertė ant žemės. Ta pačia ranka sudavė smūgius į veidą. Kai nukrito, tai kaltinamasis dar smūgiavo pasilenkęs apie tris kartus. Užsidengti veido nespėjo. Nebuvo taip, kaip sako kaltinamasis, jog jis nuėjo į kambarį link stalo. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, buvo gydomas. Vieną dieną laikė izoliaciniam, kitą dieną darė operaciją, po ko buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, vėliau ambulatoriškai. Dar buvo raktikaulio raiščiai trūkę, negalėjo ilgai laukti, tai kreipėsi privačiai, buvo atlikta operacija, tai vėl buvo ligoninėje, po ko gydėsi namie. Vėliau buvo dar viena žandikaulio operacija ir dar viena (ketvirta) operacija, kai iš peties buvo išimtos konstrukcijos. Taip pat planuojama dar viena žandikaulio operacija, bus šalinama titaninė plokštelė dešinėje pusėje su pilna narkoze. Tai žandikaulio chirurgas išsakė žodžiu. Raštiškai plano gydymo neturi. Nežino ar mokama ta operacija ar konpensuojama. Dar iki šiol jaučia nepatogumus – pavargsta žandikaulis, negali iki galo sukąsti, yra tarp dantų likęs tarpas. Po traumos, apie pusę metų, maitinosi skysčiais per šiaudelį, skaudėdavo, leisdavosi vaistus nuo skausmo. Taip pat reikės tiesinti dantis, nes po sužalojimų jie išsikraipė. Odontologo rekomendacijų kol kas neturi. Kai gulėjo ligoninėje, turėjo nedarbingumą. Nedarbingumas apmokėtas. Taip pat buvo pas traumatologą dėl peties. Traumotologas surašė, kad reikia vėl papildomai pažiūrėti, atlikti tikslinančius tyrimus, bus paskirta reabilitacija. Po peties operacijos yra išlikęs randas, jis visam gyvenimui. Kaip buvo sužalotas petys, jis nežino, galimai kaltinamajm suduodant jam smūgius ar jam nukritus. Su kojom jam smūgių suduota nebuvo. Jis kaltinamajm sudavęs nebuvo. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nežino, galimai kaltinamasis. Įvykio niekas nematė. Tą dieną jautėsi pagiringas, nes šeštadienį iki 2-3 val. nakties gėrė alų. Įvykį prisimena, sąmonės praradęs nebuvo. Tą dieną iš ryto alkoholio nevartojo. Kelintą valandą išėjo į parduotuvę, neprisimena, galimai 15.30 val., jei 16.00 val. buvo prie kaltinamojo durų. Į parduotuvę ėjo pirkti cigarečių, alaus. Iki parduotuvės trunka 5-7 min. Parduotuvėje užtrūko apie 10 min. ir grįžo atgal. Buvo pagiringas, nežiūrėjo į laikrodį. Žino koks girtumo laipsnis jam buvo nustatytas. Nežino kelintą valandą jam nustatė alkoholio kiekį, ligoninėje buvo po pietų ir tada nustatinėjo. Į butą pas kaltinamąjį užėjęs nebuvo. Akistatos su kaltinamuoju metu sakė, kad neatsimena ar buvo užėjęs į butą, t. y. jei jis būtų užėjęs, tai būtų atsiminęs. Todėl ir sakė, jog neatsimena, kad būtų užėjęs. Atvykusiems pareigūnams sakė, kad šitas žmogus (kaltinamasis) jį sumušė. Ligoninėje jį apžiūrėjo du gydytojai, sakė, kad yra sumuštas, o to žmogaus (kaltinamojo) vardo ir pavardės nežinojo. Neatsimena tiksliai ką sakė gydytojams, nuo įvykio praėjo virš metų laiko. Negalėjo būti sumuštas prie parduotuvės, ten nuolat yra žmonių, tai būtų matę, jei būtų kas įvykę dienos metu. Kaltinamasis prieš akistatą buvo atvykęs, norėjo taikytis. Jie išėjo į koridorių, kaltinamasis sakė, kad mums abiem buvo bloga diena, pastarasis buvo susinervinęs, praradęs 5000 Eur pinigų, sakė, kad reikia susitaikyti. Kaltinamasis pasiūlė 100 Eur, jis nesutiko, tuomet pasiūlė 300 Eur. Pasakė, kad pagalvos ir tuo viskas baigėsi. Kaltinamasis jam buvo ant lapelio užrašęs savo telefono numerį, bet liepė ateiti tiesiai, neskambinti telefonu. Kai jis nesutiko dėl žalos dydžio, tai kaltinamasis pasakė, kad jis teismo nelaimės, pastarojo tėvas turi pinigų, o jis pats ką tik baigė mokyklą, todėl jam nieko nepavyks. Kaltinamasis jo netasiprašė. Jis buvo linkęs susitaikyti su kaltinamuoju, bet kai šis jam pasakė „duosiu simboliškai 100 Eur“, nesutiko. Apie tai, kad J. S. nori taikytis, jam telefonu pasakė tyrėja. Po kaltinamojo atėjimo, jis skambino tyrėjai ir pasakė, kad pastarasis buvo atėjęs taikytis. Į butą nebuvo įėjęs, nežengė per slenkstį. Visos durys atsidaro į lauko pusę, todėl jis negalėjo per kaltinamąjį pereiti į butą. Pašalinių asmenų durų slenkstyje ar prie jo nematė. Kai atvyko policija, jis merginos (liudytojos M. J.) nematė. Ar policija buvo bute, jis nematė. Buvo atvykę du policijos pareigūnai - moteris ir vyras. Jie stovėjo šalia. Jis parodė pirštu į žmogų, t. y. kaltinamąjį, kuris jį sumušė. Jam buvo sunku kalbėti. Policijos pareigūnai jo įvykio aplinkybių neklausė. Jie kvietė greitąją, vedė jį lauk. Prie įėjimo nėra filmuojama. Po įvykio vieną kartą buvo su kaltinamuoju prasilenkęs kieme, bet jie nekalbėjo. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas (pareiškėjas) P. B. nurodė, kad 2021-05-09 būdamas pagiringas iš po šeštadienio, iš namų buvo išėjęs į parduotuvę ir grįžes namo į savo laiptinę sumaišė savo buto duris su kaimyno durimis. Įkišo į spyną raktą ir bandė atrakinti, bet raktas netiko ir spyna neatsirakino. Savo laiptinėje kilo liftu ir lygtais paspaudė 6 aukštą, bet tikriausiai pasispaudė kitas numeris. Kaimynas atidarė savo buto duris ir piktai paklausė ką jis čia daro. Jis pasakė, kad sumaišė duris. Tuomet kaimynas puolė jį, viena ranka paėmė už rūbų krūtinės srityje, o kitos rankos kumščiu trankė į apatinį žandikaulį. Jis eidamas atbulom nuvirto. Kaimynas toliau jį trankė kumščiais. Kaimynui nustojus jis atsisėdo ant grindų, jam iš burnos bėgo kraujas. Kaimynui pasakė, kad jam sulaužė žandikaulį ir liepiė iškviesti policiją. Atvyko policijos pareigūnai, vyras ir moteris. Pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, pareigūnams nurodė, kad būtent tas kaimynas jį sumušė. Nematė, kad įvykio metu į laiptinę būtų išėję kiti kaimynai. 2021-05-10 vakare, ligoninėje jam operavo žandikaulį. (1 t., b. l. 2-4)

Papildomai 2021-05-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis P. B. nurodė, kad jis nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Butas yra 6 aukšte. 2021-05-09 būdamas pagiringas po šeštadienio, galėjo būti apie 14.00-15.00 val. ar vėliau, tikslaus laiko nežino, jis iš namų išėjo į parduotuvę „Rimi“, grįžo namo, savo laiptinėje kilo liftu ir kaip paskui suprato, sumaišė mygtukus, vietoj 6 aukšto paspaudė kito aukšto mygtuką ir išlipo kitame aukšte, kokiame aukšte išlipo negali pasakyti, nepamena. Kadangi visuose aukštuose, visų butų durys yra vienodos, vienos spalvos, todėl išlipęs iš lifto, nepažiūrėjęs į buto numerį turėtu raktu bandė atrakinti duris manydamas, jog rakina savo buto duris. Įkišo į spyną raktą ir bandė ją atrakinti, bet raktas netiko ir spyna neatsirakino. Jam bandant atrakinti duris rakinamas duris jas atidarė iki 30 metų amžiaus jaunuolis ir piktai paklausė „ką čia darai“. Supratęs, jog susimaišė, jis atsakė, kad sumaišė duris ir tuomet vaikinas viena ranka paėmė jam už rūbų krūtinės srityje, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, pataikydamas į apatinį žandikaulį. Jis traukėsi ir eidamas atbulomis nukrito ant nugaros. Vaikinas pribėgo prie jo gulinčio ir dar ne mažiau kaip keturis kartus sudavė kumščiu, pataikydamas į veido sritį ir į petį. Jam iš burnos tuo metu pradėjo bėgti kraujas, jis spjaudėsi krauju. Viso to įvykio metu jis sąmonės praradęs nebuvo. Dėl sužalojimų jis buvo paguldytas į veido ir žandikaulio chirurgijos skyrių, jam buvo sulaužytas apatinis žandikaulis, 2021-05-10 vakare jis buvo operuotas. Jį sumušusį vaikiną jis parodė pareigūnams, nors jo vardo ir pavardės jis nežino ir to įvykio metu matė tą vaikiną pirmą kartą. Po įvykio jį matė dar kartą, kartu išėjo iš laiptinės, bet pokalbio tarp jų nebuvo. Iki įvykio sužalotas ar susižalojęs kur nors kitur jis nebuvo, pirmas vaikino mušti nepuolė, visus sužalojimus ir žandikaulį jam sulaužė mušdamas vaikinas. Neneigia, kad įvykio metu jis buvo pakankamai girtas, tačiau aplinkybes prisimena gerai. Dėl sulaužyto žandikaulio negali šiuo metu normaliai valgyti, gerti, jam skaudą ir skausmą jis malšina vaistais. Įvykio niekas nematė, jokie gyventojai į laiptinę iš butų išėję nebuvo. Mano, kad vaikinas jį palaikė vagimi ir todėl sumušė. (1 t., b. l. 97-98)

Papildomai 2021-09-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis P. B. nurodė, kad dėl 2021-05-09 patirtų sužalojimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo gydomas iki 2021-05-14. Vėliau dėl tų pačių sužalojimų dar turėjo tris operacijas. Po įvykio petyje nepraeinant stipriam skausmui kreipėsi į medicinos centrą „Northway“, esantį Dragūnų g. 2, pas traumatologą, kur jam buvo nustatytas dešinio raktikaulio raiščių plyšimas, todėl gegužės 29 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skubiai buvo atlikta dešinio peties operacija. Dėl sulaužyto žandikaulio pakartotinam vizitui vyko 2021 m. liepos mėn. viduryje, pas jį operavusį ir gydžiusį gydytoją L. D.. Pakartotino vizito metu buvo nustatyta, jog yra reikalinga dar viena operacija , todėl liepos mėn. pabaigoje, tiksliai datos neprisimena jam buvo pakartotinai operuotas tas pats apatinis žandikaulis. Dėl patirtų operacijų turėjo išlaidų. Šiuo įvykiu jam yra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą patyrė pirkdamas vaistus, kitas gydymui skirtas priemones. Be to, patyrė didelę neturtinę žalą ir patiria ją iki šiol. Tai yra dėl kaltininko, sulaužiusio jam žandikaulį ir sužalojusį dešinį petį, jis kenčia skausmą iki šiol, gydymas dar nėra baigtas, ateityje gali prireikti dar vienos žandikaulio operacijos - metalinės plokštelės išėmimo iš žandikaulio. Dėl patirtų sužalojimų negali normaliai valgyti, atsirado šveplavimas, blogas sukandimas, dažnai vartoja nuskausminamuosius vaistus , nes jaučia skausmą. Be to, po operacijos ant peties liko randai. Dėl visų šitų išvardintų aplinkybių jis yra patyręs neturtinę žalą. Papildo, kad jį sumušęs kaimynas J., sužinojęs apie numatytą akistatą tarp jų buvo atvykęs pas jį į namus. Pokalbis nebuvo ypatingai draugiškas, kadangi J. viso pokalbio metu jam darė spaudimą, nurodinėjo susitaikymo sąlygas ir įsakmiai kalbėjo. Jis pasiūlė abiems jo kambaryje palikti mobiliojo ryšio telefonus, nors namuose jis buvo vienas, tačiau J. pageidavo, kad pokalbis vyktu ne bute, o laiptinės aikštelėje. Laiptinėje J. pradėjo pasakoti, kad jam ta diena, kai jį sužalojo, buvo labai bloga, todėl taip ir gavosi. Pasakojo, kad tą dieną jis (Joas) buvo labai piktas, nes prarado 5000 eurų. J. siūlė taikytis, pasiūlydamas 100 eurų, jam nesutikus, pasiūlė 300 eurų, tačiau ir su šia suma jam nesutikus J. pradėjo grasinti sakydamas, jog parašys pareiškimą ant jo dėl kažkokių baldų sugadinimo ir, kad jis nieko nelaimės, sakė,kad yra ką tik baigęs mokyklą, ankščiau nėra teistas ir teismas jam bus palankus. Tuo pokalbis baigėsi. Su J. jis sutinka taikytis, tačiau pastarasis nerodo jokio noro ir nuoširdumo, taip pat jo netenkina J. siūlomos sąlygos. (1 t., b. l. 106-107)

Liudytoja M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju J. S. yra pora, kartu gyvena. Tą dieną, tarp 16-17 val., ruošėsi valgyti ir prasidėjo beldimas į buto duris, rakto kišimas į spyną. Jie nesuprato kas vyksta. J. nuėjo pažiūrėt pro akutę, ji buvo uždengta. Paklausus „kas čia?“, atsakė - „aš“. Paklausius antrą kartą „kas čia?“, atsakymas buvo toks pat. Tuomet J. atidarė duris ir už durų stovėjo P., visiškai girtas ir žengė į vidų. J. paklausus „ką tu čia darai?“, ji išgirdo tik tiek - „aš čia gyvenu“. J. perklausė ar tikrai, pasakė, kad kvies policiją, o P. sako - „kviesk“. Po ko P. pradėjo eiti tolyn, link kambario, tai J. jį paėmė už kairės rankos, pastarasis bandė dar nustumti J. ranką. Tada J. timptelėjo P. už rankos, parankės, ir šis nukrito. J. ėmė P. už kairės rankos. Tuo metu J. stovėjo už nukentėjusiojo ir tempė. J. stovėjo prieš P.. Bute svetainė sujungta su virtuve. Įėjus yra koridorius, viskas bendroje erdvėje. Stalas stovėjo tarp koridoriaus ir svetainės. Gaunasi, kad J. praleido P. praeiti į priekį. Kai tik įžengė, pasakė kviesk policiją, J. pradėjo ieškoti telefono, o P. pradėjo eiti giliau į vidų. Toj vietoj, prie stalo ir kėdžių, J. pagavo P. už parankės ir truktelėjo, timptelėjo link savęs, kad išvesti, po ko P. neišlaikė pusiausvyros ir krito ant stalo ir kėdžių veidu. Ji tiksliai visko neatsimena, tuo metu ji sėdėjo ant sofos, kampe. Sofa šalia stalo. Pačiame kambario gale buvo. Ji turi problemų su regėjimu, nelabai aiškiai mato, nešioja akinius. Tuo metu namuose buvo be akinių. J. P. bandė pakelt, bet šis priešinosi. Po ko jį pakėlė ir išvedė. Negali pasakyti ar P. priešinosi vedamas. Rankomis nemosikavo. Ji iš paskos nėjo. Vėliau J. grįžo į namus, sako ką daryti, reikia kviesti policiją ir ją iškvietė. Daugiau nieko nebežino. Ji policijos pareigūno nematė. Jai buvo šokas, tai išėjo į kitą kambarį. Nematė nė vieno pareigūno ir mediko. Žino, kad J. buvo kelis kartus nuėjęs pas kaimyną taikytis, bet nebuvo atidarytos durys, nieko nebuvo namuose. Taip sakė jai J.. Nežino ar buvo pokalbiai tarp jų. Nežino ar J. siūlė pinigų. Tuo laikotarpiu, kai viskas vyko, jie kaip ir atskirtai gyveno, tai ji nežino. Nežino kodėl pareigūnė pasakė, kad ji buvo išėjusi į laiptinę, nes išėjusi nebuvo. J. P. timptelėjo į save ir šis krito dešine puse. P. buvo paimtas ir timpteltas už kairės rankos. Ji realiai nežino kurią pusę P. susilaužė. Negali tiksliai įvardinti už kurios rankos J. buvo paėmęs P.. Nėra tikra kuria puse krito. Jos manymu, kad J. P. timptelėjo už kairės rankos. Nežino kodėl J. ėjo taikytis. Policija siūlo taikytis, kaip sakoma, matyt J. norėjo duoti durniui kelią. Jei P. būtų norėjęs susitaikyti, tai jų šiandien čia nebūtų. Pokalbis tarp J. ir P., kai šis beldėsi į jų buto duris, vyko P. praėjus durų slenkstį. Buto durys atsidaro į išorę. J. atidaręs duris paėjo porą žingsnių atgal, atsitraukė ir vyko pokalbis. P. ėjo į buto vidų. P. nukritus, jis atsidaužė į stalą ir kėdę. Pasistūmė stalas, išvartė kėdes, buvo šokių tokių nuostolių dėl sienos. Stalas medinis. P. veide sužalojimų nematė, kraujo taip pat. J. P. pakėlė ir išvedė lauk. Jos regėjimas yra silpnas, jai reikia nešioti akinius. Įvykio dieną irgi reikėjo akinių. Akinius nešioja ne kiekvieną dieną, tik tuomet, kai reikia. Ji nemato į tolį. Ji sėdėjo ant sofos kampe, iš tos vietos buto durys nesimato. J. atidarė duris. Kas tuo metu buvo ji nematė. Ji matė J., bet pačių buto durų nematė, nes jų nesimato. Nuo durų iki tos vietos, kur sėdėjo, apie 4-5 m, tiksliai pasakyti negali. Negali pasakyti kaip P. buvo apsirengęs. Jai žiūrint į tolį liejasi vaizdai. Bet per sulietą vaizdą matė, kad P. buvo apsirengęs kažkaip tamsiai, juodai. Tokių dalykų nemato. J. ir P. pokalbį prie durų girdėjo. Pradžioje pokalbis vyko per uždarytas duris. Atidarius duris, J. atsitraukė kelis žingsnius nuo durų. Ji į jų pokalbį nesikišo. Nebuvo jokio susistumdymo. Timptelėjimas ir stumdymas du skirtingi dalykai. J. P. timptelėjo už parankės, nežino kokia jėga. Tikslas buvo ištempti, išvesti iš namų. Stalas pasistūmė, todėl, kad krito žmogus ant stalo. Nuvirto kėdė. Negali pasakyti ar iš pradžių krito ant stalo ar ant kėdžių. J. policijai skambino realiai bute. Jis paskambino ir paprašė, kad atvyktų policija, nes į butą laužiasi žmogus. Žmogus buvo išvestas. Pagal J. atsakymus gali spręsti ką dispečeris klausė. J. su dispečere kalbėjo telefonu ir vaikščiojo po visus namus. Ji tuo metu perėjo į miegamąjį. Po įvykio geriau viską prisiminė.

Teisėjai perskaičius dalį liudytojos M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 128-129), jog „<J. tada paėmė vyrą už parankės ir neleido eiti toliau, ir bandė jį išvesti, tačiau vyras J. ranka stūmė nuo savęs. Tumet J. timtelėjo vyrą už rankos ir vyras patemptas krito dešiniu pečiu ir dešine veido puse atsitrenkdamas į stalą, esantį tarp kambario ir koridoriaus, paskui nuo stalo krito ant kėdžių, išvartė kėdes ir galiausiai nukrito ant grindų. J. jį pakėlė ir išvedė pro duris į laiptinės aikštelę. J. vyro kumščiais nemušė, bet vyras nukrito J. jį patempus už rankos. Kai J. vyrą išvedė į laiptinės aikštelę ji kartu neėjo, nematė kaip ir kas ten vyko, bet bute J. vyrui jokių smūgių kumščiu nesudavė. J. išvedęs vyrą iš buto užrakino duris ir jie apkalbėjo tą situaciją, abu nesuprato kokiu tikslu tas vyras brovėsi į J. butą, nutarė, kad reikėtų kviesti policiją dėl vyro įsibrovimo į namus ir J. tada paskambino policijai. Kai atvyko pareigūnai ji neėjo į laiptinę, J. buvo susitikęs pareigūnus, kalbėjosi su jais. Atvykus pareigūnams vyras sėdėjo penktame aukšte ir rūkė. Ji to įvykio metu buvo kambaryje, kuris yra sujungtas su virtuvę, išsigandusi vyro elgesio į koridorių net nėjo.>“ – liudytoja M. J. nurodė, kad tikriausiai taip ir buvo, kaip pasakė apklausos metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja M. J. nurodė, kad J. S. yra jos draugas. 2021-05-09 ji buvo pas J., jo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Buvo po pietų, kai pasigaminę maistą ruošėsi kambaryje valdyti ir išgirdo beldimą, kaip trankymą kumščiu į lauko duris ir durų rankenos draskymą, tampymą. J. nuėjo prie durų, pažiūrėjo per akutę ir pasakė, jog akutė yra uždengta. Beldimas į duris tęsėsi ir toliau. J. per uždarytas duris klausė „kas čia“. Pasigirdo vyriškas balsas „aš“. Tada J. atidarė duris ir pro duris tiesiai į butą įėjo vyras, kuris buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. J. klausė jo ką jis čia veikia, ką daro, vyras sunkiai dėl girtumo kažką bandė pasakyti, iš visumos ką pasakė buvo galima suprasti, kad jis sakė, jog čia gyvena. J. kelis kartus jo paklausė ar tikrai jis čia gyvena, ar neapsiriko, vyras toliau aiškino, kad čia gyvena. J. tam vyrui pasakė, kad iškvies policiją, į tai vyras atsakė „kviesk“ ir pradėjo eiti tiesiai į kambarį. J. tada paėmė vyrą už parankės ir neleido eiti toliau, ir bandė jį išvesti, tačiau vyras J. ranka stūmė nuo savęs. Tumet J. timtelėjo vyrą už rankos ir vyras patemptas krito dešiniu pečiu ir dešine veido puse atsitrenkdamas į stalą, esantį tarp kambario ir koridoriaus, paskui nuo stalo krito ant kėdžių, išvartė kėdes ir galiausiai nukrito ant grindų. J. jį pakėlė ir išvedė pro duris į laiptinės aikštelę. J. vyro kumščiais nemušė, bet vyras nukrito J. jį patempus už rankos. Kai J. vyrą išvedė į laiptinės aikštelę ji kartu neėjo, nematė kaip ir kas ten vyko, bet bute J. vyrui jokių smūgių kumščiu nesudavė. J. išvedęs vyrą iš buto užrakino duris ir jie apkalbėjo tą situaciją, abu nesuprato kokiu tikslu tas vyras brovėsi į J. butą, nutarė, kad reikėtų kviesti policiją dėl vyro įsibrovimo į namus ir J. tada paskambino policijai. Kai atvyko pareigūnai ji neėjo į laiptinę, J. buvo susitikęs pareigūnus, kalbėjosi su jais. Atvykus pareigūnams vyras sėdėjo penktame aukšte ir rūkė. Ji to įvykio metu buvo kambaryje, kuris yra sujungtas su virtuvę, išsigandusi vyro elgesio į koridorių net nėjo. (1 t., b. l. 128-129)

Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnė. Prisimena, kad gegužės mėn. buvo gautas pranešimas. Į įvykio vietą atvyko kartu su kolega V. P.. Lipo į trečią ar penktą aukštą ir pamatė gulintį žmogų, žmogus kraujavo. Žmogus paaiškinti nieko negalėjo. Po ko iš buto išėjo vaikinas su mergina. Vaikinas teigė, kad tas vyriškis bandė įeiti į vidų, jis labai išsigando, dėl ko pastūmė tą vyriškį. Vyriškis buvo visiškai neblaivus, neadekvatus, bandė apspjauti medikus, su jais nekalbėjo, jo duomenų nežinojo, nuvežė jį į ligoninę. Po įvykio ją buvo apsiklausiusi tyrėja. Kiek žino įvykio metu jų kameros neveikė, jos nefilmavo, nes buvo netaisyklingai paspausti mygtukai, todėl nėra įrašo. Patvirtina, kad iš buto buvo išėjęs kaltinamasis. Neatsimena, kuris pirmas pradėjo pasakoti apie įvykį mergina ar vaikinas. Iš buto jie išėjo abu. Pokalbis vyko laiptinėje. Kiek atsimena, tai sakė, kad vyriškis bandė įeiti į jų butą. Atidarė duris ir pamatė asmenį, kuris agresyviai nusiteikęs. Kaltinamasis pastūmė vyriškį. Neprisimena ar jaunuolis su mergina buvo sakę, kad vyriškis buvo įėjęs ar mėgino įeiti į butą. Kaltinamasis pastūmė su rankomis nuo savęs. Jis rodė taip, kad stūmė abiem rankomis. Kaltinamasis buvo labai susijaudinęs. Nukentėjęs kalbėjo neaiškiai, negalėjo nieko atsakyti nei vardo, nei pavardės, jokios informacijos nesužinojo iš jo. Kaltinamasis atrodė blaivus, neatrodė, kad elgesys neadekvatus. Nukentėjęs nepasakojo jokių aplinkybių. Jos kolega buvo kartu. Pirmiau jie nuėjo pas asmenį iškvietusį policiją, nes matė kraujo dėmių. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Negali atsakyti ar vyriškis buvo patekęs į butą. Iškvietimas buvo, kad bandė. Neveikė kamera ir pas kolegą. Kiek žino, kad buvo tiesioginė transliacija į departamentą, bet šie įršai neįsirašo. Nežino ar kaupiami sistemoje. Negali pasakyti ar jos kolega V. P. buvo įėjęs į kaltinamojo buto vidų. Mano, kad jis tame bute nebuvo. Ji pati tame bute nebuvo. Kolega bendravo su kaltinamuoju. Neprisimena ką kalbėjo. Nukentėjusysis nieko neatsakė, kas jį sumušė. Jokių žodžių nėjo suprasti. Tik vebleno. Neprisimena ar rodė ranka į kaltinamąjį. Ji jokių pretenzijų dėl baldų negirdėjo, tik apie duris, kad jos kraujuotos. Iš buto kaltinamasis išėjo dviese. Bendravo tik su kaltinamuoju, o jo draugė buvo šalia. Neprisimena, ar mergina sakė, kad sulaužyti baldai. Dėl padarytų nuostolių ar kalbėjo, neprisimena. Apklausos metu jos tyrėja klausė ar galėjo būti suduoti 6 smūgiai, ji nežino, jai atrodė, kad 6 smūgių suduoti negalėjo. Kiek galėjo būti suduota, nežino. Iš praktikos, atvykus į įvykio vietą panašiomis aplinkybėmis, jei įvyko įvykis buto viduje, tai jie eina į butą. Jei kaltinamasis įvykio vietoje būtų pasakęs, kad asmuo buvo įsiveržęs pas jį į butą, jame griuvo ant stalo ar kėdžių, sugadino sienas, tai tokiu atveju jie būtų ėję į butą apžiūrėti. Šioje situacijoje gal kolega buvo užėjęs, ji užėjusi nebuvo, bet tai tik prielaida. Nebuvo bandymų iš kaltinamojo pusės susisiekti su ja. Su kaltinamuoju nėra pažįstama.

Liudytoja G. A. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 122-123), jog 2021-05-09, 16.58 val. dirbant kartu su kolega V. P. iš AVPK budėtoje gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini) name, kad prie 15 buto yra sumuštas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu tuo pačiu laiku atvyko ir medikų brigada. Lauke prie įėjimo juos pasitiko jaunuolis, kuris paaiškino, kad jo buto duris pradėjo rakinti ir stipriai belstis iš matymo žinomas vyras, kruvinu veidu. Atidarius duris nieko nepaaiškindamas vyras veržėsi į butą. Jaunuolis tiegė paaiškinęs vyrui, kad čia yra ne jo butas, bet vyras toliau brovėsi pas jį į namus, buvo agresyvus, pradėjo jį stumdyti ir jėga veržtis pro duris į butą. Jaunuolis nurodė, jog vyrą stūmė, kad šis nesiveržtų į butą ir vyras nukrito. Pamatęs, kad po nukritimo vyrui pradėjo kraujuoti iš burnos jis paskambino į policiją. Juos pasitikęs jaunuolis iš pažiūros atrodė blaivus, buvo labai susijaudinęs, iš susijaudinimo sunkiai jam sekėsi papasakoti aplinkybes, teisinosi, kad jis jokių smūgių vyrui nesudavė, o vyras tiesiog susižalojo nukrisdamas. Nusistatė, kad juos pasitikęs jaunuolis buvo J. S., kuris teigė, kad vyras turėtų būti kažkur laiptinėje arba gal būt yra nuėjęs namo, nes kaip jam pasirodė, kad tas vyras gali gyventi toje pačioje laiptinėje. Ant laiptų pakopų buvo pritaškyta kraujo lašelių, todėl sekdami lašelius jie palipo iki 5 aukšto. Kartu ėjo J. S. ir medikai. Penktame aukšte, prie buto pažymėto Nr. 25, korektoriuje ant grindų sėdėjo vyras, kuris spaudėsi kraujais, norėjo užsidegti cigaretę. Vyras bandė kažką pasakyti, bet nesugebėjo, buvo galima suprasti tik vieną pasakytą žodį, jog jam skauda. Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. Vyras rodė ranka į J. S., bet nieko nepasakė. J. S. patvirtino, kad šis vyras veržėsi pas jį į butą. Medikei norėjus suteikti nukentėjusiam pagalbą šis ją keikė necenzūriniais žodžiais ir apspjovė. Vyras elgėsi agresyviai, neprisileido medikės, todėl jie vyrą lydėjo į priėmimo skyrių. Policija kvietęs vaikinas buvo iki tol kol medikai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, niekur nuėjęs nebuvo, tik kai jie jam pasakė jog jis daugiau nėra reikalingas, jaunuolis nuėjo. Palydėjus vyrą į ligoninę, jis apsiramino. Prie savęs turėjo BODY kamerą, tačiau buvo nustatytas ne tas rėžimas, todėl nebuvo nufilmuotos aplinkybės. Minėto namo laiptinė kameromis nefilmuojama, prie įėjimo į namo vaizdą fiksuojančių kamerų nėra. Aiškinantis aplinkybes niekas iš gyventojų išėjęs nebuvo. Nepastebėjo, kad J. S. rankos ar rūbai būtų kruvini ar suplėšyti.

Papildomai liudytoja G. A. paaiškino, kad vėliau matė, jog iš buto išėjo mergina. Kokiu momentu pasakyti negali. Mergina buvo šviesių plaukų. Negali pasakyti ar ši kaltinamojo draugė. Negali pasakyti ar matė ją bute, kai kaltinamasis atidarė duris. Neprisimena kurioje vietoje ją matė, bet įsiminė jos veidą. Ji pati buvo tik laiptinėje, tai realiai tą merginą galėjo matyti tik laiptinėje. Jiems atvykus į įvykio vietą, žinoma, kad kilo klausimų dėl kaltininko, kas tai padarė, bet jie nežinojo. Negalėjo išsiaiškinti aplinkybių, kas atsitiko, nes žmogus buvo neblaivus ir nieko negalėjo paaiškinti. Kaltinamasis paaiškino, kad žmogus bandė eiti į buto vidų ir jis jį pastūmė ir šis nukrito nuo smūgio. Kadangi žmogus buvo labai neblaivus, jie nežinojo ar jis pats nukrito. Nukentėjusysis rodė ranka į kaltinamąjį, bet nežino kodėl.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo neprisimena. Prisimena, kad buvo gautas iškvietimas į D. g., bet pamena tik fragmentus. Atvažiavus į įvykio vietą, kartu su kolege G. A., kažkuriame aukšte, tiksliai nurodyti negali, pamatė sumuštą žmogų. Pastarasis sėdėjo, vaikščiojo, buvo su sąmone. Kažkuriuo metu kitas asmuo (rodo į kaltinamąjį) buvo išėjęs į laiptinę. Nukentėjęs bandė patekti į kaltinamojo butą ir jie apsistumdė, ir sužalojo nukentėjusįjį. Kai jie atvyko, nukentėjusysis sėdėjo kitame aukšte, o ne prie kaltinamojo durų. Iškvietė nukentėjusiajam medikus. Į butus užėję nebuvo, tik apžiūrėjo įvykio vietą – koridorių, o nukentėjusįjį lydėjo į ligoninę, nes medikai to prašė, kadangi pastarasis buvo neadekvatus. Nukentėjęs asmuo spjaudėsi ant medikų, buvo šiek tiek neprognozuojamas. Medikai suabejojo dėl jo adekvatumo. Nesimušė, bet atrodė nenuspėjamas, vaikščiojo aplinkui. Vizualiai matėsi, kad jis neblaivus, bet nebuvo galimybės patikrinti girtumą, nes jam stipriai kraujavo iš burnos. Nukentėjęs kažką bandė sakyti, bet jie negalėjo suprasti ką šis nori pasakyti. Kitas asmuo (kaltinamasis), kiek atsimena, aiškino, kad nukentėjusysis bandė pateikti į jo butą ir, kad tas žmogus jam matytas. Neprisimena, bet, tikriausiai, prieš atvykstant į įvykio vietą buvo susipažinęs su iškvietimo turiniu. Atvykę įprastai apžiūri įvykio vietą. Tai, kad įvykio vieta buvo koridoriuje, sprendė iš to, kad jame matėsi nukentėjusiojo daiktai ant žemės, be to buvo kraujo dėmės lipant laiptais. Taip pat ir iš kaltinamojo parodymų, kad į jo butą norėjo patekti asmuo. Pamena, kad buvo sakoma, kad asmuo norėjo patekti į butą, bet ar buvo sakoma, kad tas asmuo pateko į butą, neatsimena. Įprastai, jei žmogus sakytų, kad apgadinti daiktai, tai tokį faktą jie fiksuotų. Neatsimena, ar kaltinamasis sakė ką nors dėl daiktų apgadinimo, bet tuo metu apgadinimų nefiksavo. Atsimena, kad kaltinamasis aiškino, jog susistumdė ir krito. Tarpusavyje jie aiškinosi. Neatsimena kuris ką stumdė. Nukentėjusysis nieko nesugebėjo paaiškinti. Body kameros tuo metu turėjo veikti, tačiau ar veikė, neatsimena. Jis asmeniškai bendravo su tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju. Mano, kad ir jo kolega taip pat. Bendravo koridoriuje, t. y. laiptinėje. Į kaltinamojo butą patekę nebuvo. Buvo atidarytos durys. Išvartytų badų nematė, neatsimena. Lyg ir moterį matė bute, bet gali maišyti su kitu įvykiu. Kaltinamasis buvo vienas, kai su juo bendravo. Neatsimena kaip aiškino nukentėjusysis ar jis buvo patekęs į butą. Pamena, kad kaltinamasis sakė, jog nukentėjęs bandė patekti į butą. Matė, kad nukentėjusiajam stipriai kraujavo iš burnos ir tai, kad jo apatinis žandikaulis buvo pradarytas, neužsičiaupė. Nekuntėjusiajam, be abejo galėjo skaudėti. Neatsimena, atvykę į įvykio vietą galimai klausė nukentėjusiojo kas atsitiko. Neatsimena, bet nukentėjusysis galėjo rodyti ir gestais.

Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra vyresnioji tyrėja, atliko tyrimą šioje byloje. Tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą ir pranešimą iš gydymo įstaigos. Pilietis kreipėsi dėl to, nes buvo sulaužytas apatinis žandikaulis. Nukentėjusiojo apklausos metu paaiškėjo, kad per apsirikimą, būdamas išgėręs bandė pateikti į įsivaizduojamą savo butą. Jam rakinant buto duris, iš buto išėjo vyriškis, kuriam bandė pasakyti, kad atėjo pas save į namus, tačiau iš buto išėjęs asmuo jam sudavė smūgius, ko pasekoje jis nugriuvo, o jam gulint ant žemės, dar buvo suduoti smūgiai. Kiek pamena, buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai. Po ko nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę. J. S. kvietė medikus ir pareigūnus. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sulaužytas žandikaulis dviejose vietose. Kadangi J. S. kaip ir pripažino, sakė nenori jokių teismų, nukentėjęs yra jo kaimynas, tai nori taikytis, tai jam buvo paaiškinti BK 38 str. pagrindai. Tai buvo išaiškinta žodžiu. Prieš apklausą J. S. bandė taikytis, nes per apklausą sakė, kad tris kartus ėjo pas nukentėjusįjį, bet nerado, o paskui sutiko gatvėje, prie įėjimo, bet, kaip suprato, kaltinamajam nepatiko, nes buvo per didelė suma, kurios prašė nukentėjusysis. J. S. pats sakė, kad nori taikytis, nes mokinasi, sportuoja, nenori būti teistas. Jis pripažino, kad sužalojo kaimyną. Apskritai buvo kalbėta, kad pripažino iš dalies, bet nepaneigė, kad asmuo nukentėjo dėl jo veiksmų. Prieš apklausą telefonu J. S. buvo išaiškinta teisė apie galimybę turėti gynėją. Jis atvyko be gynėjo, tai buvo jo pasirinkimas. Nemano, kad darė J. S. kažkokį spaudimą. Jokio spaudimo nedarė, tik išaiškino dėl BK 38 str. J. S. minėjo, kad „sumokėsiu 100-200 Eur“ ir susitaikys. Jiems nepavyko susitaikyti. Tiksliai nepamena kodėl jiems nepavyko susitaikyti.

Teisėjai pagarsinus dalį kaltinamojo J. S. 2022-05-26 parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, liudytoja J. Š. nurodė, kad ji J. S. pasakė, kad jis turi galimybę taikytis, jog tai numato įstatymas, o ne priverstinai – „eik taikytis“. J. S. buvo išaiškintos susitaikymo sąlygos. Viena iš sąlygų – atlyginti padarytą žalą ir pripažinti kaltę. J. S. nebuvo teistas ir tai galėjo daryti. Mano, kad šis tai suprato, jam buvo viskas išaiškinta. Pateikus klausimą ar pripažįstą padaręs nusikalstamą veiką, J. atsakė, kad pripažįsta iš dalies, bet protokole, iš visumos, jis prisipažino. Nukentėjusysis teigė, kad jam sudavė smūgius, o J. sakė, kad jį pastūmė. Su nukentėjusiuoju bendravo telefonu daug kartų. Negali pasakyti ar pats nukentėjusysis jai skambino. Derinosi, klausė kaip gydymas. Tų pokalbių metu neaptarinėjo susitaikymo, negali tiksliai pasakyti. Neprisimena ar buvo davusi P. B. J. S. telefono numerį. Negali pasakyti ar telefoninio pokalbio su nukentėjusiu metu sakė, kad įtariamasis neneigs sudavęs smūgius. Neatsimena tokio dalyko. J. S. nepripažino smūgių skaičiaus. Jis teigė, kad nukentėjusysis krito į kėdes, į stalą. Jis pripažino kaltę iš dalies. Jam buvo išaiškintas BK 38 str., kad turi tokią galimybę taikytis. Ji jam nesiūlė eiti taikytis, o jam tokia teisė buvo tik išaiškinta. Jis nurodė, kad pripažįsta iš dalies. Vyko į įvykio vietą ir užfiksavo, kad J. nurodė, jog viskas vyko bute, kad nukentėjusysis prasibrovė į butą, neišsilaikė ir griuvo į stalą ir kėdę, griuvo ir susižalojo. Nukentėjusiojo parodymai buvo visai kitokie, kad jį sumušė.

2022-10-27 teisiamojo posėdžio metu, tikslinant aplinkybes, buvo išklausytas garso įrašas, padarytas nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu kalbant telefonu su vyresn. tyrėja J. Š..

Papildomai apklausta liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kiek girdėjo, įrašuose girdimas jos balsas. Ne vieną kartą kalbėjo ir skambino nukentėjusiajam, kadangi šis gydėsi ir ne kartą atidėjo atvykimą. Buvo kalba apie susitaikymą. Dažnai buvo kalbama apie tai. Nežino kada darytas šis įrašas. J. buvo apklaustas birželio 2 d. ir jis atvykęs savo apklausoje nurodė, kad tris kartus buvo pas kaimyną, norėjo susitaikyti, bet jis neatidarė durų. J. sakė, kad nori taikytis, nenori turėti teistumo, kadangi nei viena, nei kita pusė neturėjo advokato tai reikėjo išaiškinti. Įtarimas buvo pareikštas birželio 2 d. Viskas vystėsi po to, kai J. pareiškė norą, kad nori taikytis. Iš dalies kad pastūmė pripažino, bet ne tai, kad sudavė smūgius. Jai atrodo, kad buvo tarp jų pokalbis laiptinėje ir buvo kalbamasi apie susitaikymą, bet, kaip suprato iš abiejų, nukentėjęs paprašė didesnės sumos, J. nesutiko ir neliko noro taikytis. Išlaidų nukentėjusysis turėjo pakankamai daug, nes gydėsi, po to dar teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį ir todėl J. pradėjo viską neigti. Ji suprato, kad tie sužalojimai buvo nuo J. veiksmų. J. paskambinęs į Bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad „aš jam trenkiau ir jis krito“ ar persivertė. Pranešime jis jau pripažįsta, kad „aš jį nuverčiau, kraujuoja iš burnos“. Ji suprato jo prisipažinimą nuo pat pradžių. BPC įraše girdisi, kad „krito“. Iš visumos ką kalbėjo galima buvo suprasti. Dispečerė klausė J. kaip tai įvyko. Yra pateiktas diskas su įrašu.

Teisėjai pagarsinus skambučio į BPC pokalbio tekstą (1 t., b. l. 90-91), liudytoja J. Š. nurodė, jog J. S. apklausos protokole yra duomenys, kad jis norėtų taikytis. Įtariamojo apklausos protokole birželio mėn. parašyta, kad „noriu su kaimynu taikytis“. Paaiškino susitaikymo sąlygas, nes abu neturėjo gynėjų. Aiškino, bet neatsimena ar buvo pokalbis, kad reikia pripažinti kaltę visiškai. J. sutiko, nenorėjo po teismus vaikščioti, studijavo, sportavo. Jam buvo paaiškina kada galima taikytis. Jis ir ėjo iki apklausos 3 kartus pas nukentėjusįjį ir norėjo susitaikyti. Jokio spaudimo iš jos pusės nebuvo, jai tik gaila jaunų žmonių. Jei jai pasakė, kad „pripažinsiu“, tai ji ir pasakė nukentėjusiajam. Ši aplinkybė, kad J. neneigs kaltės, smūgių, nebuvo jos išgalvota. Pokalbis buvo su J. telefonu ir su kita puse. Su J. kalbėjo, jis teigė, kad ėjo pas nukentėjusįjį, bet jis buvo neblaivus, nenorėjo kalbėti tomis temomis.

Ekspertas Remigijus Petrauskas teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktas išvadas ir nurodė, kad tyrimą atliko pagal medicininius dokumentus. Nukentėjusiajam buvo lūžęs apatinis žandikaulis ir paniręs raktikaulio apatinis galas. Kokiu būdu buvo padaryti sužalojimai, tiek, kiek į tai buvo galima atsakyti, atsakė išvadose. Pateikti papildomai nieko negali, nes nėra objektyvių duomenų, įgalinčių patikslinti sužalojimo patyrimo mechanizmą. Antroje išvadoje parašyta, jog labiausiai tikėtina, kad apatinio žandikaulio lūžimai galėjo susidaryti nuo trauminių smūginių poveikių kietais bukais daiktais į aptainio žndikaulio sritį. Jei būtų galimybė lūžiui įvykti kritimo metu, jis tai būtų įvardinęs. Tik žinant griuvimo kryptį galima pasakyti apie lūžį. Griūnant aukštielninkas, apatinio žandikaulio nesusilaužysi. Tam, kad susilaužyti žandikaulį, hipotetiškai, turėtų būti rankos pririštos prie kūno, jog žmogus, vedinas savisaugos instinkto, neatstatytų rankas, kad nekontaktuotų pirmos rankos, ir tada jis turėtų kristi ant kažkokio dviejų lygmenų paviršiaus. Kai kūnas yra viename lygmenyje, o galva – kitame, t. y. kai pirmas kontaktas įvyksta su apatiniu žandikauliu. Yra tikimybė, kad žmogus gali susilaužyti žandikaulį krisdamas į staliuką, nes tai kitas lygmuo nei grindys. Su tokia situacija, kad pats žmogus, laisvai stovintis, nesurišant jam rankų, patirtų apatinio žandikaulio lūžį griuvimo ir atsitrenkimo metu, jam nuo 1994 m. susidurti neteko. Žino, kad nukentėjęs įvykio metu buvo stipriai girtas. Tam, kad jis galėtų pasakyti, galėjo ar negalėjo žmogus krisdamas į stalą, po to į kėdę, susilaužyti žandikaulį, reikia matyti kokioje padėtyje jis buvo, kaip buvo patemptas, kaip jam suteiktas pagreitis, kokia kryptis ir kaip galėjo atsitrenkti. Nukentėjusiajam išniro priekinė peties dalis. Griūnant aukštielninkam labiau nukenčia mentys, stuburas, sėdmenys ir pakaušis botago būdu. Toks peties sužalojimas galėjo susidaryti kai krenti grynai ant peties, kai įvyksta staigesnis rankos atlaužimas arba kritimo metu, bet nebūtina. Nukentėjusiajam buvo nustatytas dviejų šakų žandikaulio lūžis, tai poveikis buvo arba į dvi puses, arba į priekinę dalį. Vadinasi, vieno nukritimo metu, krentant šonu ir atsitrenkiant į stalo kampą, galėjo įvykti tik vienas lūžis, o kitas ne, t. y. kitą lūžį sukūrė kažkas kitas. Galva judrus dalykas ir gali pasisukti, griūnant galva dar linksta. Žandikaulio ir raktikaulio sužalojimai yra skirtingų lokalizacijų, todėl mažai tikėtina, kad sužalojimai atsirado vieno poveikio metu. Turėjo būti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje. Kontakto sritis būtų galima pasakyti tiksliai, jei būtų užfiksuoti išoriniai sužalojimai. Įvardinus bent tris momentus, t. y. stalą, kuris atsitrenkimo metu pavažiavo, po to kėdės, po to kritimą ant grindų, neatmetama prielaida, kad galbūt jis krisdamas pataikė į kėdės atlošą pažastine dalimi ir galbūt tai galėjo įtakoti raktikaulio panirimą. Jei stalas nėra labai lengvas, tai sudavus galvos apatine dalimi - žandikauliu, mažai tikėtina, kad stalas pasistūmė, greičiausiai pasistūmimas stalo yra poveikis kūnu, kritusios masės padarinys. Galva ant kaklo juda, tai nėra vientisas kūnas. Vėlgi, tai atsiriame į vaizdinę situaciją, matant galima kažką spręsti. Pagal aprašymą (kaltinamojo duotus parodymus) gali pasakyti, kad pirminis poveikis į stalą greičiausiai buvo kūnu, nes asmuo pastūmė stalą, ar tai klubine dalimi, ar krūtinės dalimi, ar pečių juostos sritimi. Po ko krito į kėdę, tačiau reikia žinoti koks tos kėdės atlošas ir pan., yra daug niuansų. Abejotina, kad raktikaulio panirimas galėjo gautis smūgiuojant į gulintį ant nugaros žmogų. Tokiu atveju greičiau būtų lūžęs raktikaulis. Raktikaulio panirimas galėjo būti krentant ant jo. Apatinis žandikaulis lūžo ne mažiau kaip nuo vieno smūgio. Papildomoje išvadoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad apatinio žandikaulio lūžimai galėjo susidaryti nuo trauminių smūginių poveikių, nes gali būti smūgiai iš abiejų pusių. Smūgiai gali būti iš skirtingų pusių ir bus lūžimai, o gali būti ir į centrinę dalį. Nėra išorinių mechaninių sužalojimų, kurie nurodytų kontakto vietą. Pagal kontakto vietą būtų galima nuspręsti kuria vieta atsitrenkta. Kai nėra išorinių mechaninių sužalojimų, tai galima duoti tik prielaidą. Suduodant šimtą smūgių į krūtinę bus viena kraujosruva, net kaulo lūžimai, bet jis išskirti to negali, todėl išvadoje ir sakoma, kad ne mažiau vieno poveikio, kiek ten poveikių pasakyti negali, nėra išorinių mechaninių sužalojimų, todėl net negali pasakyti į kurią vietą sudavė. Gali duoti tik prielaidą. Žandikaulis galėjo būti sulaužytas smūgiuojant kumščiu, keliu, alkūne, spiriant koja. Visi tie dalykai priskiriami smūgiui buku daiktu. Negali pasakyti kiek buvo suduota smūgių. Jei nemato paviršiuje kontakto srities, tai negali pasakyti kiek smūgių, poveikių buvo. Medikai galbūt neaprašė, o galbūt kraujosruvų nebuvo. Kraujosruvai susidaryti reikia laiko, išryškėja vėliau. Žmogus sako, kad nekraujavo. Pas jį nebuvo žaizdų, todėl nebuvo iš kur kraujuoti. Į kraujosrūvas galėjo neatkreipti dėmesio arba jos išryškėjo vėliau. Ar medikai jas matė, ar jų nebuvo, vėl kitas klausimas. Labiausiai tikėtina, kad žandikaulis buvo sulaužytas smūgiuojant. Raktikaulio panirimas ir žandikaulio lūžis nuo vieno smūgio atsirasti negalėjo.

Iš Policijos duomenų bazės (BIRT ataskaitų žiūryklės) matyti, kad 2021-05-09- 16.55 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dabar pažįstamas vyras laužėsi pas pranešėją į namus, konflikto metu jis nukrito, dabar guli ant grindų, kraujuoja iš burnos. Pranešė buto gyventojas. Info AVPK, GMP. (1 t., b. l. 21-23)

Iš Policijos duomenų bazės (BIRT ataskaitų žiūryklės) matyti, kad 2021-05-10 00.21 val. policijoje iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, jog 2021-05-09, 17.54 val., į gydymo įstaigą atvyko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2021-05-08 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas. Diagnozė: apatinio žandikaulio lūžis, dešinio raktikaulio panirimas. Paguldytas į veido ir žandikaulio chirurgijos skyrių. (1 t., b. l. 24-25)

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-05-10 00.24 val. policijos registruojamų įvykių registre iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021-05-09, 17.54 val., į gydymo įstaigą atvyko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2021-05-08 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas. Diagnozė: apatinio žandikaulio lūžis, dešinio raktikaulio panirimas. Paguldytas į veido ir žandikaulio chirurgijos skyrių. Patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą nustatyta, kad 2021-05-09 16.57 val. buvo registruotas pranešimas (ROIK:0121000295722), kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nusikaltimas asmeniui, t. y. dabar pažįstamas vyras laužėsi pas pranešėją į namus, konflikto metu jis nukrito, dabar guli ant grindų, kraujuoja iš burnos. Pranešė buto gyventojas. Info AVPK, GMP. Į įvykio vietą nuvykęs policijos pareigūnų ekipažas „L1119“ papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodė, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad išgirdo didelį bildesį į buto duris. Atidarius duris, asmuo elgėsi neadekvačiai, agresyviai, pradėjo stumdytis, ant vyro veido matėsi kraujo dėmės. Vyras nieko asmeniu nepaaiškino. Jiems bandant pasikalbėt su vyru, jis savo duomenų nepasakė, teigė, kad yra P. vėliau tai neigė, kaip susižalojo nepaaiškino. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyras buvo su GMP 12 brigada buvo pristatytas į Universitetinę ligoninę. Įvykis buvo filmuotas body B0F1EC5F87AC ir B0F1EC5F6F0A. (1 t., b. l. 19)

Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusysis P. B. patvirtino savo parodymus, kad 2021-05-09 , antroje dienos pusėje, būdamas neblaivus ėjo namo. Įlipęs į liftą sumaišė mygtukus ir kaip vėliau susivokė, nuspaudė ne to aukšto mygtuką. Kokiam aukšte išlipo neprisimena, tačiau išlipus iš lifto, jam tuo metu atrodė, jog yra aukšte kur gyvena, todėl priėjęs kaip tuo metu atrodė prie savo buto durų turėtu raktu rakino durų spyną, bet spyna neatsirakino. Į duris kumščiu nesibeldė, per uždarytas duris nieko neklausinėjo. Tiesiog jam rakinant spyną duris atidarė J. ir paklausė „ką tu čia darai“. Jis atsakė, jog čia gyvena ir paklausė J. ką šis daro jo bute. Pokalbio metu J. stovėjo buto koridoriuje, o jis stovėjo laiptinėje. Bekalbant J. žengė per slenkstį į laiptinę ir tada sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį pataikydamas į apatinę žandikaulio dalį. Nuo smūgių jis krito ant nugaros, jam nukritus J. pasilenkė ir dar kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, pataikydamas į žandikaulį. Jis krito ant nugaros, nemano, kad krisdamas galėjo susižaloti dešinį petį. Taip pat J. S. patvirtino savo parodymus, jog išgirdo kaip kažkas bando iš laiptinės pusės atrakinti jo buto duris. Kai jis atrakino duris pamatė prie durų stovinti šiuo metu jam jau žinomą P.B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. P. perlipo per buto slenkstį, žengė vieną ar du žingsnius, automatiškai per vieną du žingsnius atsitraukė savo buto koridoriumi ir paklausė „ką čia darai“. P. atsakius „aš čia gyvenu“ ir jį bandydamas apeiti ėjo toliau jau link kambario. Norėdamas sustabdyti P. sugriebė dešine ranka jam už kairės rankos alkūnės ir pradėjo vesti link išėjimo durų. Vedant P. jį stūmė ta ranka už kurios laikė, jam susipynė kojos ir jis krito visu svoriu į stalą, paskui ant žemės. Krisdamas išvartė kėdes. Tada jį pakėlė nuo žemės ir išvedė pro buto duris ir jas uždarė. Po kurio laiko pajuto bute cigarečių kvapą, išėjo į laiptinę ir pamatė, kad P. sėdi trečio aukšto laiptinėje ir rūko. Kadangi P. cigaretės filtras buvo kruvinas, paklausė ar jam reikia medikų. Jis nieko neatsakė, bet vis tiek pats paskambino į policiją. (1 t., b. l. 110-111)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2021-07-02 kaltinamasis J. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nurodydamas, kad 2021-05-09 po pietų, jam būnant namuose, išgirdo, jog kažkas rakina jo buto duris. Tada jis pats atrakino duris ir pas jį iš bendro naudojimo koridoriaus į butą įėjo dabar jau jam pažįstamas kaimynas P. B., kuris jo bute, koridoriumi paėjo apie penkis žingsnius, apsisuko, kojos susipynė, čia kažkaip krito į stalą, viskas išsivartė, tada jis jį pakėlė, išvedė pro duris. (1 t., b. l. 152-154)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2021-07-02 nukentėjusysis P. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nurodydamas kur stovėjo įvykio metu, kur jam buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 117-119).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 736/2021 (03) matyti, kad P. B. konstatuoti sužalojimai - apatinio žandikaulio lūžimas, dešinio raktikaulio panirimas padaryti kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų kontaktinių poveikių pasekoje, nes išsidėstę skirtingose anatominėse lokalizacijose. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuota objektyvių požymių - sužalojimų, kurie paneigtų smūginį poveikį į veido sritį. Tikėtina, kad raktikaulio panirimas galėjo gautis ir nugriuvus ant dešinio peties ar užsukus ranką. Dėl konstatuotų kaulų lūžimų P. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 47-48)

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Kaltinamasis J. S. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino ir paaiškino, jog nukentėjusiajam įėjus pas jį į butą, pastarajam pas save bute jokių smūgių nesudavė, jis tik paėmė nukentėjusįjį už kairės rankos parankės norėdamas išvesti iš savo buto. Paėmęs nukentėjusįjį už kairės rankos dilbio ir pradėjęs vesti link durų, šis buto koridoriuje jį pradėjo stumti ranka, bet jis sugriebė šiam už rankos, kuria šis stūmė jį ir timptelėjo. Nukentėjusysis buvo girtas, neišsilaikė ir krito ant stalo, po ko ant kėdžių, o po to dar ant žemės. Tada jis nukentėjusįjį pakėlė ir gražiai išvedė pro duris, po ko užsirakino duris, o nukentėjusysis liko už durų. Krisdamas bute nukentėjusysis galėjo susilaužyti žandikaulį, kadangi jis stipriai trenkėsi į stalą, paskui į kėdes, o paskui dar nukrito ant žemės, bet kraujas jam esant bute iš niekur nebėgo, nematė, kad būtų susižalojęs. Tačiau tokia kaltinamojo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.