- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-449-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28055-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė, Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio), ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą nusikalstama veika padarytą žalą.
E. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).
Nukentėjusiojo A. Š. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. B. nukentėjusiojo naudai priteista 52,81 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai ir iš E. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 42,64 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2022 m. liepos 22 d. apie 11.10 val. viešoje vietoje automobiliu „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsekęs nukentėjusiojo A. Š. vairuojamą automobilį iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Iki“, Žirmūnų g. 145, Vilnius, kur išlipęs iš minėto automobilio be priežasties A. Š. atsistojus priešais ir neleidžiant išvažiuoti, išlipęs iš automobilio papurškė nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį dujų balionėliu ir ketino automobiliu pasišalinti, tačiau nukentėjusiajam A. Š. stovint priešais ir neleidžiant išvažiuoti, išlipęs iš automobilio sugriebė nukentėjusiajam A. Š. už dešinės rankos žasto ir nustūmė jį ant žolės, tokiu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl padarytų odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-743-1078/2023 ir pripažinti kaltinime papildomą aplinkybę, kad konflikto metu E. B. tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė A. Š. į kairį skruostą bei patenkinti civilinį ieškinį, priteisiant jam iš nuteistojo 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 284,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nukentėjusiojo manymu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, taip pat neteisingai įvertino padarytos žalos dydį, įrodymai nebuvo išsamiai ištirti, teismas nepašalino prieštaravimų, įrodymus vertino tendencingai, neobjektyviai.
2.2. Nurodoma, kad teismui nekilo jokių abejonių, kad įvyko konfliktas, kurio metu A. Š. nukentėjo, tačiau teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog nuteistasis dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairį skruostą. Teismas konstatuoja, kad „nei viename iš dokumentų nėra nurodoma, jog ant nukentėjusiojo veido būtų likusios kokio nors smūgio žymės, o specialisto išvadoje netgi pažymėta, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi smūgio sudavimui. Šie specialisto išvadoje nurodomi teiginiai verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu, kadangi nukentėjusysis teisme teigė, jos smūgis į veidą buvo itin stiprus“. Tokiu būdu teismas jo parodymus vertina kritiškai ir vadovaujasi nuteistojo parodymais. Nuo pat pirmos apklausos 2022 m. liepos 22 d. nurodė, kad E. B. trenkė dešine ranka jam į veidą, po to 2022 m. liepos 27 d. papildomai apklaustas nurodė smūgio sudavimo aplinkybes. Nuo šio smūgio akiniai buvo nepataisomai sulaužyti. Buvo jau be akinių, kai į akis jam buvo papurkšta dujų, nes smūgio metu akiniai nukrito po kitu automobiliu. Savo 2022 m. liepos 22 d. protokole-pareiškime taip pat nurodė, kad buvo suduotas vienas smūgis su dešinės rankos kumščiu jam į skruosto kairę pusę. Smūgis galėjo būti neužfiksuotas, nes nuo dujų visas veidas buvo raudonas ir visą tą laiką plovė ir šaldė veidą ledu. Todėl atskirti smūgį nuo kitų sužalojimų galėjo būti sudėtinga. Atvykus medikams labiau akcentavo dujų sukeltą skausmą, nes smūgis palyginus su dujomis yra mažiau skausmingas. Suprantama, kad mėlynių neliko, nes jis šaldė veidą ledu. Mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti jo parodymais, nes jie buvo nuoseklūs. Tokiu būdu jam padaryta turtinė žala (akinių kaina), kurią turi atlyginti nuteistasis. Pateikė akinių įsigijimo kvitą, taip pat sulaužytų akinių nuotraukas. BPC pateiktas garso įrašas, kuriuo jis kreipiasi pagalbos, nurodydamas įvykio aplinkybes įvykio vietoje, tame tarpe apie papurškimą dujom ir žodžius, kad dabar jis jam dar kartą nori į veidą trenkti.
2.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymines nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies nepagrįstai sumą sumažino iki 500 Eur, kadangi nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra nukrypstanti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl sumažintos neturtinės žalos dydžio yra formalūs, todėl civilinės ieškinys turi būti tenkintas visiškai.
2.4. Nurodoma, kad sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių. Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame gyvenime, iki šiol jaučia didelę baimę būti užpultam. Neabejotinai turi teisę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą. Nuosprendžiu patvirtinama, kad dėl nuteistojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus.
2.5. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
2.6. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.
2.7. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai, tačiau tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
2.8. Visiškai atsisakyti subjektyviųjų neturtinės žalos nustatymo kriterijų neįmanoma, nes teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. Nukentėjusiojo manymu, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priteisė per mažą neturtinės žalos dydį. Nuteistasis yra jauno amžiaus, galintis dirbti ir atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, neprieštaravo priteistos neturtinės žalos padidinimui, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), t. y. skundas nagrinėjamas tik jo ribose, apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinant tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kitus bylos aspektus teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. Š. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. teismas nepagrįstai nenustatė, kad nuteistasis E. B. dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido kairiąją pusę, taip pat prašoma priteisti didesnius turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Dėl teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių
7. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nuteistasis E. B. 2022 m. liepos 22 d. apie 11.10 val. viešoje vietoje automobiliu „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsekęs nukentėjusiojo A. Š. vairuojamą automobilį iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Iki“, Žirmūnų g. 145, Vilnius, kur išlipęs iš minėto automobilio be priežasties A. Š. atsistojus priešais ir neleidžiant išvažiuoti, išlipęs iš automobilio papurškė nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį dujų balionėliu ir ketino automobiliu pasišalinti, tačiau nukentėjusiajam A. Š. stovint priešais ir neleidžiant išvažiuoti, išlipęs iš automobilio sugriebė nukentėjusiajam A. Š. už dešinės rankos žasto ir nustūmė jį ant žolės, tokiu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl padarytų odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste. Nurodytas veikos padarymo aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, tačiau apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. Š. teigia, jog teismas nepagrįstai nenustatė papildomos aplinkybės, kad nuteistasis nukentėjusiajam taip pat vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas kaip ir tikrinimas iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).
9. Nagrinėjamu atveju nustatant įvykio aplinkybes pažymėtina, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilusio konflikto liudytojų nėra, taigi svarbiausi įrodymai byloje yra šių asmenų parodymai, kurie vertintini atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius duomenis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių byloje nustatyta ir apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kilus konfliktui, jis vartojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, tačiau kategoriškai neigė trenkęs kumščiu į veidą nukentėjusiajam ir taip sulaužęs jo akinius. Kita vertus, nukentėjusiojo pozicija dėl smūgio į veidą ir akinių sugadinimo proceso metu nebuvo visiškai nuosekli – nors jis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nuteistasis sudavė jam kumščiu į kairįjį skruostą, tačiau jis nenurodė, kad jam buvo sugadinti akiniai, nukentėjusysis apie tai, kad jam įvykio metu buvo sulaužyti akiniai, neužsiminė ir iškart po įvykio rašytame pareiškime, o apie akinių sugadinimą nurodė apklausiamas tik papildomos apklausos metu, praėjus penkioms dienoms po įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apklaustas apylinkės teisme nukentėjusysis teigė, kad jam suduotas smūgis buvo stiprus, įvertino jį 8 balais, tačiau jis į įvykio vietą atvykusiems greitosios pagalbos medikams nieko neužsiminė apie tai, jog jį užpuolęs asmuo jam trenkė į veidą, greitosios pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota tik tai, jog jam į akis buvo papurkšta dujų. Atitinkamai byloje esanti specialisto išvada Nr. G2316/2022 bei byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina būtent nuteistojo išsakytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, t. y. ašarinių dujų papurškimo ir paėmimo už nukentėjusiojo rankų ir jo nustūmimo. Nei viename iš minėtų dokumentų nėra nurodoma, jog ant nukentėjusiojo veido būtų likusios kokio nors smūgio žymės, o specialisto išvadoje netgi pažymima, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi smūgio sudavimui. Vertinant smūgio sudavimo tikėtinumą atsižvelgtina ir į tai, kad pagal specialisto išvadą vien dėl nukentėjusiojo suėmimo už žasto jam liko kraujosruvos, o ant veido jokių sužalojimų nenustatyta, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė abejotina, kad nuo stipraus smūgio nukentėjusiajam į veidą jam nebūtų likę jokių žymių, net ir įvertinus nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog jis šaldė vietą, į kurią buvo smūgiuota, nes vien šaldymas ledu nepanaikintų vizualiai akivaizdžiai matomų dėl smūgio patirtų sužalojimų. Kaip minėta, nuteistasis viso proceso metu nuosekliai patvirtino visas teismo nustatytas įvykio ir naudoto smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes, kurios pasitvirtino byloje, tačiau neigė nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę dėl smūgio sudavimo ir akinių sulaužymo, kurių byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad byloje pateiktas BPC garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad BPC operatorei nukentėjusysis nurodė, jog nuteistasis jam dar kartą ruošiasi trenkti, savaime nukentėjusiojo pozicijos dėl smūgio sudavimo ir akinių sulaužymo jo nurodytomis aplinkybėmis nepatvirtina, ši nukentėjusiojo frazė aptartų bylos duomenų kontekste tik patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo konflikto metu buvo vartojamas fizinis smurtas, ko neneigė ir pats nuteistasis, tačiau neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą, taip sulaužydamas ir nukentėjusiojo akinius.
10. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal sudėtinį nekaltumo prezumpcijos – in dubio pro reo principą visos abejonės aiškinamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo, atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės, įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltei konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Abejonės baudžiamajame procese šalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įvertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius nukentėjusiojo A. Š. nurodytų aplinkybių dėl smūgio į veidą sudavimą patvirtinančių duomenų, įvertinus pačio nukentėjusiojo parodymų dėl minėtos aplinkybės nenuoseklumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų nukentėjusiojo parodymų dalį laikė prieštaraujančiais kitai bylos medžiagai ir jais nesivadovavo bei iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog nuteistasis nukentėjusiajam dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė į kairį skruostą, nustatydamas, kad nuteistasis nagrinėjamo konflikto metu nukentėjusiajam į veidą papurškė dujų bei paėmęs už dešinės rankos žasto jį pastūmė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sužalojimą.
11. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas dėl E. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, ne tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos neteisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl civilinio ieškinio reikalavimų
12. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl E. B. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama. Nukentėjusysis A. Š. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš E. B. 422,81 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro A. Š. pirkti vaistai – 25,41 Eur, kelionės išlaidos – 7,40 Eur, sugadintų akinių vertė – 284,50 Eur, akinių kainos skirtumas, gaminant naujus akinius – 85,50 Eur, išlaidos, patirtos sugadinus šaldytus produktus, kuriuos po sužalojimo buvo nukentėjusysis prisidėjęs prie veido – 20 Eur. Neturtinės žalos reikalavimas grįstas tuo, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl nusikalstamos veikos patyrė stresą, turėjo vartoti vaistus, buvo iš dalies nedarbingas, iki šiol jaučia fizines ir psichologines neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 52,81 Eur turtinei žalai atlyginti bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinys atmestas. Dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog prašomą priteisti turtinės žalos dydį teismas sumažino, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje nenustatyta – to nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, – kad nukentėjusiojo akinius įvykio metu sulaužė E. B., todėl apylinkės teismas priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydį pagrįstai sumažino civilinio ieškinio reikalavimo apimtimi, kuria buvo prašyta atlyginti akinių vertės bei galimų nuostolių, gaminant naujus akinius, sumą. Likusi turtinės žalos atlyginimo reikalavimo suma sudaro 52,81 Eur, ši suma iš nuteistojo buvo priteista nukentėjusiajam A. Š., taigi apylinkės teismas šioje byloje teisingai išsprendė turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apeliacinio skundo prašymas priteisti iš nuteistojo 284,50 Eur turtinei žalai atlyginti, kas atitinka nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytą akinių vertę, netenkintinas. Taip atmestinas kaip nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, kadangi toks reikalavimas civiliniame ieškinyje nenurodytas, to nukentėjusysis neprašė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykio metu – nežymaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis A. Š. patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
14. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje, jam papurkšta ašarinių dujų į akis, stipriai suimta už rankos, dėl ko liko kraujosruvos ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad dėl tokių neteisėtų nuteistojo E. B. veiksmų A. Š. patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, įvertino ir tai, kad nukentėjusiajam A. Š. vis dėlto buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo jis buvo laikinai nedarbingas, jam teko keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, dėl ko teismas sprendė, jog nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš E. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydžiu, kuris nustatytas įvertinus, be kita ko, nusikalstama veika pažeistų vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas teisingu nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kompensuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiajam padarytos žalos dydį.
15. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Š., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Turtinė bei neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jų dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes ir priteisė iš E. B. proporcingą, pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.