Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-130-1127/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-02
Bylos Nr.
II-130-1127/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01555-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
D. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-130-1127/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01555-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Mariui Lisauskui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28526-2023 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28526-2023 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, jam paskirta jam 65 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 14 d. 18.39 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant vejos, t. y. transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą.

Šalies argumentai

D. Ž. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Skunde nurodyta, jog tariamo pažeidimo vieta yra šalia jo gyvenamosios vietos, Pareiškėjas ten gyvena nuo 2017 m. ir nuo to laiko ten niekada nebuvo vejos. Tai, kad automobilio stovėjimo vietoje kažkada buvo veja, gali pasakyti tik daugiabučio namo senbuvis. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, jog veja yra žema, tankia žole užžėlusi pieva, žolynas, lygi sužėlusi pieva. Praktikoje gi veja – tai lygaus paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Taigi, plotas prie daugiabučių namų, kuriame nėra žolės ir niekas nesiima veiksmų, kad ten žolė užželtų, būtų sustatyti atitinkami eismą ir stovėjimą ribojantys ženklai, negali būti laikomi veja. Vejos vieta turi būti pažymėta ne tik miesto detaliajame plane, bet ir vietoje turi būti aišku, kad tai veja. Detalusis miesto planas nėra prieinamas tuo metu, kai asmuo sprendžia, kurioje vietoje statyti automobilį. Miesto savivaldybė turi imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius šioje vietoje, imtis kitų prevencinių veiksmų. Pagal suformuotą teismų praktiką veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, atlieka specialią kultūrinę paskirtį.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Vasarą automobilio stovėjimo vietoje buvo keičiama infrastruktūra, buvo sudėti nauji šaligatviai, šiek tiek atitolinta veja. Šalia šaligatvio esanti veja nėra visiškai žalia, tačiau tai yra normalu, kadangi keičiant šaligatvį buvo tvarkoma ir veja. Nuotraukoje yra matoma žolė, žaidimų aikštelė. Ten nėra požymių, būdingų automobilių stovėjimo aikštelei.

Šalies argumentai

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, el. paštu pateikė teismui prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai bei Institucijos atstovui neprieštaraujant, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta Pareiškėjui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia: 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisykles nuostatas.

Nagrinėjamu atveju D. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 14 d. 18.39 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje – ant vejos, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį.

Pagal Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu spręstina, kad eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį (pvz. daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-306-957/2022).

Iš Pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis neginčija aplinkybės, kad paliko stovėti automobilį „Audi“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau prašo panaikinti Nutarimą, kadangi minėto automobilio stovėjimo vieta, pasak Pareiškėjo, nelaikytina veja, nes ten nėra žolės. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia Pareiškėjo pozicija, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog Pareiškėjo automobilio „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galiniai ratai stovi ant smėlio ir akmenų, o automobilio priekiniai ratai – ant smėlio ir žolės fragmentų. Vien tai, kad automobilis stovėjo vietoje, kurioje veja nebuvo tokia tanki, o yra pastebimi tik likę vejos fragmentai, neleidžia daryti išvados, kad tokia vieta nelaikytina veja Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto prasme. Be to, iš minėtų nuotraukų matyti, jog iš Pareiškėjo pastatyto automobilio „Audi“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės yra pėsčiųjų takas ir už jo esantis daugiabutis namas, automobilio priekyje yra pėsčiųjų takas, dešiniau yra matomos vaikų supynės ir medžiai, tuo tarpu važiuojamosios kelio dalies, asfaltuotos kelio dalies ar specializuotos aikštelės kelio dangos (korio) nematyti. Šių aplinkybių visuma leidžia suprasti, jog aplinkos infrastruktūra suprojektuota kaip vieta, skirta žolei augti (kaip minėta, ant jos ir yra matomi akivaizdūs vejos fragmentai, t. y. žolė), o ne transporto priemonei statyti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamoje teritorijoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių automobilio statymą toje vietoje. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. AN2-124-844/2022). Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nuostatos įtvirtina, kad draudžiama statyti transporto priemones vejose, ant šaligatvių, o Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-298-574/2018). Tuo tarpu, iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad šioje vietoje kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį, nėra.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas pagrįstai skundžiamu Nutarimu buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nuostatas – 2023 m. rugsėjo 14 d. 18.39 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje – ant vejos, tuo padarydamas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakarotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nei pats nusižengimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės, šiuo atveju, nesudaro pagrindo mažinti skirtą nuobaudą sankcijos ribose, taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. D. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 65 eurų dydžio bauda, kuri yra artima sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui, individualizuota tinkamai, proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek Pareiškėjo asmenybei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti Nutarimą nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28526-2023 netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28526-2023 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. Ž. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė