- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- eI3-3688-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01794-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- UAB “BAA Training”
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „BAA Trainining” skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių administratorius) 2021 m. gegužės 7 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08) 492-311 (toliau – ir Aktas) areštavo pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnomąjį turtą, kurio vertė 208 000 Eur.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti VMI 2021 m. gegužės 7 d. Turto arešto aktą Nr. (23.31-08) 492-311 ir priteisti 822,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad VMI turto areštą pareiškėjos turtui taikė neturėdama nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes pareiškėja nėra laikoma nesumokėjusiu mokesčio ir su juo susijusių sumų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog: „Tam, jog būtų areštuotas mokesčio mokėtojo turtas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui“.
2.2. Pažymi, kad kaip numatyta VMI įsakymo dėl pagalbos 2020 m. redakcijos 2.4. punkte, nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) iki 2021 m. vasario 28 d. neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. VMI įsakymo dėl pagalbos 2021 m. redakcijos 1.9. p. numato, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į sąrašus įtraukti mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.“. Tokią informaciją savo interneto tinklapyje pateikia ir pati VMI. Atsižvelgus į tai, jog nėra suėjęs atidėtas mokesčių mokėjimo terminas (2021 m. spalio 31 d.), pareiškėja negali būti laikoma praleidusiu mokestinės prievolės įvykdymo terminą ir nesumokėjusia mokesčio ir su juo susijusių sumų.
2.3. Mano, kad nėra pagrįstos VMI prielaidos ar tuo labiau pavojaus, jog priklausantį turtą pareiškėja gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Kita būtinoji sąlyga taikyti MAĮ 101 straipsnio 3 dalį – tai realus pavojaus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, nustatymas. Šiuo aspektu VMI, kaip mokesčių administratorius turi pareigą ne tik konstatuoti realią riziką, susijusią su nurodytų aplinkybių buvimu, bet ir ją pagrįsti. Kaip matyti iš priimto ginčijamo akto turinio, kuriame nepateikti jokie minėtas aplinkybes pagrindžiantys motyvai, VMI šių aplinkybių visiškai netyrė ir nepagrindė.
2.4. Nors pareiškėja ir susiduria su laikinais verslo vykdymo ribojimais, nulemtais dėl COVID-19 viruso plitimo prevencijos taikomų ribojimų, kaip matyti iš pareiškėjos 2021 m. I ketvirčio pelno-nuostolių ataskaitos, pareiškėja šiuo laikotarpiu gavo 1 895 993 EUR pajamų, jos EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) yra 133.171 EUR (Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (-413 313 EUR) + Finansinės veiklos sąnaudos (102 611 EUR) + Nusidėvėjimas ir amortizacija (443 873 EUR) = 133.171 EUR). Taip pat, kaip matyti iš pareiškėjos 2021 m. I ketvirčio balanso, pareiškėjai priklausantis turtas sudaro 23 855 073 EUR (iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 15 854 220 EUR). Šie finansiniai duomenys parodo, jog pareiškėjos turima mokestinė nepriemoka (403 002,77) nėra didelė, palyginus su Pareiškėjo turimu turtu ir gautomis pajamomis. Nors didelė mokestinės nepriemokos suma gali turėti svarbią reikšmę sprendžiant dėl turto arešto, tačiau tokios aplinkybės, kaip pareiškėjos finansinė padėtis, jos turimo turto vertė taip pat turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pagrįstos rizikos buvimo.
2.5. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja anksčiau nebuvo bausta už mokesčių įstatymų pažeidimus, nėra duomenų, jog pareiškėja būtų sudariusi ar ketintų sudaryti kokius nors sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisė į reikšmingą dalį pareiškėjos ilgalaikio turto galėtų pereiti tretiesiems asmenims ar kitaip specialiai blogintų savo turtinę padėtį, taip siekdama išvengti mokestinių prievolių įvykdymo ateityje. Tokių aplinkybių, kurios įrodytų esant pagrįstą riziką, jog pareiškėja, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto, priimtame ginčo akte nenurodė ir VMI, todėl VMI turto arešto aktą priėmė pažeisdama MAĮ 101 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. pareiškėjos turtą areštavo nesant šioje teisės normoje įtvirtintų privalomų sąlygų. Dėl šios priežasties, VMI veikė ultra vires, o jos skundžiamas turto arešto aktas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Taip pat VMI turto arešto aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad areštuojant pareiškėjos turtą deklaruotų mokestinių prievolių išieškojimui užtikrinti, teisės aktais nenumatyta prievolė vertinti pavojų ir riziką, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Iš MAĮ 101 straipsnio 3 dalies matyti, kad joje yra pateiktas neužbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų ar kitų veiksnių, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, reikia atsižvelgti į visus mokesčio mokėtojo veiksmus bei kitus veiksnius, kurie buvo padaryti (įvyko) praeityje iki priimant sprendimą dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo, bei į tuos, kurie yra daromi (vyksta) ir šiuo metu. Be to, šiai sąlygai konstatuoti pakanka nustatyti tik tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas išvadai dėl galimo pavojaus, kad „gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.“ (LVAT administracinėse bylose Nr. A-395-438/2016 ir Nr. A-401-438/2016). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).
3.1. Teigia, kad VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – Įsakymas) 1 ir 2 punktuose buvo nustatytos tik valstybės pagalbos priemonės, tai yra, neigiamą poveikį dėl koronaviruso COVID-19 paplitimo patyrusių mokesčių mokėtojų, įtrauktų į šio Įsakymo 1 punkte nurodytą sąrašą, nepriemokoms nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) nauji išieškojimo veiksmai neinicijuojami, tačiau nebuvo apribota mokesčių administratoriaus teisė taikyti MAĮ 95 straipsnyje numatytų mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, tarp jų ir turto arešto. Įsakymo VMI viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 išdėstytos redakcijos 1.7 punktu įtvirtinta aukščiau minėta mokesčių administratoriaus teisė taikyti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones į sąrašus įtrauktų mokesčių mokėtojų nepriemokoms.
3.2. Pažymi, kad turto arešto akte yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis VMI konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėja savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y. pateiktų deklaracijų pagrindu deklaruota mokėtina mokesčių suma (403 016,56 Eur) nėra mažareikšmė. Pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, kurie paneigtų šias VMI išvadas, todėl VMI turėjo teisę ir faktinius pagrindus pareiškėjos turtui taikyti turto areštą, nėra pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2021 m. gegužės 7 d. turto arešto akto, kuriuo areštuotas pareiškėjos nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnomasis turtas 208 000 Eur vertei, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gegužės 7 d. duomenimis bendrovės „BAA Training“ mokestinę nepriemoką sudarė 403 016,56 Eur, iš jų: 589,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 257 372,77 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 12,98 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 301,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio bei 14 3740,00 Eur PVM ir 0,81 Eur šio mokesčio delspinigių, pagal Bendrovės pateiktas mokesčių deklaracijas.
5.1. Pareiškėjos nekilnojamajam turtui nuo 2018 m. birželio 29 d. įregistruota hipoteka, transporto priemonėms yra įregistruoti apribojimai (antstolio D. B areštai), Antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjos atžvilgiu vykdomas vienas nepiniginio pobūdžio vykdomasis dokumentas – laikinosios apsaugos priemonės.
5.2. VMI, įvertinusi surinktus dokumentus, susidariusią nepriemoką 403 016,56 Eur sumai, 2021 m. gegužės 7 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnomąjį turtą, kurio vertė 208 000 Eur.
6. Pareiškėjos teigimu, VMI turto areštą turtui taikė neturėdama nei teisinio, nei faktinio pagrindo, aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių.
7. VMI su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad turto arešto akte yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis pareiškėja savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y. pateiktų deklaracijų pagrindu deklaruota mokėtina mokesčių suma (403 016,56 Eur) nėra mažareikšmė, be to, pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, kurie paneigtų šias VMI išvadas, todėl VMI turėjo teisę ir faktinius pagrindus pareiškėjos turtui taikyti turto areštą, nėra pagrindo jo naikinti.
8. Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).
8.1. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu, mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Taigi mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
8.2. MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gegužės 7 d. duomenimis bendrovės „BAA Training“ mokestinę nepriemoką sudarė 403 016,56 Eur, iš jų: 589,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 257 372,77 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 12,98 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 301,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio bei 14 3740,00 Eur PVM ir 0,81 Eur šio mokesčio delspinigių, pagal Bendrovės pateiktas mokesčių deklaracijas.
8.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, savo nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (LVAT administracinėse bylose Nr.A-438-249/2011; Nr. A442-711/2014; Nr. A442-1397/2014; Nr. eA-710-556/2017). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.
9. Bylos medžiaga aiškia patvirtina, kad pareiškėjos nekilnojamajam turtui nuo 2018 m. birželio 29 d. įregistruota hipoteka, transporto priemonėms yra įregistruoti apribojimai (antstolio D. B. areštai), Antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjos atžvilgiu vykdomas vienas nepiniginio pobūdžio vykdomasis dokumentas – laikinosios apsaugos priemonės, pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudaro 403 016,56 Eur, todėl VMI pagrįstai ir teisėtai taikė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę Turto arešto aktą, areštavo pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnomąjį turtą 208 000 Eur sumai. Todėl VMI turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 15 punktu taikyti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – turto areštą. Teismo vertinimu, pareiškėjos mokestinę nepriemoką sudaro 403 016,56 Eur suma, pagal jos pateiktas mokesčių deklaracijas, o turto arešto akte yra aiškiai nurodyta, jog yra pagrindas manyti, jog pareiškėja savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y. pateiktų deklaracijų pagrindu deklaruota mokėtina mokesčių suma nėra mažareikšmė. Pagal LVAT praktiką pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (LVAT administracinėse bylose Nr. A-442-1497/2011; Nr. A-401-438/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, sąlyga, ar egzistuoja realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Tokia rizika taikant areštą VMI buvo konstatuota.
10. Pareiškėjos teigimu, VMI turto arešto akte neteisingai nurodė mokestinės jos prievolės, kilsiančios ateityje, kuriai taikomas užtikrinimas, dydį ir nepagrįstai areštavo turtą, kurio vertė dvigubai didesnė nei VMI leidžia teisės aktai. <...> VMI įsakymo dėl pagalbos 2020 m. redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo numatyta galimybės mokesčių mokėtojui taikyti kokias nors mokestinės nepriemokos, susidariusios nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., išieškojimo užtikrinimo priemones, todėl VMI šių nepriemokų galimam išieškojimui neturi teisės taikyti turto arešto. <...> Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. (kai VMI priėmė turto arešto aktą) taikytos mokestinės pagalbos priemonių (mokestinės nepriemokos atidėjimo) suma buvo 112 138,31 Eur, kurios išieškojimui VMI būtų galėjusi taikyti užtikrinimo priemones (jeigu būtų įrodytos abi MAĮ 101 str. 3 d. sąlygos <...>), kas yra beveik keturis kartus mažiau, nei turto arešto akte nurodė VMI.“
10.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pareiškėja yra įtraukta į patyrusių finansinius sunkumus dėl COVID-19 įmonių sąrašus („Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“) ir jai yra taikomos teisės aktais nustatytos mokestinės pagalbos priemonės, t. y. neigiamą poveikį dėl koronaviruso COVID-19 paplitimo patyrusių mokesčių mokėtojų, įtrauktų į Įsakymo 1 punkte nurodytą sąrašą, nepriemokoms nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) nauji išieškojimo veiksmai neinicijuojami, tačiau nebuvo apribota mokesčių administratoriaus teisė taikyti MAĮ 95 straipsnyje numatytų mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, tarp jų ir turto arešto.
10.2. Be to, VMI Akte pagrįstai nurodė turto arešto mastą, kuris apimą visą 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjos turėtą mokestinę nepriemoką - 403 016,56 Eur, o mokestinės nepriemokos atidėjimą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnio ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatos. Pareiškėja su VMI nėra sudariusi mokestinės paskolos sutarties, kurios pagrindu būtų išdėstyta/atidėta pareiškėjos turima mokestinė nepriemoka. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, LVAT praktiką, pareiškėjos deklaruotą mokesčių dydį, VMI padarė pagrįstą išvadą, kad yra rizika, jog pareiškėja savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką. Be to, areštuojant pareiškėjos turtą, VMI neapribojo jos teisės naudotis turtu bei jį valdyti, t. y. turto areštas netrukdo pareiškėjai vykdyti veiklą bei gauti pajamų.
11. Pareiškėjos manymu, turto arešto aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pareiškėja turto arešto aktą gavo laiku, apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo turto arešto akto turinį, teismas laiko, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, turto arešto aktas yra pasirašytas tinkamai įgaliotų asmenų.
12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad VMI teisingai taikė teisės normas, pagrįstai ir teisėtai taikė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę Turto arešto aktą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti VMI Turto arešto akto Nr. (23.31-08) 492-311 pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
13. Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.
14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „BAA Training“ skundą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.