- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-565-357/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mibarsas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.18.4Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės ir Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mibarsas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mibarsas“ dėl avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amerigas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Mibarsas“, prašydama priteisti jos sumokėtą 4 000 Eur avansą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2016 m. gegužės 2 d. tarp šalių sudarytą Projektavimo darbų sutartį (toliau ir Sutartis). Atsakovė į raginimus nereagavo ir avanso negrąžino.
2. Atsakovė UAB „Mibarsas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neįvykdė sutarties tik iš dalies ir ne dėl jos kaltės, o dėl netinkamo užsakovo bei planavimo iniciatoriaus funkcijų vykdymo. Pažymėjo, kad gauta avanso suma atitiko jo atliktų darbų rinkos vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Mibarsas“ ieškovei UAB „Amerigas“ 4 000 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo UAB „Mibarsas“ į valstybės biudžetą 6,81 Eur pašto išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad iš Sutarties turinio nustatyta, jog šalys aiškiai apibrėžė jos dalyką ir objektą bei šalių pareigas. Sutarties 4.2.1 p. ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 3 000 Eur avansą per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo, kurį ji 2016 m. gegužės 2 d. pavedimu sumokėjo; be to, 2016 m. liepos 26 d. sumokėjo dar 1 000 Eur.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant ar atsakovė objektyviai galėjo vykdyti Sutartį, negalima ignoruoti 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės išduoto atsakovės atstovui įgaliojimo dėl rengiamos detaliojo plano sprendinių korektūros, projektavimo ir derinimo darbų bei kitų klausimų Vilniaus miesto savivaldybėje, kitose įmonėse, įstaigose, įgaliotojo vardu gauti visus leidimus, sąlygas ir kitus reikiamus dokumentus. Ieškovė dar 2016 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į savivaldybę dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties sudarymo, kuri 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta, aiškiai apibrėžiant jos dalyką – sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) – planuojama teritorija – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) zonos ir sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų sprendinių koregavimo planavimo proceso inicijavimo rengimas ir finansavimas. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareigas – pateikti privalomus duomenis planavimui, visą reikalingą projektavimui dokumentaciją – vykdė tinkamai (Sutarties 2.1.1 – 2.1.2 punktai).
6. Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė nevykdė iniciatoriaus funkcijos, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė žemės sklypą įsigijo tik 2019 m., tačiau šalims sudarant Sutartį jos dalykas buvo aiškiai apibrėžtas, atsakovė aiškiai žinojo, kokiais žemės sklypais ieškovė disponavo. Atsakovė yra patyręs verslininkas, veiklą vykdo nuo 1999 m., privalėjo suprasti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė. Sutarties dalykas buvo aiškiai atskleistas ir apibrėžtas, o būtent - gauti planavimo sąlygas ir atlikti detaliojo plano korektūrą nustatytais terminais, todėl teismas sprendė, kad atsakovė objektyviai galėjo ir privalėjo įsivertinti ar bus pajėgus įvykdyti Sutartį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė sudarė Sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, nors atsakovė, norėdama pateisinti Sutarties neįvykdymą, siekė dalį pareigų pagal Sutartį perkelti ieškovei, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs Sutarties sąlygas bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta iniciavimo sutartis bei ieškovės pastarajai išduotą įgaliojimą, sprendė, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir objektyviai sudarė pakankamas sąlygas atsakovei atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su Sutarties tinkamu vykdymu.
8. Nors atsakovė teigė, jog atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su Sutarties vykdymu, parengė aiškinamąjį raštą dėl teritorijų planavimo, brėžinį ir gavo planavimo sąlygas, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos faktinius duomenis santykyje su Sutartimi prisiimtais įsipareigojimais ir šalių atsakomybe, sprendė, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei pastarosios sumokėtą 4 000 Eur sumą.
9. Teismas nenustatė byloje duomenų, jog ieškovė būtų nebendradarbiavusi su atsakove, ar ieškovės veiksmai būtų apriboję atsakovės galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
10. Teismas konstatavo, kad teisę vienašališkai nutraukti sutartį šalims suteikė pati Sutartis, todėl ieškovė ją pagrįstai nutraukė bei paprašė grąžinti tai, ką atsakovė buvo gavusi iš ieškovės, o būtent – 4 000 Eur avansą.
11. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo teismas sprendė, kad šalys sulygo dėl avanso grąžinimo, jei atsakovė nepasieks Sutartyje numatyto rezultato per joje nustatytus terminus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mibarsas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės visas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. sprendimas yra priimtas pažeidus tiek civilinio proceso teisės įrodymų vertinimo taisykles, tiek netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, teismas netinkamai ir paviršutiniškai įvertino bylos faktines aplinkybes, vadovavosi netinkamais kriterijais spręsdamas dėl Ieškinio pagrįstumo bei nevertino ir netinkamai ištyrė atsakovės nurodytas faktines aplinkybes bei bylai pateiktus įrodymus;
12.2. teismas iš esmės pasisakė tik dėl ieškovės pateiktų faktinių aplinkybių, dalis atsakovės nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovės pareigų įgyvendinimu ir atliktų darbų bei rezultatų pasiekimu, iš viso nebuvo vertintos, nebuvo atsižvelgta į objektyvias galimybes įgyvendinti teisės aktus neatitinkančius ieškovės nurodymus;
12.3. teismas nagrinėjo proceso šalių civilinių įsipareigojimų vykdymą pagal 2016 m. gegužės 2 d. tarp šalių sudarytą Projektavimo darbų sutartį, kurios pagrindu ieškovė turėjo vykdyti užsakovo pareigas, o atsakovė – vykdytojo įsipareigojimus, tačiau neanalizavo atsakovės ir ieškovės įsipareigojimų turinio ir faktinio šių įsipareigojimo vykdymo rezultato;
12.4. remiantis Projektavimo sutarties 2.1 punktu atsakovo įsipareigojimai reiškia, kad įvardintų planavimo sąlygų gavimas buvo pirmas Projektavimo sutarties objektas, kurio įgyvendinimo ir dokumentų pateikimo terminas buvo numatytas iki 2016 m. birželio 28 d. (Projektavimo sutarties 3.1.1 punktas), tačiau šis terminas buvo praleistas dėl ieškovo priešpriešinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo ir ieškovo kaltės;
12.5. užsakovas pasirašydamas Projektavimo darbų sutartį su 5.1.7 punkto nuostatos turiniu, turėjo pareigą susipažinti su Teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų normomis, reglamentuojančiomis detaliojo plano iniciatoriaus funkcijų vykdymą. Taigi, ieškovė (užsakovas) turėjo pareigą pati vykdyti šio punkto įsipareigojimus; atsakovė (vykdytojas) neturėjo pareigos už ieškovę (užsakovą) vykdyti šių funkcijų, išskyrus konkrečiai apibrėžtą Projektavimo sutarties 2.1.1 p. funkciją t. y. numatytų Planavimo sąlygų gavimą;
12.6. vadovaujantis Projektavimo sutarties 5.1.7 p. ieškovė įsipareigojo pati vykdyti detaliojo plano iniciatoriaus tiesiogines funkcijas, todėl reikiamą inicijavimo sutartį turėjo sudaryti tiesiogiai;
12.7. ieškovė tik 2016 m. lapkričio 11 d. kreipėsi su prašymu sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, todėl sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė tik 2016 m. gruodžio 19 d., tik nuo šio momento buvo galima kreiptis ir gauti Planavimo sąlygas, numatytas Projektavimo darbų sutarties 2.1.1 p. Taigi nors Projektavimo sutartis buvo pasirašyta 2016 m. gegužės 2 d., atitinkamai atsakovė, pagal išduotą užsakovo įgaliojimą, ieškovės vardu galėjo pradėti veikti tik nuo 2016 m. gruodžio 19 d. (praėjus daugiau nei 6 mėnesiams dėl ieškovo kaltės ir vėlavimo pateikti dokumentus).
12.8. ieškovė netinkamai vykdė detaliojo plano iniciatoriaus funkcijas ir, inicijavimo sutartį pasirašydama tik 2016 m. gruodžio 19 d., užkirto galimybę atsakovei (vykdytojui) gauti planavimo sąlygas per projektavimo sutarties p. 3.1.1. numatytą terminą iki 2016 m. birželio 28 d. Teismas tinkamai neįvertino su tuo susijusių aplinkybių bei ieškovės netinkamo pareigų vykdymo padarinių;
12.9. po Inicijavimo sutarties pasirašymo (sudarius galimybę objektyviai gauti Planavimo sąlygas) atsakovo veiksmais per protingą terminą Projektavimo darbų sutarties p. 2.1.1. numatytos Planavimo sąlygos iš institucijų buvo gautos Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje TPDRIS. Gautos Planavimo sąlygos visiškai atitiko planuojamo rengti Detaliojo plano tikslus ir uždavinius ir buvo pakankamos pradėti detaliojo plano rengimo etapą, tačiau teismas sprendime jų visiškai nevertino;
12.10. ieškovė (užsakovas) buvo informuotas apie informacinėje sistemoje TPDRIS gautas planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos buvo gauti iki pranešimo apie Projektavimo sutarties nutraukimą, kuris buvo pateiktas tik po daugiau dviejų mėnesių. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė iki 2017 m. liepos 11 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Sutarties sudarymo neatitinka tikrovės, teismas visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų tinkamai neįvertino;
12.11. teismas neteisingai vertino, jog ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį, remiantis sutartyje įtvirtintais pagrindais ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vienašalio sutarties nutraukimo galimybes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalį.
12.12. ieškovė per advokatą 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad nutraukia Projektavimo sutartį vadovaudamasi šios Projektavimo sutarties 6.3. ir 6.4. punktais dėl praleistų terminų, numatytų tos pačios Projektavimo Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose. Tai yra specialūs Projektavimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau teismas tinkamai neįvertino, ar egzistavo sąlygos jas taikyti atsižvelgiant į aplinkybes dėl netinkamo ieškovės pareigų vykdymo bei faktinius atsakovės pasiektus rezultatus;
12.13. pagal Projektavimo sutarties 3.1.1 p. ieškovei Planavimo sąlygos turėjo būti pateiktos iki 2016 m. birželio 28 d. Šis terminas buvo praleistas dėl užsakovo kaltės, užkirtusios vykdytojui objektyvią galimybę laiku gauti Planavimo sąlygas. Naujas Planavimo sąlygų gavimo terminas nebuvo nustatytas ir su tuo susijusios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos. Ieškovo iniciatyva 2017 m. liepos 11 d. Planavimo sąlygos jau buvo gautos prieš daugiau nei du mėnesius. Projektavimo sutarties 2.1.1 p. jau buvo faktiškai įvykdytas – todėl gavus tinkamas Planavimo sąlygas prievolė, kylanti iš Projektavimo sutarties pagal 2.1.1 p. pasibaigė įvykdymu, dėl to, šios Projektavimo sutarties nutraukimas pagal šios sutarties. 6.3 p. yra negalimas – tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo;
12.14. Projektavimo Sutarties 6.4 punktas, kuriame šalys susitarė, jog: užsakovui negavus iš vykdytojo dokumentų, numatytų Sutarties 2.1.2 punkte, per Sutartyje nustatytą terminą, užsakovo turi teisę nutraukti šią Sutartį, o vykdytojas įsipareigoja grąžinti užsakovui pervestas lėšas. Projektavimo sutarties 3.1.2 p. numatė darbų atlikimo terminą: šeši mėnesiai po šios Sutarties 2.1.1 p. numatytų dokumentų (Planavimo sąlygų) pateikimo. Termino pradžia buvo susieta su įvykio atsiradimu. Paskutinės detaliojo plano planavimo sąlygos Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje TPDRIS buvo įkeltos 2017 m. gegužės 5 d., todėl Projektavimo sutarties 3.1.2 p. numatytas terminas – šeši mėnesiai turi būti skaičiuojamas nuo šio momento, tai yra iki 2017 m. lapkričio 5 d.;
12.15. Sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva momentu 2017 m. liepos 11 d., Detaliojo plano rengimo procesas buvo vykdomas, pagal atsakovo turimą medžiagą ir informaciją: buvo atlikta esamos būklės analizė, parengtas pagrindinis brėžinys ir aiškinamasis raštas, tai yra esminiai Detaliojo plano sprendiniai. Ieškovui parengto detaliojo plano sprendiniai netiko, tačiau dėl to nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti Projektavimo sutarties 6.4 straipsnį dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl praleisto termino jam dar nepasibaigus. Iki Projektavimo sutarties nutraukimo atsakovui dar nebuvo pateikta projektavimo užduotis, todėl detaliojo plano sprendinių termino klausimas nebuvo išspręstas atsižvelgiant į užsakovo netinkamą pareigų vykdymą. Specialių pagrindų nutraukti sutartį, kurie įtvirtinti Projektavimo sutarties 6.3. ir 6.4. punktuose nebuvo ir sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Projektavimo sutartis galėjo būti nutraukta tik kitais pagrindais, todėl darytina išvada, kad netinkamai taikytos materialines teisės normos, reglamentuojančios vienašalį sutarties nutraukimą;
12.16. ieškovė nepagrįstai nutraukęs sutartį tikėtina siekė nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su atsakove;
12.17. ieškovė įsipareigojo pagal 5.1.1 p. nuostatą pateikti atsakovei (vykdytojui) užduotį, tačiau ieškovė atsakovei jos nepateikė, tai leido planavimo eigoje piktnaudžiauti savo, kaip detaliojo plano iniciatorės funkcijomis, duodant planuotojai (atsakovei) žodinius nurodymus rengti sprendinius, kurie gali neatitikti galiojančių normatyvių aktų;
12.18. ieškovė neperdavė atsakovei projektavimo darbų užduoties raštu, nurodymus dėl planuojamų automobilių parkavimo vietų teikė žodžiu. Nesant rašytinių nurodymų nebuvo galima oficialiai nuginčyti ieškovės nurodymų, kaip netinkamų, o ieškovė vengė raštu užfiksuoti tokio pobūdžio neteisėtus nurodymus. Faktinius ketinimus dėl automobilių parkavimo vietų įrengimo ieškovė išreiškė 2017 m. kovo 6 d. rašte NR. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Atsiliepimas
12.19. atsakovė iš ieškovės buvo gavusi nurodymus rengti analogiškus detaliojo plano sprendinius. Atsakovė nurodytus automobilio parkavimo sprendinius pripažino neatitinkančiais normatyvinių aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad ieškovė nebuvo ir nėra tinkamai pateikusi atsakovei projektavimo užduoties, o duodami nurodymai vertinant priežastinį ryšį su byloje esamais netiesioginiais įrodymais vertintini kaip prieštaraujantys galiojantiems teisės aktų reikalavimams;
12.20. Detaliojo plano patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2018 m. birželio 18 d. įsakymu sprendiniai pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, teismo išnagrinėti nebuvo. Antro detaliojo plano rengimo aplinkybės buvo skirtingos;
12.21. atsakovės specialistai, prieš pasirašant Projektavimo sutartį, išnagrinėjo esamą situaciją ir galimus sprendimo būdus, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais aktais. Jokiame ieškovės (užsakovo) oficialiai atsakovei (vykdytojui) pateiktame dokumente minimalus parkavimo vietų skaičius nėra nurodytas, tai turėjo būti nurodyta užduotyje, kurios ieškovė nepateikė, nors pagal Projektavimo sutarties 5.1.1 p. nuostatą buvo įsipareigojusi pateikti;
12.22. Detaliųjų planų rengimą, Projektavimo sutarties vykdymo laikotarpiu, reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. Įsakymu Nr. Dl-8 patvirtintos „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Pagal „Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. Nutarimu Nr. 1265 13 p. nuostatą, planavimo iniciatorius vykdydamas ir Projektavimo sutarties 5.1.7 p. privalėjo aktyviai organizuoti trūkstamų viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų vykdymą, o detaliojo plano rengėjo (atsakovės) specialistai būtų aktyviai dalyvavę nurodytose procedūrose;
12.23. už atliktus darbus pagal Projektavimo sutartį atsakovei turi būti atlygina. Atsižvelgiant į tai, kad pasirašant Projektavimo darbų sutartį atliekamų darbų sąmata nebuvo sudaryta, tai atliktų darbų vidutinė išvestinė vertė, gali būti apskaičiuota pagal darbų atlikimui sutartyje numatytą sugaišti laiką ir bendrą darbų atlikimo sumą, skaičiavimo pagrindu imant vidutinę vieno mėnesio darbo laiko vertę. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant skaičiavimų netikslumus ir planavimo darbų vykdymo netolygumus per projektavimo darbų vykdymo periodą, atliktų darbų vertė turėtų būti prilyginta ne mažesniam dydžiui nei gautas avansas t. y. 4000 Eur.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB “Amerigas” prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. apeliantė sąmoningai pateikia savo subjektyvias ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nepaneigiančias aplinkybes, nutylėdama svarbius šiame ginče įrodymus ir faktus: apeliantė nutyli apie ikisutartinius santykius, t. y. kad prieš sudarant Projektavimo darbų sutartį ieškovė aiškiai išsakė konkrečią poziciją, iki sudarant sutartį atsakovė vertino konkrečią užduotį ir sutiko, kad per du etapus, t. y. per 2 mėn. ir dar per 6 mėn., pilnai atliks ieškovės siekiamą projektavimo užduotį;
13.2. atsakovė, būdama teritorijų planavimo srities specialistė ir profesionalė, veikianti nuo 1999 metų šioje srityje, žinodama visus reikiamus tam procesus ir reikalavimus, kad būtų gauti Sutartimi sulygti dokumentai, pati pateikė Sutarties projektą;
13.3. teismui pateiktuose įrodymuose 2016 m. balandžio 29 d. el. laiškas ir 2016 m. gegužės 2 d. Sutarties 3.1 p., aiškiai atspindi ikisutartinių santykių turinį, kad ieškovei buvo svarbu terminai ir per juos gauti dokumentus;
Šalies argumentai
13.4. apeliantė nurodo, kad nieko negalėjo padaryti, kol ieškovė nesudarė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija inicijavimo sutarties, tačiau tai rodo apeliantės sąmoningą nesąžiningumą nuo pat pradžių, kadangi atsakovė iki 2016 m. lapkričio 11 d., kai pateikė prašymo pavyzdį, tylėjo apie tokios sutarties sudarymo reikalingumą Planavimo sąlygų gavimui;
13.5. atsakovė pažeidė Sutarties 5.1.4 punktą, kuriame įtvirtinta, kad užsakovas įsipareigoja pateikti vykdytojui visą, užsakovo funkcijomis apibrėžtą, reikalingą projektavimui dokumentaciją, su sąlyga, kad vykdytojas savalaikiai informuos užsakovą apie reikalingų dokumentų sudėtį ir terminus;
13.6. atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo iš karto po avanso gavimo informuoti, kad būtina pateikti prašymą dėl iniciavimo sutarties sudarymo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija; atsakovė sąmoningai delsė ir nevykdė savo pareigos informuoti apie tai ieškovą net iki 2016 m. lapkričio 11 d.
13.7. turėdama įgaliojimą, atsakovė nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su Prašymu dėl inicijavimo sutarties sudarymo su ieškove (projekto pasirašymui pateikimo);
13.8. akivaizdu, kad atsakovė Sutarties 3.1.1 p. nustatytu terminu – iki 2016 m. birželio 28 d. negavo planavimo sąlygų (dėl atsakovė kaltės), todėl atsakovė pažeidė šios Sutarties 3.1.1 p. pateikti užsakovui dokumentus;
13.9. byloje nėra ginčo, kad atsakovė nepateikė Sutarties 2.1.2 punkte nurodytų dokumentų per 3.1.2 punkte nustatytą terminą – iki 2016 m. gruodžio 28 d., t.y. pažeidė ir šį Sutarties punktą;
13.10. apeliantės išvedžiojimai, kad atsakovė neturėjo užduoties, kad įvykdyti Sutarties 2.1.2 punkte numatytą įsipareigojimą, neatitinka byloje turimų duomenų ir tėra pačios atsakovės neveikimo pasekmė;
13.11. atsakovės atsikirtimas dėl užduoties (ne)buvimo nėra pagrįstas ir nėra sąžiningas, kadangi būdama šios srities profesionalė neužtikrino Sutarties 5.1.4 punkte nustatyto atsakovės įsipareigojimo. Per visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovę, kad ieškovė ko nors nevykdo. Būtent atsakovė organizavo ir vadovavo teritorijų planavimo procesui, todėl nepateikia ir neįrodo ieškovės kaltės dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
13.12. ieškovė gavo reikiamą rezultatą tik jau nutraukus Sutartį su atsakove;
13.13. terminų nesilaikymas ir dokumentų nepateikimas yra esminė sąlyga ieškovei nutraukti sutartį ir susigrąžinti pervestas visas lėšas, o atsakovė įsipareigojo tokias lėšas grąžinti (Sutarties 6.3 ir 6.4 punktai);
13.14. apeliantės pateikiami paskaičiavimai nėra niekuo pagrįsti, nei sutartimi, nei ekspertize.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
15. Byloje ginčas kilęs dėl 2016 m. gegužės 2 d. Projektavimo darbų sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
16. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
17. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. gegužės 2 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,16 ha, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,187 ha, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,04 ha) detaliojo plano“ ir „(duomenys neskelbtini) zonos detaliojo plano“ planavimo sąlygas korektūrai atlikti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, atitinkančias šio planavimo visus tikslus: 1) pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos; 2) prijungti sklypą prie žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą pagal galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, tame tarpe sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esamai teritorijai užstatymo intensyvumą nustatant ne mažesnį kaip 1,1; 4) pateikti užsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,16 ha, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,187 ha, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,04 ha) detaliojo plano“ ir „(duomenys neskelbtini) zonos detaliojo plano“ korektūras žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje pagal šios Sutarties 2.1.1 punkte planavimui numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1.1 -2.1.2 punktai) (e.b.l. 6-10). Šalys sutarties trečioje dalyje aiškiai konkretizavo projektavimo rangos darbų atlikimo tvarką ir sąlygas, o būtent: Sutartis 3.1 punktu nustatė, kad vykdytojas (atsakovė) savo rizika atlieka sutartinį darbą tokia tvarka: 1) pateikia užsakovui dokumentus, numatytus Sutarties 2.1.1 punkte iki 2016-06-28; 2) pateikia užsakovui dokumentus, numatytus Sutarties 2.1.2 punkte, per šešis mėnesius po Sutarties 2.1.1 punkte numatytų dokumentų užsakovui pateikimo dienos (Sutarties 3.1.1-3.1.2 punktai).
19. Sutarties 3.2 p. atsakovė įsipareigojo vykdyti darbus pagal teisės aktų reikalavimus ir techninius reglamentus bei ieškovės pateiktą planavimo užduotį su reikalavimais, numatytais Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 p. p.; Sutarties 3.5 p. šalys sulygo, jog Sutartimi nustatytas darbas bus laikomas deramai įvykdytu, kai užsakovas iš vykdytojo gaus dokumentus, numatytus Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose bei šalims pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą ir išrašius sąskaitą faktūrą. Taip pat šalys Sutarties 4.1 - 4.2.2 punktuose susitarė dėl apmokėjimo tvarkos: šalys nustatė, kad Sutarties kaina – 12 100,00 Eur, kurią ieškovė sumoka tokia tvarka: 3 000,00 Eur ieškovė sumoka atsakovei per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo, o likusią 9 100 Eur – per 5 darbo dienas nuo darbų priėmimo-perdavimo akto, kuriame fiksuojamas dokumentų, numatytų Sutarties 2.1.2 punkte, ir sąskaitos faktūros pateikimo užsakovui, pasirašymo dienos. Sutarties 6 dalyje šalys susitarė dėl jų atsakomybės, o būtent, jog užsakovui negavus iš vykdytojo dokumentų, numatytų Sutarties 2.1.1 punkte, per Sutartyje nustatytą terminą, užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, o vykdytojas įsipareigojo grąžinti užsakovui pervestas lėšas. Ieškovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį ir susigrąžinti avansinį mokėjimą atsakovei pažeidus savo sutartinių prievolių įvykdymo terminus buvo nustatyta ir Sutarties 6.3 ir 6.4 punktuose.
20. Byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad ieškovė bankiniais pavedimais sumokėjo atsakovei 4 000 Eur avansą, ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovei vietoj 3 000 Eur buvo pervesta 4 000 Eur dėl buhalterės klaidos. 2016 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymą dėl leidimo koreguoti (duomenys neskelbtini) zonos ir sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius inicijavimo pagrindu; patvirtinta planavimo darbų programa. 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovė kreipėsi su prašymu sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, ji 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios dalykas – sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) – planuojama teritorija – (duomenys neskelbtini) zonos ir sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų sprendinių koregavimo planavimo proceso inicijavimo rengimas ir finansavimas. 2017 m. kovo 6 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl planuojamos teritorijos ploto padidinimo. 2017 m. liepos 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties nutraukimo, nurodydama, jog nustatytais terminais ir tvarka ji negavo iš atsakovė Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodytų dokumentų, todėl vienašališkai nutraukė Sutartį bei prašė iki 2017 m. liepos 25 d. pervesti sumokėtą avansą. 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovės rašte atsakovei nurodyta, jog pagal Sutartį ieškovė negavo iš atsakovės nustatytais terminais numatytų dokumentų Sutarties 2.1.1 ir 3.1.1 punktuose, taip pat negavo darbų priėmimo – perdavimo akto ir sąskaitos faktūros. Rašte pažymėta, jog 2016 m. liepos 26 d. mokėjimų pavedimu 1 000 Eur suma atsakovei padaryta per klaidą.
21. Atsakovė teigia, kad ieškovė nevykdė Sutarties 5.1.7 p. nustatytų pareigų – vykdyti detaliojo plano iniciatoriaus funkcijas, nepateikė atsakovei užduoties, todėl atsakovė nesilaikė terminų dėl užsakovo neveikimo, planavimo sąlygų ji negalėjo gauti dėl užsakovo kaltės, nes užsakovas tik gruodžio mėnesį pasirašė iniciavimo sutartį.
22. Nagrinėjamu atveju, ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip kylantys iš mišrios sutarties, turinčios kelių atskirų sutarčių rūšių elementų: atlygintinų paslaugų ir projektavimo rangos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis, 6.724 straipsnis). Tokio ginčo atveju, teismas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti ir pagal CK 6.724 straipsnyje nustatytas subsidiarias kitų CK normų, bendrųjų rangos sutarties nuostatų, taikymo paslaugų sutartims, taisykles.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino sutarties sąlygas, šalių aiškiai apibrėžtą jos dalyką ir objektą, šalių teises ir pareigas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo užduotį atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, planavimo technines ir specialiąsias sąlygas bei užduotį planavimui, įsipareigojo pateikti ieškovei dokumentus, numatytus Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose (Sutarties 5.1.1, 5.1.2, 5.1.4 ir 5.2.1 punktai). Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei užduotį (Sutarties 2 p.), kuri aiškiai apibrėžta Sutarties 2.1.1-2.1.2 p. p., įsipareigojo pateikti privalomus duomenis planavimui, visą reikalingą projektavimui dokumentaciją, su sąlyga, kad vykdytojas (atsakovė) savalaikiai informuos ieškovę apie reikalingų dokumentų sudėtį ir terminus. Sutarties 4.2.1 p. ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 3 000 Eur avansą per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Sutartis abiejų šalių aptarta ir sutarta pasirašant, jog atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymas ir įvykdymas nustatytais terminais ieškovei buvo esminė Sutarties sąlyga. Terminų nesilaikymas ir dokumentų nepateikimas buvo esminė sąlyga ieškovei nutraukti sutartį ir susigrąžinti pervestas visas lėšas, o atsakovė įsipareigojo tokias lėšas grąžinti (Sutarties 6.3 ir 6.4 punktai).
24. Apeliantė teigia, kad užsakovas pasirašydamas Projektavimo darbų sutartį su nurodyto 5.1.7 punkto nuostatos turiniu, turėjo pareigą susipažinti su Teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų normomis, reglamentuojančiomis detaliojo plano iniciatoriaus funkcijų vykdymą; ieškovė (užsakovas) turėjo pareigą pati vykdyti šio punkto įsipareigojimus; atsakovė (vykdytojas) neturėjo pareigos už ieškovę (užsakovą) vykdyti šių funkcijų, išskyrus konkrečiai apibrėžtą Projektavimo sutarties 2.1.1 p. funkciją t. y. numatytų Planavimo sąlygų gavimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pirma įvykdė savo įsipareigojimus, 2016 m. gegužės 2 d. pavedimu sumokėjo avansą ir papildomai 1 000 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. išdavė atsakovės atstovui įgaliojimą dėl rengiamos detaliojo plano sprendinių korektūros, projektavimo ir derinimo darbų bei kitų klausimų Vilniaus miesto savivaldybėje, kitose įmonėse, įstaigose, įgaliotojo vardu gauti visus leidimus, sąlygas ir kitus reikiamus dokumentus. 2016 m. rugpjūčio 11 d. išduotas įgaliojimas leido atsakovei veikti ieškovės vardu ir interesais visais klausimais dėl rengiamo detaliojo plano korektūros, tame tarpe ir dėl sąlygų bei suderinimų gavimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovė nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl inicijavimo sutarties sudarymo su ieškove (projekto pasirašymui pateikimo) ir neatliko veiksmų iki 2016 m. lapkričio 11 d., kol neatsiuntė reikiamo rašto. Sutarties vykdytojas buvo atsakovė ir pagal Sutarties esmę turėjo viską organizuoti, tvarkyti ir vadovauti, nebuvo galima tokia situacija, kad ieškovė be atsakovės žinios būtų veikusi ar atlikusi kažkokius teritorijos planavimo veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į savivaldybę dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties sudarymo, kuri 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta, aiškiai apibrėžiant jos dalyką – sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) – planuojama teritorija – (duomenys neskelbtini) zonos ir sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų sprendinių koregavimo planavimo proceso inicijavimo rengimas ir finansavimas. Ieškovė savo pareigas, numatytas Sutarties 2.1.1 – 2.1.2 p. t.y. pateikti privalomus duomenis planavimui, visą reikalingą projektavimui dokumentaciją vykdė tinkamai.
27. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė nevykdė iniciatoriaus funkcijos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti. Tai, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo 2019 m., šalims buvo žinoma sudarant Sutartį, atsakovė žinojo, kokiais žemės sklypais ieškovė disponavo. Atsakovė yra verslininkas, veiklą vykdo nuo 1999 metų, privalėjo suprasti Sutarties sąlygas, galimybę jas įvykdyti ir prisiimti sutarties neįvykdymo riziką. Sutarties dalykas buvo aiškiai atskleistas ir apibrėžtas – gauti planavimo sąlygas ir atlikti detaliojo plano korektūrą nustatytais terminais.
28. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad atsakovė objektyviai galėjo ir privalėjo įsivertinti ar bus pajėgi įvykdyti Sutartį, ją sudarė laisva valia, prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, kurių dalį siekė perkelti ieškovei. Šiuo atveju ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir objektyviai sudarė pakankamas sąlygas atsakovei atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su Sutarties tinkamu vykdymu.
29. Svarbi aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos (duomenys neskelbtini) zonos detaliojo plano“ korektūros, kurios sudarė Sutarties dalyką ir objektą, tačiau tai atliko ne apeliantė, bet kita įmonė, nors apeliantei nebuvo kliūčių vykdyti Sutartį t. y. pradiniame etape gauti planavimo sąlygas ir atlikti detaliojo plano korektūrą nustatytais terminais.
30. Apeliantė teigia, jog įvykdžius Projektavimo sutarties įsipareigojimą t. y. gavus tinkamas Projektavimo sąlygas prievolė pagal Projektavimo punktą 2.1.1 buvo įvykdyta ir pasibaigė. Po to, dėl jos neįvykdymo vienašališkai nutraukti Projektavimo sutartį nebuvo pagrindo, toks ieškovės vienašalis nutraukimas yra neteisėtas bei iš esmės prieštarauja sutarties šalių pareigai civilines sutartis vykdyti sąžiningai.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant tai, kokius Sutarties vykdymo veiksmus pradiniame etape atliko apeliantė – parengė aiškinamąjį raštą dėl teritorijų planavimo, brėžinį ir gavo planavimo sąlygas, spręstina, kad vis tik nebuvo įvykdytas susitarimas, atitinkantis planavimo pirmame punkte numatytus tikslus (Sutarties 2.1.1 -2.1.2 punktai) - 1) pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritoriją. Ši aplinkybė leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovei nekilo pareiga atlyginti atsakovei už darbą, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei pastarosios sumokėtą 4 000 Eur sumą. Teismas nenustatė byloje duomenų, jog ieškovė būtų nebendradarbiavusi su atsakove, ar ieškovės veiksmai būtų apriboję atsakovės galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, esant sutartyje ar įstatyme numatytiems pagrindams, atsakovė nepasiekė Sutartyje numatyto rezultato per joje nustatytus terminus, tuo atveju kita sutarties šalis vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakė sutartinių įsipareigojimų (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutartis numatė teisę ir ieškovė ją nutraukė teisėtai bei pareikalavo grąžinti 4 000 Eur avansą (CK 6.222 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Mibarsas“ ieškovės vienašališko Sutarties nutraukimo neginčijo.
32. Apeliantė nurodo, kad Projektavimo sutarties 2 punktas nėra projektavimo užduotis, o Sutarties p. 5.1.1. numatyta užduotis yra traktuotina kaip atskiras dokumentas, kurį ieškovė įsipareigoja pateikti po Projektavimo darbų sutarties pasirašymo. CK 6.701 straipsnis projektavimo užduotį taip pat traktuoja kaip atskirą dokumentą, perduodamą Projektavimo darbų sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
33. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad prieš sudarant Projektavimo darbų sutartį ji aiškiai išsakė konkrečią poziciją, kad užduoties atlikimo terminai yra svarbiausias dalykas ir būtent galutinis apmokėjimas bus siejamas su galutiniu rezultatu, t. y. nesant rezultatų per nustatytą terminą atsakovė įsipareigojo grąžinti visas gautas iš ieškovės sumas. Atsakovė pripažįsta, kad iki sudarant sutartį įvertino užduotis ir sutiko, kad per du etapus, t. y. per 2 mėn. ir dar per 6 mėn. pilnai atliks ieškovės siekiamą projektavimo užduotį. Atsakovė, būdamas teritorijų planavimo srities specialistė ir profesionalė, žinodama visus procesus ir reikalavimus, pateikė Sutarties projektą, numatė Sutarties dalyką ir objektą (2 dalis), nustatė Projektavimo rangos darbų atlikimo terminus (3 dalis), sutiko su atsakomybe, jei nebūtų įvykdyta ar iš dalies įvykdyta sutartis (6 dalis). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad negalėjo vykdyti sutarties, kol ieškovė nesudarė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija inicijavimo sutarties, nes akivaizdu, kad atsakovė tik 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymo pavyzdį, nors turėjo savalaikiai informuos užsakovą apie reikalingų dokumentų sudėtį ir terminus ir atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo po avanso gavimo informuoti, jog būtina pateikti prašymą dėl iniciavimo sutarties sudarymo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Apeliantės argumentas ir atsikirtimas, kad ieškovė kalta dėl atsakovės pradelsto Sutarties 3.1.1 p. nustatyto termino, nėra pagrįstas.
34. Byloje nepaneigta, jog atsakovė Sutarties 3.1.1 p. nustatytu terminu – iki 2016 m. birželio 28 d. negavo planavimo sąlygų dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė pažeidė šios Sutarties 3.1.1 p. pateikti užsakovui dokumentus. Sutarties 3.1.2 p. nustatytas 6 mėnesių termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 28 d. laikotarpiu gavus Sutarties 2.1.1 punkte numatytus dokumentus, per 6 mėnesius nuo 2016 m. birželio 28 d., t.y. iki 2016 m. gruodžio 28 d.. Sutarties 3.1.1 p. nustatyto termino pratęsimas, esant jo pradelsimui dėl atsakovės kaltės, nebuvo numatytas ir neturi būti aiškinamas atsakovės naudai. Byloje ir nėra ginčo, kad apeliantė nepateikė Sutarties 2.1.2 punkte nurodytų dokumentų per 3.1.2 punkte nustatytą terminą – iki 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. pažeidė ir šį Sutarties punktą, todėl ieškovei buvo pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį Sutarties 6.3 ir 6.4 punktų pagrindu bei atgauti iš atsakovės sumokėtą Sutarties kainos dalį – 3 000 Eur ir 1 000 Eur pervestų be pagrindo. Sutarties 2.1.2 punkte numatytų įsipareigojimų neįvykdymas yra atsakovės neveikimo pasekmė. Apeliantė neginčija, jog neturi pasirašytų ir perduotų jokių tarpusavio suderinimo aktų, darbų perdavimo aktų, ieškovei nėra pateikusi sąskaitos, todėl nėra teisinio pagrindo užskaityti atsakovei pervestą avansą.
35. Apeliantė teigia, kad 2017 m. liepos 11 d. Planavimo sąlygos jau buvo gautos prieš daugiau nei du mėnesius, Projektavimo sutarties 2.1.1 p. jau buvo faktiškai įvykdytas – todėl gavus tinkamas Planavimo sąlygas prievolė, kylanti iš Projektavimo sutarties pagal 2.1.1 p. pasibaigė įvykdymu, dėl to, šios Projektavimo sutarties nutraukimas pagal šios sutarties. 6.3 p. yra negalimas – tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teigia, kad iki Projektavimo sutarties nutraukimo atsakovei dar nebuvo pateikta projektavimo užduotis, tačiau nurodo Projektavimo sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva momentu, detaliojo plano rengimo procesas buvo vykdomas – buvo atlikta esamos būklės analizė, parengtas pagrindinis brėžinys ir aiškinamasis raštas, tai yra esminiai Detaliojo plano sprendiniai.
36. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės argumentai dėl užduoties buvimo ar nebuvimo, nekeičia sutarties šalių pareigų esmės, nes apeliantė yra šios srities profesionalė ir įsipareigojo Sutarties 5.1.4 punkte savalaikiai informuoti užsakovą apie reikalingų dokumentų pateikimą. Atsakovė buvo atsakinga už teritorijų planavimo proceso organizavimą ir vykdymą, todėl už atsakovės prisiimtus įsipareigojimus ieškovė neatsako. Kaip ir minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tvirtintos „(duomenys neskelbtini) zonos detaliojo plano“ korektūros, kurios sudarė Sutarties dalyką ir objektą, jos buvo atliktos kitos įmonės, ieškovė gavo reikiamą rezultatą po to, kai nutraukė Sutartį su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad 2018 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kvestionavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
37. Apeliantė teigia, kad vadovaujantis 7 skyriuje nustatytomis nuostatomis, nutraukimo dienai turi būti surašomas sutarties nutraukimo aktas, nutraukimo dienai faktiškai atliktų projektavimo darbų aktas ir atsakovei apmokama už akte nurodytus darbus, kas atitinka CK 6.671 straipsnyje įtvirtintas rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisinės pasekmes. Atsakovei tokiu atveju turi būti apmokama už faktiškai atliktus darbus, tačiau ieškovė nepagrįstai nutraukusi sutartį tikėtina siekė nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su atsakove.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad už dalį darbų turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ginčo sutarties šalys tinkamai vykdė sutartį, vertino joje kiekvienai iš šalių nustatytas pareigas, iš sutartimi prisiimtų pareigų ir konstatuotų faktinių aplinkybių dėl šių pareigų vykdymo sprendė dėl netinkamo sutarties vykdymo ir nustatė, kad atsakovė pažeidė esmines sutarties sąlygas – terminus atlikti sutartyje numatytus darbus. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės reikalavimą iš esmės pagrįstu ir ieškinį tenkino, riziką dėl sutarties neįvykdymo priskirdamas atsakovei.
39. Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymas nustatytais terminais ieškovei buvo esminė Sutarties sąlyga, terminų nesilaikymas ir dokumentų nepateikimas buvo esminė sąlyga ieškovei nutraukti sutartį ir susigrąžinti pervestas visas lėšas, nes atsakovė Sutarties 6.3 ir 6.4 punktuose įsipareigojo lėšas grąžinti. Apeliantės paskaičiavimai dėl atlikto darbo dalies, neatitinka sutarties sąlygų, todėl atmetami kaip neįrodyti. Tarp šalių nėra pasirašytų tarpusavio suderinimo aktų, darbų perdavimo aktų, atsakovė nėra pateikusi sąskaitos, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti apie sutarties dalies įvykdymą ir apmokėjimą už nepasiektą rezultatą. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje esančių įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo teismas padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
41. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 750 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Rekomendacijomis sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės priteisiama ieškovei 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mibarsas“ ieškovei UAB „Amerigas“ 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.