Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. 2022 m. spalio 15 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 2,08 promilės).

Teisiamojo posėdžio metu R. F. savo kaltę pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) proga vartojo alkoholio (vyno), buvo išgėrusi. Išėjo į kiemą pasivaikščioti, nuėjo į tą pusę, kur buvo pastatyta mašina. Nemanė, kad ji tokia girta, kai sugalvojo perstatyti mašiną. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Išgeria tik retkarčiais. Automobilis priklauso jai. Uždirba 1200 eurų į rankas. Jei dirba viršvalandžius, gali uždirbti ir daugiau. Gyvena su mama. Su ja veda bendrą ūkį. Ji visada klauso mamos patarimų, nes ji turi daug gyvenimiškos patirties ir visuomet jai padeda. Labai visų atsiprašo, labai gailisi ir pažada, kad daugiau toks poelgis niekada nepasikartos. Jos vairavimo stažas 14 metų, niekada neturėjo jokių KET pažeidimų, šis kartas absoliučiai pirmas. Mamos pensija 535 eurai ir dar 32 eurai našlės pensija. Ji (R. F.) moka už butą, draudimą, perka mamai vaistus. Šeimoje vairuoja tik ji viena. Mama negali vaikščioti, ją reikia vežioti į polikliniką. Ji pati galėtų ir autobusu pavažinėti, bet mama niekaip. Kitų šeimos narių nėra. Tėvas miręs, o ji pati brolių nei seserų neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. R. F. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji R. F. parodė, kad lietuvių kalbą moka, parodymus duos lietuvių kalba. Su pranešimu apie įtarimą susipažino pilnai, jo esmė yra aiški. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Psichiatrijos ligoninėse negydyta, psichikos sveikatos centre neregistruota, į priklausomybių ligų centrą neįrašyta. Stiprių galvos traumų neturėjo, sveikata šiuo metu nesiskundžia. Priklausomybės alkoholiui, narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms neturi. 2022 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., būdama namuose, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šventė (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini), ta proga vartojo alkoholį, išgėrė 2 stiklines vyno. Jai priklausantis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli namų, prie (duomenys neskelbtini). Automobilį tvarkingą paliko ryte. Tuo metu aikštelėje laisvų vietų nebuvo, todėl užstatė kitus automobilius. Apie 19.40 val. išėjusi į lauką, pamatė, kad aikštelėje atsilaisvino stovėjimo vietos, tuo metu buvo su striuke, raktai nuo automobilio gulėjo kišenėje. Nežino kodėl, bet spontaniškai kilo mintis perstatyti automobilį į laisvą vietą. Būdama viena, atsisėdo į savo anksčiau minėtą automobilį ir važiuodama atbulomis, nepastebėjo šalia stovėjusio automobilio ir į jį atsitrenkė. To automobilio valstybinių numerių ir modelio neįsidėmėjo, prisimena, kad buvo raudonos spalvos. Priėjo automobilio vairuotoja, kuri iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją ir prisipažino prieš įvykį vartojusi alkoholį. Pareigūnai alkotesterio pagalba patikrino jos blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas, antru – 2,08 promilės girtumas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Labai išgyvena dėl įvykio, alkoholio atsisakė ir daugiau nevartos. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka (b. l. 93-96).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 15 d., apie 19.30 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Minėtoje aikštelėje planavo palikti jai priklausantį automobilį ,,VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Radusi laisvą vietą automobilį priparkavo ir beimdama iš bagažinės jai reikalingus daiktus, pastebėjo kitą juodos spalvos automobilį, kuris važiavo atbuline eiga. Valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilis parkavosi į šalia jos automobilio buvusią laisvą stovėjimo vietą. Netrukus išgirdo smūgio garsą ir pamačiusi, kad minėtas automobilis yra labai arti jos, priėjo pažiūrėti, ar jos automobilis neapgadintas. Beeidama pamatė, kad juodos spalvos automobilyje vairuotojo vietoje sėdi moteris, automobilyje ji buvo viena. Jai pasirodė, kad vairuotoja net nepajuto, kad atsitrenkė į jos automobilį, kadangi matė, kaip ji perjungė pavarą ir pradėjo važiuoti į priekį. Vairuotojai pradėjus važiuoti, pamatė, kad jos automobilio priekinis dešinės pusės sparnas yra apgadintas. Tada pradėjo jai stuksenti į nuvažiuojančio automobilio langą ir sakyti, kad moteris sustotų. Juodojo automobilio vairuotojos reakcija pasirodė lėta ir vangi, bet netrukus ji sustojo. Sustojus automobiliui, vairuotoja pravėrė dureles ir paklausė, kas atsitiko. Kada pasakė, kad ką tik atsitrenkė į jos automobilį, moteris išlipo, nieko konkretaus nesakė, nebandė atsiprašyti ar kažkaip paaiškinti savo veiksmų. Ji moteriai parodė į šalia esančias penkias laisvas parkavimo vietas, paklausė, kodėl ši nestatė savo automobilio būtent ten. Moteris pasakė, kad ten mato tik keturias vietas automobiliams. Jai tai pasirodė įtartina. Pasiūlius užsipildyti eismo įvykio deklaracijas, juodojo automobilio vairuotoja išsiėmė visus automobilyje turėtus popierius ir dokumentus, kuriuos padėjo ant savo automobilio variklio dangčio. Pastebėjo, kad vairuotoja sunkiai orientuojasi. Vairuotoja negalėjo atskirti, kaip atrodo eismo įvykio deklaracijos lapas, jos kalba darėsi nerišli. Tada iškart paskambino bendrosios pagalbos telefonu. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai (b. l. 17-20).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigose. 2022 m. spalio 15 d. patruliuodamas kartu su vyresniuoju specialistu Ž. A., apie 19.45 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Polo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, kaip įtariama, automobilio „Toyota“ vairuotoja yra neblaivi. Atvykę nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinę dalį. Šalia automobilio „Toyota“ stovėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Minėto automobilio „VW Polo“ vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo, tai V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad šioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė savo automobilį, užrakino ir ruošėsi eiti namo, kai į jos automobilį atbuline eiga įvažiavo automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. F. V. M. parodė, kad R. F. vairuojamas automobilis galine dalimi atsitrenkė į jos stovintį automobilį. R. F. patvirtino, kad vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį minėtą automobilį „Toyota“, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Polo“. R. F. sutiko pasitikrinti blaivumą, 19.54 val. alkotesterio pagalba R. F. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumo laipsnis, pakartotinio patikrinimo metu 20.15 val. nustatytas 2,08 promilės girtumo laipsnis. Automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Dėl eismo įvykio R. F. už pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 101 punkte, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) ir nutarimu paskirta bauda. Paties vairavimo fakto nematė, nes pranešimas buvo dėl eismo įvykio. Atvykus į įvykio vietą, liudytoja nurodė, kad R. F. vairavo. R. F. buvo paklausta, ar ji vairavo ir sukėlė eismo įvykį, pastaroji patvirtino, kad taip. Ar klausė, kodėl vairavo neblaivi, neatsimena (b. l. 23-26).

2022 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „BodyCam“ darytų vaizdo įrašų apžiūra. Iš vaizdo įrašų matyti, kad klausiama, ar vartojo alkoholį, tamsos spalvos automobilio vairuotoja nurodo, kad vartojo vyną. Klausiama, kokiu metu vartojo, nurodo, jog 10-tą valandą. Pareigūnas pasitikslina, ar 10-tą valandą ryto, moteris atsako teigiamai. Matyti juodos spalvos automobilis, vairuotojo pusės šonu įsirėmęs į šalia stovintį automobilį „VW Polo“. Pareigūnai nustatinėja vairuotojos tapatybę, tikrina blaivumą, apžiūri eismo įvykio vietą, formina eismo įvykį. Patikrinę vairuotojos blaivumą praneša, kad pirmo pūtimo rezultatas 1,93 promilės (b. l. 57-60).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0102 kvituose, užfiksuota, kad 2022 m. spalio 15 d. pirmo tikrinimo metu 19.54.47 val. R. F. nustatytas 1,93 promilės girtumas (b. l. 66), antro tikrinimo metu 20.15.44 val. nustatytas 2,08 promilės girtumas (b. l. 66-67).

2022 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akte R. F. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą ji negali. R. F. nurodžius, kad alkoholį vartojo 10.00 valandą, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 19.54 val., nustatytas 1,93 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 20.15 val., jo metu nustatytas 2,08 promilės girtumas (b. l. 68-69).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (spalio leidinys) matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 8 940 eurų (b. l. 41).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2021 m. spalio 17 d. išraše nurodyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. F. (b. l. 39-40).

2022 m. spalio 16 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Pažymėta, jog automobiliui apgadintas galinis kairės pusės sparnas ir bamperis (b. l. 27-37).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jos iškvėptame ore yra mažiausia 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) proga įvykio dieną išgėrė šiek tiek vyno, tikrai nesitikėjo, kad gali būti neblaivi. Išėjusi palydėti draugės, kieme pamatė, jog atsilaisvino automobilių stovėjimo vietos, ir impulsyviai nutarė perstatyti savo automobilį, kurį buvo palikusi nepatogioje kaimynams vietoje, užstatydama jų transporto priemones. Perstatinėdama automobilį į tuščią parkavimo vietą, kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę. Šios vairuotoja iškvietė pareigūnus, kurie nustatė girtumą. R. F. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojos V. M., kuri buvo šalia savo automobilio „VW Polo“, kai į jį atsitrenkė kaltinamosios vairuojamas automobilis, policijos pareigūno E. K. parodymai, pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūros protokolas. Liudytoja V. M. patvirtino, jog kaltinamosios vairuojamas automobilis buvo statomas į šalia jos transporto priemonės buvusią laisvą vietą, judėdamas atbuline eiga kliudė jos automobilio priekinį dešinės pusės sparną. Bendraudama su vairuotoja, pastebėjo vangias šios reakcijas, sunkią orientaciją, nerišlią kalbą, todėl įtardama girtumą iškvietė policijos pareigūnus. Patikrinus R. F. alkotesteriu, liudytojos ir pareigūno įtarimas dėl neblaivios vairuotojos pasitvirtino, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0102 rodmenys objektyviai patvirtina, kad R. F. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumas – 1,93 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios nuvažiuotas atstumas jos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Teisme buvo gautas R. F. ir jos motinos L. M. prašymas perduoti kaltinamąją jos mamos L. M. atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamosios prašyme nurodoma, jog ji visiškai pripažįsta savo kaltę, labai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prižada ateityje laikytis įstatymų ir nebedaryti nusikalstamų veikų, būti drausminga ir atidžia vairuotoja. Toks įvykis nutiko jai pirmą kartą gyvenime. Tai buvo didžiulė gyvenimo pamoka. Labai dėl šio įvykio išgyvena, nes pavedė savo artimuosius. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, dėl eismo įvykio paskirta bauda jau yra sumokėta. Ji nėra įrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Ji teigiamai charakterizuojama darbdavio, neturi jokių drausminių nuobaudų. Tikrai stengsis pasitaisyti ir padaryti reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Savo iniciatyva užsirašė į 4 akademinių valandų mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą, gavo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Laiduotoja prašo skirti jai artimą žmogų – mamą L. M., su kuria kartu gyvena, viena kita rūpinasi ir viena kitai padeda tiek buityje, tiek patarimais. Mama yra labai gera, nuoširdi, patikima ir verta pasitikėjimo. Be to, mama anksčiau neteista ir neturėjusi administracinių nuobaudų. Ji tikrai stengsis nepavesti mamos. Po įvykio kalbėjosi su mama, nieko nuo jos neslėpė, tiki, kad padedama mamos įveiks visus nesklandumus gyvenime (b. l. 128-131). Savo ruožtu, L. M. savo prašyme nurodo, jog ji, kaip mama, turi tvirtą charakterį, puikiai žino savo dukters būdą ir neabejoja, kad dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių gali daryti jai teigiamą įtaką. Savo dukrą gali apibūdinti kaip labai gerą žmogų, ramaus būdo, sąžiningą, atsakingą, darbščią. Gyvena su dukra kartu tuo pačiu adresu. Jos rūpinasi viena kita, padeda viena kitai. Dukra jai gelbsti buityje, o ji dukrai – gyvenimiškais klausimais. Kitą dieną po įvykio kalbėjosi apie jį, aptarė galėjusias įvykti pasekmes. Dukra tikrai suprato padarytą klaidą ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Ji labai nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl įvykio. Anksčiau ji niekad nėra sėdusi už vairo būdama neblaivi. Toks įvykis pirmas jos gyvenime. Po jo dukra užsirašė į kursus apie alkoholio žalą, kad daugiau gyvenime nebekartotų padarytos klaidos. Pasitiki dukra, prisiima už ją atsakomybę ir tiki, kad kilusias problemas jos įveiks kartu. Prašo atsižvelgti, kad ji pati niekada nėra teista, neturi administracinių nuobaudų, nėra įrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą, turi neįgalumą. Yra pensininkė (b. l. 146-147).

Teisiamojo posėdžio metu L. M. prašė atleisti jos dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dukra labai geras žmogus. Jai buvo septyneri metai, kai mirė tėvas, augino ją viena. Jųdviejų santykiai visuomet buvo labai geri. Šiaip dukra negeria, darbe juos kiekvieną dieną dėl to tikrina. Ir ji pati dukters niekada nėra mačiusi girtos. Kaip atsitiko šis įvykis, nė nesupranta. Buvo jos (duomenys neskelbtini), matomai ta proga su drauge išgėrė. Ji pati (laiduotoja) apskritai negeria, nes vartoja vaistus. Duktė labai išgyvena dėl to įvykio. Pati nesuvokia, kaip tai galėjo įvykti, negali sau atleisti dėl to įvykio. Ji labai atsargi vairuotoja, per 15 vairavimo metų niekada nėra padariusi jokio pažeidimo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. F. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 85), per pastaruosius penkerius metus nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 79-80, 138-140). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat niekada nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn už jokius administracinius nusižengimus, juolab už vairavimą esant neblaiviai ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (duomenys tikrinti nuo 2001 m.). Viso proceso metu ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Teigiamai charakterizuojama darbdavio, kuris ją apibūdina kai nekonfliktišką, draugišką, ramaus būdo, atsakingą, pareigingą, sąžiningą, atidžią darbuotoją, neturinčią jokių drausminių nuobaudų (b. l. 132). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir R. F. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti R. F. jos mamos L. M. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad L. M. neteista (b. l. 151), per pastaruosius 5 metus nė karto nebausta administracine tvarka (b. l. 149-150), nėra įtraukta į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 152). Nurodo, jog gerai pažįsta savo dukterį, pati yra tvirto charakterio, socialiai atsakinga, jos nuomonę duktė vertina ir atsižvelgia. Teismo įsitikinimu, L. M. charakterizuojantys duomenys, jos ir R. F. artimas ir tvirtas šeimyninis ryšys, visišku savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį dukrai R. F. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog L. M. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, R. F. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų turtinę padėtį (laiduotoja yra pensininkė, turi invalidumą) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

R. F. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. F. prašė atimti jai teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, nes teisė vairuoti jai labai reikalinga. Mama yra neįgali (b. l. 155-156), labai sunkiai vaikšto, laukia eilėje operacijos dėl klubo sąnario endoprotezavimo (b. l. 157), ją reikia vežioti. Be to, mama turi sodą (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 158-159), kurį nuo pavasario per vasarą reikia prižiūrėti. Be transporto priemonės ir teisės vairuoti tai daryti sudėtinga. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad R. F. pirmą kartą teisiama už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje bausta nei už vairavimą esant neblaiviai, nei už jokius kitus KET pažeidimus (duomenys tikrinti už dvidešimties metų laikotarpį), nagrinėjamu atveju neblaivi vairavo tik gyvenamojo namo aikštelėje, norėdama perstatyti automobilį į patogesnę kiemo gyventojams vietą, niekur juo važiuoti neketino. Tačiau, kita vertus, kaltinamoji lengvabūdiškai neįvertino, kad po neseniai vartoto alkoholio jos reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, savo vairavimu sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas kito asmens turtas, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, atitinkančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 17 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

R. F. nurodo, jog vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę, tačiau prašo jos nekonfiskuoti, vietoj to konfiskuojant dalį (20-30 procentų) jos vertės arba skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, leidžiant ją sumokėti dalimis.

Kaip minėta, teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, vertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-182-303/2022). Nagrinėjamu atveju vertintina, ar konfiskuotino turto palikimas asmens dispozicijoje gali kelti pavojų visuomenės interesams, dėl ko automobilio konfiskavimas būtų proporcinga teisinė priemonė padarytam pažeidimui ar kaltinamosios asmenybės pavojingumui. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, penkiolikos metų vairavimo stažą turinti kaltinamoji anksčiau niekada nebuvo bausta nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nei už Kelių eismų taisyklių, nei už jokį kitokį teisės pažeidimą, kas leidžia teismui manyti, kad nagrinėjamas teisės pažeidimas iš tiesų buvo atsitiktinis ir vienkartinis įvykis jos gyvenime, kaltinamoji paprastai skrupulingai laikosi eismo saugumo reikalavimų ir gerbia visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Ji nedelsdama sumokėjo dėl eismo įvykio paskirtą baudą (b. l. 136), išklausė mokymus apie alkoholio, narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai (b. l. 144), kas taip pat rodo, jog ji rimtai žiūri į savo pareigas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad R. F. tikrai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Ji nėra įtraukta į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 145). Teismui nėra jokio pagrindo manyti, kad minėta transporto priemonė gali būti dar kartą panaudota nusikalstamai veikai daryti. Be to, automobilis yra labai reikalingas neįgalios ir sunkiai vaikščiojančios mamos poreikiams užtikrinti, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui naują įsigyti jai ir dukrai būtų sunku. Nors pačios kaltinamosios darbo užmokestis yra vidutinis, vertinant šalies mastu, ir būtų pakankamas jos vienos poreikiams, tačiau jai, kaip vienturtei dukrai, tenka materialiai padėti itin mažas pajamas gaunančiai mamai, iš esmės vienai išlaikyti jųdviejų gyvenamą būstą, pirkti maistą, vaistus, todėl bendrai paimtos kaltinamosios ir jos mamos pajamos nėra didelės dviem asmenims. Atitinkamai automobilio netektis esmingai apsunkintų jų turtinę padėtį, neįgalios mamos gyvenimo kokybę, būtų joms neproporcingai didelė finansinė našta bei neatitiktų kaltinamosios asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Todėl, įvertinus aukščiau aptartą kaltinamosios asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, teismo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti, ypač įvertinus transporto priemonės kainą.

Tačiau atsižvelgus į R. F. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (vairuojant neblaiviai padarytas eismo įvykis), darytina išvada, kad yra pagrindas prevenciniais tikslais taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės dalį pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Toyota Corolla“ vidutinė vertė su PVM yra 8940 eurų. Įvertinus teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos tikrai nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcingas ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų ne viso konfiskuotino turto, o jo vertės dalies konfiskavimas.

Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąją ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, todėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nesvarstytinas.

2022 m. spalio 18 d. prokurorės nutarimu R. F. nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 18 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Toyota Corolla“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant R. F. (b. l. 42-44). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. F. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-102) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

CD su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. F. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000 (du tūkstančius) eurų.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. F. į automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

CD su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

R. F. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. M. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.