Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. J. nurodė, kad I. B. T. – jos mama. Mama gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 1969 m. Ji taip pat nuo 1969 m. pradėjo ten gyventi. Iki mamos mirties bute gyveno ji, jos vyras, mama ir jos du vaikai. Po mamos mirties toliau liko visi gyventi. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nespėjo. Viskuo naudojasi po mamos mirties, visais daiktais. Butą remontavo vėliau. Visus buto mokesčius mokėjo ji. Įsiskolinimo už butui teiktas paslaugas nėra. Butas buvo vienintelis likęs turtas. Mama turėjo vienintelę dukrą J. Šiuo klausimu su seserimi sutaria. Mamos buvo spinta, lova, patalynė, televizorius, naudojosi šiais daiktais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Virginijus Ražukas prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. M. nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Pareiškėja yra jos sesuo, santykiai geri. T. buvo jos mama. Mama gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 1969 m. Ji taip pat gyveno šiame bute nuo 1969 iki 1984 metų. Sesuo su mama visada gyveno nepertraukiamai. Iki mamos mirties su mama gyveno sesuo su šeima, po mamos mirties bute liko gyventi sesuo su šeima. Pas seserį bute apsilanko kas savaitę. Ji buvo ištekėjusi, turėjo savo butą, jai nekilo klausimų dėl paveldėjimo, ji nepretendavo į palikimą. Po mamos mirties liko lova, spinta, TV, kt., šiais daiktais naudojosi sesuo V. Ji nežinojo, kad sesuo nėra susitvarkiusi palikimo. Mama turėjo dvi dukras – ją ir V. Kitų asmenų, kurie turėtų interesą į paveldimą turtą, nėra. Sesuo mokėjo už butą, komunalinius mokesčius – tai žino iš pokalbių su pareiškėja. Kito turto, apart buto su daiktais, nebuvo.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo išsilavinimas aukštasis, neuniversitetinis, miškininko profesija. Pareiškėja – jo mama, santykiai geri. I. B. T. buvo jo močiutė. Močiutė iki mirties gyveno bute, (duomenys neskelbtini). Iki močiutės mirties bute gyveno jo tėvai, sesuo, jis ir močiutė T. Po močiutės mirties liko gyventi bute jo tėvai, sesuo ir jis. Po močiutės mirties mama gyveno šiame bute nepertraukiamai. Mama naudojosi močiutės likusiais daiktais. Mokesčiai buvo mokami už butą. Šiuo metu butui nėra įsiskolinimo už teikiamas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. B. T.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso I. B. T.. Iš 2025 m. vasario 27 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruota palikėjos I. B. T. palikimo priėmimo faktų.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Teismui nurodomas aplinkybes, kad po I. B. T. mirties likusį turtą tvarkė ir naudojosi kaip savo jos dukra V. J. patvirtina byloje pateikti ir aukščiau aptarti įrodymai bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojo parodymai.

Tokiu būdu V. J. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad ji priėmė palikimą po motinos I. B. T. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos I. B. T. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur sumos, todėl jos iš pareiškėjos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos I. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti jai priklausantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.