- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-670-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21908-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- E. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1052-955/2015 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7525-717/2008 dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai U. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo, priteisiant jai iš atsakovo išlaikymą po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7525-717/2008. Minėtu sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta, kad atsakovas teikia nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Lt iki jos pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo momento dukters poreikiai padidėjo – mergaitei yra devyneri metai, ji pakeitė gyvenamąją vietą (ieškovė su dukra gyvena užsienyje), lanko mokyklą. 300 Lt išlaikymo suma nepakankama patenkinti dabartinius vaiko poreikius. Per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikėtų apie 431,53 Eur (1 490 Lt). Didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos komunaliniams mokesčiams ir maistui. Kartais ieškovei mergaitės išlaikymui reikia skirti ir daugiau pinigų, nes būna neplanuotų išlaidų. Dėl to atsakovo dukrai kas mėnesį skiriama išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 144,81 Eur (500 Lt). Ši suma sudarytų tik 1/3 visos dukrai išlaikyti reikalingos pinigų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. 2-7525-717/2008 dalį dėl išlaikymo priteisimo U. Č., priteisė iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai U. Č. po 144,81 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. lapkričio 19 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė nepilnametei U. Č. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo ieškovei 341,7 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, valstybei 28,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Konstatavo, kad, šalims dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų susitarus taikiai, nutraukiant santuoką nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu šalys neturėjo nekilnojamojo turto, du automobiliai („Honda Corcentino“ ir „Audi 100“) po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui be kompensacijos ieškovei priteisimo. Nurodė, kad ieškovė neneigia, jog jos turtinė padėtis pagerėjo, tačiau plačiau dėl ieškovės turtinės padėties nepasisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškinys grindžiamas ne esminiu ieškovės turtinės padėties pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Pažymėjo, kad ieškovės turtinės padėties pagerėjimas nereiškia, jog nustačius galimą vaiko poreikių padidėjimą, atsakovas yra atleistinas nuo pareigos prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo. Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad 86,87 Eur (300 Lt) išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko bendrųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimo, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį. Teismas sprendė, kad vaiko poreikių padidėjimui įtakos turi ne tik pasikeitęs jo amžius, bet ir tai, jog vaikas gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, todėl abi šalys turi prisiimti atsakomybę dėl vaiko poreikių padidėjimo šiuo aspektu. Vertino, kad 431,53 Eur suma, nors ir nepagrįsta rašytiniais įrodymais, vaiko išlaikymui pagal Anglijos pragyvenimo lygį yra protingo dydžio, neišdidinta ir atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl nepasisakė atskirai dėl kiekvieno vaiko poreikių lentelės punkto. Įvertinęs vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, atsižvelgęs į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendė, kad nepilnametės U. Č. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintas išlaikymo vaikui dydis po 300 Lt (86,87 Eur) kas mėnesį neatitinka realybės ir vaiko poreikių, neskatina atsakovo daugiau dirbti ir uždirbti, ieškoti geriau apmokamo darbo. Laikė, kad U. Č. protingiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 431,53 Eur suma, tačiau ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik 1/3 vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Pažymėjo, kad ieškovės užsienio valstybėje gaunama išmoka vaikui neeliminuoja tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė visų įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra galimybių nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2015 m. birželio 29 d. registruotas Darbo biržoje, nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo minimalų darbo užmokestį, iš darbo atleistas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (savo noru), atsakovas įvairiais laikotarpiais po keletą mėnesių uždarbiavo Švedijoje, gavo pajamų, 2013 metais įsigijo automobilį „Subaru Impreza“ 2000 metų gamybos. Sprendė, kad nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog automobilis nenaudojamas, nes atsakovas neturi pinigų jo remontui, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, be to, atsakovo banko sąskaitos išrašas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas automobilį eksploatuoja, nes atsakovas ne kartą kortele atsiskaitė degalinėse. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovo išlaidos yra gerokai didesnės nei jo oficialios pajamos, t. y., kad atsakovas gyvena ne pagal pajamas. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog neturi santaupų, o iš atsakovo banko sąskaitos matyti, kad jis į ją nuolat įnešdavo nemažas pinigų sumas, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas turi pajamų šaltinį, kurio nenurodė teismui. Atsakovo argumentą, kad tai jo motinos pinigai, laikė nepagrįstu, kadangi byloje nėra įrodymų, jog atsakovo motina jį rėmė finansiškai, be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovo motina yra pajėgi finansiškai padėti sūnui. Laikė, kad atsakovas deda nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį nei 86,87 Eur Lt išlaikymą nepilnametei dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir atmesti ieškinį, priimti pateikiamus rašytinius įrodymus.
1. Pažeidžiant CPK 178 straipsnį, 270 straipsnio 3 dalies 2 punktą, sprendimas grįstas prielaidomis, o ne surinktais įrodymais, nors ieškinys buvo pareikštas CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu, nevertinta, kaip pasikeitė ir ar pasikeitė šalių turtinė padėtis nuo Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dėl lėšų dukros išlaikymui skyrimo, t. y., ar yra atsakovo materialinės padėties pagerėjimo požymių nuo 2008 metų, vadovautasi prielaida, jog atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą dėl to, kad dukros poreikiai per septynerius metus padidėjo.
2. Nepagrįstai spręsta, kad, nutraukiant santuoką, nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. 2008 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, suvokdamos tuomet buvusius ir būsimus dukros poreikius, šalys laisva valia susitarė dėl dukros išlaikymo dydžio. Teismas, prieš priimdamas sprendimą, įsitikino, jog tėvų sutartas išlaikymo dydis vaikui atitinka vaiko interesus iki pilnametystės. Neįmanoma nutraukti santuoką, nepateikus teismui visų įrodymų apie šalių materialinę padėtį, nes būtina pateikti ikisantuokinio ir santuokinio turto balansą. Teismui tvirtinant sąlygą dėl vaiko išlaikymo dydžio, šalių turtinė padėtis buvo žinoma, nes santuokos nutraukimo byloje buvo pateikti įrodymai apie atsakovo tuometines pajamas ir turtą.
3. Nurodant, kad, nutraukiant santuoką, šalys neturėjo nekilnojamojo turto, atsakovui liko du automobiliai, neišmokant ieškovei kompensacijos, neįvertinta, jog tie du atsakovui likę automobiliai nebuvo brangūs ir nesąlygojo ypatingai geros atsakovo materialinės padėties ir ieškovės materialinio nuskriaudimo.
4. Neįvertinta, kad ieškovės materialinė padėtis po santuokos nutraukimo žymiai pagerėjo. Tai, kad ieškovė nusprendė išvykti į šalį, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje, ji daugiau uždirba ir turi galimybę kokybiškiau tenkinti dukros poreikius, nereiškia, kad atsakovas yra pajėgus prisidėti prie didesnio dukros išlaikymo Jungtinės Karalystės kainomis. Atsakovo materialinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo ir dėl ieškovės išvykimo atsakovui neturi atsirasti papildoma materialinė našta. Ieškovė, išvykdama iš Lietuvos, savo konkliudentiniais veiksmais prisiėmė pareigą išlaikyti dukrą taip, kad tas išlaikymas atitiktų tą socialinę aplinką, į kurią ieškovė išvyko.
5. Neįvertinta, kad ieškovė pagal Jungtinės Karalystės įstatymus gauna tikslinę išmoką vaikui, kuri turi būti skiriama vaikui išlaikyti ir taip mažinti abiejų tėvų naštą prisidėti prie vaiko išlaikymo.
6. Netinkamai pritaikyta ir išaiškinta CK 3.201 straipsnio 1 dalis, nes teismo sprendimas grįstas ne ieškovės turtinės padėties pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Turėjo būti analizuojamas šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y., ar pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, ar jis materialiai pajėgus teikti didesnį išlaikymą dukrai.
7. Konstatavus, jog išlaikymo dydis gali būti pakeistas, kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, nedetalizuota, kokios aplinkybės turi būti pakitusios iš esmės. Šiuo konkrečiu atveju yra keletas iš esmės pasikeitusių aplinkybių: ieškovė dukrą išsivežė į užsienį ir vaiko išlaikymo poreikius skaičiuoja ne Lietuvos matmenimis, iš esmės pagerėjo ieškovės materialinė padėtis, atsakovo materialinė padėtis nepagerėjo, nors jis ieško galimybių ją pagerinti (2015 m. spalio 9 d. baigė profesinį mokymą, gavo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais, 2015 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“), pardavė automobilį, nekilnojamojo turto neįsigijo, kaip ir santuokos nutraukimo metu gyvena iš minimalių pajamų.
8. Sprendžiant, kad 86,87 Eur išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko bendrųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimo, nenurodyta, kokie įrodymai pagrindžia tokią išvadą. Ieškovė neįrodė vaiko poreikių, nes ieškovės skaičiuotė nėra pagrįsta įrodymais. Teismo išvada, jog akivaizdu, kad su amžiumi išaugo dukros poreikiai, nepagrįsta ieškovės pateiktų įrodymų analize. Pagal savo pajamas atsakovas galėjo ir gali tenkinti vaiko būtinus poreikius, bet ne prisidėti prie pinigų kaupimo vaiko sąskaitoje, kišenpinigių, kuriuos yra pajėgi skirti ieškovė, prie ekskursijų, kurios kainuoja šimtus eurų.
9. Nepagrįsta išvada, kad priteistas 300 Lt išlaikymo dydis atsakovo neskatina dirbti ir užsidirbti, nes atsakovas įgijo specialybę, susirado darbą, be to, vertinta tik atsakovo materialinė padėtis, nevertinant ieškovės materialinės padėties. Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad santaupų jis neturi. Tai, kad 2014 metų pabaigoje atsakovas atsiskaitė už benziną, negali būti laikoma faktu, sąlygojančiu pagerėjusią atsakovo materialinę padėtį. Klaidinga išvada, kad atsakovas kiekvienais metais po keletą mėnesių dirba Švedijoje, nes į Švediją atsakovas buvo išvykęs vieną kartą, tačiau nepajėgė ten įsitvirtinti. Atsakovas nurodė, kokias pajamas gavo Švedijoje, kad jas panaudojo skoloms sumokėti. Atsakovo įsigytas 13 metų senumo automobilis nebuvo geras ir brangus Lietuvos mastais. Atsakovui materialiai padėjo motina, taip pat ir išlaikyti dukrą. Aplinkybė, kad atsakovas pats moka už advokato paslaugas, negali būti laikoma atsakovo geros materialinės padėties įrodymu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pateikė įrodymus, jog U. Č. poreikiai padidėjo – nuo santuokos nutraukimo praėjo septyneri metai, šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, dėl dukters padidėjusio ūgio ir brendimo kiekvieną sezoną jai reikia kitų drabužių ir avalynės. Teismui buvo pateikti duomenys, kokios prekės ir paslaugos yra perkamos šalių dukrai, kad būtų patenkinti jos būtiniausi poreikiai. Ieškovė prie dukters išlaikymo prisideda didesne dalimi, o atsakovo prašo prisidėti tik prie būtiniausių jos poreikių tenkinimo. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (144,81 Eur) yra mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio, nors kasacinis teismas yra pripažinęs būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą vaikui. Aplinkybė, kad Jungtinė Karalystė moka ieškovei po 20 svarų kas savaitę už tai, jog ieškovė augina nepilnametę dukrą, yra ne atsakovo nuopelnas. Šie pinigai yra mokami dėl to, kad ieškovė toje šalyje dirba ir moka mokesčius, bet tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką arba mažinti išlaikymo dydį, perkeliant išlaikymo naštą kitiems asmenims. Atsakovas turi skirti dėmesį dukters papildomam ugdymui, laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti, tačiau jis to neketina daryti. Atsakovas gyvena už atsakovo močiutės pinigus atsakovo motinos vardu įsigytame bute, kuriame atsakovo motina niekada negyveno, todėl jam nėra būtinybės įsigyti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Aplinkybė, kad ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą už iš banko paskolintus pinigus, nereiškia, kad pagerėjo jos turtinė padėtis. Pasikeitė tik mokesčio už būstą būdas – vietoj nuomos mokesčio kiekvieną mėnesį mokamas mokestis bankui. Kadangi šalių dukra gyvena kartu su ieškove, jai tenka visi kasdieniniai rūpesčiai, susiję su vaiku, ir didesnė atsakomybė. Aplinkybė, kad atsakovas neturi nuolatinio darbo, negali būti priežastimi mokėti mažesnį išlaikymą. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas atostogas leidžia užsienyje, o pagal įnešamų pinigų į sąskaitą kiekį matyti, jog atsakovas gauna papildomų pajamų, nes įnešamos sumos yra didesnės nei gaunamas darbo užmokestis. Aplinkybė, kad atsakovas buvo priimtas dirbti ekspeditoriumi-vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, jog atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas nei minimalų darbo užmokestį, kadangi vežant krovinius į užsienio valstybės mokamas didesnis darbo užmokestis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo padidinimo.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015 m. rugpjūčio 10 d. Trišalę mokymo sutartį; profesinio mokymo diplomą, išduotą 2015 m. spalio 9 d.; 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytą darbo sutartį; pažymą apie iš Kauno teritorinės darbo biržos gautas išmokas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. spalio 7 d.; dvi 2015 m. rugpjūčio 6 d. ir vieną 2015 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis; 2015 m. gegužės 5 d. VĮ „Regitra“ raštą dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo ir 2015 m. lapkričio 24 d. pažymą apie pasikeitusių duomenų registravimą. Apeliantas prašo naujai pateiktus įrodymus priimti, tačiau nenurodo aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami nauji įrodymai. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis, kuriame byla iš esmės išnagrinėta įvyko 2015 m. spalio 15 d., todėl dalis įrodymų galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus atsisako prijungti prie bylos medžiagos, t. y. priimant procesinį dokumentą jais nesivadovauja. Apeliacinės instancijos teismas priima tik 2015 m. lapkričio mėnesį atsiradusius įrodymus, su kurias susipažinusi ir ieškovė.
Dėl teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Vienu iš šios sutarties punktų atsakovas įsipareigojo savo nepilnametės dukros U. Č. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 300 Lt. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir dukros, kuriai tuo metu buvo treji metai, poreikius, susitarė dėl jos išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.
Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams, išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai U. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir bylos nagrinėjimo metu sulaukusiai dešimties metų amžiaus, pirmasis išlaikymas, kaip jau buvo minėta, priteistas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuomet mergaitei buvo tik treji metai. Kadangi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai, įvertinus šalių vaiko amžių, tai, kad mergaitė lanko mokyklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jos poreikiai padidėję, su kuo sutiko ir atsakovas, ir kad poreikių tenkinimui priteisto 86,87 Eur išlaikymo nepakanka.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nutraukiant santuoką šalių bendru sutikimu nebuvo analizuojama ir nustatinėjama šalių turtinė padėtis, nes jis šioje byloje yra pateikęs įrodymus apie jo tuometines pajamas ir turtą. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-7525717/2008 matyti, kad joje jokių duomenų apie šalių gaunamą atlyginimą, kitokias pajamas, turimas santaupas, nėra (pateikti duomenys tik apie R. Č. vardu registruotas transporto priemones ir apie tai, kad šalys neturi nekilnojamojo turto).
Apeliantas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo padidinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, ji išvyko į Jungtinę Karalystę, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus gauna tikslinę išmoką vaikui, o jo padėtis, jei nepablogėjo, tai ir nepagerėjo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apylinkės teismas, įvertindamas ieškovės turtinės padėties pagerėjimą, pažymėjo, jog ieškovė prašo tik 1/3 dalies reikalingos dukros išlaikymui, o, įvertindamas ir tai, kad mergaitė gyvena su motina, pagrįstai konstatavo, kad jai tenka ir didesnė mergaitės išlaikymo našta nei atsakovui, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad užsienio valstybėje mokama išmoka vaikui, neatima iš tėvų pareigos išlaikyti vaikus.
Apelianto turtinė padėtis teismo sprendime išanalizuota išsamiai, todėl apeliacinės instancijos teismas nesikartoja, konstatuoja, kad byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tikroji atsakovo finansinė padėtis yra galimai geresnė už oficialiai deklaruojamą. Be to, pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.
Iš su apeliaciniu skundu pateiktos darbo sutarties matyti, kad apeliantas įsidarbino, priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jo padėtis pagerės, lyginant su buvusiu laikotarpiu, kuomet jis buvo registruotas darbo biržoje. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimo priėmimo metu minimali alga buvo 800 Lt (231,70 Eur), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu - 325 Eur, šiuo metu 350 Eur, taigi akivaizdu, kad nuo 2008 metų minimalus atlyginimas padidėjo, todėl darytina išvada, kad atsakovui gaunant nors ir minimalų atlyginimą jo pajamos taip pat padidėjo.
Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 350 Eur (2015 m. gruodžio 2 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1240), o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 144,81 Eur, taigi yra mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 175,50 Eur dydžio kriterijaus. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovas yra pajėgus mokėti dukters išlaikymui 144,81 Eur dydžio išlaikymą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v. Albania).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir pagrįstai padidino šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 144,81 Eur per mėnesį, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė sumokėjo 70 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 70 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.