Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1772-258/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-07Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
2S-1772-258/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04969-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
UAB „Norfos mažmena“
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1772-258/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04969-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 83 812,95 Lt dydžio skolą, 2 849,64 Lt delspinigių 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą tenkino. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Norfos mažmena“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 86 662,59 Lt sumai, o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Nurodė, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma ženkli (9 86 662,59 Lt), o tai pagal formuojamą teismų praktiką laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ar kito ilgalaikio turto areštą 86 662,59 Lt sumai. Nurodė, kad pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Serija NTV Nr. 5089, išrašytą 84 012,95 Lt sumai, 200 Lt buvo sumokėti 2011-02-25 mokėjimo pavedimu Nr. DS0900021159, o 83 812,95 Lt – 2011-03-23 mokėjimo pavedimu Nr. DS0900021919. Todėl ieškovo teiginys, kad minėta sąskaita neapmokėta, yra klaidingas ir atmestinas. Teismas netinkamai įvertino UAB „Norfos mažmena“ turtinę padėtį, nes pareikšto ieškinio suma nėra didelė lyginant su UAB „Norfos mažmena“ turtine padėtimi. Pagal jo pateiktus finansinius duomenis, atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, įstatinis kapitalas yra 12,12 mln. Lt, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, jog egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdyti, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie UAB „Norfos mažmena“ siekį paslėpti turtą, mėginimą savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar bandymą kitaip sumenkinant savo turtinę padėtį, sąmoningai sumažinant savo mokumo galimybes, ar kitokį nesąžiningą elgesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškinio reikalavimas apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą NTV 5089- 84 012,95 Lt yra pilnai įvykdytas. Atsakovas pateikė 2011-03-23 mokėjimo pavedimą – 726 741,67 Lt, tačiau iš pavedimo turinio matosi, kad atsakovas šiuo pavedimu apmokėjo ne tik PVM sąskaitą faktūrą Nr.5089, bet ir dar 8 sąskaitas, kurių bendra mokėjimo suma turėtų būti 734 221,67 Lt. Pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo reikalaujama suma 86 662,59 Lt yra didelė, 2011-04-28 Lietuvos apeliacinis teismas civ. b. Nr. 2-1279/11 priėmė nutartį, kuria atnaujino procesą byloje pagal kito kreditoriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Norfos mažmena“, atsakovas nepagrįstai delsia atsiskaityti, nepraneša ieškovui apie tai lemiančias priežastis, nesiūlo situacijos išspręsti taikiai, nebendrauja su ieškovu. Abejonių gera atsakovo finansine padėtimi kelia tai, kad jis turi daugiau nei 40 pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra 1 101 730,61 Lt, nekilnojamojo turto neturi, daugelį savo veiklos vykdo svetimose nuomojamose patalpose, turi trumpalaikio turto, o turimo ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis, jo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 milijonais litų, o skolos tiekėjams sudarė apytiksliai 98,6 milijonus litų, kurios yra didesnės už prekių atsargas, didžioji dalis atsakovo turto yra įkeista už kitos bendrovės kreditorinius įsiskolinimus bankams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.)

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjus atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs tik ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu prašomą priteisti sumą, tenkino ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų dėl visiško PVM sąskaitos faktūros Nr. 5089 apmokėjimo, nes, nors šalių minimi, tačiau patys 2011-02-25 ir 2011-03-23 mokėjimo pavedimai į bylą nėra pateikti. Be to, su visišku minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimu nesutinka ieškovas. Vadinasi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl visiško skolos sumokėjimo ir šios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant ginčą iš esmės, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 144 str. 1 d. redakcija numatė, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą).

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu yra pateikęs 2010 m. finansinės atskaitomybės rinkinį (b.l. 50-55), o ieškovas – UAB „Norfos mažmena“ 2009 m. finansinių dokumentų rinkinį (b.l.75-77). Įvertinus šiuos atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis, darytina išvada, jog negalima daryti prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš atsakovo 2010-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos) matyti, kad atsakovo įmonės turto vertė 2010 m. buvo 134 730 309 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 93 388 595 Lt, tačiau ilgalaikių skolų atsakovas neturėjo (b.l.50-51), grynasis pelnas siekė 13 651 744 Lt (b.l. 54), o pardavimo pajamos 1 251 598 885 Lt (b.l.54). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje Nr. 2-902/2011 yra išanalizavęs UAB „Norfos mažmena“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. 2009 m. balansą, 2010 m. 9 mėn. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir nurodęs, kad iš atsakovo 2009-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, t. y. atsakovo turtas yra 145 646 797 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 117 454 928 Lt, grynasis pelnas 2009 m. buvo 2 805 215 Lt, o pagal 2010-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynas pelnas sudarė 2 805 215 Lt, kad šie atsakovo finansinę padėtį apibūdinantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Tokios pačios pozicijos dėl atsakovo turtinės padėties Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir savo 2011-05-12 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1393/2011 ir 2-1389/2011. Atkreiptinas dėmesys, kad nors, kaip nurodė ieškovas, Lietuvos apeliacinis teismas civ.b. Nr. 2-1279/2011 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi atnaujino procesą byloje pagal UAB „Serneta“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“, tačiau 2011-08-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Norfos mažmena“ pagal UAB „Serneta“ ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-20 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog atsakovas yra aktyvus rinkos dalyvis, plėtojantis savo ūkinę – komercinę veiklą, kurio pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai neviršija pusės jo turimo turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2569/2011).

Iš aptartų atsakovo finansinės būklės dokumentų matyti, kad jo turimo turto vertė žymiai viršija atsakovui šioje byloje pareikštų reikalavimų sumą. Lyginant 2010-12-31 atsakovo finansinius dokumentus su jau Lietuvos apeliacinio teismo išanalizuotas dokumentais, darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis pagal 2010-12-31 finansinius dokumentus nėra tokia, dėl kurios reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teigė, kad atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų, bendras UAB „Norfos mažmena“ įsiskolinimas ieškovui, dėl kurio šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, sudaro 1 101 730,61 Lt bei pateikė UAB „Creditreform“ parengtą informaciją apie UAB „Norfos mažmena“ teisminius ginčus (b.l. 80-81). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinių teismui pateikimas neįrodo UAB „Norfos mažmena“ skolos ieškovui dydžio, nes neišnagrinėjus minėtų ieškinių, negalima spręsti dėl juose nurodomų skolų pagrįstumo. Todėl teismas šių įrodymų nelaiko pagrindžiančiais blogą atsakovo finansinę padėtį. Taip pat ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui atsirado pareiga mokėti už UAB „Rivona“ įsipareigojimus (CPK 178 str.)., nes nors į bylą pateikti hipotekos registro išrašai patvirtina, kad UAB „Rivona“ finansinėms prievolėms užtikrinti įkeistas UAB „Norfos mažmena“ priklausantis turtas, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad UAB „Rivona“ prievolių nėra įvykdžiusi ir dėl to jos prievolės turės būti įvykdytos iš UAB „Norfos mažmena“ įkeisto turto. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas mėgina savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bando sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo. Ieškovo argumentas, jog atsakovas su juo neatsiskaito, nebendrauja, nemėgina susidariusios situacijos išspręsti taikiai yra pagrindas kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus atskirąjį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į.k.3000145575, 5,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rita Kisielienė