- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1389/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,LNTV“
- Atsakovas
- UAB ,,Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,LNTV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4512-656/2011 pagal ieškovo UAB ,,LNTV“ ieškinį atsakovui UAB ,,Norfos mažmena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,LNTV“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Norfos mažmena“, prašydamas priteisti iš atsakovo 271 442,60 Lt dydžio skolą, 36 448,15 Lt delspinigių, 67 700,01 Lt palūkanų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždėjo areštą atsakovui UAB ,,Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, ir bankuose atidarytose sąskaitose esančioms atsakovo lėšoms, uždraudė disponuoti lėšomis, paliko teisę įnešti pinigus į sąskaitas, išmokėti iš banko sąskaitos pinigus darbo užmokesčiui, valstybinio socialinio draudimo ir mokesčiams į valstybės biudžetą mokėti bei atsiskaityti su ieškovu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Norfos mažmena“ kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo prielaidoms, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB ,,Norfos mažmena“ atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį, kuria uždėtas areštas atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, ir bankuose atidarytose sąskaitose esančioms atsakovo lėšoms, uždraudžiant disponuoti lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, išmokėti iš banko sąskaitos pinigus darbo užmokesčiui, valstybinio socialinio draudimo ir mokesčiams į valstybės biudžetą mokėti bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad atsakovui pareikštas 375 590,76 Lt dydžio ieškinio reikalavimas, lyginant jį su šios bendrovės turimu turtu ir gaunamu pelnu bei apyvarta, nėra didelis ir vien reikalavimo dydis paneigia prezumpciją, jog yra reali grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,LNTV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovui UAB ,,Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo vykdymą ar padaryti jį neįmanomu.Atsakovo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 milijonais litų, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96,3 milijonais litų, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo beveik dvigubai. Atsakovo skolos tiekėjams sudarė apie 98,6 milijonus litų. Šie duomenys patvirtina, jog bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsilieps atsakovo ūkinei komercinei veiklai, todėl iškils grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais, iš jų su ieškovu. Šiuo metu atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų.Teismas neturėdamas pakankamai išsamios informacijos apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, atsakovo įsiskolinimus, negalėjo objektyviai įvertinti, ar atsakovas iš tikrųjų yra moki įmonė, galinti bet kada įvykdyti galimai nepalankų jam teismo sprendimą. Atsakovas bandydamas suklaidinti teismą apie tariamai savo puikią finansinę padėtį, teismui pateikė 2010 m. ketvirtinius balansus ir pelno nuostolių ataskaitas, kurių negalima laikyti tinkamais įrodymais byloje. Be to, atsakovas tiesiogiai priklausančio nekilnojamojo turto neturi, nes visas atsakovo turtas priklauso dukterinėms bendrovėms.
Visos aukščiau išvardintos aplinkybės, duoda pagrindą išvadai, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palankaus ieškovui teismo sprendimas taip ir liks neįvykdytas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Norfos mažmena“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina, kad jų nepritaikius pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.Atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui.Atsakovas savo prievoles, iš jų ir ieškovui, vykdo tinkamai. Priešingai, negu teigiama skunde pagal ieškovo nurodytas sąskaitas atsakovas yra pilnai ir visiškai atsiskaitęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos nutarties, kuria patenkintas atsakovo UAB ,,Norfos mažmena“ atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 375 590,76 Lt. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pateiktų dokumentų duomenis, konstatuoja, kad apelianto pateikti duomenys paneigia būtinybę šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovo reikalaujama suma (375 590,76 Lt) nėra didelė atsakovui pagal jo turimo turto vertę. Iš byloje esančio 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad įmonė turi turto už 125 599 862 Lt, įsipareigojimai sudaro 81 613 190 Lt. Iš 2010 m. 9 mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo pelnas 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė 15 754 365 Lt. Šie atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, jos turtinė padėtis yra gera ir stabili, atsakovo turimas turtas daug kartų viršija pareikšto ieškinio sumą. Todėl ieškovo pareikšta ieškinio suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, nelaikytina didele. Tai lemia, kad nėra grėsmės, jog, neareštavus atsakovo turto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Be to, apeliantas, įrodinėdamas atsakovo finansinę būklę, pateikė teismui 2009 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, o atsakovas - 2010 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą ir 2010 metų 9 mėnesių preliminarią pelno (nuostolių) atskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Todėl šiuo atveju atsakovo pateikti finansiniai įmonės duomenys realiau atspindi esamą atsakovo finansinę būklę. Priešingai, negu teigia apeliantas skunde, byloje nėra duomenų leidžiančių abejoti atsakovo pateiktų finansinių duomenų teisingumu, todėl teismas pagrįstai juos pripažino tinkamais įrodymais ir vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teismui pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, nes ji nėra susijusi su nagrinėjama byla.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos keliamos grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas mėgina savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandys sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti būsimo galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo (CPK 178 str., 314 str., 185 str., 302 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.