- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-978-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42613-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- Ž. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant L. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2006-06-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir L. K. paskirtas laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-06-14 iki 2007-07-20 ir nuo 2007-08-31 iki 2008-10-06,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį bei 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. pažeidė viešąją tvarką bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 8 d., apie 06.00 val., viešoje vietoje, t. y. gatvėje Jasinskio g. 4, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu, smurtiniu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad nesusimokėjo taksi vairuotojui Ž. B. už suteiktas važiavimo taksi paslaugas, ir, išlipęs iš taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdė Ž. B. bei kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tokiu būdu padarydamas jam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulų atviru lūžiu, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais L. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam Ž. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. K., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: jis, 2017 m. sausio 9 d., apie 11.15 val., Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnios kel. 2, Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato oro uosto poskyrio vyriausiųjų patrulių J. O. ir A. K., atvykusių pagal pranešimą dėl skrydžiui neįleisto neblaivaus keleivio, reikalavimų, t. y. išeiti iš tarnybinių patalpų ir netrukdyti UAB „B.“ darbuotojams dirbti - jis nereagavo į šiuos reikalavimus, vedamas muistėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei, atvestas ir sodinamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia, atbula koja vieną kartą spyrė policijos pareigūnui J. O. į dešinės kojos blauzdą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, bei atsisukęs spjovė šiam policijos pareigūnui į veidą. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kadangi L. K., kuris kaltinamas padaręs tris nesunkius nusikaltimus, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl 2016-09-08 padarytų nusikalstamų veikų
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. K. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Atsimena, kad buvo rytas, jis norėjo grįžti namo iš po pokerio turnyro. Buvo gerokai išgėręs, dėl ko viskas taip ir susiklostė. Atsimena, kad nukentėjusysis jį vežė taksi, dėl kažko jis susinervino, pradėjo konfliktuoti su taksistu. Greičiausiai tam nebuvo jokios priežasties, gal jam pasirodė brangu, kai pamatė kelionės kvitą, tačiau realiai jo neadekvatų ir agresyvų elgesį iššaukė girtumas. Taksistas jam liepė išlipti, tačiau jis nesutiko. Atsimena, kad vartojo necenzūrinius žodžius, gali būti, kad išlipęs iš taksi stumdė nukentėjusįjį Ž. B. ir sudavė pastarajam kumščiu tris kartus į veidą. Ne visas aplinkybes tiksliai atsimena, tačiau su viskuo sutinka. Buvo neblaivus, agresyvus, supranta, kad toks jo elgesys yra nepateisinamas. Viskas vyko viešoje vietoje, ar stebėjo kokie nors praeiviai, jis pats nematė, tačiau supranta, kad taip elgtis negalima, sutinka sužalojęs nukentėjusįjį. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Visos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo, nuolat negeria, tačiau pasitaiko, kuomet geria kelias dienas iš eilės. Šiuo metu visai atsisakė alkoholio (užsikodavo), prieš 4 mėnesius grįžo iš užsienio, gyvens Lietuvoje, jo draugė laukiasi kūdikio. Atsakydamas į klausimus dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, kaltinamasis pažymėjo, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra per didelė, neturi jokių galimybių tokią sumą sumokėti, galėtų žalos padengimui skirti 500 eurų (t. 2, b. l. 89-97.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. B. nurodė dirbantis UAB „P.“ taksi vairuotoju. 2016-09-08, apie 05.30 val., į jo vairuojamą taksi automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo klientas. Jis matė, kad pastarasis yra neblaivus. Tuo metu taksi vairuotojas stovėjo Konstitucijos pr. prie viešbučio „Radisson Blue Lietuva“. Įsėdęs vyriškis paprašė jį nuvežti į Liepkalnio g. 17, Vilniuje. Jau važiuojant paprašė užsukti į naktinę parduotuvę Konstitucijos prospekte, kur jis kažką nusipirko, galimai alkoholio, kadangi jis klausė, ar galės išgerti važiuojant, tačiau jis (Ž. B.) atsakė neigiamai. Pakeliui į Liepkalnio gatvę, vyriškis paprašė sustoti parūkyti, jis sustojo netoli Šv. Onos bažnyčios, Maironio gatvėje. Keleivis išlipo, lauke rūkė ir gėrė kažkokį alkoholį. Tada vėl atgal įlipo į automobilį ir jie toliau tęsė kelionę. Atvykus į Liepkalnio g. 17, klientas pasakė, kad čia jis nelips ir paprašė nuvežti į Naugarduko gatvę. Atvažiavus prie Naugarduko gatvės, nurodė važiuoti tiesiai. Atvažiavus iki Jasinskio gatvės, liepė sukti į kairę, Ž. B. pasuko ir sustojo prie Dainavos ir Jasinskio gatvių sankryžos. Vairuotojas matė, kad žmogus nežino galutinio taško, kur jį nuvežti. Sustojęs Ž. B. jam pasakė, kad jo daugiau niekur nevežios, paprašė susimokėti ir išlipti. Ž. B. matė, kad vyriškis yra dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio nei buvo prieš tai. Vyriškis mokėti už kelionę ir lipti iš automobilio atsisakė, pasidarė labai agresyvus, pradėjo Ž. B. varyti iš jo vairuojamo automobilio, dar būnant automobilio viduje ėmė stumdyti jį alkūnėmis. Ž. B. išjungė automobilio variklį ir išlipęs iš automobilio ėmė skambinti pagalbos telefonu 112, nes suprato, jog geranoriškai su klientu išsiskirti nepavyks. Jam iškvietus policiją, vyriškis irgi išlipo į lauką ir ėmė jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo stumdyti. Ž. B. traukėsi atbulas link Jasinskio gatvės, tada vyriškis metė į jį apypilnį „Coca Cola“ 0,5 l buteliuką, pataikė į galvą ir ėmė bėgti link jo. Jį (Ž. B.) prisivijo jau Jasinskio gatvėje ir, sugriebęs už megztinio, ėmė jį daužyti kumščiais. Jis sudavė Ž. B. ne mažiau kaip 3 smūgius, smūgiavo tik į galvą. Pataikė į veidą, nosį, prie kairės ausies. Tada jis užgriuvo ant Ž. B. ir jie abu parkrito ant žemės. nukentėjusiajam pavyko išsinerti iš megztinio ir pabėgti nuo jį mušusio vyriškio. Muštynės vyko praeivių akivaizdoje. Tuomet keleivis metė į gatvę Ž. B. megztinį ir perbėgęs Jasinskio gatvę pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė prie Jasinskio g. 4 namo. Muštynių metu buvo suplėšytas jo (Ž. B.) megztinis, sudaužyti akiniai, greičiausiai lūžo nosis, skaudėjo nugarą (t. 1, b. l. 10, 12.)
2016-09-08 pareiškime Ž. B. nurodė, jog 2016-09-08, apie 06.00 val., Jasinskio g., Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, taksi automobiliu važiavęs keleivis jį užpuolė ir sumušė (t. 1, b. l. 3).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-09-08 specialisto išvadoje Nr. G 2758/2016 (01) nurodyta, jog Ž. B. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų atviru lūžiu bei aplinkinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, galimai įvykio aplinkybėse nustatytu laiku (2016-09-08), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (dėl nosies kaulų lūžio); atskirai kraujosruva kairiame ausies kaušelyje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trauminiais poveikiais, nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1, b. l. 15-16).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulio E. V. 2016-09-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-09-08, 06.12 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. Stanevičiumi ir vyr. patrule Ž. A., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Jasinskio g. 4 vyksta konfliktas tarp taksi vairuotojo ir keleivio. Nuvykus minėtu adresu, į policijos pareigūnus kreipėsi taksi vairuotojas Ž. B., kuris paaiškino, kad keleivis, kaip vėliau paaiškėjo L. K. (buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli), atsisakė sumokėti už paslaugas bei trenkė taksistui į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. L. K., pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, bandė šalintis, tačiau buvo sulaikytas. Būdamas viešoje vietoje, policijos pareigūnų ir aplinkinių asmenų akivaizdoje, garsiai šaukdamas, vartojo necenzūrinius žodžius. Taksi vairuotojas Ž. B. GMP pagalbos atsisakė, todėl buvo nukreiptas į 2 PK pareiškimo rašymui. L. K. apie 6.30 val. buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė, akivaizdžių sumušimų nesimatė (t. 1, b. l. 4).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2016-09-08, 07.13 val., L. K. nustatytas 2,29 promilių girtumas (t. 1, b. l. 112).
2017-03-29 teismui pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys dėl 297,23 eurų žalos, kilusios dėl nukentėjusiojo Ž. B. gydymo (t. 2, b. l. 17, 18), atlyginimo. Šiuo metu civilinis ieškinys yra atlygintas, teisme gautas ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio (t. 2, b. l. 85).
2016-12-12 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys prašant atlyginti 203,25 eurų dydžio žalos, kurią sudaro Ž. B. išmokėtos Valstybinio socialinio draudimo lėšas (dėl patirto sužalojimo ir nedarbingumo) (t. 1, b. l. 20, 21). Šis civilinis ieškinys šiai dienai taip pat yra padengtas, teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė patvirtino žalos atlyginimą ir nuo ieškinio atsisakė.
Nukentėjusysis Ž. B. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 110 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 46). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis informavo, kad turtinė žala jam yra pilnai atlyginta (t. 2, b. l. 88).
Dėl 2017-01-09 padarytos nusikalstamos veikos
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. K. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad visos kaltinime inkriminuotas aplinkybės yra teisingos. 2017-01-09 atvyko į oro uostą. Buvo gerai neišsimiegojęs, tačiau, kas svarbiausia, vėl išgėręs (o dar ir pagiringas). Atėjus užregistruoti bagažą, jam pasakė, kad jis yra neblaivus ir jo neįleis į lėktuvą. Jis susinervino. Tada paprašė bilietą pakeisti į vakarinį reisą, tačiau to padaryti darbuotojas nesutiko. Jis dar labiau susinervino, kažką pasakė, nusikeikė, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pastariesiems atvykus (iš viso jų buvo 2), pareigūnai paprašė, kad jis išeitų ir UAB „B.“ patalpų ir apskritai iš oro uosto, tačiau jis nesutiko. Keikėsi, nenorėjo vykdyti reikalavimų, dėl ko pareigūnai jį išvedė jėga. Vedamas iki tarnybinio, toliau reiškė nepasitenkinimą keiksmažodžiais, muistėsi, sodinamas į automobilį koja spyrė vienam iš pareigūnų (pripažįsta, jog tyčia), o po to dar spjovė į veidą. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Viskas atsitiko vėl dėl girtumo. Supranta, kad negali gerti, dėl ko atsisakė alkoholio, užsikodavo, kadangi nebenori turėti tokių problemų (t. 2, b. l. 89-97).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. K. savo kaltę taip pat pripažino, jo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokoluose (t. 1, b. l. 112, 134, 181).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. O. parodė, kad 2017-01-09, apie 11. 20 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. Vilniaus oro uosto prieigose, gavo telefoninį pranešimą, kad oro uosto išvykimo terminale prie UAB „B.“ tarnybinių patalpų yra agresyvus ir neblaivus asmuo, kuris kabinėjasi prie darbuotojų, juos įžeidinėja, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Kai atvyko į vietą, pamatė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. K., kuris į jų prašymą išeiti iš tarnybinių patalpų ir netrukdyti UAB „B.“ darbuotojams dirbti nereagavo ir pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti policijos pareigūnus. Bendraujant su asmeniu nuo jo buvo juntamas sklindantis stiprus alkoholio kvapas. Išvedant iš patalpų, asmuo aktyviai pradėjo priešintis (muistėsi), nevykdė teisėtų jo ir vyriausiojo patrulio A. K. teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. Jis L. K. įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės - antrankiai, tačiau pastarasis į perspėjimus nereagavo ir toliau keikėsi. Minėtam asmeniui uždėjo antrankius ir atvedė prie tarnybinio automobilio. J. O. atidarė tarnybinio automobilio galines duris, sodinamas į vidų L. K. priešinosi, muistėsi, keikė jį necenzūriniais žodžiais bei staiga, jau lipdamas į tarnybinį automobilį, L. K. spyrė J. O. atbulai į dešinės kojos blauzdą, dėl ko jis (J. O.) patyrė fizinį skausmą. Atsisukęs L. K. dar spjovė J. O. į veidą, po šio veiksmo buvo panaudotos spec. priemonės (ašarinės dujos). Nukentėjusysis tvirtino, kad tai buvo tyčinis veiksmas, kadangi prieš tai L. K. vis kartojo, kad „tuoj jiems bus“. Vykstant į 2 PK, asmuo ir toliau jį (nukentėjusįjį J. O.) įžeidinėjo, grasino susidorojimu per savo pažįstamus policijoje. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips, dėl nurodytų veiksmų jokių fizinių kūno pokyčių neįvyko (nėra nei mėlynės, nei kokio nubrozdinimo), civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 96-97).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2017-01-09, apie 11.20 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. O. Vilniaus oro uosto prieigose, gavo pranešimą, kad oro uosto išvykimo terminale prie UAB „B.“ tarnybinių patalpų yra agresyvus, neblaivus asmuo, kuris kabinėjasi prie darbuotojų, juos įžeidinėja, keikiasi įvairiais necenzūriniais žodžiais, kur nuvykus buvo rastas L. K.. Pastarasis į jų prašymą išeiti iš tarnybinių patalpų ir netrukdyti UAB „B.“ darbuotojams dirbti nereagavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nuo L. K. sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmenį išvedus iš UAB „B.“ patalpų ir nusileidus laiptais į išvykimo salę, kartu su sulaikytuoju išėjo iš keleivių terminalo į lauką, kur perėjo į kitą gatvės pusę ir ėjo link tarnybinio automobilio. Paėjus kelis metrus, asmuo pradėjo aktyviai priešintis (muistėsi), mosikavo rankomis, nevykdė jo ir vyriausiojo patrulio J. O. teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. L. K. buvo įspėtas dėl spec. priemonės (antrankių) panaudojimo, tačiau į perspėjimus nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino subjaurosiantis. Minėtam asmeniui uždėjo antrankius ir atvedė prie tarnybinio automobilio, visą tą laiką jis nesiliovė keiktis. J. O. atidarė tarnybinio automobilio galines duris ir sodinant sulaikytąjį į vidų, šis dar labiau pradėjo priešintis, muistytis, keiktis necenzūriniais žodžiais bei, lipdamas į tarnybinį automobilį, staiga spyrė J. O. atbulai į dešinės kojos blauzdą ir atsisukęs dar spjovė į veidą. Po tokio sulaikytojo veiksmo buvo panaudotos spec. priemonės - ašarinės dujos. Liudytojo teigimu, buvo matyti, kad L. K. taip pasielgė tyčia, nes prieš tai (vedant nuo išvykimo terminalo iki automobilio) vis kartojo, kad „tuoj jums bus“. Vykstant į 2 PK, asmuo ir toliau jį ir kolegą įžeidinėjo, grasino susidorojimu per savo pažįstamus policijoje (t. 1, b. l. 106).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Oro uosto policijos poskyrio patrulių J. O. ir A. K. 2017-01-09 tarnybinių pranešimų duomenimis, 2017-01-09, apie 11.20 val., patruliuojant iš Vilniaus oro uosto UAB „B.“ buvo gautas pranešimas, kad išvykimo salėje 2 aukšte yra agresyvus, neblaivus asmuo, kuris kabinėjasi prie darbuotojų, juos įžeidinėja, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Atvykus į vietą pamatė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo L. K., kuris į policijos pareigūnų prašymą išeiti iš patalpų ir netrukdyti dirbti nereagavo, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Išvedant asmenį iš patalpų, jis aktyviai priešinosi, keikėsi. L. K. buvo uždėti antrankiai, sodinant sulaikytąjį į tarnybinį automobilį, jis spyrė patruliui J. O. į koją, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą ir spjovė į J. O. į veidą, po ko buvo panaudotos spec. priemonės - dujos. Vykstant į 2 PK L. K. ir toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, grasino susidorojimu. Pastarasis apie 12.10 val. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (t. 1, b. l. 94, 95).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė 2017-01-09, apie 11.15 val., dirbusi Vilniaus oro uoste, kontroliavo UAB „B.“ registraciją į skrydį Vilnius- Helsinkis. Po kelių minučių kolegos, atliekantys keleivių registraciją, ją pakvietė prie registracijos stalo Nr. 25 ir pasakė, kad yra probleminis asmuo, kuris yra girtas. Kai atėjo prie registracijos stalo, pamatė gerokai apgirtusį vyriškį, kuris norėjo skristi į Helsinkį, tačiau jam kolegos jau buvo išaiškinę, kad pagal aviakompanijos nustatytą tvarką tokios būklės jis nebus įleistas į lėktuvą. Vyriškiui buvo pasiūlyta įsigyti kitą bilietą skrydžiui, kai išblaivės, tačiau šis nesutiko ir nuėjo aiškintis į UAB „B.“ tarnybines patalpas, kur reikšdamas savo nepasitenkinimą pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Nieko neišsiaiškinęs jis vėl grįžo prie registracijos stalo ir vėl pradėjo konfliktuoti su ja ir kitais darbuotojais, keiktis necenzūriniais. Tuomet ji iškvietė netoliese buvusius policijos pareigūnus, kurie šį asmenį išsivedė. Daugiau ji šio asmens nematė. Nei jai, nei įmonei šis asmuo jokios žalos nepadarė, tačiau dėl neteisėtų veiksmų prašo jį patraukti atsakomybėn (t. 1, b. l. 102).
2017-01-09 A. J. pareiškime nurodyta, jog 2017-01-09, apie 11.15 val., L. K. bandė išskristi į Helsinkį, tačiau buvo neįleistas į skrydį, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi, elgėsi agresyviai. Jam buvo pasiūlyta pasikeisti bilietą, tačiau pastarasis supyko, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 92).
2017-01-17 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš dviejų vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Rodūnios kel. 2, Vilniuje, apžiūra. 2017-01-09, 11.21.20 val., vaizdo įraše matyti, kaip į oro uosto išvykimo terminalą užeina du policijos pareigūnai, kurie laiptais kyla į 2 aukštą. Tie patys pareigūnai kartu su sulaikytuoju 11.23.15 val. leidžiasi laiptais žemyn, išeina į lauką, eina per pėsčiųjų perėją, pasuka į dešinę link nuvažiavimo nuo estakados ir nueina (t. 1, b. l. 109).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2017-01-09, 12.21 val., L. K. nustatytas 1,54 promilių girtumas (t. 1, b. l. 113).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą pilna apimtimi pasitvirtinus L. K. inkriminuotus kaltinimus.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Nagrinėjamu atveju L. K. viešoje vietoje, matant praeiviams, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdė nukentėjusįjį ir sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, taip padarydamas pastarajam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulų atviru lūžiu bei tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė Ž. B. sveikatą ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Pažymėtina, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo Ž. B. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis. Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir vadovaujasi jais grįsdamas asmens kaltę. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors byloje ir nėra apklausti liudytojai, tiesiogiai mate įvykį, tačiau tiek iš nukentėjusiojo Ž. B., tiek policijos pareigūno E. V. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad kaltinamasis ne tik atvykusių pareigūnų (iš viso trijų), bet ir kitų praeivių akivaizdoje elgėsi nederamai, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdėsi, kas rodo akivaizdų viešosios tvarkos trikdymą. Kaltinamasis L. K. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus (padaryti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnio1 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).
Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis L. K. padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Apklausiamas kaltinamasis neneigė supratęs, jog priešinasi būtent policijos pareigūnams, nors ikiteisminio tyrimo metu tikino neva besimuistydamas netyčia spyrė vienam pareigūnui į koją, tačiau teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai – spyrė tyčia, o po to dar spjovė J. O. į veidą. Byloje surinktais ir teismo tiesiogiai ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad L. K. sąmoningais tyčiniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui. Nustatyta, jog kaltinamasis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato oro uosto poskyrio vyriausiųjų patrulių J. O. Ir A. K. reikalavimų, vedamas muistėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o atvestas ir sodinamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, panaudojo fizinį smurtą, tyčia atbula koja vieną kartą spyrė policijos pareigūnui J. O. į dešinės kojos blauzdą bei atsisukęs spjovė šiam policijos pareigūnui į veidą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrukdyta pareigūnams atlikti darbines funkcijas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo veika baigta.
Dėl bausmės
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino civiliniams ieškovams bei nukentėjusiajam turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pastarasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad L. K. įvykdė tris nesunkius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos baigtos, dvi iš jų įvykdytos veikiant idealiąja sutaptimi, kaltinamasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: L. K. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 147-149), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 154-161), nedirba (t. 1, b. l. 162), darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 162), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam L. K. griežčiausią jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį už visas nusikalstamas veikas nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi akivaizdu, jog tokiu būdu bausmės tikslai pasiekti nebus. Kaltinamasis praeityje du kartus teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, anksčiau kaltinamasis jau buvo teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką (pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), kas rodo, jog kaltinamasis kritiškų išvadų nedaro. Kaltinamasis nedirba, kol kas legalaus darbo šaltinio neįgijo, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ką pats pripažįsta ir išskiria kaip esminę savo nusikalstamo elgesio priežastį. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo nesant pagrindo švelnesnės bausmės rūšies parinkimui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 284 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), bendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už pasipriešinimą valstybės tarnautojams (pagal BK 286 straipsnį). Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (mažesniam nei vidurkis atidėjimo terminui). Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo, pripažįsta, kad pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra alkoholio vartojimas, kurio kaltinamasis tikino atsisakęs, planuoja kurti šeimą. Kartu su bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų; 2) nedelsiant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 297,23 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginti, tačiau vėliau raštu šio ieškinio atsisakė, patvirtino, jog civiliniam ieškovui žinomos tokio atsisakymo pasekmės, dėl ko byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Be to, byloje buvo pateiktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys 203,25 eurų sumai, prašant atlyginti Ž. B. išmokėtas Valstybinio socialinio draudimo lėšas (dėl Ž. B. patirto sužalojimo ir nedarbingumo), tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovė teismo posėdžio metu informavo, kad ieškinys yra pilnai atlygintas, dėl ko nuo pareikšto ieškinio atsisako (atstovė negalėjo teismui pateikti žalos atlyginimą patvirtinančios pažymos, kadangi sistema nespėjo jos suformuoti). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, pareikštas ir nukentėjusiojo Ž. B. civilinis ieškinys dėl kaltinamojo L. K. nusikalstama veika padarytos 110 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 46). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas nukentėjusiojo pranešimas, kad turtinė žala jam yra pilnai atlyginta (t. 2, b. l. 88), ką nukentėjusysis patvirtino ir posėdžio metu, dėl ko šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.
Kita Ž. B. civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. B. prašo priteisti ir 3 000 eurų dydžio neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, kad jam teko patirti skausmą, buvo atlikta nosies operacija su pilna narkoze, teko stacionare pragulėti 6 dienas. Jo nosis ir šiai dienai nėra pilnai tiesi, medikai siūlė antrą operaciją, tačiau jis nesiryžo dar kartą būti operuojamas. Dėl nedarbingumo teko koreguoti darbinius planus, negalėjo sudalyvauti svarbiuose konkursuose (viešųjų pirkimų), atrodė prastai, visas veidas buvo mėlynas, ištinęs. Be to, nurodyto dydžio sumą jis nustatė, atsižvelgdamas ir į advokato patarimą, taip pat domėjosi teismų praktika.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti žala padarytas pasekmes, atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam Ž. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, įžūliai, kaltinamajam esant neblaiviam, nukentėjusiojo darbo metu. Dėl L. K. nusikalstamų veiksmų Ž. B. patyrė veido sužalojimus, atvirą nosies kaulų lūžį, kas sukėlė jam skausmą ir nepatogumus, buvo operuotas, gydomas stacionare. Sužalojimų vieta ir pobūdis neabejotinai buvo matomas aplinkiniams, dėl ko nukentėjusysis jautė diskomfortą. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog dėl netikėto nedarbingumo, nukentėjusysis buvo priverstas keisti darbinius planus, kas jam taip pat sudarė nepatogumų. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pažymėjo, kad dėl lūžio nosies pertvara ir šiai dienai liko kreiva, tačiau teismas negali nevertinti to, jog pats nukentėjusysis atsisakė atlikti antrą operaciją, kurią jam rekomendavo gydytojai, ir nepageidavo šalinti jo nurodytą trūkumą. Dėl nurodytos priežasties nukentėjusiojo įvardintos pasekmės (jos, beje, nėra pagrįstos jokiais medicininiais dokumentais, o vizualiai sunkiai matomos) nevertinamos nustatant civilinio ieškinio dydį. Apklausiamas nukentėjusysis neslėpė, jog turtinės žalos sumą nustatė atsižvelgęs ir į teisininko rekomendacijas, taip pat paskaitęs panašaus pobūdžio bylas. Akivaizdu, kad konkrečiam asmeniui padarytos žalos dydis yra vertinamas individualiai, todėl ne kažkieno rekomendacijos, o būtent konkrečios ir individualios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydį. Pastebėtina, kad nukentėjusysis posėdžio metu vis akcentavo, kad jo įvardinta turtinė žala apima tiek jo patirtas finansines išlaidas, tiek išgyvenimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį materialinės išlaidos nėra vertinamos.
Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį - L. K. šiuo metu nedirba, nuolatinių pajamų negauna, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, turi žinių, įgūdžių ir patirties informacinių technologijų srityje (nurodė, jog užsienyje dirbo būtent tokio pobūdžio darbą), dėl ko turi realias galimybes susirasti darbą, užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad 1 650 eurų nukentėjusiajam Ž. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011), kuriose paprastai buvo priteista nuo 231,70 Eur (800 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindų priteisti didžiausią sumą ir kaip tinkamą bei pagrįstą nustatė šiek tiek įprastą vidurkį viršijančią sumą.
Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomųjų priemonių bei daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti
Ikiteisminio tyrimo metu L. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2016-09-08, 06.30 val., iki 2016-09-08, 16.56 val. (t. 1, b. l. 56, 63) bei nuo 2017-01-09, 11.30 val., iki 2017-01-11, 10.00 val. (t. 1, b. l. 117, 127, 128). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-18 nutartimi L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei 20 MGL užstatas buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. Vykdant šią teismo nutartį, L. K. 2017-06-04, 02.40 val., buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-05 nutartimi palikta galioti L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas šios kardomosios priemonės terminas 2 mėnesiams. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas (iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo) įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam L. K. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, keistina į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismo vertinimu, toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę netikslinga.
Tuo pačiu pažymėtina, jog teismui 2017-05-18 nutartimi kardomąją priemonę – užstatą kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pakeitus į griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą, teismas nepasisakė, jog L. K. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą sumokėtas 753,20 Eur užstatas (pagal 2017-01-18 prokurorės nutarimą) turi būti perleistas valstybės žinion.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti jas apimant ir paskirti L. K. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, ir paskirti L. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) 6 mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 ir 10 punktais, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų; 2) nedelsiant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2016-09-08, 06.30 val., iki 2016-09-08, 16.56 val., nuo 2017-01-09, 11.30 val., iki 2017-01-11, 10.00 val., bei nuo 2017-06-04, 02.40 val., iki 2017-06-16, 14.00 val. (iš viso 16 parų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir L. K. paleisti teismo posėdžių salėje.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Pagal 2017-01-18 prokurorės nutarimą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą sumokėtą 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų) eurų dydžio užstatą perleisti valstybei.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. B. 1 650 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.