- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- I-3280-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01472-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Kontrolės skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (15/5-11) 50U-587 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. M., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas) (b. l. 1–2). Nurodo, kad 2017 m. liepos 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr.LT7456385, galiojantį iki 2019 m. sausio 23 d., o užsieniečiui pakeitus pasą, 2019 m. sausio 15 d. jam buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr.LT7456386, galiojantis iki 2019 m. liepos 16 d. Departamentui vykdant užsieniečių kontrolę ir Sodros informacinėje sistemoje 2019 m. balandžio 1 d. patikrinus duomenys apie pareiškėjo valdomą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) bei šios įmonės darbuotojus, Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas tuo pagrindu, kad Bendrovė nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. Lietuvos Respublikos piliečiams – Bendrovės darbuotojams N.Č. ir R.N. – bendrai mokamas darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžių. Pareiškėjas nurodo, kad kad darbuotojai N.Č. ir R. N. tik šiuo metu gauna darbo užmokestį, mažesnį kaip 2 Lietuvos statistikos departamento šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Beveik visą Bendrovės veiklos vykdymo laikotarpį minėti Lietuvos Respublikos piliečiai gaudavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Šiuo metu dėl Bendrovės ekonominės ir finansinės padėties Lietuvos Respublikos piliečiams laikinai sumažintas darbo užmokestis, kuris netrukus, t.y. pasikeitus Bendrovės ekonominei padėčiai bus padidintas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis, mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai, mokamas Lietuvos Respublikos piliečiams objektyviai trumpą laiko tarpą, darytina išvada, kad iš esmės Bendrovė atitinka visus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–32). Nurodo, kad Migracijos valdyba pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. LT7414016, galiojantį iki 2019 m. sausio 23 d., o minėtam užsieniečiui pakeitus pasą, 2019 m. sausio 15 d. jam buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7456385, galiojantis likusį laikotarpį, t. y. iki 2019 m. liepos 16 d. Departamentui vykdant pareiškėjo kontrolę, 2019 m. balandžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie Bendrovę. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad šiuo metu įmonėje yra įdarbinti keturi darbuotojai: du trečiųjų šalių piliečiai, t. y. V. M. ir L. K., turintys leidimus laikinai gyventi, ir du Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. N. Č. ir R. N.. Departamentas nustatė, kad darbuotojos N. Č. darbo užmokestis Bendrovėje nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė vos 173,77 Eur/mėn., o už darbą 2019 m. sausio – vasario mėnesiais jai buvo mokamas 223,99 Eur/mėn. darbo užmokestis (atkreipia dėmesį, kad N. Č., tuo pačiu metu taip pat dirba ir dvejose kitose bendrovėse, kur jos darbo užmokestis yra didesnis nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis). N. Č. Bendrovėje nedirba visą darbo laiką, kadangi jai yra mokamas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurią 2019 m. vasario mėn. sudarė 555 Eur/mėn. (todėl ji neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų). Pagal aktualius Sodros duomenis darbuotojui R. N. už pastaruosius du mėnesius buvo mokamas 902,30 Eur/mėn. darbo užmokestis (anksčiau, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. jo darbo užmokestį sudarė 700 Eur/mėn.). Taigi, Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (R. N.) bendrai mokamas darbo užmokestis už 2019 m. vasario mėn. sudaro 902,30 Eur. Kadangi Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudaro 902,30 Eur, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas bei jo valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes darbuotojams bendrai mokamas 902,30 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (15/5-11) 50U-587 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. M., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 13 d. yra Bendrovės direktorius (b. l. 119).
Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas Bendrovės dalyviu ir vadovu, 2017 m. birželio 16 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 36–45).
Departamentas2017 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (b. l. 188). Migracijos valdyba 2017 m. liepos 16 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7414016, galiojantį iki 2019 m. sausio 23 d., pareiškėjui pakeitus pasą, 2019 m. sausio 15 d. jam buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7456385, galiojantis likusį laikotarpį, t. y. iki 2019 m. liepos 16 d. (b. l. 112–114).
Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2019 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11) 50U-587 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. M., panaikinimo“ (b. l. 138–140). Sprendime pažymėta, kad Departamentas, vykdydamas pareiškėjo kontrolę, 2019 m. balandžio 1 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie Bendrovę bei jos darbuotojus ir nustatė, kad tikrinimo metu Bendrovėje yra įdarbinti keturi darbuotojai, iš kurių du yra Lietuvos Respublikos piliečiai, iš kurių tik vienas (R. N.) dirba visą darbo dieną Bendrovėje ir jam mokamas atlyginimas (902,30 Eur) nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.
Pareiškėjas su tokiu Departamento sprendimu nesutinka ir nurodo, kad šiuo metu dėl Bendrovės ekonominės ir finansinės padėties Lietuvos Respublikos piliečiams laikinai sumažintas darbo užmokestis, kuris netrukus, t.y. pasikeitus Bendrovės ekonominei padėčiai bus padidintas. Kadangi Lietuvos Respublikos piliečiams sumažintas atlyginimas mokamas objektyviai trumpą laiko tarpą, todėl Bendrovė, pasak pareiškėjo, iš esmės atitinka visus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Ginčo teisinius santykius šioje administracinėje byloje reglamentuoja Įstatymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš byloje esančio Sodros 2019 m. balandžio 1 d. išrašo matyti, kad Bendrovėje tikrinimo metu dirbo N. Č., L. K., V. M. ir R. N. (b. l. 125–126). L. K. ir V. M. yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Sordos duomenis N. Č. darbo užmokestis Bendrovėje nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio buvo 173,77 Eur, 2019 m. sausio ir 2019 m. vasario mėnesiais – 223,99 Eur (b. l. 127–132). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad N. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir minėtose įmonėse dirba po 1 valandą per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio (b. l. 127–132, 181, 183–184). N. Č. taip pat paskirta Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore ir šiame fonde dirba 1 valandą per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio (b. l. 181–182). Pastarieji įrodymai patvirtina, kad N. Č. Bendrovėje visą darbo dieną nedirba. Iš byloje esančių įrodymų, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovėje dirbančio R. N. darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio 1 d. buvo 700 Eur per mėnesį, 2019 m. sausio ir vasario mėnesius buvo 902,30 Eur (b. l. 133). Taigi, Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudaro 902,30 Eur, dėl ko Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, kadangi darbuotojams bendrai mokamas 902,30 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.
Pažymėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką Departamentas, nustatęs, kad įmonė, teisėtos veiklos vykdymo kurioje pagrindu užsienietis prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, pagrįstai panaikina užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3352-624/2017, 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880- 622/2017, 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4828-756/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4901-822/2017, 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2909-492/2018, 2018 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-575/2018 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA- 2860-1062/2018 pažymėjo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, bet ir tai, kad priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų (pvz., dėl ekonominės ir finansinės padėties laikinai sumažinus darbo užmokestį) Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui (taigi, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui) neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4565-858/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4901-822/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamento 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (15/5-11) 50U-587 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. M., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.