- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-463-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04823-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „LitCon“
- Ieškovas
- UAB „Sodbeta“
- Trečiasis asmuo
- Alvydas Galinis
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sodbeta“ ieškinį atsakovui UAB „LitCon“ dėl skolos, tretysis asmuo Alvydas Galinis, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2505,15 Lt skolos, 90,19 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2011-08-23 su atsakovu, kuris anksčiau vadinosi UAB „Pireka“ (dabar UAB „LitCon“, (b.l. 10)) sudarė sutartį Nr. 95-11/9-11-KST-2113-408P dėl produkcijos tiekimo. 2011-10-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija SOD11G Nr. 000750 ieškovas pateikė atsakovui prekių už 2505,15 Lt, tačiau už jas atsakovas neatsiskaitė. Minėtas prekes paėmė ir PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė tretysis asmuo A. G..
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „LitCon“ neužsisakė ir 2011-10-03 nepirko iš ieškovo jo gaminių pagal pateiktą 2011-10-03 PVM sąskaitą – faktūrą. Tretysis asmuo A. G., kuriam ieškovas nurodo išdavęs produkciją, pas atsakovą nedirba ir nedirbo, o tokiam asmeniui atsakovas nebuvo išdavęs įgaliojimo atsiimti prekes iš ieškovo. Visos pagal sutartį išrašytos ir atsakovo apmokėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo priimtos atsakovo įgaliotų asmenų ir patvirtintos atsakovo projekto vadovo R. P.. Tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi produkcijos perdavimo/priėmimo tvarka. Tai, kad atsakovas neturi pagrindo apmokėti 2011-10-03 sąskaitos-faktūros patvirtina ir tai, kad minėtoje sąskaitoje faktūroje kaip vežėjas nurodytas UAB „Pireka“ transporto priemonė SCANIA,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors tokio automobilio atsakovas neturi ir nėra turėjęs.
Tretysis asmuo A. G. nurodė, kad dirbo UAB „Transkedoje“. Jam paskambino Ž. L., liepė pasiimti prekes. Tretysis asmuo paėmė prekes ir iškrovė sandėliavimo vietoje Žagarėje prie mokyklos. PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė jis, nes gavo prekes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „LitCon“ 2505,15 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2505,15 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Sodbeta“.
Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, ieškovas įrodė prekių perdavimo atsakovui faktą, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui už pastarojo pateiktas prekes (CK 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė:
1. vadovaujantis Sutarties 4 dalimi „Produkcijos įpakavimas ir pristatymas“ šalys susitarė, kad Ieškovo pagamintą produkciją priima ir pirkimo dokumentus pasirašo atsakovo (pirkėjo) įgalioti asmenys. Sutarties 4.3.1. p. detalizuota, jog jei produkcija gabenama atsakovo transportu, krovinio važtaraštį pasirašo atsakovo įgalioti asmenys ar vairuotojai, gabenantys krovinį, kurie įgalioti priimti produkciją ir yra pateikę įgaliojimą, patvirtintą atsakovo direktoriaus parašu bei antspaudu. Krovinio važtaraštis pasirašomas krovinio pakrovimo vietoje“, t.y. tik atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašius krovinio važtaraštį, krovinys pereina atsakovo (pirkėjo) atsakomybėn. Taigi iš šių sutarties nuostatų seka, jog tinkamas produkcijos pateikimas sietinas su: tinkamu įgalioto asmens važtaraščio ar sąskaitos pasirašymu, kurio pagrindu nuosavybės teisė į produkciją pereina atsakovui. Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė, jog prekes perdavė įgaliotam apelianto asmeniui.
Atsiliepimas
2. Pagal faktiškai susiklosčiusius šalių santykius vykdant sutartį, už atsakovo užsakytą produkciją ieškovo išrašytos bei tinkamai atsakovo apmokėtos sąskaitos faktūros buvo pasirašomos atsakovo projekto vadovo R. P. - kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktose ieškovo išrašytose PVM.
Ieškovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl tinkamo sutarties įvykdymo, dėl tinkamo atsiskaitymo už pateiktas prekes.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008).
Ieškovas reikalauja priteisti 2505,15 Lt skolos pagal atsakovo parengtą 2011-10-03 PVM sąskaitą -faktūrą SODG Nr. 000750. Ieškovo teigimu, sąskaita išrašyta vykdant Atsakovo ir Ieškovo 2011-08-23 sudarytą sutartį Nr. 95-11/P-11-KST-2113-408P (toliau - Sutartis). Taigi skolos reikalavimo pagrindas yra Sutartis bei Ieškovo išrašytos 2011-10-03 PVM sąskaitos - faktūros SOD11G Nr. 000750 pagrįstumas bei teisėtumas.
Šalys Sutarties 4 d. „Produkcijos įpakavimas ir pristatymas“ susitarė, kad Ieškovo pagamintą produkciją priima ir pirkimo dokumentus pasirašo apelianto (pirkėjo) Įgalioti asmenys. Sutarties 4.3.1. p. detalizuota, jog jei produkcija gabenama apelianto transportu, krovinio važtaraštį pasirašo apelianto įgalioti asmenys ar vairuotojai, gabenantys krovinį, kurie įgalioti priimti produkciją ir yra pateikę įgaliojimą, patvirtintą apelianto direktoriaus parašu bei antspaudu. Krovinio važtaraštis pasirašomas krovinio pakrovimo vietoje, t.y. tik apeliantui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašius krovinio važtaraštį, krovinys pereina apelianto (pirkėjo) atsakomybėn. Tokiu atveju, kaip pagrįstai teigia apeliantas, iš šių Sutarties nuostatų seka, jog tinkamas produkcijos pateikimas sietinas su tinkamu įgalioto asmens važtaraščio ar sąskaitos pasirašymu, kurio pagrindu nuosavybės teisė į produkciją pereina apeliantui. Sutarties šalys, siekdamos išvengti tokių situacijų, kaip šioje byloje, sudarydamos Sutartį aiškiai suderino ir apibrėžė tvarką, kuria vadovaujantis turi būti pristatomos prekės ir nurodė, kad asmenys, siekdami atsiimti produkciją, Atsakovo vardu privalo pateikti Sutartyje nurodytus reikalavimus Sutarties 4.3.1. p. atitinkantį įgaliojimą.
Apeliantas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu neigė faktą, jog užsakė ginčo prekes (b.l. 53).Ieškovas buvo įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinantis prekių užsakymą (b.l. 53), tačiau, kaip matyti iš bylos tokių dokumentų Ieškovas nepateikė. Taigi priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime tarp šalių ginčas dėl prekių užsakymo buvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstravo, kad tokio ginčo nėra.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi tik liudytojo E. S. P. parodymais, jog tik nagrinėjimu atveju produkcijos užsakymas buvo vykdomas išimtinai tik vadovaujantis telefoniniu skambučiu ir joks užsakymo dokumentas UAB „Sodbeta“ nebuvo užpildytas. Taigi, ginčijamų prekių užsakymas iš esmės prieštaravo ne tik sudarytos sutarties nuostatoms, bet ir tarp ieškovo ir apelianto susiklosčiusiai bendradarbiavimo vykdant sutartį praktikai (b.l. 26-29).
Prievolės šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnis). Darytina išvada, jog ieškovas nesilaikė Sutarties 4.3.1. p. nuostatų bei neįrodė leistinais įrodymais, kad patiekė apeliantui ginčo prekes.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 320 str.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovui iš ieškovo priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 75,00 Lt (CPK 93 str.). Be to, apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymi, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškinio sumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į Lietuvos advokatūros 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, daro išvadą, kad atsakovui iš ieškovo priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina nuo 2420 Lt iki 600 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Sodbeta“ ieškinį atmesti .
Priteisti iš ieškovo UAB „Sodbeta“ atsakovo UAB „LitCon“ naudai 675 Lt bylinėjimosi išlaidų.