Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Mozūraitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“, antstolis Jonas Petrikas, V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas pareiškimu prašo iškelti jam bankroto bylą; paskirti bankroto administratoriumi Eglę Gabrėnienę; patvirtinti 530,00 Eur sumą reikalingą kas mėnesį būtiniausiems pareiškėjo poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

2. Nurodo, jog kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 136 798,22 Eur, jo gaunamas darbo užmokestis 835,00 Eur, jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, jam reikalinga 530,00 Eur suma kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti. Teigia, jog yra nemokus, atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumo sąlygas. Neturi galimybės kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų. Kreditoriai apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjui neiškelti bankroto bylos, nes pareiškėjas neatitinka FABĮ numatytų sąlygų, t. y. jo turimi įsipareigojimai neviršija 25 MMA. Sutinka suteikti pareiškėjui pagalbą ir sumažinti savo reikalavimą, kuris nesiektų 21 000,00 Eur, antstoliui išsiuntė prašymą dėl skolos dalies atsisakymo. Mano, jog sumažinus skolą, pareiškėjas sugebėtų padengti turimas skolas.

4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Eglę Gabrėnienę. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas nesugebėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų, trūko lėšų, susitarti su kreditoriumi nepavyko ir kreditorius nutraukė sutartį ir kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, varžytynių metu buvo parduotas įkeistas bankui turtas, tačiau gautų lėšų nepakako skolai padengti. Pareiškėjas dirba, gauna pajamas, tačiau skolos grąžinti kreditoriui nevyksta, nes iš jo išieškomų sumų dengiamos palūkanos ir skola vis nemažėja. Pareiškėjas apmokėti turimą skolą kreditoriui negali, jokio turto neturi, gauna darbo užmokestį ir apie 500,00 Eur senatvės pensiją, iš kurių dengia skolą kreditoriui, tačiau turimos pajamos nesudaro galimybės grąžinti visos skolos kreditoriui. Nors kreditorius nurodo, jog sumažino skolinį įsipareigojimą, tačiau duomenų, jog likusios įsiskolinimo dalies kreditorius atsisako, nėra, todėl kreditorius galės ateityje tą sumą vėl reikalauti išieškoti iš pareiškėjo. Kreditorius sumažino reikalavimą tik vykdomojoje byloje, bet jo neatsisakė. Pareiškėjo darbo užmokestis pagal sutartį 730,00 Eur, gaunama pensija apie 500,00 Eur, jam būtina 530,00 Eur suma poreikių tenkinimui, o likusi suma būtų skiriama kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Pareiškėjas, nors yra senatvės pensininkas, tačiau ir toliau dirbs ir sieks atsiskaityti kuo didesne suma su kreditoriumi.

6. Suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ atstovė prašė pareiškimo netenkinti, nes pareiškėjas neatitinka FABĮ nustatytų sąlygų, nes skola sumažinta ir iš pareiškėjo išieškoma 19 000,00 Eur. Nėra numatyta, jog būtų galima nutraukti dalį išieškojimo bei grąžinti dalį vykdomojo rašto, ar atsisakyti nuo dalies išieškojimo. Todėl išieškotojas pateikė antstoliui prašymą sumažinti išieškomą sumą. Skolininkui suteikė pagalbą ir atsisakė reikalavimo dalies ir ateityje jam jokių reikalavimų nereikš.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

tenkintinas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, jo atstovės teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas yra pensinio amžiaus, 69 metų, vedęs, su sutuoktine sudaręs povedybinę sutartį. Pareiškėjas gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

8. Iš byloje pateiktos 2023-05-30 pažymos nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2018-12-17 darbo sutartį Nr. 12-79 dirba UAB „S.“ (duomenys neskelbtini). Iš 2023-01-01 – 2023-05-24 sąskaitos išrašo nustatyta, jog pareiškėjas vidutiniškai per mėnesį gavo 967,84 Eur darbo užmokesčio ir 543,21 Eur senatvės pensijos. Pareiškėjo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, kurios likutis laikotarpiu 2020-01-01 – 2020-12-31 buvo 1009,58 Eur, laikotarpiu nuo 2021-01-01 – 2021-12-31 buvo 917,11 Eur, laikotarpiu nuo 2022-01-01 – 2022-12-31 buvo 1010,66 Eur. Nuo šios pareiškėjo banko sąskaitos antstolis J. Petrikas atlikdavo nuskaitymus kreditoriui.

9. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, jog pareiškėjas su Nordea Bank AB Lietuvos skyrius buvo sudaręs būsto paskolos sutartį, paskola panaudota buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir pagerinimui. Būsto paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įsigyto buto hipoteka. Būsto paskolos sutartis buvo nutraukta, iš pareiškėjo priteista negrąžinta paskola ir palūkanos, butas parduotas.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinės teismas 2011-05-09 nutartimi nutarė išieškoti Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius naudai iš skolininko – R. G. skolą: 47 217,52 Eur negražinto kredito, 3 185,49 Eur nesumokėtų palūkanų, 4 078,33 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 60 Eur nesumokėtų mokesčių, viso – 54 541,34 Eur, bylinėjimosi išlaidas: 133,00 Lt žyminio mokesčio, 140,66 Lt viešo paskelbimo spaudoje išlaidų, viso – 273,66 Lt bei 16 procentų metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, nustatytų šalių susitarimu 2008-05-07 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/05/04L 8.2 punkte, nuo visos laiku nesumokėtos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Taip pat nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2012-05-04 nutartimi už parduotą hipoteka turtą gautas 57 123,34 Lt lėšas paskirstė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui, pagal 2008-05-07 kredito sutartį Nr. BK08/05/04L, t. y. atlygino dalį negrąžintos skolos – 57 123,34 Lt, atlygino antstoliui Jonui Petrikui vykdymo išlaidas 6 176,66 Lt; panaikino 2010-11-08 nutartimi uždėtą areštą įkeistam daiktui - butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir baigė hipoteką pagal lakštą, kodas: (duomenys neskelbtini).

11. Iš antstolio Jono Petriko 2023-06-14 pažymos nustatyta, jog antstolis atlieka priverstinius vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2011-05-09 nutartį, išieškotojas UAB „B2Kapital“, išieškoma skola 38 016,53 Eur ir 16 procentų dydžio metinės palūkanos, 2023-06-14 skola ir palūkanų likutis sudarė 131 537,85 Eur, neapmokėtos vykdymo išlaidos antstoliui – 5 260,37 Eur.

12. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

13. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (toliau – MMA). Nuo 2023-01-01 minimali mėnesi alga yra – 840,00 Eur.

14. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję 2023-06-14 sudarė 136 798,22 Eur. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, debitorių, santaupų. Pareiškėjo gaunamas atlyginimas vidutiniškai per mėnesį sudaro 967,84 Eur, taip pat pareiškėjas gauna 543,21 Eur senatvės pensijos.

15. Byloje tarp pareiškėjo ir jo kreditoriaus kilo ginčas dėl pareiškėjo turimų įsipareigojimų dydžio. Pareiškėjo kreditorius UAB „B2Kapital“ teigia, jog suteikė pareiškėjui pagalbą ir sumažino iš pareiškėjo išieškomą sumą iki 19 000,00 Eur, apie tai pranešė antstoliui, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nemokus, o pareiškėjo atstovė mano, jog kreditorius elgiasi nesąžiningai, jis sumažino skolą tik vykdomojoje byloje, likusios dalies neatsisakė, todėl bet kada galės pareikalauti grąžinti visą priteistą skolą.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog antstolis J. Petrikas vykdo Klaipėdos miesto apylinės teismo 2011-05-09 nutartį, išieškotoja UAB „B2Kapital“, kuri perėmė reikalavimo teisę iš Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus, dėl skolos išieškojimo iš skolininko – R. G., skola: 47 217,52 Eur negražintas kreditas, 3 185,49 Eur palūkanų, 4 078,33 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 60 Eur nesumokėtų mokesčių, viso – 54 541,34 Eur, bylinėjimosi išlaidos: 133,00 Lt žyminio mokesčio, 140,66 Lt viešo paskelbimo spaudoje išlaidų, viso – 273,66 Lt bei 16 procentų metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, nuo visos laiku nesumokėtos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Pareiškėjo kreditorius UAB „B2Kapital“, kurio naudai vykdomas priverstinis 131 537,85 Eur skolos ir palūkanų išieškojimas, 2023-08-18 kreipėsi į antstolį Joną Petriką su prašymu priimti patvarkymą dėl ieškomos sumos dydžio, nes skolininkui suteikė pagalbą ir savo reikalavimą sumažiną iki 19 000,00 Eur. Antstolis, gavęs kreditoriaus prašymą, 2023-08-22 priėmė nurodymą, kuriuo pakeitė priverstinai nurašomą sumą, t. y. nutarė priverstinai nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos 19 760,00 Eur lėšų sumą, ir atšaukė 117 337,76 Eur sumos priverstinį nurašymą bei 2023-08-22 pateikė kreditoriui informaciją, jog iš skolininko vykdomojoje byloje liko išieškoti 19 000,00 Eur skolos ir metinių palūkanų bei 760,00 Eur vykdymo išlaidų antstoliui. Antstolis J. Petrikas 2023-08-30 pateikė informaciją teismui, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2011-05-09 vykdomąjį dokumentą išieškotojas – UAB „B2Kapital“, piniginis išieškojimas 54 541,34 Eur skola, 1582,52 Eur žyminis mokestis, 95 018,41 Eur palūkanų. Taip pat nurodė, jog išieškotojo prašymu iš skolininko R. G. išieškotojui išieškoma suma sumažinta iki 19 000,00 Eur, išieškotojas nuo išieškojimo neatsisakė, todėl pagrindo nutraukti vykdomosios bylos vykdymo nėra. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo kreditorius UAB „B2Kapital“ pateikė teismui pareiškimą dėl skolinio įsipareigojimo dydžio, kuriame nurodė, jog išieškotina suma iš R. G. buvo sumažinta iki 19 000,00 Eur, likusios reikalavimo dalies atsisako ir patvirtina, kad dėl atsisakytos reikalavimo dalies ateityje pareiškėjui reikalavimo nereikš.

17. Teismas nurodo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). CPK 629 straipsnyje numatyta, jog išieškotojas turi teisę sudaryti taikos sutartis; atsisakyti išieškojimo.

18. CPK 595 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymą vykdymo procese. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Vykdomoji byla išieškotojui bei skolininkui sudarius taikos sutartį nutraukiama (CPK 629 straipsnio 2 dalis). CPK 641 straipsnis reglamentuoja išieškotojo atsisakymą nuo išieškojimo. Išieškotojo pareiškimas dėl išieškojimo atsisakymo paduodamas raštu antstoliui, kuris vykdo sprendimą. Antstolis, gavęs pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo, savo patvarkymu išsprendžia klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

19. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas turi vieną kreditorių UAB „B2Kapital“, pagal 2011-05-09 vykdomąjį dokumentą, išieškoma 54 541,34 Eur skola, 1582,52 Eur žyminis mokestis, 16 procentų metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, nuo visos laiku nesumokėtos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo, kurios 2023-08-30 sudaro 95 018,41 Eur. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti priverstinai antstoliui J. Petrikui, kuris paskaičiavo 760,00 Eur vykdymo išlaidų. Taigi bendra pareiškėjo skola 151 902,27 Eur. Pareiškėjo kreditorius UAB „B2Kapital“ sumažino priverstinai išieškomą sumą vykdymo procese iki 19 000,00 Eur. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo kreditorius sumažino išieškomą sumą, tačiau teismo sprendimas – 2011-05-09 nutartis, kuria priteista skola bei 16 procentų palūkanos, nėra pakeista, šalys nėra sudariusios taikaus susitarimo vykdymo procese, kuriuo būtų pakeista teismo priteista suma, t. y. sumažinta priteista skola bei atsisakytos palūkanos, taikos sutartis būtų patvirtinta teismo ir vykdymas būtų nutrauktas.

20. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog išieškotojas UAB „B2Kapital“ nepateikė antstoliui pareikšimo dėl išieškojimo dalies atsisakymo ir vykdomoji bylos dalis dėl kreditoriaus sumažintos skolos sumos nėra nutraukta, išieškojimas yra toliau vykdomas, tik šiuo metu kreditorius sumažino sumą kurią prašo išieškoti, bet nesant išieškojimo dalies atsisakymo, kreditorius gali bet kuriuo metu pateikti prašymą antstoliui ir reikalauti vykdyti likusios teismo priteistos skolos išieškojimą. Kaip jau buvo minėta nutarties 19 punkte kreditorius su skolininku galėjo sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, kuria būtų sutarę sumažinti skolą, tokią sutartį antstolis būtų pateikęs teismui tvirtinti ir tuomet būtų teismo sprendimu patvirtina, jog kreditorius atsisako dalies skolos, tačiau tokio susitarimo tarp kreditoriaus ir skolininko, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo laikyti, jog pareiškėjo turimi įsipareigojimai, kurių mokėjimai terminai yra suėję, siekia tik 19 00,000 Eur, kaip nurodo kreditorius UAB „B2Kapital“.

21. Teismas laiko, jog pareiškėjo šiai dienai skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję viršija 25 MMA, jų suma pagal 2023-08-30 antstolio pažymą yra 151 142,27 Eur. Lyginant pareiškėjo turimą įsiskolinimo dydį su jo gaunamomis pajamomis, akivaizdu, jog pareiškėjas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jo gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui. Taigi pareiškėjas pagal savo finansinę bei turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

22. Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

23. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nebuvo sudaręs sandorių, dėl kurių jis tapo nemokus ir kurie galėjo pažeisti jo kreditorių teises, neatliko jokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; neturi žalingų įpročių; nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207–209, 216, 222–223 straipsniuose dėl kurių jis galėjo tapti nemokus.

24. Teismas nurodo, jog įstatyme nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Siekiant nustatyti ar asmuo yra nesąžiningas būtina taikyti abu kriterijus. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

25. Pažymėtina, kad civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis), asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui, paneigiančius skolininko sąžiningumą, gali pateikti kreditoriai, kurie laikydami save suinteresuotais asmenis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo kreditoriai nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti pareiškėjo sąžiningumu (CPK 178 straipsnis).

26. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį, pateikė kreditoriui klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar gautą kreditą panaudojo ne pagal jo paskirtį, ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorių. Pareiškėjas, sudarydamas kredito sutartį, leido kreditoriui tikrinti jo turtinę bei finansinę padėtį. Kreditorius neįrodinėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl kredito išdavimo elgėsi nesąžiningai, nuslėpė ar pateikė klaidingą informaciją, susijusią su savo mokumu. Neabejotina, jog kredito įstaiga sudarydama susitarimą su pareiškėju įvertino jo finansinę būklę, mokumą ir kreditorių tenkino pareiškėjo finansinė būklė. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriui vykdymo. Taip pat svarbu ir tai, jog nekilnojamasis turtas, kuris buvo įsigytas už kreditą ir bankui įkeistas buvo parduotas, tačiau gautos sumos nepakako skolai padengti ir pareiškėjas liko skolingas kreditoriui, tačiau pareiškėjas nevengė mokėti priteistos skolos, palūkanų, dirbo ir iš gaunamų pajamų dengdavo skolą.

27. Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus apie pareiškėjo skolų atsiradimo priežastis, jo elgesį su savo finansais, sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditoriaus reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Šiuo atveju pareiškėjo sąžiningumu nėra pagrindo abejoti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą.

28. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačio skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų skolinių įsipareigojimų padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

29. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai.

30. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek ir kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratore siūlo skirti Eglę Gabrėnienę. Kreditoriai bankroto administratoriaus kandidatūros nesiūlė, prieštaravimų dėl pareiškėjo siūlomos bankroto administratorės nepateikė. Teismas, nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti pareiškėjo pasiūlytos bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės, teismui pateiktas jos sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras ir deklaracija, kad gali teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas, pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu, pareiškėjo bankroto administratore skirtina Eglė Gabrėnienė.

32. Teismui pateiktas bankroto administratorės prašymas patvirtina, jog būtina 300,00 Eur suma plius PVM, bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos, pagrindimą. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratorės lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, pateiktą sąmatą, šio bankroto proceso sudėtingumą, FABĮ 12 straipsnyje numatytų būtinų darbų atlikimo sąrašą, tai, jog bankroto administratorė nurodė konkrečią sumą, teismas daro išvadą, kad 300,00 Eur suma plius PVM yra protinga ir pakankama bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

33. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog jo būtiniems poreikiams (maistui, aprangai, avalynei, sveikatai ir higienai, transportui, ryšiams, būsto išlaidoms) tenkinti reikalinga 530,00 Eur suma.

34. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

35. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas per mėnesį vidutiniškai gavo 1511,05 Eur pajamų (543,21 Eur senatvės pensija, 967,84 Eur darbo užmokestis). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius sudaro 633,00 Eur). Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškime nurodė reikalingą 530,00 Eur sumą. Šiems būtiniems poreikiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų.

36. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus poreikius, sprendžia, jog jų tenkinimui skiriamos sumos yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos, įvertinus tai, jog pareiškėjas yra nemokus, be to pareiškėjas šių poreikių visiškai nepagrindžia jokiais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjo vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas, atsižvelgęs į bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį ir siekdamas išlaikyti pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma jo būtiniesiems poreikiams tenkinti piniginių lėšų suma yra per didelė, visiškai nepagrįsta, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ji mažintina ir nustatytina 350,00 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams. Teismo vertinimu tokia suma yra laikytina pakankama bei užtikrinanti pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimą, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjui vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinama tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis).

37. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

38. Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, CPK 290-291 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti R. G. bankroto administratore Eglę Garbrėnienę, bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 1065.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 300,00 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. G. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 350,00 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti suinteresuotiems asmenims, bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, valstybės įmonei „Registrų centras“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.