- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-19
- Bylos Nr.
- 1-18-913/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- N. D.
- Advokatai
- Darius Japertas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. 2022 m. sausio 17 d., apie 15.48 val. vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį keleivinį autobusą „Setra 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Anykščių r., kelyje Radiškis - Anykščiai - Rokiškis 9,2 km., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti autobusą ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, dėl to, nesuvaldęs vairuojamo autobuso, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apvirto, o eismo įvykio metu kartu važiavusiai keleivei N. D. dėl galvos sumušimo, kaklo raumenų patempimo, stuburo juosmeninės dalies 2,3,4-o slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžių, ir keleiviui K. G., dėl dešinės pusės 10,11,12-o šonkaulių lūžių, dešinės pusės stuburo krūtininio 12-o ir juosmeninio 1-o slankstelių skersinių ataugų lūžių, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad važiavo keliu, buvo vėjas, sniegas, buvo matomumas tik 10 m, tarsi siena dengė kelią. Vienu metu važiavo priešais vilkikas, greičio nebuvo, o autobusą nunešė ledu į šalikelę, buvo vėjo gūsis, nebuvo greičio. Griovyje sustojo ir autobusas atsigulė. Keleiviai, kurie buvo prisisegę diržus atsisegė, vyras skundėsi, kad skauda koją. Vyras išlipo pats, o moterį paėmė atvažiavę ugniagesiai, greitoji pagalba ir policija. Buvo du ekipažai policijos ir jis pats iškvietė greitąją ir gaisrinę. Labai greit visi atvažiavo, visus išvežiojo ir tiek. Kelias buvo tiesus, tačiau tai buvo vėjo gūsis, jis pristabdė ir autobusas sustojo. Blogai tik kad to įrenginio, kuris fiksuoja greitį, nebuvo, jis pasimetęs buvo, o tai būtų kaip įrodymas. Autostrada kai važiavo buvo geresnis oras, ir iki Ukmergės važiavo apie 90 km/val. greičiu, o ties Ukmerge, dar neprivažiavus, baigėsi geras oras, greitis buvo 50 km/val., o vėliau buvo 30-40 km/val., prasilenkiant su vilkiku greitis taip pat buvo mažas ir nunešė į griovį prasilenkiant. Vėjas buvo toks, kad neįmanoma stovėti buvo ant kojų ir buvo viskas apledėję. Užsidarius durims visiems keleiviams garsiai pasakė prisisegti saugos diržus, prie kiekvieno neprieina ir neprisega saugos diržų. Jeigu jie būtų prisisegę, jie nebūtų nukritę. Tą dieną jis nevėlavo, važiavo normaliai. Slidus kelias ir šoninis vėjas su sniegu, kada vilkikas pravažiavo ir tai buvo tarsi smūgis ir tada jau buvo griovys. Kontakto su kitu automobiliu nebuvo. Vairuotoju dirba apie 20 metų. Kaip vairuotojas neturėjo pareigos apeiti per saloną ir patikrinti ar visi prisisegę. Nebuvo kelias pabarstytas, tiesiog buvo ištisinis ledas ir sniegas. Apvirtus autobusui moteris sakė kad jai skauda, bet ką skaudėjo negali dabar pasakyti, padėjo rankinę po galvą, o vyrui sakė skauda koją. Atvažiavo ugniagesiai, pagalba, atidarė liuką ir regis vyras išvažiavo su ugniagesiais, o moterį nunešė į greitąją kiek atsimena. Po įvykio jis teiravosi apie sveikatą nukentėjusiųjų, skambino po dienos ar dviejų į ligoninę, daktarė pasakė, kad viskas normalu, nieko sudėtingo nėra. Davė ragelį moteriai, ji pasakė, ačiū, kad paskambinot, nieko nėra ir važiuoju namo. Vėliau gavo šaukimą į policiją po pusės metų.
Nukentėjusioji N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 17 d. važiavo pas mamą į Anykščius. Nuvažiavo į stotį, į 14 val. autobusą, kuris važiuoja į Anykščius. Bilietą pirko pas vairuotoją, nebuvo nurodyta vieta ir atsisėdo vairuotojo pusėje per vidurį prie lango. Apie oro sąlygas, tai oro sąlygos buvo patenkinamos. Vilniuje nebuvo sniego. Vairuotojas išvažiavo laiku, o kiek keleivių buvo neatsimena, bet nebuvo daug. Prisimena, kad Ukmergėje viena moteris išlipo ir ji pasižiūrėjo, kad jau prasidėjo sniegas ir vėjas. Bet vairuotojas tęsė kelionę ir paskui dar vieną kartą pakėlė akis į langą, buvo jau tamsu. Pagalvojo kaip vairuotojas mato kelią, nes buvo labai blogos oro sąlygos. Pakeliui matėsi kelios avarijos, bent jau vieną tikrai matė nuvažiavusį automobilį šalikelėje. Važiuodama ji žiūrėjo filmą ir momentas toks, kad girdi kaip vairuotojas sako: „nu dabar vsio“. Ir tą patį momentą autobusas apvirto. Dėl saugos diržų, ji negirdėjo informacijos, kad vairuotojas būtų pateikęs informaciją žodžiu apie diržo prisisegimą. Net negalėtų atsakyti ar jie išvis ten buvo. Matomai yra, bet negirdėjo ir negali tvirtinti. Niekas neakcentuoja, kad reikia prisisegti. Paskui atsimena, kad vienas nukentėjusysis sėdėjo tarp jos ir vairuotojo, o kiti keleiviai sėdėjo kitoje pusėje, bent jau du keleiviai dešinėje pusėje. Įvykio metu ji atsimena, kada pabudo po nukritimo, kurio neatsimena, bet atsidūrė ant stiklų sudužusių ir labai skaudėjo nugarą ir dešinėje galvos pusėje. Matė kaip vyras ir moteris perlipo per ją ir moteris surinko jos daiktus ir pasakė: „ačiū dievui, kad mums taip neatsitiko“. Matė gaisrininkų kojas šalia savęs, ji negalėjo pajudėti, labai skaudėjo, jie paklausė ar galėtų pati išlipti, pasakė ne ir laukė greitosios. Atėjo vairuotojas ir pakišo po galvą jai kažką. Paskui pasakė, kad jai labai šalta, tai atrado gelbėtojai dekį ir uždėjo. Girdėjo kaip atvažiavo greitoji ir išnešė ją su neštuvais. Nuvežė į priimamąjį Anykščių ligoninėje. Anykščių ligoninėje jai darė kelias nuotraukas ir nuvežė į palatą. Autobuse dar greitoji pagalba jai uždėjo kaklo įtvarą. Sausio 18 d. skambino jai vairuotojas ir paklausė apie jos būseną. Kadangi jai gydytojas sakė, jog jie nemato jokių pažeidimų, ji išsiuntė nuotraukų aprašymą į kitą ligoninę. Tai su tomis žiniomis ji ir pasakė vairuotojui, kad jai nieko nenustatyta, jokių sužalojimų. Kadangi Anykščių ligoninė neturi reikiamų specialistų, ji nesutiko su tolimesniu gydymu ir parašė, kad dukra pasiimtų ją ir galėtų pati savarankiškai kreiptis dėl tolimesnio gydymo į kitą įstaigą. Ji toliau jaučia stiprų skausmą juosmens srityje ir buvo didelė hematoma galvos srity dešinėje pusėje. Tą pačia dieną dar paskambino iš Anykščių komisariato, kad užvažiuotų pas juos ir paliktų pas juos savo duomenis. Ji paskambino į polikliniką ir gavo laiką pas ortopedą ar pas chirurgą. Padarė tą pačia dieną nuotraukas ir pasakė, kad ji turi juosmens slankstelio skersinių ataugų L3, L4 lūžius. Iš karto išrašė, kad įsigytų imobilizavimui korsetą. Kadangi ji yra darbingo amžiaus moteris ir buvo tik atostogų atvažiavusi, tai buvo numačiusi, kad kai tik galės iš karto pirks bilietus išvykimui į Švediją. Jos bilietai prapuolė, vėliau įsigijo naujus bilietus ir tęsė gydymą Švedijoje. Į darbą išėjo 100 % dirbti gegužės 1 dieną. Ji kreipėsi į bendrovę, pateikė reikiamus dokumentus ir prašė atlyginti žalą. Ir autobusų parkas atlygino bilieto kainą. Šiuo metu jokių pretenzijų neturi. Ar matė vilkiką, tai vilkiko ji nematė. Ji tik matė tą momentą, kad lauke tamsu ir vairuotojas pasakė: „nu dabar vsio“. Jos sėdimoje vietoje, ten kur ji sėdėjo, nejuto to jausmo dėl oro gūsio. Autobusas važiavo nedideliu greičiu, konkrečiai kokiu negalėtų atsakyti. Visi sužalojimai, kurie buvo nustatyti, buvo patirti šio įvykio metu. Šį eismo įvykį sąlygojo labai blogos oro sąlygos, labai gausiai snigo ir buvo slidu, nuvažiavo autobusas nuo kelio. Autobusas važiavo lėčiau nei pradžioje važiavo.
Nukentėjusysis K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš Vilniaus važiavo į Anykščius, gyvena Anykščiuose. Oras iš Vilniaus buvo geras iki Ukmergės, vairuotojas autobusu važiavo greitai, lenkė vilkikus iki Ukmergės. Iš Ukmergės oro sąlygos pasikeitė, suprastėjo. Pradėjo snigti ir buvo vėjas. Neprivažiavus Kavarsko, maždaug 2 km, pajuto, kad autobusas slysta, po to buvo trenksmas. Priekiniu ratu matyt atsitrenkė į tiltą ir jis pakilo iš sėdynės dėl išcentrinės jėgos ir toliau nutrūko jo sąmonė. Atsibudo gulėdamas ties vidurinėmis autobuso durimis. Ir viršuje, šalia stovėjo vairuotojas. Buvo netekęs sąmonės. Greitai atvažiavo gaisrinė po jo atsibudimo ir jį pirmą iškėlė per autobuso liuką. Buvo didelis šokas. Matė ant kelio stovinčią greitąją ir paprašė, kad jį patalpintų į greitąją. Išnešė nukentėjusiąją, kuri sėdėjo prieš jį, turi pabrėžti, kad prieš jį. Ir atvažiavo į Anykščių ligoninę. Ten buvo didelė istorija, jam padarė 3 rentgenus ir nenustatė nieko, buvo išreikalauta, kad padarytų magnetinį rezonansą ir jo metu buvo nustatyti šonkaulių lūžiai ir slankstelių lūžiai. Gydėsi lovoje beveik 6 savaites, su virve prisitraukdamas atsisėsdavo, 6 savaites atkentėjo. Į draudimą kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kompensavo. Šiuo metu jokių pretenzijų neturi. Jis negirdėjo, kad vairuotojas informavo dėl diržų prisisegimo. Vairuotojas absoliučiai nekalbėjo. Iki įvykstant eismo įvykiui jis negali pasakyti autobuso važiavimo greičio, kadangi sėdėjo vidury autobuso, spidometro nematė. Iš savo praktikos gali pasakyti, kad greitis buvo per didelis esant tokioms eismo sąlygoms. Vilkiko jis nematė. Nepastebėjo gūsio, pastebėjo tik slystantį autobusą.
Iš 2022-01-17 Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta. Nustatyta, kad kelio Radiškis - Anykščiai - Rokiškis 9,2 km, dešinėje kelio pusėje, pakelės griovyje, guli ant dešiniojo šono autobusas „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dešinėje kelio pusėje matomos autobuso padangų vėžės, kurios prasideda nuo kelio krašto ir tęsiasi iki galinės automobilio ašies. Dešinės vėžės ilgis - 27,60 m, kairės - 12 m (tomas 1, b. l. 26-34).
Iš 2022-01-17 – 2022-01-18 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis autobusas „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad apgadintas jo priekinis stiklas, dešinės pusės veidrodis, padangų protektoriaus piešinio gylys - 14 mm (tomas 1, b. l. 35-40).
Iš 2022-01-27 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo papildomai apžiūrėtas autobusas „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad prie jame esančių keleivių sėdynių yra įrengti saugos diržai, salone ant langų priklijuoti informacinio pobūdžio lipdukai „Užsisek saugos diržą“ (tomas 1, b. l. 43-53).
Iš 2022-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 213/2022 (05) nustatyta, kad N. D. nustatytas galvos sumušimas, kaklo raumenų patempimas (klinikiniais duomenimis), stuburo juosmeninės dalies 2, 3 4-o slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai. Dėl šių sužalojimų N. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai (tomas 1, b. l. 88-89).
Iš 2022-04-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 444/2022 (05) nustatyta, kad K. G. nustatyti dešinės pusės 10, 11, 12-o šonkaulių lūžiai, dešinės pusės krūtininio 12-o ir juosmeninio 1-o slankstelių skersinių ataugų lūžiai. Dėl šių sužalojimų K. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai (tomas 1, b. l. 142-143).
2022-06-09 AAS „BTA Baltic Insuranse Company“ filialo Lietuvoje rašte nurodyta, kad draudimo bendrovė atlygino dėl eismo įvykio patirtą nukentėjusiųjų N. D. ir K. G. turtinę ir neturtinę žalą (tomas 1, b. l. 167).
Iš 2022-02-08 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos rašto Nr. (8.42-10)-88-5Y2 nustatyta, kad 2022-01-17 nuo 14.02 val. iki 21.49 val. Anykščių r. pustė (tomas 1, b. l. 150).
2022-06-17 rašte Nr. S-21-71 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo kortelės (originalo, kopijos) pateikti negali (tomas 1, b. l. 162).
Iš 2023-02-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-2313 (22) nustatyta, kad techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad autobuso „Setra 4“ vairuotojas, važiuodamas pasirinktu greičiu ir trajektorija, nesuvaldė autobuso, dėl ko autobusas išvažiavo už kelio ribų ir, dėl kelio sankasos nuolydžio, nuvirto ant dešiniojo šono. Iš pateiktų duomenų nustatoma tokia eismo įvykio eiga(mechanizmas). Autobusas „Setra 4“, vairuojamas A. Ž., važiavo keliu Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, 9,2 kilometre smailiu kampu judėdamas kelio išilginės ašies atžvilgiu į dešinę, išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pakelę, kur, dėl kelio sankasos nuolydžio, ėmė svirti į dešinę ir nuvirto ant dešiniojo šono, pasviręs nuo buvusios padėties 90⁰ kampu apie išilginę simetrijos ašį. Nuvirtęs ant dešiniojo šono, autobusas dar paslydo pakele į priekį ir į dešinę ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų nustatyti autobuso „Setra 4“ važiavimo greičiui prieš jam nuvažiuojant nuo kelio. Galima teigti, kad autobuso vairuotojui A. Ž. važiuojant kelio važiuojamąja dalimi, kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tokiu greičiu, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę ir saugiai važiuoti keliu, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta, nebūtų įvykęs (tomas 2, b. l. 94-97).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015).
BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti padaromi dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Sprendžiant kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą ir kitas aplinkybes, taip pat asmenines kaltininko savybes: fizinę būseną, profesinę ir gyvenimišką patirtį, adekvatų situacijos vertinimą, dėmesingumą ir pan.
BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Minėtas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs eismo sąlygas konkrečiu atveju, kitų eismo dalyvių veiksmus, taip pat kaltininko asmenines savybes.
Šioje byloje A. Ž. kaltinamas dėl neatsargumo, pažeisdamas KET 9, 127 punkto reikalavimus, vairuodamas, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį keleivinį autobusą „Setra 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti autobusą ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, dėl ko, nesuvaldęs vairuojamo keleivinio autobuso, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apvirto, o eismo įvykio metu kartu važiavusiems keleiviams N. D. ir K. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teismo vertinimu kaltinamojo A. Ž. kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Ž. neneigia, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį keleivinį autobusą „Setra 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigia savo kaltę dėl įvykusios avarijos, teigdamas, jog dėl slidaus kelio, blogų eismo sąlygų, kad nuo prasilenkimo su priešpriešais atvažiuojančiu vilkiku, dėl sukelto vėjo gūsio, autobusą sumėtė ir nunešė į šalikelę.
Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pats A. Ž. teisiamojo posėdžio metu pateikė prieštaringą įvykio aplinkybių versiją, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad teisme apklausiamas A. Ž. nurodė apie jo vairuojamo keleivinio autobuso prasilenkimą su priešpriešais atvažiuojančiu vilkiku ir dėl to sukeltą vėjo gūsį, nuo kurio autobusas nuslydo į šalikelę. Pažymėtina, kad byloje apklausti nukentėjusieji šios kaltinamojo versijos nepatvirtino, nes nei vienas iš jų nenurodė, kad būtų matę pravažiuojantį vilkiką ar pajutę nuo prasilenkimo su vilkiku kilusį vėjo gūsį.
Akcentuotina, kad nukentėjusysis K. G. pažymėjo, jog jo ilgametė vairuotojo patirtis leido jam vertinti, kad keleivinio autobuso vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis buvo per didelis esant tokioms eismo sąlygoms. Prastas eismo sąlygas eismo įvykio dieną patvirtina 2022-02-08 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos raštas Nr. (8.42-10)-88-5Y2, kuriame nurodyta, kad 2022-01-17 nuo 14.02 val. iki 21.49 val. Anykščių r. pustė.
Teismo vertinimu kaltinamojo A. Ž. kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje atlikta ekspertizė, kurios išvados patvirtina, kad techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad autobuso „Setra 4“ vairuotojas, važiuodamas pasirinktu greičiu ir trajektorija, nesuvaldė autobuso, dėl ko autobusas išvažiavo už kelio ribų ir, dėl kelio sankasos nuolydžio, nuvirto ant dešiniojo šono. Taip pat Ekspertizės akte Nr. 11-2313 (22) nurodyta, kad autobuso vairuotojui A. Ž. važiuojant kelio važiuojamąja dalimi, kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tokiu greičiu, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę ir saugiai važiuoti keliu, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta, nebūtų įvykęs. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu ar juo abejoti, kadangi nenustatyta, jog atliekant šią ekspertizę būtų padaryta pažeidimų ar, kad ekspertizę atlikęs ekspertas būtų peržengęs savo kompetencijos ribas, ekspertizės akte nėra prieštaravimų, išvadų pateikimui buvo pateikta visa būtina baudžiamosios bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo A. Ž. vairuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis keleivinis autobusas „Setra 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apvirto, teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 p.).
Iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistų išvadų matyti, kad dėl A. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai, t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų N. D. ir K. G. sveikata.
Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir nustatytas įvykio aplinkybes teismas sprendžia, jog šioje byloje yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties reikalaujamas priežastinis ryšys. Teismui nekyla abejonių, kad A. Ž. pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti ir nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti autobusą ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, būtent dėl šių kelių eismo taisyklių reikalavimų kilo eismo įvykis – kaltinamojo vairuojamas keleivinis autobusas nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apvirto, ir dėl įvykusio eismo įvykio kilo pavojingi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas N. D. ir K. G..
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. Ž. veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui – nesuprato daromos veikos pavojingumo, nenumatė, kad jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau atsižvelgiant į veikos aplinkybes, į tai, kad A. Ž., kaip padidinto pavojaus šaltinio – keleivinio autobuso, valdytojas turėjo pareigą būti atsargus vairuodamas transporto priemonę, ypatingai kai tai daro keleivius vežantis asmuo, atlikdamas savo profesinę pareigą, todėl nepasirinkdamas tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti autobusą ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, bei nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, turėjo ir galėjo numatyti kilsiančius padarinius. Kaltinamojo A. Ž. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. Ž., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų N. D. ir K. G. sveikata.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas (tomas 2, b. l. 18, 19-20), baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus (tomas 2, b. l. 21-27), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, charakterizuojamas teigiamai (tomas 2, b. l. 31, 32). Duomenų apie psichiatrinį gydymą, ar priklausomybės ligų gydymą, įskaitas, nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį, šiek tiek didesnę už minimalią, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte.
Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015). A. Ž. nusikalto pirmą kartą, įvykio metu buvo blaivus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors nėra ir lengvinančių, administracine tvarka baustas, pažeidimai susiję su KET, tačiau nėra šiurkštūs, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju kaltinamajam nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuos atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – netaikytina.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Ž. valstybės naudai, kurios susidarė byloje ginant kaltinamąjį, t. y. 2023-03-17 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl advokato Dariaus Japerto teiktos teisinės pagalbos kaltinamajam A. Ž., kurios sudaro 440,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (tomas 2, b. l. 103-107).
Atsižvelgdamas į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, į tai, jog kaltinamajam A. Ž. gynėjas buvo paskirtas nepriklausomai nuo pastarojo valios, o esant įstatyme numatytam privalomam gynėjo dalyvavimui procese tuo pagrindu, jog kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme kaltinamajam A. Ž., valstybei nepriteistinos.
Kardomosios priemonės A. Ž. paskirtos nebuvo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių ribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 MGL (1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.