- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- e2YT-22469-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12603-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- A. S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Lianna Grigoryan
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. S. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. (P.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostata. 2025 m. kovo 18 d. Pareiškėjas gavo Migracijos departamento sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriame Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog: 1) pareiškėjo senelis yra P. R., gimęs Lietuvoje, kaip nurodyta pareiškėjo motinos M. R. R. gimimo liudijime; 2) M. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), (duomenys neskelbtini) d. išvyko laivu „A. W.“ iš (duomenys neskelbtini), Vokietija, į (duomenys neskelbtini), Pietų Afriką; 3) M. C. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba: Vabalninkas (vienaskaita)), buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos pilnateisių (nuo 21 metų amžiaus) piliečių sąraše. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad M. C., įrašyta (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių sąraše, buvo jo senelio P. R. motina – gimimo liudijimas nepateiktas, o Lietuvos valstybės istorijos archyvas tokios informacijos neturi; taip pat nepateikta dokumentų, įrodančių, kad P. R., įrašytas keleivių sąraše iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir P. R., minimas motinos M. R. R. gimimo liudijime, yra tas pats asmuo; nėra įrodymų, kad R. M. (M. R.) ir M. R. (gimusi Z.) – ta pati asmenybė. Pareiškėjas nepateikė Lietuvos institucijų dokumentų apie P. R., o pateikti duomenys neįrodo, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
3. Pareiškėjas teigia, kad yra P. (P.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, vaikaitis. Šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog P. (P.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymas suteiktų pareiškėjui subjektinę teisę, įtvirtintą Pilietybės įstatyme, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Siekdamas surinkti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo senelis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus.
Atsiliepimas
4. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir jo argumentus; paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka tam, kad būtų atkurta pilietybė, nes pateikti dokumentai nėra tiesioginiai įrodymai. Pareiškėjo atstovės nuomone, pateiktų dokumentų pakanka pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti. Byloje pateikta Lietuvos valstybės centrinio archyvo pažyma, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo prosenelė M. C. buvo įrašyta tarp pilnateisių Lietuvos piliečių (duomenys neskelbtini). M. C. yra P. R. motina, C. – jos mergautinė pavardė. Taigi, giminystės ryšiui patvirtinti yra pateikti du esminiai dokumentai – M. R. (M. C.) mirties liudijimas, kuriame kaip jos vaikas nurodytas P. R., taip pat nurodyti jos tėvai. Tėvo vardas atitinka istorijos archyvo pateiktą informaciją apie tėvų sudarytą santuoką. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) archyvo keleivių sąrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos prosenelė su seneliu kartu išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Šitame dokumente nurodyta P. R. pilietybė – Lietuvos; taip pat natūralizacijos liudijimas, kuriame kaip vaikas įrašytas P. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais. Nors pareiškėjo senelio motinos M. C. vardas ir pavardė nurodyti vėlesniuose dokumentuose kitaip, tačiau byloje pateikta Lietuvių kalbos komisijos pažyma patvirtina, kad, vertinant M. ir M. ir C. ir Z. vardus ir pavardes, matyti, kad tai yra skirtingi tų pačių vardų ir pavardžių variantai. Pareiškėjo atstovės vertinimu, kadangi yra tiesioginiai M. R. ir H. R. (pareiškėjo senelio tėvų) pilietybę patvirtinantys įrodymai, tai, pareiškėjos atstovės nuomone, byloje yra pakankamai aplinkybių nustatyti juridinį faktą, kad P. R. (P. R.) buvo Lietuvos pilietis.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dažniausiai Pietų Afrikoje natūralizacijos procesą atlikdavo vyrai, labai retais atvejais, – moterys. Iš byloje pateikto H. R. natūralizacijos liudijimas, kuris išduotas (duomenys neskelbtini) metais Pietų Afrikoje, matyti, kad jo pilietybė – Lietuvos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo prosenelis natūralizacijos proceso metu neteko Lietuvos pilietybės. Atsisakius Lietuvos pilietybės, buvo pranešama konsulinėms įstaigoms Lietuvoje, ir pilietybė būdavo panaikinama. Byloje tokios informacijos nepateikta. E. C. buvo M. C. tėvas. M. mirties liudijime nurodytas tėvas E. N. Z., taip pat yra pateikta istorijos archyvo pažyma apie tėvų santuoką ir ten įrašytas pilnas tėvo vardas – E. N. C. Apie M. C. motiną duomenys nurodyti tiek santuokos dokumente, tiek M. R. mirties liudijime. Pareiškėjo atstovės teigimu, M. C. motinos vardas dokumentuose skiriasi nežymiai (mirties liudijime yra nurodyta B., o Lietuvoje išduotuose dokumentuose – B.). Kadangi pareiškėjo senelis gimė (duomenys neskelbtini) metais, tai kaip matyti iš keleivių sąrašų, jis išvyko būdamas tik vienerių metų amžiaus, todėl Lietuvos istorijos archyvas nėra išsaugojęs jo gimimo įrašo, bet gimimo metu jo tėvai gyveno Lietuvoje. Centrinio archyvo pažymoje M. C. įrašyta kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventoja, bet Lietuvoje po Lietuvos valstybės atkūrimo gyveno labai trumpai, todėl nėra išlikę daugiau duomenų valstybės archyvuose. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad apie M. C. ar jos tėvo darbą Lietuvoje pareiškėjas ir jo atstovė tiesioginių įrodymų neturi, bet H. R. natūralizacijos liudijime yra įrašyta prekybininko profesija.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
8. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. (P.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
9. Pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas neteismine tvarka kreipėsi Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, Sprendimu konstatavo, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjo senelis P. R. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Kita vertus, kaip matyti iš Sprendimo motyvų, Migracijos departamentas neginčijo aplinkybių, kad: 1) pareiškėjo senelis yra P. R., gimęs Lietuvoje, kaip nurodyta pareiškėjo motinos M. R. R. gimimo liudijime; 2) M. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), (duomenys neskelbtini) d. išvyko laivu „A. W.“ iš (duomenys neskelbtini), Vokietija, į (duomenys neskelbtini), Pietų Afriką; 3) M. C., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos pilnateisių (nuo 21 metų amžiaus) piliečių sąraše.
10. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
11. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
12. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
13. Iš pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikos Respublikoje. Liudijime įrašyti jo tėvai – tėvas T. N. B. ir motina M. R. R. Iš pareiškėjo motinos gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvas buvo P. R., gimęs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) m. amžiaus.
14. (duomenys neskelbtini) d. Pietų Afrikoje H. R. išduotame natūralizacijos liudijime nurodyta, kad H. R. (anksčiau – R.) sūnus – P., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – M. Z., o jo pilietybė – Lietuvos.
15. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) d. pranešimas apie mirtį, kuriame nurodoma, kad mirusiosios vardas M. R. (mergautinė pavardė – Z.), jos tėvas – E. N. Z. ir R. B. Z. (mergautinė pavardė – O.), sutuoktinis H. R., sūnus – P. R.
16. Byloje pateiktoje Pietų Afrikos Respublikos paso kopijoje nurodyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje.
17. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) d. susituokė E. N. C., C. sūnus ((duomenys neskelbtini) metų) ir B. R. (pavardė nenurodyta), M. duktė ((duomenys neskelbtini) metų).
18. Kartu su byloje pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. R4-4925 „Dėl duomenų apie M. R. C. R. pateikimo“ pateikta (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko archyviniame fonde, gyventojų sąrašų (duomenys neskelbtini) metų byloje esančio (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių sąrašo ištraukos kopija. Šiame dokumente pilnateisių (nuo 21 m. amžiaus) piliečių (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos sąraše įrašyti E. C., (duomenys neskelbtini) metų, ir M. C., (duomenys neskelbtini) metų.
20. Remiantis Migracijos sprendimo turiniu, į jo 2024 m. sausio 31 d. paklausimą buvo gautas 2024 m. kovo 18 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymas – pažyma, kurioje, be kitų duomenų, nurodyta, kad Utenos apskrities viršininko archyviniame fonde, duotųjų vidaus pasų žinių lapų (duomenys neskelbtini) m. byloje, duotųjų pasų žinių lape yra įrašyta, kad R. M. (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini); R. M., g. (duomenys neskelbtini)m., (duomenys neskelbtini) m. buvo išduotas užsienio pasas.
21. Byloje pateiktame Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) archyvo išraše iš keleivių sąrašo nurodyta, kad P. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimimo, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos, (duomenys neskelbtini) d. kartu su motina M. R., pilietybė – Lietuvos, išvyko iš (duomenys neskelbtini) (Vokietija) į (duomenys neskelbtini) (Pietų Afrikos Respublika).
22. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2024 m. lapkričio 26 d. pažymoje „Dėl asmenvardžių variantų“ nurodoma, kad pavardė C. (dokumentuose lietuvių kalba) ir Z. (dokumentuose kitomis kalbomis) gali būti ta pati pavardė, pagal apytikslį tarimą užrašyta kitos kalbos rašmenimis. Vardai E., E. ir E. yra to paties hebrajiškos kilmės vyriško vardo variantai, lygiai kaip N., N., N. (du iš jų du – E. ir N. yra jidiš kalboje Lietuvoje vartoti variantai su mažybinėmis maloninėmis priesagomis). Vardai R. ir R. – grafiniai to paties hebrajiškos kilmės moteriško vardo variantai; tokiais galima laikyti ir vardus B. ir B. Tačiau M. ir M. (M.) yra skirtingi moteriški vardai – pirmasis jidiš vardyno, antrasis iš germanų šeimos kalbų, taip pat P. (hebrajiškos kilmės) ir P. (populiarus anglų kalbos vardyne). Nurodytoje pažymoje pateikta pastaba, kad, atsižvelgiant į emigracijos aplinkybes, tautiniai vardai pagal tam tikrą fonetinį ir grafinį panašumą galėjo būti keičiami populiaresniais toje kalbinėje visuomenėje, kurioje siekta prisitaikyti. Išrašas iš žydų duomenų bazės JewishGen dėl asmenvardžių transkripcijų Pietų Afrikoje patvirtina, kad jidiš vardo M. atitikmuo Pietų Afrikoje buvo vardas M.
23. Teismo vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo senelio P. R. motinos M. R. tėvai buvo E. N. Z. ir B. R.. Kaip nustatyta šioje byloje, E. N. Z. kartu su dukterimi M. C. buvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos sąrašą, nurodant, kad jam – (duomenys neskelbtini) metų, dukteriai – (duomenys neskelbtini) m. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., vidaus ir užsienio pasai buvo išduoti atitinkamai M. R. ir M. R., tai darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) m. M. C. sudarė santuoką ir jos pavardė pasikeitė į vyro pavardę – R. ir (ar) jos atitinkamus lietuvių kalboje vartojamus variantus. Byloje pateiktas Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo archyvo išrašas iš keleivių sąrašo patvirtina, kad M. R. (duomenys neskelbtini) d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) m. gimusiu sūnumi P. R. Nurodytame dokumente pažymėta, kad tiek M. R., tiek jos sūnaus pilietybė – Lietuvos. Teismas, be kita ko, atsižvelgia į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo senelio ir prosenelių vardai ir pavardės galėjo būti (iš dalies) pakeisti, siekiant lengviau pritapti prie naujos kultūrinės, kalbinės aplinkos, tačiau jie pakeisti, laikantis grafinio ir fonetinio panašumo, kad kuo labiau atitiktų turėtus tikruosius vardus ir pavardes.
24. Teismo vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad M. (M.) C. (R., R.) iš (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė, kuriai buvo (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. išduoti vidaus ir užsienio pasai, ir M. R. (R.) yra tas pats asmuo – pareiškėjo prosenelė, kuri su sūnumi – pareiškėjo seneliu P. (P.) – išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (Pietų Afriką) (duomenys neskelbtini) metais.
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų visuma, pareiškėjo atstovės paaiškinimai per teismo posėdį sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau šiame sprendime nurodyti įrodymai ir jų turinys patvirtina, kad pareiškėjo senelis P. R. (P. R.) buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu pagal du teisinius pagrindus: 1) pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punkto nuostatas (Lietuvos piliečių vaikas); ir 2) pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 punkto nuostatas (asmuo, kurio tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno). Kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėjo prosenelė M. R. (M. C., M. R., R.) turėjo Lietuvos pilietybę, nes jai buvo išduoti Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio pasai; aplinkybę, kad pareiškėjo prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) archyvo dokumente apie išvykimą pateikiama informacija. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kelionės laivu dokumentai, atsižvelgus į tarpukario Lietuvoje galiojusius teisės aktus, galėjo pagrįsti aplinkybę dėl Lietuvos pilietybės turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023). Kadangi pareiškėjo senelis P. R. (P. R.) (duomenys neskelbtini) m. buvo nepilnametis asmuo, o, kaip nustatyta šiame sprendime, jo motina M. R. (M. C., M. R., R.) turėjo Lietuvos Respublikos tapatybę, tai reiškia, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. taip pat buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
27. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju įrodė visas sąlygas, reikalingas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad, pirma, prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, antra, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir, trečia, pareiškėjas negalėjo kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo senelis P. (P.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
29. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Pilietybės įstatymą tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. (P.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.