Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. K. ir G. Ž. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-160-780/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams G. Ž. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas pažeidė CPK 300 str. reikalavimus, kadangi atsiliepime į ieškinį buvo pateiktas prašymas ištirti , ar 2013-05-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. LR-32 nėra suklastotas, kadangi prie ieškinio pateikto to pateis nutarimo kopija skiriasi nuo atsakovo A. K. turimo dokumento kopijos. Iš to galima daryti prielaidą, jog pareigūnai, kurie surašė anksčiau minėtą nutarimą, viršijo savo įgaliojimas ir padarė tarnybinius nusižengimus.Teismas laikė, kad administracinėse bylose atsakovų kaltė yra visiškai įrodyta, tačiau šių argumentų nepagrindė. Teismas neįrodinėjo atsakovų kaltės, o rėmėsi administracinėse bylose priimtais nutarimais bei padarė išvadą, kad atsakovų kaltė įrodyta. Aplinkybės, jog atsakovai yra kalti turėjo būti tiriamos administracinėse bylose, tačiau tai nebuvo padaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas su trūkumais.Teismas nurodė, kad ATPK 35 str. numato terminą per kurį turi būti skiriama nuobauda, o ne terminą reikalavimui atlyginti žalą. Šis teiginys yra nemotyvuotas, nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovavosi. Ieškovas protokolą atsakovams surašė 2013-01-20. Todėl šešių mėnesių terminas baigėsi 2013-06-20, tačiau pretenzijos atsakovams surašytos tik 2013-07-08 ir 2013-12-11. Nesutinka apeliantai su argumentu, kad geranoriškai atsakovai žalos neatlygino, tačiau ieškovas nenurodė jokių sąskaitų, nei žalos dydžio. Nėra aišku, už kokį pažeidimą pateikiama žala, nes tai prieštarauja pretenzijos surašymui. Be to, žalos dydi turi būti paskaičiuotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai asmuo gauna atitinkamą informaciją. Oficialų paskaičiavimą apie gamtai padarytos žalos paskaičiavimą atsakovai gavo tik po metų, kas visiškai prieštarauja ATPK 35 str. nuostatoms.Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, ir tai yra absoliutus negaliojimo pagrindas, be to nebuvo išspręsti visi reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos respublikos įstatymus.Prejudicinę galią turi tik aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Visos aplinkybės, susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais buvo nustatytos Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-11-780/2013 ir Kauno apygardos teismo 2013-12-03 nutartyje administracinėje teisės pažeidimo byloje. Atsakovai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų įsiteisėjusiuose prieš tai nurodytuose nutarimuose nustatytas aplinkybes, todėl nustatytos aplinkybės yra visiškai įrodytos administracinių teisės pažeidimų bylose.Apeliantų pagrindiniai argumentai, jog padaryti ATPK normų pažeidimai, tačiau ATPK normos civilinėje byloje nėra taikomi ir jų laikymasis nėra civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, o administracinių teisės pažeidimų bylose priimti nutarimai negali būti peržiūrimi nagrinėjant civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. LR-32 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūros vedėjo nutarimu 2013 m gegužės 16 d. atsakovas A. K. už dviejų stirnų neteisėtą sumedžiojimą buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 85 str. 2 d., 4 d., 5 d. (1 t., b. l. 11–13). Šio nutarimo atsakovas neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Atsakovo G. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo nutarimas priimtas 2013 m. birželio 10 d. Šiuo nutarimu jis už tų pačių dviejų stirnų neteisėtą sumedžiojimą buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, tačiau Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-11-780/2013 panaikintas 2013-06-10 Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. LR-34 ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 2 d., 4 d., 5 d. (1 t., b. l. 17–22). Šis teismo nutarimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismui palikus galioti prieš tai minėtą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą (1 t., b. l. 23–31). Taigi, atsakovų kaltė dėl neteisėtai sumedžiotų dviejų stirnų yra įrodyta įsiteisėjusiais prieš tai minėtais nutarimais.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ATPK pažeidimų šioje civilinėje byloje atmestini, kaip nepagrįstai.

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylose yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai ir jie yra pripažinti kaltais dėl to, kad 2013 m. sausio 20 d., veikdami grupėje, neteisėtai sumedžiojo dvi stirnas. Tai reiškia, kad administracinę bylą nagrinėję teismai nustatė, jog draudžiamuoju medžioti laikotarpiu dvi stirnos nušautos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, ir pripažino juos kaltais bei nubaudė administracinėmis nuobaudomis. Šioje civilinėje byloje prašoma priteisti iš atsakovų žalą, kurią jie padarė gamtai. Ieškovas privalėtų įrodyti, kad žala gamtai padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tačiau tai jau yra padaryta – neteisėti atsakovų veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; atsakovai joje dalyvavo; administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – atsakovo veiksmų teisėtumas (neteisėtumas). Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinėje byloje nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių prieš tai minėtus oficialus rašytinius (prima facie) įrodymus, todėl pagrįstai pripažino, kad šioje civilinėje byloje neteisėti atsakovų veiksmai, jų kaltė yra įrodyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai. Įstatymų leidėjas turi uždrausti veiksmus, darančius žalą natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams, ir nustatyti teisinę atsakomybę už tokius veiksmus. Minėti draudimai bei teisinė atsakomybė už šių draudimų nepaisymą turi būti nustatyti tik įstatymu, o šių draudimų įgyvendinimo tvarka gali būti reglamentuojama ir poįstatyminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas "Dėl Medžioklės įstatymo“).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, už kurių atlikimą buvo pripažinti kaltais bei nubausti administracinėmis nuobaudomis. Atsakovų neteisėtais veiksmais laukinei gyvūnijai buvo padaryta žala. Taigi tarp atsakovų veiksmų ir gamtai padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir apeliantai yra atsakingi už savo veiksmais padarytos žalos gamtai atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jiems prievolę atlyginti žalą.

Apeliantų argumentas, kad ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs senaties terminą atmestini, kaip nepagrįsti. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams. Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.

Nustatyta, kad pažeidimas padarytas 2013 m. sausio 20 d., administracinių teisės pažeidimų nutarimai, kuriais nubausti atsakovai priimti 2013 m gegužės 16 d. A. K. atžvilgiu, o G. Ž. atžvilgiu 2013 m. gruodžio 3 d., kai įsiteisėjo minėtą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimas. Į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2014 m. sausio 29 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškinys teismui pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.

Apeliantai žalos dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau tuo klausimu nepasisako, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovas žalą gamtai paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-5, nes jame numatyta jo įsigaliojimo data yra 2013 m. sausio 15 d., o atsakovai dvi stirnas neteisėtai sunaikino 2013 m. sausio 20 d., t. y. jau galiojant šiam įsakymui.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.