- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2-160-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00043-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Atsakovas
- A. K., G. Ž.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovo atstovui Raimondui Merčaičiui, atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams G. Ž. ir A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimą ieškovas prašo priteisti iš atsakovų G. Ž. ir A. K. lygomis dalimis – po 5 460 Lt, žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos naudai į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento baudų sąskaitą Nr. LT 334010040900070063, DNB banke.
Ieškinyje nurodoma ir ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovai 2013-01-20 Lazdijų rajone, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, draudžiamu medžioklei laiku ir neturėdami medžioklės metu privalomų turėti dokumentų, sumedžiojo du suaugusius stirninus ir šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 16.2, 16.4,581., 58.3 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 4 str. 1 d. ir 14 str. 6 d. 1, 3 punktus. Atsakovų padarytų pažeidimų laikas, vieta, kaltė ir pasekmės nustatytos administracinėse bylose, kuriose A. K. už dviejų stirnų sumedžiojimą yra nubaustas 2013-05-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūros vedėjo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 85 str. 2 d., 4 d., 5 d., o G. Ž. už tuos pačius veiksmus yra nubaustas 2013-09-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu. Abu šie nutarimai yra įsiteisėję. Abu atsakovai yra medžiotojai, abu žinojo medžioklės taisykles, kurių nesilaikė, todėl abu lygiomis dalimis turi atlyginti po 5 460 Lt žalos gamtai. Reikalavimo priteisti 10 920 Lt žalą solidariai iš abiejų atsakovų ieškovas atsisakė. Žala gamtai paskaičiuota pagal 2013-01-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-5.
Atsakovas G. Ž. į teismo posėdį neatvyko ir apie savo neatvykimo priežastis nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, šaukimas jam įteiktas tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas G. Ž. savo atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Savo nesutikimą atsakovas iš esmės grindžia ginčydamas savo kaltę, nustatytą jo administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodydamas ATPK pažeidimus padarytus nagrinėjant šią bylą, taip pat nurodo, kad ieškovas pažeidė Pretenzijų bei ieškinių už aplinkai padarytą žalą teikimo ir žalos atlyginimo išieškojimo tvarką, patvirtintą 2003-07-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 335, ir praleido ieškinio senaties terminą (b. l. 44-55)
Atsakovas A. K. ieškinį pripažįsta iš dalies. Jis paaiškino, kad nušovė vieną stirną, pas jį namuose buvo rasta tik viena stirna, todėl lygiomis dalimis su G. Ž. jis sutinka atlyginti žalą tik dėl vienos stirnos nušovimo, nes antros stirnos jis nenušovė. Be to, stirną nušovė 2013-01-14, todėl žalai skaičiuoti neturi būti taikomi ieškovo nurodyti dydžiai, kurie žalos padarymo metu dar negaliojo. Atsakovo A. K. atsiliepime taip pat keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, kuris siejamas su ATPK 35 str. numatytu 6 mėnesių terminu (b. l. 94-101)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovai G. Ž. ir A. K. 2013 m. sausio 20 d., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, medžioti neleidžiamu būdu, draudžiamu medžioklei laiku ir neturėdami medžioklės metu privalomų turėti dokumentų, sumedžiojo dvi suaugusias stirnas, tuo padarydami 10 920 Lt žalą aplinkai, kurią privalo atlyginti lygiomis dalimis - po 5 460 Lt kiekvienas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose yra įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-165/2010). Medžioklės įstatymo 17 str. numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka.
Nors atsakovas A. K. sutinka su ieškinio dalimi tik dėl vienos stirnos neteisėto sumedžiojimo, o atsakovas G. Ž. su ieškiniu nesutinka, tačiau abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, jų pasekmės ir jų kaltė yra nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose atsakovas A. K. už dviejų stirnų sumedžiojimą yra nubaustas 2013 m gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūros vedėjo nutarimu pagal ATPK 85 str. 2 d., 4 d., 5 d. (b. l. 11-13), o atsakovas G. Ž. už tų pačių dviejų stirnų sumedžiojimą pagal ATPK 85 str. 2 d., 4 d., 5 d. yra nubaustas 2013 m. rugsėjo 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu (b. l. 17-22). Pabrėžtina, kad atsakovas A. K. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas už dviejų stirnų neteisėtą sumedžiojimą, įstatymo nustatyta tvarka iš viso neskundė, o atsakovo G. Ž. skundas dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimo buvo atmestas 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismas atmetė nutartimi kaip nepagrįstas (b. l. 23-31). Todėl abu nutarimai, kuriais atsakovai yra nubausti už tuos pačius neteisėtus veiksmus, yra įsiteisėję ir yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie civilinėje byloje turi didesnę įrodomąją galią (prima facie), nes yra priimti atitinkamų valstybės institucijų, neviršijant joms nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (CPK 197 str. 2 d.). Tai reiškia, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).
Atsakovai šioje civilinėje byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įsiteisėjusiuose nutarimuose nustatytas aplinkybes, todėl pripažintina, kad šiuose nutarimuose nustatytos aplinkybės yra visiškai įrodytos. Tai reiškia, kad nagrinėdamas civilinę bylą ir neturėdamas jokių naujų įrodymų, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti atsakovų administracinių teisės pažeidimų bylose, teismas neturi jokio pagrindo tų pačių faktinių aplinkybių, atsakovų veiksmų teisėtumo ir jų kaltės įvertinti kitaip nei nustatyta administracinių teisės pažeidimų bylose priimtuose galutiniuose nutarimuose.
Kadangi abu atsakovai jiems iškeltose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtais nutarimais yra pripažinti kaltais dėl to, kad 2013 m. sausio 20 d., veikdami grupėje, neteisėtai sumedžiojo dvi stirnas, tai atsakovams nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių šiuos oficialus rašytinius (prima facie) įrodymus, teismas pripažįsta, kad šioje civilinėje byloje ši aplinkybė yra įrodyta. Todėl siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, šioje civilinėje byloje ieškovas privalo įrodyti dar du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Žalos faktas šioje byloje nustatytas, nes iš atsakovo A. K. paaiškinimų ir ieškovo pateiktų įrodymų bei prijungtų administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. LR-34 ir Nr. II-11-780/2013 matyti, jog bendrai veikdami atsakovai draudžiamu medžioklei laiku sumedžiojo dvi suaugusias stirnas. Sprendžiant ar atsakovų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai svarbu pažymėti, kad gyvūnų populiacija yra saugoma ir reguliuojama nustatant skirtingą leidžiamos medžioklės laiką konkretiems medžiojamiems gyvūnams ir saugant laukinius gyvūnus bei jų populiaciją uždraustu medžioti laiku. Todėl gyvūnų sumedžiojimas uždraustu laiku akivaizdžiai daro žalą aplinkai. Šiuo atveju anksčiau minėtais nutarimais yra nustatyta, kad dvi stirnas atsakovai sumedžiojo 2013 m. sausio 20 d., todėl jie pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 511 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau Taisyklės) 17.2 punktą, kuris stirnų patinus leidžia medžioti tik nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d., o pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Todėl teismas pripažįsta, kad uždraustu laiku sunaikinę dvi stirnas atsakovai padarė žalą aplinkai.
Nustatant žalos dydį pabrėžtina, kad Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-165/2010).
Ieškovas žalos dydį aplinkai paskaičiavo pagal 2013-01-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-5 patvirtinto pakeitimo „Dėl Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 1.2.1 punktą, kuris už suaugusią sunaikintą stirną numato 5 000 Lt indeksuotą bazinį tarifą. Kadangi atsakovai sumedžiojo dvi stirnas, tai ieškovas teisingai paskaičiavo, kad atsakovai padarė bendrą 10 920 Lt žalą aplinkai (5000 Lt x 2 stirnos x 1,092 indeksavimo koeficientas 20013 metais). Pabrėžtina, kad ieškovas teisingai remiasi minėtu 2013-01-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-5 žalai paskaičiuoti, nes jame numatyta jo įsigaliojimo data yra 2013 m. sausio 15 d., o atsakovai dvi stirnas neteisėtai sunaikino 2013 m. sausio 20 d., t. y. jau galiojant šiam įsakymui. Tuo tarpu atsakovo A. K. paaiškinimai, kad vieną stirną jis nušovė 2013 m. sausio 14 d. yra paneigti minėtais oficialiais rašytiniais (prima facie) įrodymais, kuriais nustatyta, kad stirnos buvo nušautos 2013 m. sausio 20 d., todėl teismas neturi pagrindo vadovautis tokiais atsakovo paaiškinimais ir žalos dydį skaičiuoti pagal žalos apskaičiavimo tvarką, galiojusią iki 2013 m. sausio 15 d.
Atsakovų atsiliepimuose keliami jų nuomone padarytų ATPK normų pažeidimai, nagrinėjant kiekvieno iš jų administracinių teisės pažeidimų bylas, šioje civilinėje byloje nevertintini, nes ATPK normų taikymas ir jų laikymasis nėra civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, o administracinių teisės pažeidimų bylose priimti ir įsiteisėję nutarimai negali būti peržiūrimi nagrinėjant civilines bylas. Be to, nutarimo, kuriuo buvo nubaustas atsakovas G. Ž., teisėtumas ir pagrįstumas buvo konstatuotas ATPK numatyta instancine tvarka išnagrinėjus jo skundą.
Atsakovų atsiliepimuose nurodomi argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra visiškai nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju atsakovai dvi stirnas sunaikino ir žalą aplinkai padarė 2013 m. sausio 20 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2014 m. sausio 29 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, todėl nei atsakovo A. K. atsiliepime nurodomi argumentai dėl ATPK 35 str. numatyto 6 mėnesių nuobaudos skyrimo termino taikymo reikalavimui atlyginti žalą, nei atsakovo G. Ž. atsiliepime nurodyti argumentai dėl ieškovo neva pažeistos „Pretenzijų bei ieškinių už aplinkai padarytą žalą teikimo ir žalos atlyginimo išieškojimo tvarkos“, patvirtintos 2003-07-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 335, yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad ATPK 35 str. numato terminą, per kurį turi būti skiriam nuobauda, o ne terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, o 2003-07-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 335 patvirtinta „Pretenzijų bei ieškinių už aplinkai padarytą žalą teikimo ir žalos atlyginimo išieškojimo tvarka“ yra vidiniam institucijos naudojimui skirtas lokalinis teisės aktas, nereguliuojantis ieškinio senaties terminų, todėl net ir jo pažeidimas gali būti tik pagrindas vertinti atitinkamų darbuotojų darbo drausmės klausimą, bet ne pagrindas atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovo atstovui teismo posėdžio metu patikslinus savo reikalavimą ir atsisakius reikalavimo žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, teismas neturi pagrindo toliau svarstyti šio reikalavimo. Tuo tarpu reikalavimas žalą aplinkai priteisti lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų tenkintinas, nes administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. LR-34 ir Nr. II-11-780/2013 medžiaga ir šiose bylose priimti nutarimai patvirtina, kad abu atsakovai pripažinti kaltais dėl kartu padarytų medžioklės taisyklių pažeidimų, o 2013 m. rugsėjo 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu ir 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra konstatuota atsakovo G. Ž. administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimo padarymas grupėje su A. K.. Todėl atsižvelgiant į tai, kad, pamatęs stirnas, važiuojantį automobilį sustabdė ir į jas G. Ž. šauti liepė A. K., kuris po to nušautas stirnas parsivežė ir išdarinėjo savo sodyboje, teismas pripažįsta, kad dėl žalos padarymo aplinkai yra kalti abu atsakovai ir kiekvienas iš jų žalą privalo atlyginti lygiomis dalimis – po 5 460 Lt (CK 6.5 str.).
Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio (CK 6.210 str. 1 d.) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2014-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškovas neprašė priteisti jo bylinėjimosi išlaidų, tai bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), išieškotinos pagal patenkintų reikalavimų sumą. Kadangi iš atsakovų priteisiama po 5 460 Lt žalos atlyginimo, tai vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., valstybei iš atsakovų išieškotinas ir žyminis mokestis po 164 Lt iš kiekvieno (5 460 Lt x 3%).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovų neišieškotinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 460 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-01-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. 190742671.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 460 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-01-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. 190742671.
Išieškoti iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 164 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.
Išieškoti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 164 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.