Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-431/2016 pagal ieškovų A. B. (teisių perėmėjai V. B., A. B., G. J. B.) V. B. ir A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo, politinių represijų vykdymo pripažinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. B., V. B. ir A. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami: pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir apygardos teismai pažeidė ieškovų teises į nuosavybės apsaugą bei nuosavybės apsaugos garantijas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir apygardos teismai pažeidė ieškovų teises į teisingą bylos išnagrinėjimą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06;pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir apygardos teismai pažeidė ieškovų teises į veiksmingą teisinę gynybą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06, baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/05; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir apygardos teismai vykdė diskriminaciją ir politines represijas ieškovų atžvilgiu ir suteikė privilegijas L. K. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06, baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/05; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1262/06 pažeidė ieškovo A. B. nekaltumo prezumpciją baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/05; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo ir apygardos teismų veiksmai Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/05 yra antikonstituciniai, ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nutartis ir apygardos teismo 2003 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1993/2004, apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartis, apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. protokolinė nutartis, apygardos teismo 2003 m. gegužės 6 d. nutartis, apygardos teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis, apylinkės teismo 2004 m. liepos 7 d. nutartis, apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. sprendimas, apygardos teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559/2004, apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1262/2006 neprieštarauja ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 28–29, 31, 109 straipsnių; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmai neteisėti ir antikonstituciniai, neištyrus ir nedavus atsakymo raštu ieškovams A. B. ir V. B. į 2006 m. gegužės 6 d. ir 2006 m. birželio 28 d. skundus, bet perdavus tirti šiuos skundus teisėjai V. Š., dėl kurios neteisėtos veiklos įvertinimo civilinėje byloje Nr. 2-1262/06 administracinės veiklos kontrolės nuostatų pagrindu buvo kreiptasi į apylinkės teismo pirmininką; įpareigoti Lietuvos Respubliką užtikrinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ištirtų nurodytus skundus ir ieškovams A. B. ir V. B. pateiktų atsakymus raštu; priteisti iš atsakovės A. B. 70 730 Lt turtinės ir 550 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; V. B. – 20 187,30 Lt turtinės ir 550 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. B. – 110 090,30 Lt turtinės ir 550 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovų nesutikimas su ieškinio pareiškime nurodytais teismų sprendimais teismuose nagrinėtose bylose nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo tik tuo pagrindu, kad sprendimai buvo priimti ne ieškovo A. B. naudai. Ieškovai nenurodė ir neįrodė aplinkybių, be kurių nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas, nesant nors vienos iš jos taikymo sąlygų. Byloje ieškovai nepateikė teismų veiksmų neteisėtumą patvirtinančių įrodymų, neturtinės žalos faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų ir nenurodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi nutarta pakeisti 2011 m. rugpjūčio 7 d. mirusią ieškovę A. B., paskiriant jos teisių ir pareigų perėmėjais V. B., G. J. B. ir A. B.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi priimtas ieškovo G. J. B. ieškinio atsisakymas ir ši bylos dalis nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovai ieškinio pareiškime nurodė Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtas civilines bylas pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei L. K. dėl garbės ir orumo gynimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovei B. A. dėl teisės į daiktus pripažinimo, pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams A. B., V. B. dėl senaties termino atnaujinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei L. K. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą.Teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei L. K. dėl garbės ir orumo gynimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovei B. A. dėl teisės į daiktus pripažinimo, priešieškinio pareiškimas buvo išskirtas į atskirą bylą ir išnagrinėtas priimant sprendimą už akių. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 buvo tenkintas ieškovės L. K. ieškinys ir pripažinta, kad daiktai, nurodyti atsakovų tarpusavio sudarytų niekinių perleidimo sandorių turiniuose, o būtent daiktai, paimti iš B. A. buto, kurio adresas: Baltų g. 35-35, Kaunas, ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. vasario 3 d. ir 1997 m. rugsėjo 8 d. nutartis (civ. byla Nr. 2-10336/1997) perduoti ieškovei saugoti, yra ieškovės L. K. nuosavybė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-889/2003) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek šios nutarties, kaip vykdomojo rašto galią turinčio dokumento, vykdymas nustatyta tvarka atitiko pagrindinę atliktų procesinių veiksmų funkciją ir paskirtį – užtikrinti galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegija 2003 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-648/2003 apeliacine tvarka išnagrinėjo skundus dėl L. K. priešieškinio ieškovei B. A. dėl teisės į daiktus pripažinimo priėmimo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės B. A. ieškinys atsakovei L. K. dėl garbės ir orumo gynimo buvo atmestas ir įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civ. byla Nr. 2A-1423/2004).Teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams A. B., V. B. dėl senaties termino atnaujinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei L. K. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1993/2004 ieškinį patenkino, atsakovo V. B. priešieškinį atmetė, sprendimas įsiteisėjo, Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą, o skundą atmetus (civ. byla Nr. 2A-111-343/05).Teismas ieškovų argumentus, kad Kauno miesto apylinkės teisme civilinė byla pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei L. K. dėl garbės ir orumo gynimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovei B. A. dėl teisės į daiktus pripažinimo, mirus ieškovei B. A., turėjo būti nutraukta ir byla, nagrinėjama pagal atsakovės L. K. priešieškinį, atmetė kaip neteisėtus. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio nuostatas teismas turi teisę vieną ar kelis reikalavimus išskirti į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau juos nagrinėti skyrium. Teismas atkreipė dėmesį, kad procesinį teisių perėmimą byloje (CPK 48 straipsnis) lemia ne ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimas vienoje byloje ar jų išskyrimas į atskiras bylas, o pareikštų materialinių subjektinių teisių perėmimo galimumas. Teismas nurodė, kad išskyrus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus į dvi savarankiškas bylas sprendimas byloje dėl garbės ir orumo gynimo buvo priimtas dar 2004 m. liepos 14 d., įsiteisėjo 2004 m. gruodžio 7 d., t. y. iki ieškovės toje byloje B. A. mirties. Teismas konstatavo, kad, nagrinėjant reikalavimus dėl teisės į daiktus pripažinimo, įstatymų nustatyta tvarka yra pagrindas dėl mirties iš ginčijamo teisinio santykio pasitraukusią šalį pakeisti jos teisių perėmėju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52–5.53 straipsniai), kuria nagrinėjamu atveju tapo B. A. įpėdinė ir turtinių teisių paveldėtoja A. B..Ieškovų nurodomas aplinkybes, kad jiems nebuvo žinoma apie 2003 m. liepos 24 d. protokolinę nutartį, kuria buvo priimtas atsakovės L. K. priešieškinis, atmestas ieškovės B. A. prašymas padidinti ieškinio reikalavimus ir nepriimtas V. B. savarankiškas ieškinio pareiškimas, teismas vertino kaip faktų neatitinkančias ir neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nepagrindžiančias aplinkybes. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2003 m. spalio 22 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2a-1306/03) išnagrinėjo B. A. ir V. B. skundus dėl minimų aplinkybių ir nutarė atskiruosius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. protokolinės nutarties nekeisti. Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuose nurodė, kad trečiasis asmuo V. B. dalyvavo 2003 m. liepos 24 d. teismo posėdyje, ieškovei B. A. apie teismo posėdį buvo pranešta teismo šaukimu. Ieškovų nurodytas motyvas, kad jiems nebuvo pranešta apie į atskirą bylą išskirtos bylos pagal atsakovės L. K. priešieškinį ieškovei B. A. dėl teisės į daiktus pripažinimo sustabdymą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti, nes tarp veiksmų ir padarinių nenustatytas priežastinis ryšys, kuris lemtų žalos padarymą ieškovams. Ieškinio reikalavimus, susijusius su turtinės žalos padarymu ieškovams, teismas atmetė kaip neteisėtus ir prieštaraujančius įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Ieškovų argumentus, kad jie prarado kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, teismas vertino kaip neatitinkančius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurie buvo nepalankūs ieškovams.Teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo grindžiamos teismų procesiniais veiksmais, dėl kurių bylose dalyvaujantys asmenys turi teisę paduoti skundus arba dėl neskundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo išdėstyti motyvus apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad minimi teismų procesiniai sprendimai priimti bylos nagrinėjimo metu ir sprendimai, kuriais byla išnagrinėta iš esmės, buvo peržiūrėti instancine tvarka, atitinkamai įvertintas jų teisėtumas ir pagrįstumas CPK nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, teisingam bylų išnagrinėjimui ir atitinkamų sprendimų priėmimui neturėjo įtakos teismų nutartys dėl priešieškinio priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylų išskyrimo, jų sustabdymo ar atnaujinimo, atitinkamai jos nesukėlė ieškovams teisinių padarinių, kylančių dėl priežastinio ryšio su nepagrįstai ieškovų nurodomais neteisėtais teismų veiksmais. Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo daryti išvados, jog Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai pažeidė ir suvaržė ieškovų abstrakčiai įvardijamas Konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves, vykdė politines represijas ir diskriminaciją, suvaržė ieškovui A. B. teisę į veiksmingą teisinę gynybą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06, baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/05.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir V. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas pažeidė CPK 6, 242, 245 straipsnius ir teisę pareikšti nušalinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos iki 2015 m. spalio 21 d. Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja L. Gerasičkinienė ir apeliacinės instancijos teismo teisėja E. Tamošiūnienė tyčia klastojo faktus apie pareiškimo dėl nušalinimo gavimo aplinkybes, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka dar ir dėl to, kad bylą vilkino, ją nagrinėjo 10 metų, nepagrįstai du kartus paliko ieškinį nenagrinėtą.Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, nes civilinę bylą iš esmės nagrinėjo teisėja L. Gerasičkinienė, kuri vykdo nusikalstamą veiką kartu su Lietuvos apeliaciniu teismu. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas tyčia nereagavo į nusikaltimo požymius CPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl tyčia nebuvo išnagrinėtas pareiškimas dėl nušalinimo, byla nepagrįstai išnagrinėta iš esmės, nors ieškovo A. B. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantai, nepateikdami jokių įrodymų, kaltina teismus ir atsakovę padarius nusikalstamas veikas. Pabrėžiama, kad tai tik subjektyvi ir niekuo nepagrįsta apeliantų nuomonė, galėjusi susiformuoti dėl daugelio išorinių ir vidinių veiksnių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatyme nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. UAB „Altas assistance“, bylos Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Šiuo atveju apeliantai nurodo, kad jiems nebuvo pateiktas skundžiamo sprendimo nuorašas, todėl jie negalėjo pateikti tinkamo apeliacinio skundo nesusipažinę su nusikalstamo sprendimo turiniu. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantams buvo išsiųstos skundžiamo sprendimo kopijos apeliantų procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu: Parko g. 3-47, Jonava (t. 2, b. l. 160). Įrodymų, kad apeliantams nebuvo įteiktos skundžiamo sprendimo kopijos, nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantai yra susipažinę su skundžiamo sprendimo rezultatu, jo turiniu. Pirma, jie pateikė apeliacinį skundą, kuriame skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išreiškia nesutikimą su jo rezultatu. Antra, apeliantai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pateikia jo įvertinimą, t. y. nurodo, kad sprendimas yra nusikalstamas. Taigi pripažįsta, kad su skundžiamu sprendimu yra susipažinę. Dėl to prašymas netenkinamas.

Dėl teisės į nešališką teismą

Apeliantai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėdama bylą, buvo šališka, neobjektyvi. Apeliantų nuomone, neobjektyvi ir šališka buvo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, nepriėmusi apelianto A. B. pareiškimo dėl bylą nagrinėjusios teisėjos ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo. Be to, apeliantų nuomone, bylą nagrinėjusi teisėja ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė klastojo faktus.Teisė į nešališką teismą yra viena iš žmogaus teisių, ginamų ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmenimis (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad teismo nešališkumas ir nepriklausomumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam teisėjui nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Apeliantų skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas proceso metu nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, savaime neįrodo teisėjos šališkumo. Nors iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 26 d. nutartimis apeliantų ieškinį du kartus paliko nenagrinėtą, tačiau šių nutarčių pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo nutartimis, kuriomis nutartys panaikintos ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas arba nepalankaus ieškovams sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad teisėjas ar teismas buvo šališkas. Tik ši aplinkybė, kad bylą nagrinėjusios teisėjos nutartys buvo panaikintos, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. Gerasičkinienės neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-18-431/2016 ar tai, kad joje buvo padarytos akivaizdžios, šiurkščios klaidos, kurių kvalifikuotas teisėjas nebūtų padaręs.Apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą įrodo tai, kad byla buvo nagrinėjama 10 metų, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, buvo nulemta objektyvių aplinkybių bei pačių apeliantų elgesio. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas arba nutartis Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-349-505/2007 (buvęs Nr. 2-1262-249/2006). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartį. Pažymėtina, kad minėta Kauno miesto civilinė byla, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, buvo nagrinėjama šešerius metus. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ ir nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 (buvęs Nr. 2-1262-249/2006) nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susipažinęs su 2012 m. rugsėjo 10 d. gautu atsakovų A. B. ir V. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, nutarė atsisakyti priimti kasacinį skundą. Pažymėtina, kad į teismo paklausimą, ar neišnyko bylos sustabdymo pagrindai, ieškovas A. B. 2012 m. birželio 3 d. pareiškimu nurodė, kad bylos sustabdymo pagrindai tam momentui nebuvo išnykę, taip pat nurodė, kad mirė ieškovė A. B. ir kad nebaigtas procesinių teisių ir pareigų perėmimas. Nors ieškovai nepranešė teismui apie civilinės bylos sustabdymo pagrindų išnykimą, neinformavo apie procesinių teisių perėmimą, tačiau pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir Testamentų registro duomenų nustatė, kad, mirus A. B., jos palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis V. B. ir sūnūs G. J. B. bei A. B. (pradėta paveldėjimo byla Nr. 83/11 m.). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Taigi bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovės A. B. mirties ir kitos civilinės bylos, dėl kurios buvo sustabdyta ši civilinė byla, nagrinėjimo. Be to, civilinės bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl apeliantų teiktų atskirųjų skundų, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas ieškovų teikiamas procesinis dokumentas buvo nagrinėjamas, dėl jo priimtas atitinkamas procesinis rezultatas, o tai objektyviai pailgina bylos nagrinėjimo laiką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. sausio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto A. B. pareiškimą dėl nušalinimo, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Apeliantams primintina, kad šioje civilinėje byloje tikrinamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimo, o ne Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos, teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 320 straipsnis). Be to, apeliantų argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė ir bylą nagrinėjusi teisėja klastojo faktus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai pažeidė ir suvaržė ieškovų teises ir laisves, vykdė politines represijas, savaime nelaikytina, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka apeliantų atžvilgiu. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas tyčia klastojo faktus ar priėmė neteisingą sprendimą. Paminėtos apeliantų nuorodos į teisėjos šališkumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ne tik įrodytos, bet ir pateiktos argumentacijos kontekste nėra įtikinamos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kuriuo reikalaujama, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantų skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apeliantų nesutikimu su teismo priimtu jiems nepalankiu procesiniu sprendimu. Patys apeliantai nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi apeliaciniu skundu apskųstą sprendimą, buvo asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, t. y. buvo šališka subjektyviuoju aspektu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.

Dėl proceso principų taikymo bylos procese

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes ieškovas A. B. nedalyvavo teismo posėdyje, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti įstatymas įtvirtina tiek teismo, tiek šalių pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta tiek teisingai, tiek per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 8, 159 straipsniai). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ši byla buvo iškelta dar 2006 m. rugpjūčio 29 d., teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2007 m. birželio 14 d., ji buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-349-505/2007 (Nr. 2-1226/2006) pagal L. K. ieškinį atsakovams A. B., A. B., V. B., R. B. dėl nuosavybės teisių į kilnojamuosius daiktus pripažinimo ir turto išreikalavimo. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi, parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2014 m. balandžio 25 d. Ieškovas A. B. 2014 m. balandžio 25 d. pareiškė nušalinimą teisėjai L. Gerasičkinienei ir Vilniaus apygardos teismui; prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo išspręstas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi (t. 2, b. l. 22, 23-24). Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį paliko nenagrinėtą; priėmė ieškovo G. J. B. atsisakymą nuo ieškinio (t. 2, b. l. 25). Teismas nustatė, kad į posėdį be svarbių priežasčių neatvyko bylos dalyviai, o jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi, išnagrinėjęs A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, panaikino teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kol nebuvo išspręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, byla negalėjo būti nagrinėjama teismo posėdyje (t. 2, b. l. 56). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti 2014-10-17 parengiamajame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 65); bylos dalyviai apie šį posėdį informuoti teismo šaukimais (t. 2, b. l. 66-69). Ieškovas A. B. 2014-10-17 12 val. 51 min. faksu atsiųstu pareiškimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pareiškė pakartotinį nušalinimą „kriminalinei institucijai visam Vilniaus apygardos pseudoteismui ir pseudoteisėjai L. Gerasičkinienei“ (t. 2, b. l. 72-73); dėl šio nušalinimo 2014 m. spalio 17 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas be datos (t. 2, b. l. 76). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovui A. B. buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti pareiškimo, kuriuo pareikšti nušalinimai, originalą (t. 2, b. l. 77). Ši teismo nutartis 2014 m. spalio 24 d. įteikta asmeniškai A. B. (t. 2, b. l. 78). A. B. 2014 m. spalio 31 d. pateikė pareiškimo kopiją ir byla buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui (t. 2, b. l. 76, 77). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė A. B. terminą iki 2014 m. lapkričio 20 d. pateikti pareiškimų dėl teismo nušalinimo originalus civilinėse bylose Nr. 2-2430-431/2014 ir Nr. 2-2493-431/2014, o šiam to nepadarius – 2015 m. sausio 5 d. nutartimi A. B. pareiškimą laikė nepaduotu ir bylą grąžino Vilniaus apygardos teismui (t. 2, b. l. 81, 83). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti 2015 m. vasario 11 d. parengiamajame teismo posėdyje; šalys informuotos pranešimais (t. 2, b. l. 85, 86). Šiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovo prašymu ieškovo A. B. dalyvavimas pripažintas būtinu, siekiant išklausyti jo paaiškinimų dėl prašomo priteisti žalos dydžio ir pagrindimo; byla paskirta nagrinėti 2015 m. kovo 26 d. teismo posėdyje (t. 2 b. l. 93). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai; priėmė ieškovo G. J. B. atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė šią bylos dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 9 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria ieškovų A. B. ir V. B. ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. paskyrė bylos nagrinėjimą 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, ieškovo A. B. dalyvavimą pripažino būtinu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdį atidėjo iki tol, kol bus išspręstas apeliantų pareiškimas dėl nušalinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2016 m. sausio 13 d. 9:00 val., pripažino ieškovo A. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. bylą išnagrinėjo iš esmės, o sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2016 m. sausio 19 d. 15:00 val.Per visą laikotarpį – nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. sausio 13 d. – buvo atlikta daug parengiamųjų veiksmų: pateikti atsiliepimai, spręsti įvairūs klausimai, išnyko šios bylos sustabdymo pagrindas, iki bylos sustabdymo įvyko 3 parengiamieji teismo posėdžiai, kurių vienas atidėtas dėl to, kad šalis buvo neinformuota apie posėdį, kitas buvo atidėtas ieškovui A. B. pareiškus nušalinimą, trečiajame ieškovas A. B. dalyvavo; po bylos atnaujinimo įvyko 6 posėdžiai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad 3 iš jų buvo atidėti ieškovui A. B. pareiškus nepagrįstus nušalinimus), atliktas ieškovės A. B. teisių perėmimas, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios A. B. teikė prašymus nagrinėti bylą ar atlikti tam tikrus veiksmus jam nedalyvaujant ir pan., t. y. jau išnaudota daug išteklių ir laiko, siekiant pasirengti tinkamai nagrinėti bylą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje pagal esamą situaciją, surinktus įrodymus ir turint omenyje civilinio proceso paskirtį bei tikslus buvo galimybė iš esmės nagrinėti bylą ir ieškovui A. B. nedalyvaujant (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams galėtų paneigti esminius civilinio proceso principus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Nors ieškovo A. B. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, t. 2, b. l. 147), tam, kad būtų išklausyti jo paaiškinimai dėl prašomo priteisti žalos dydžio ir pagrindimo, o pastarasis į teismo posėdį neatvyko (šaukimą atvykti į teismo posėdį ieškovas A. B. gavo 2015 m. lapkričio 26 d. (t. 2, b. l. 148)), teismas turėjo teisę išnagrinėti bylą pagal kitus esamus bylos įrodymus (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad toks proceso teisės normų aiškinimas konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartyje (t. 2, b. l. 117–123).Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau joms neleidžiama netinkamai jomis naudotis, vilkinti procesą. Teismai jau daugybę kartų yra konstatavę ieškovo A. B. piktnaudžiavimą ir nesąžiningą naudojimąsi proceso teisėmis, bylų vilkinimą, dėl to jam buvo skirtos baudos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2015, 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2015, kt.). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, išsamiai ir detaliai išanalizavęs LITEKO duomenis apie A. B. inicijuotus 400 teisminių procesų, nurodė, jog jam, turinčiam teisininko išsilavinimą, ypatingą patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei proceso teisėmis, iš esmės yra žinomi ir įstatymų reikalavimai, ir jų įgyvendinimo tvarka. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia A. B. dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Dėl to, jei ieškovai yra suinteresuoti bylos išnagrinėjimu, jie turi bendradarbiauti su teismu, dėti protingas pastangas ir pasirūpinti patys ar per atstovus, jog byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 8 straipsniai,158 straipsnio 3 dalis).Taip pat pažymėtina, kad LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantui A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardijimas, pvz., „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“ ir kt., vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantų teisės į nešališką teismą, teisės būti išklausytam, todėl nesutinka su apeliantais, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.