- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-2636-324/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 pagal atsakovės E. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės E. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui „Swedbank“, akcinei bendrovei, išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti laikinąją motinos bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad atsakovės elgesys paskutiniu metu tampa vis labiau amoralus, gyvenimas su atsakove šalių sūnui žalingas. Atsakovė namo grįžta ne anksčiau 22 val., todėl, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, vaikas visą dieną būtų paliktas be priežiūros. Šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ieškovo žiniomis, atsakovė gyvena su kitu vyru, o tai sūnui sudarytų neigiamą supratimą apie šeimos ir ištikimybės santykiuose svarbą. Sūnus ieškovui pasakė, kad, kai jis buvo su motina, ji be jokios priežasties ranka jam sudavė per užpakalį ir sprandą, dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, išsigando. Ieškovas pastebėjo, kad po sūnaus ilgesnio bendravimo su motina jis būna bailus, dirglus, jautriai reaguoja į aplinką. Atsakovės elgesys padarė neigiamą įtaką šalių šešiolikmetei dukrai, kuri, siekdama mažesnės priežiūros, persikėlė gyventi su motina adresu (duomenys neskelbtini). Dukters atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašo.2017 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. V., (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakove. Nurodė, kad prieš keletą mėnesių išsikėlė į po mamos mirties paveldėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovės gyvenamasis būstas pritaikytas vaikų poreikiams. Nepaisant to, kad sūnus gyvena su ieškovu, atsakovė su juo dažnai bendrauja. Abu vaikai turi stiprų ryšį su motina, visą laiką gyveno su ja kartu. Atsakovei nėra žinoma, kad šiuo metu būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai jos atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi šalių prašymus patenkino iš dalies. laikinąsias apsaugos priemones pritaikė – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 priėmimo nepilnametės D. V. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, nepilnamečio K. V. gyvenamąją vietą – su ieškovu. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai po 130 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sprendimo priėmimo, iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą sūnui po 130 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sprendimo priėmimo. Atsakovę paskyrė nepilnametei D. V. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad šalys gyvena atskirai. Šalių nepilnametė dukra, kuriai beveik 17 metų, išreiškė norą gyventi su motina, ji su ja faktiškai gyvena apie du mėnesius, ieškovas tam neprieštarauja, išvadą teikianti institucija pritarė šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Nenustatė, kad dukters nuomonė prieštarautų jos interesams, todėl jos gyvenamąją vietą nustatė su motina. Sūnus šiuo metu gyvena su ieškovu vaikui įprastoje aplinkoje. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai atsakovės naudoto smurto prieš sūnų. Atsakovė nepripažino pareiškime prokuratūrai nurodytų aplinkybių. Byloje nebuvo duomenų, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Vaiko gyvenamosios vietos keitimas, kai jis yra pripratęs prie esamų gyvenimo sąlygų, be to, kai nėra aiški pradėto ikiteisminio tyrimo baigtis, galimai prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija nepritarė šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu, tačiau pažymėjo, kad neturi duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.Nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį, kuria iš atsakovės buvo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 80 Eur. Išlaikymo dydį nustatė atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su 130 Eur išlaikymo dydžiu sutiko, atsakovė priešieškinyje nurodė didesnį vaikams reikalingą išlaikymo dydį, į tai, kad tokia suma skirtina tik būtinųjų poreikių patenkinimui, tokio dydžio išlaikymas yra mažesnis, nei kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas orientacinis kriterijus.Įvertinęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių būtinybę skubiai nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi, kad tam nepritaria išvadą byloje teikianti institucija, atmetė prašymą nustatyti laikinąją motinos bendravimo su sūnumi tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutarties dalį, kuria sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nustatydamas šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas rėmėsi aplinkybe apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad smurtas buvo panaudotas. Atsakovė negavo pranešimo apie įtarimą, jai netaikytos kardomosios priemonės, ji nebuvo apklausta kaip liudytoja. Atsakovė neturi teisinio statuso ikiteisminiame tyrime, todėl negali gauti jokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Teismas šią informaciją turėjo patikrinti, tačiau to nepadarė. Teismas neatsižvelgė į ieškovo 2017 m. liepos 24 d. sutikimą, kad vaikai gyventų su motina; į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaikui ribojamas bendravimas su motina; į tai, kad dukra jau gyvena su motina, o vaikų atskyrimas vienareikšmiškai pažeidžia abiejų vaikų interesą. Išvadą teikianti institucija pritarė tiek dukters, tiek sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove, nepritarė šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Išvada pateikta po ieškovo pateikto pareiškimo, todėl aplinkybę apie tariamai atsakovės naudojamą smurtą specialistai žinojo. Teismas, nesivadovaudamas išvada, privalėjo apsiklausti vaikų teisių specialistus arba/ ir sūnų, tačiau to nepadarė. Vaikų teisių specialistai yra išklausę nepilnametį sūnų. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis nurodo, kad, sprendžiant dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti ne tik išklausoma vaiko nuomonė, bet ir nustatytas vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsnis, įvertintas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai. Teismas privalėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti priešieškinyje nurodytas aplinkybes apie netinkamą ieškovo elgesį, susijusį su seksualiniais dalykais.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovės keliamos nuolatinės konfliktinės situacijos pažeidžia mažamečio vaiko interesus, daro grėsmę jo psichologinei bei emocinei būsenai, todėl sūnus turėtų gyventi kartu su ieškovu. Teismas pagrįstai nesiėmė veiksmų apklausti šalių nepilnametį sūnų, taip nežalodamas nepilnamečio vaiko psichinės būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių dukros laikiną gyvenamąją vietą su motina, jų sūnaus laikiną gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su ieškovu.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Nesutikimą, kad sūnus iki bylos išnagrinėjimo gyventų su ieškovu, apeliantė grindžia teismų praktika, kurioje teismai ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė bylą išnagrinėję iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, ja vadovaujasi tiek, kiek teismų praktikoje bendrąja prasme yra akcentuojamas vaiko teisių ir interesų užtikrinimas. Apeliantė neigia ieškovo teiginius apie nesirūpinimą vaiku, naudotą fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu. Klausimas dėl šalių sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas, atsižvelgiant į prioritetinius jo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 4 d. nutartimi šalių dukros gyvenamąją vietą nustatęs su motina, o sūnaus – su tėvu, netinkamai pritaikė CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas. Pirmosios instancijos teismas išvadą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu grindė motinos atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl galimai motinos naudoto smurto prieš sūnų, tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas apskritai būtų pradėtas. Tokių duomenų ieškovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimas rodo tik ieškovo kreipimąsi į pareigūnus, be to, jis pateiktas vykstant teisminiams ginčams, kai šalių santykiai buvo ypač paaštrėję). Iš bylos medžiagos negalima spręsti apie atsakovės netinkamą elgesį su sūnumi. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad motina sūnumi nesirūpina (CPK 178 straipsnis). Iki šiol šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno kartu viename būste, vėliau atsakovė iš bendro būsto išsikraustė, 2017 m. liepos 21 d. ieškovas sutiko, kad abu vaikai gyventų kartu su motina, vėliau ieškovas sutiko, kad tik dukra gyventų su motina. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių (7 metai), į tai, kad šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kad šalių vaikai nuo mažens gyveno kartu, dėl ko tarp jų neabejotinai yra susiformavęs emocinis ryšys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymas atskirai nuo motinos ir su ja gyvenančios sesers prieštarauja šalių vaikų interesams gyventi drauge. Pastaroji aplinkybė ir duomenų apie netinkamą motinos elgesį su sūnumi nebuvimas rodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl geriausio šalių sūnaus interesų užtikrinimo nustačius laikiną jo gyvenamąją vietą su ieškovu yra nepagrįsta.Nustačius šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su atsakove susiklosto procesinė situacija, kai apeliacine tvarka neapskųsta nutarties dalimi šiam vaikui teiktinas laikinas išlaikymas nepagrįstai liktų priteistas iš atsakovės. Vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir teismo aktyvaus dalyvavimo šeimos bylose principais, tuo, kad šalys vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio apeliacine tvarka neginčijo, panaikintina 2017 m. spalio 4 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pakeitė 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl šalių sūnaus laikino išlaikymo priteisimo ir iš atsakovės jam priteisė laikiną išlaikymą po 130 Eur. Laikinas išlaikymas šiam vaikui priteistinas iš ieškovo (CPK 302 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, 144 straipsnio 4 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nusprendęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu ir nederamą jos elgesį su sūnumi, netinkamai įvertino šalių vaikų interesus ir sūnaus gyvenamąją vietą nepagrįstai nustatė skyrium nuo sesers, kurios laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina, iš ieškovo sūnui priteistinas laikinas išlaikymas (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies pirmąją – dvyliktąją pastraipas išdėstant taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustatyti nepilnametės D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 priėmimo.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos (2017 m. gruodžio 11 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 priėmimo. Atsakovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nutarties vykdymą pavesti antstoliui. Nutartį vykdyti skubiai. Nutarties patvirtintas kopijas nusiųsti ieškovo ir atsakovės atstovėms, išvadą teikiančiai institucijai.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.