- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-1021-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19701-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- N. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Dalios Trumpulienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R. – Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. R. – Š. ir V. Š. ieškinį atsakovei N. A. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės N. A. priešieškinį ieškovams J. R. – Š. ir V. Š. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. R. – Š. ir V. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė teismo: 1) nustatyti buto / patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal vieną iš dviejų alternatyvių variantų: a) 2022 m. rugsėjo 8 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S. parengtą buto naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad – ieškovai J. R. – Š. ir V. Š. naudosis buto dalimi, plane pažymėta A, kurią sudaro patalpa, pažymėta 33-3 (17,84 kv. m.) ir dalimi patalpos, plane pažymėtos 33-4 (5,19 kv. m. iš 11,20 kv. m.). Iš viso: 23,03 kv. m. Atsakovė N. A. naudosis buto dalimi, plane pažymėta B, kurią sudaro patalpos, pažymėtos 33-5 (2,30 kv. m.), 33-6 (11,68 kv. m.), 33-7 (0,81 kv. m.), dalimi patalpos, pažymėtos 33-1 (2,24 kv. m. iš 10,28 kv. m.) ir dalimi patalpos, plane pažymėtos 33-4 (6,01 kv. m. iš 11,20 kv. m.). Iš viso: 23,04 kv. m. Buto dalimi, plane pažymėta C raide - bendro naudojimo dalis, kurią sudaro patalpos, pažymėtos 33-1 (8,04 kv. m. iš 10,28 kv. m.) ir patalpos, pažymėtos 33-2 (8,69 kv. m.), 33-8 (0,83 kv. m.), 33-9 (2,55 kv. m.), iš viso: 20,11 kv. m., šalys naudotųsi bendrai; arba b) 2022 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S. parengtą buto naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad – ieškovai J. R. – Š. ir V. Š. naudosis buto dalimi, plane pažymėta A, kurią sudaro patalpa, pažymėta 33-3 (17,84 kv. m.) ir dalimi patalpos, plane pažymėtos 33-4 (5,19 kv. m. iš 11,20 kv. m.). Iš viso: 23,03 kv. m. Atsakovė N. A. naudosis buto dalimi, plane pažymėta B, kurią sudaro patalpos, pažymėtos 33-5 (2,30 kv. m.), 33-6 (11,68 kv. m.), 33-7 (0,81 kv. m.), dalimi patalpos, pažymėtos 33-1 (2,24 kv. m. iš 10,28 kv. m.) ir dalimi patalpos, plane pažymėtos 33-4 (6,01 kv. m. iš 11,20 kv. m.). Iš viso: 23,04 kv. m. Buto dalimi, plane pažymėta C raide - bendro naudojimo dalis, kurią sudaro patalpos, pažymėtos 33-1 (8,04 kv. m. iš 10,28 kv. m.) ir patalpos, pažymėtos 33-2 (8,69 kv. m.), 33-8 (0,83 kv. m.), 33-9 (2,55 kv. m.), iš viso: 20,11 kv. m., šalys naudotųsi bendrai; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė J. R. – Š. sudarė buto dalies pirkimo - pardavimo sutartį su pardavėja A. A.. Sutarties pagrindu ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (kartu su sutuoktiniu V. Š.) įsigijo pardavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto (patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.4. punkte nurodyta, jog pardavėja A. A., prieš parduodama jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, informavo buto bendraturtę N. A. dėl teisės pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamo buto dalį, tačiau bendraturtė į notaro biurą nesikreipė. Butas yra trijų kambarių, 66,18 kv. m. bendro ploto. Šiuo metu bute ketina gyventi ieškovė su sutuoktiniu (ieškovu) V. Š. bei judviejų nepilnamečiais vaikais E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei atsakovė N. A.. Faktinė naudojimosi butu tvarka tarp šalių dar nėra susiformavusi, kadangi buto dalis dar tik neseniai yra įsigyta. Ieškovė teikia teismui 2 alternatyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. parengtus siūlomus buto naudojimosi tvarkos variantus. Pagal ieškovės siūlomus naudojimosi butu tvarkos variantus atsakovė buto dalimi naudotųsi izoliuotai, netrukdomai nuo ieškovės šeimos, kadangi atsakovei tektų galinis (nepereinamas) kambarys, tokiu būdu nepilnamečiai vaikai jai nedrumstų ramybės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. A. iš dalies nesutiko su ieškinio reikalavimais bei pateikė priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka, kad būtų nustatyta buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka patalpomis plane pažymėtomis indeksais 33-3, 33-6, 33-8 ir 33-9, kaip prašo ieškovai, tačiau dėl kitų patalpų prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos nesutinka. Nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Bendras buto, adresu (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 66,18 kv. m., gyvenamas plotas - 40,72 kv. m., (kambariai po 11,20 kv. m., 11,68 kv. m. ir 17,84 kv. m.). Atsižvelgiant į asmeninės nuosavybės teise priklausančias dalis, t. y. atsakovės ½ dalį buto bei ieškovų ½ dalį buto, prašo nustatyti tokią buto naudojimosi tvarką: paskiriant ieškovams J. R. – Š. ir V. Š. - 17,84 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-3; 2,3 kv. m. tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 33-5; 0,70 kv. m. tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 33-7; atsakovei N. A. - 11,68 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-6 ir 11,20 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-4; bendram šalių naudojimui palikti pagalbines patalpas: 0,83 kv. m. tualetą, pažymėtą indeksu 33-8; 10,28 kv. m. koridorių, pažymėtą indeksu 33-1; 2,55 kv. m. vonios kambarį, pažymėtą indeksu 33-9; 8,69 kv. m. virtuvę, pažymėtą indeksu 33-2; bei rūsį. Tokiu būdu ieškovams atitenka 17,84 kv. m. gyvenamojo ir 3 kv. m. negyvenamojo ploto, bendrai 20,84 kv. m., o atsakovei atitenka 22,88 kv. m. gyvenamojo ploto. Savo nesutikimą su ieškovu reikalavimu ir savo priešpriešinį reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovai siūlo dalinti gyvenamąjį kambarį, pažymėtą indeksu 33-4, tokiu būdu, kad atsakovei atitenka 6,01 kv. m. negyvenama patalpa be lango, o ieškovai neturi įėjimo į savo patalpos dalį. Pagal ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką atsakovei atitenka 11,68 kv. m. vienas gyvenamas kambarys plane pažymėtas indeksu 33-6 ir keturios negyvenamos patalpos. Atsakovė nurodo, kad gyvena kartu su suaugusiu sūnumi Š. A., turinčiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: paskiriant ieškovams J. R. – Š. ir V. Š. - 17,84 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-3; 2,3 kv. m. tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 33-5; 0,70 kv. m. tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 33-7; atsakovei N. A. - 11,68 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33- 6 ir 11,20 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-4; bendram šalių naudojimui palikti pagalbines patalpas: 0,83 kv. m. tualetą, pažymėtą indeksu 33-8; 10,28 kv. m. koridorių, pažymėtą indeksu 33-1; 2,55 kv. m. vonios kambarį, pažymėtą indeksu 33-9; 8,69 kv. m. virtuvę, pažymėtą indeksu 33-2 bei rūsį.
3. Ieškovai pateiktu atsiliepimu priešieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad atsakovės sūnus Š. A. po įvykdyto nusikaltimo priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini), jis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovų šeimą sudaro 4 asmenys, yra du mažamečiai vaikai, o atsakovė gyvena viena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. sprendimu nusprendė ieškovų J. R. – Š. ir V. Š. ieškinį atmesti, o atsakovės N. A. priešieškinį patenkinti iš dalies ir nustatyti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S. parengtą buto planą: 1) paskirti atsakovei N. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudotis - 17,84 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33-3; 2,3 kv. m. tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 33-5; 0,70 kv. m. tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 33-7; 2) paskirti ieškovams J. R. – Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudotis 11,68 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33-6, ir 11,20 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33-4; 3) paskirti ieškovams J. R. – Š., V. Š. ir atsakovei N. A. bendram šalių naudojimui pagalbines patalpas: 0,83 kv. m. tualetą, pažymėtą indeksu 33-8; 10,28 kv. m. koridorių, pažymėtą indeksu 33-1; 2,55 kv. m. vonios kambarį, pažymėtą indeksu 33-9; 8,69 kv. m. virtuvę, pažymėtą indeksu 33-2 bei rūsį. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė iš ieškovų J. R. – Š. ir V. Š. lygiomis dalimis valstybės naudai 143,00 Eur žyminį mokestį ir 718,24 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsakovei N. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal pateiktą sutartį ir Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad ieškovai J. R. – Š. ir V. Š. 2022 m. rugpjūčio 16 d. buto dalies pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį buto (patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto kitos dalies ½ nuosavybės turėtoja yra atsakovė N. A.. Iš ieškinio ir priešieškinio turinio teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nes bute yra trys kambariai ir jų naudojimas pagal nuosavybės į butą idealiąją dalį negalimas. Šalys pateikė priešieškinius reikalavimus, iš kurių nustatyta, kad tarp šalių yra sutarimas dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis. Teismui taip pat buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas buto planas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė ieškovų ieškinį atmesti, pripažindamas, kad jis yra ydingas – izoliuotas kambarys pažymėtas plane indeksu 33-4, dalinamas per pusę, kas užkerta kelią juo naudotis atskiroms šeimoms - bylos šalims.
4.2. Teismas, spręsdamas atsakovės N. A. priešieškinio pagrįstumo klausimą, sprendė, kad yra pagrindas priešieškinį patenkinti iš dalies. Teismas pažymėjo, kad atsakovės siūlomas variantas geriausiai atitinka šalių turimos nuosavybės teisės į butą dalis: kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Teismas atsakovės argumentą, kad ateityje gyvens sūnus atmetė, nes buto naudojimosi tvarka nustatoma pagal faktines aplinkybes – realiai gyvenančius asmenis. Ieškovų šeima susideda iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų (pažyma apie deklaruotą vietą), o atsakovė gyvena viena. Teismas pripažino, kad protingiausia ir racionaliausia nustatyti tokią buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: a) paskiriant atsakovei N. A. - 17,84 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-3; 2,3 kv. m. tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 33-5; 0,70 kv. m. tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 33-7; b) ieškovams J. R. – Š. ir V. Š. - 11,68 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-6 ir 11,20 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 33-4; c) bendram šalių naudojimui palikti pagalbines patalpas: 0,83 kv. m. tualetą, pažymėtą indeksu 33-8; 10,28 kv. m. koridorių, pažymėtą indeksu 33-1; 2,55 kv. m. vonios kambarį, pažymėtą indeksu 33-9; 8,69 kv. m. virtuvę, pažymėtą indeksu 33-2 bei rūsį. Teismas vertino, kad nurodyta tvarka leis bendraturčiams geriausiai naudotis izoliuotomis buto dalimis, atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Šalims skirtos naudotis buto patalpos savo dydžiu artimos turimai nuosavybės daliai, izoliuotos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantai (ieškovai) J. R. – Š. ir V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų valstybės naudai visa apimtimi ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies ir atitinkamai proporcingai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantų (ieškovų) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:
5.1. Apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimas dalyje dėl ieškinio atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantų pilna apimtimi yra teisiškai nepagrįstas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, rašytinių įrodymų ir pažeidžiantis įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ,,šalys pateikė priešieškinius reikalavimus, iš kurių nustatyta, kad tarp šalių yra sutarimas dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis. Teismui yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas buto planas. Teismas ieškinį atmeta, nes jis ydingas – izoliuotas kambarys pažymėtas plane indeksu 33-4 dalinamas per pusę, kas užkertą kelią juo naudotis atskiroms šeimoms - bylos šalims“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi bylos šalys savo reikalavimuose prašė bendram naudojimuisi palikti tas pačias bendro naudojimosi patalpas, pažymėtas indeksais 33-8, 33-1, 33-9, 33-2, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė, kas reiškia, kad iš dalies patenkino tiek ieškinį, tiek priešieškinį. Tačiau nežiūrint to, prieštaraudamas savo motyvams ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams (patikslintam ieškiniui, priešieškiniui, ieškovų pateiktiems UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buto naudojimosi tvarkos planams) pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškinį atmeta, kas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, rašytinių bylos įrodymų ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles bei reikalavimus.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas atsakovei N. A. naudotis dviem tamsiais kambariais - 2,3 kv. m kambariu, pažymėtu indeksu 33-5 ir 0,70 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33-7, procentaliai didesne dalimi patenkino ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus, nes ieškovai abiejuose savo siūlomuose naudojimosi tvarkos variantuose prašė teismo minėtas patalpas (tamsius kambarius) individualiam naudojimuisi priskirti atsakovei naudoti ir valdyti. Tuo tarpu atsakovė minėtas patalpas savo priešieškinyje prašė priskirti ieškovams. Minėtas faktas taip pat daro neteisėtą skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl visiško ieškinio atmetimo.
5.3. Teismas, bandydamas pateisinti savo sprendimą dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies, prieštaraujant byloje esantiems įrodymams, sprendime neteisingai nurodė, kad ,,atsakovės N. A. priešieškinį tenkina iš dalies, nes atsakovės siūlomas variantas geriausiai atitinka šalių turimos nuosavybės teisės į butą dalis: kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys“. Atsakovė savo priešieškiniu siūlė nustatyti tokią naudojimosi ginčo butu tvarką, pagal kurią jai vienai tektų didesnis gyvenamasis plotas, t. y. atsakovei tektų 22,88 kv. m. gyvenamojo ploto, o ieškovams buvo siūloma – 17,84 kv. m. gyvenamojo ploto ir 3 kv. m. negyvenamojo ploto – viso 20,84 kv. m. buto ploto individualiam naudojimuisi. Tuo tarpu ieškovų siūlomuose variantuose buvo siūloma nustatyti tokią ginčo butu naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovei individualiam naudojimuisi tektų 23,04 kv. m., o ieškovams – 23,03 kv. m. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, pirmosios instancijos teismo sprendimo minėtas motyvas dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies, kaip prieštaraujantis bylos medžiagai, laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas.
5.4. Apeliantų teigimu, logikai prieštarauja ir tai, kad teismas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodydamas, kad priešieškinį tenkina iš dalies, rėmėsi būtent ieškovų pateiktu 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buto naudojimosi tvarkos planu ir priteisė ieškovams naudotis ir valdyti gyvenamuosius kambarius (plane pažymėtus indeksais 33-6 ir 33-4), kuriuos priešieškinyje sau prašė priteisti atsakovė. Taip pat teismas, nesigilindamas į bylos medžiagą, aklai patenkino priešieškinio reikalavimą – priskirti bendram naudojimuisi rūsį. Tačiau į bylą pateiktame valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ išraše, joks rūsys nėra priskirtas ginčo butui ir nėra įregistruotas viešame registre, todėl minėtas priešieškinio prašymas bei sprendimo dalis dėl rūsio naudojimosi tvarkos, yra neteisėtas ir teisiškai nepagrįstas, todėl minėta sprendimo dalis naikintina.
5.5. Patenkinus tiek patikslintą ieškinį, tiek priešieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagal įstatymą privalėjo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai padalinti šalims bylinėjimosi išlaidas, ko nepadarė. Teismas, ignoruodamas teisės normas ir paneigdamas šalių lygiateisiškumo principą, iš ieškovų valstybės naudai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kas yra neteisėta. Nusprendęs patenkinti priešieškinį tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš ieškovų valstybės naudai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – visa apimtimi žyminį mokestį - 143,00 Eur ir 718,24 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už atsakovei N. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Be to, apeliantai nebuvo supažindinti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Susipažinę su teismo sprendimu ir pamatę didžiulę sumą (718,24 Eur) už antrinę teisinę pagalbą, ieškovai paprašė teismo leisti susipažinti su minėta pažyma per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Teismui įkėlus minėtą pažymą, paaiškėjo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos siekia tik 628,58 Eur, t. y. iš ieškovų valstybės naudai nepagrįstai teismo buvo priteista net 90,00 Eur daugiau, nei nurodyta pažymoje. Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. sausio 10 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad į patikslintoje pažymoje nurodytą valstybės naudai priteistiną sumą yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos. Atsižvelgiant į minėtą, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai iš ieškovų naikintina, kaip teisiškai nepagrįsta, prieštaraujanti rašytiniams įrodymams bei įstatymo reikalavimams, kaip nemotyvuota ir neteisėta, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
5.6. Apeliantai pirmojoje instancijoje iš viso patyrė 3054,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (400,00 Eur ieškinio parengimo išlaidos, 120,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto naudojimosi tvarkos plano parengimo išlaidos, 134,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur advokato padėjėjos konsultacija, 1500,00 Eur už pakeisto advokato susipažinimą su bylos medžiaga, patikslinto ieškinio parengimą ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 700,00 Eur už advokato atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose ir pasirengimą bylos nagrinėjimui). Apeliacinėje instancijoje apeliantai už apeliacinio skundo parengimą ir konsultaciją patyrė 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 143,00 Eur žyminio mokesčio. Minėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atitinkamai paskirstytos, atsižvelgiant į apeliacinio skundo nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria konstatuota teismo išvada dėl ieškinio nepagrįstumo ir atmestas ieškinys bei atitinkamai iš ieškovų priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliantų argumentų
9. Apeliantai (ieškovai) pareikštu apeliaciniu skundu iš esmės skundžia bylos išnagrinėjimo rezultatą pirmosios instancijos teisme, teigdami, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų ieškinys yra netenkintinas visa apimtimi. Apeliantų vertinimu, tokia teismo išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių, rašytinių bylos įrodymų ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles bei pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal vieną iš dviejų alternatyvių variantų, t. y. arba pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S. parengtą buto naudojimosi tvarkos nustatymo planą arba pagal tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S., tačiau jau 2022 m. gruodžio 15 d. parengtą buto naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovė su ieškovų pareikštais reikalavimais, o būtent su tuo, kad esant bendraturčių ginčui dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos, šiuo atveju dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), teismas turi nustatyti minėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, sutiko, tačiau atitinkamai pareiškė priešieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją ir reikalavimus dėl to, kuriam bendraturčiui turėtų būti paskirtos atitinkamos patalpos, t. y. buto dalys.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
12. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras turto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų ieškinys yra netenkintinas visa apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė pareikštais reikalavimais iš esmės prašė teismo, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, nustatyti buto naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu minėtą reikalavimą patenkino ir nustatė konkrečią buto naudojimosi tvarką, atsižvelgdamas į buto bendraturčių interesus ir tai, kad visiems bendraturčiams tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Taigi, nustačius buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė skundžiamame sprendime, patenkino ieškovų ir atsakovės pareikštą pagrindinį materialiųjų reikalavimą, dėl kurio iš esmės civilinėje byloje ginčo nebuvo, kadangi šalys iš esmės prieštaravo tik dėl to, kokias patalpas (buto dalis) turi valdyti bendraturčiai, todėl laikytina, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir tas faktas, jog teismas, nustatydamas buto naudojimosi tvarką, nesivadovavo nei vienu iš šalies pasiūlytų konkrečių buto naudojimosi variantų, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, turėjo nustatyti tokią tvarką, kuri nepažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei nesukeltų ateityje nepatogumų ir papildomų ginčų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria buvo konstatuota, jog ieškinys atmetamas, nustatant, kad ieškovų pareikštas patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliantų (ieškovų) argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs buto naudojimosi tvarką, nepagrįstai bendram naudojimuisi priskyrė atsakovės priešieškinio reikalavimuose nurodytą rūsį. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) statybos, bendras plotas 66,18 kv. m., o gyvenamasis plotas 40,72 kv. m. Taip pat nurodyta, kad ½ buto dalis, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams J. R. – Š. ir V. Š., o likusi ½ buto dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei N. A. nuo (duomenys neskelbtini). Jokių įrašų ar kitokio pobūdžio žymių apie tai, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausytų rūsys, nėra. Paminėtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2022 m. rugpjūčio 16 d. buto dalies pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų J. R. – Š., V. Š. ir trečiojo asmens A. A., matyti, kad ieškovams buvo perleista tik ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. duomenų, kad ieškovams taip pat buvo perleista ½ dalis rūsio ar jog egzistuoja toks rūsys, nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad butui yra priskirtas rūsys, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nesant faktinio ir teisinio pagrindo bendram naudojimuisi priskyrė rūsį. Remiantis nurodytu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, pašalinant iš rezoliucinės dalies teismo išvadą dėl rūsio priskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
16. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 3054,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 2022 m. rugsėjo 28 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai advokatui sumokėjo 400,00 Eur už ieškinio parengimą; 2022 m. rugsėjo 9 d. pagal kasos pajamų orderio kvitą Serija MATI Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai matininkei sumokėjo 120,00 Eur už buto naudojimosi tvarkos plano parengimą; 134,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis; 2022 m. gruodžio 14 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai advokato padėjėjai sumokėjo 200,00 Eur už konsultaciją; 2023 m. sausio 11 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai advokatei sumokėjo 400,00 Eur už atstovavimą 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje; 2023 m. sausio 11 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai advokatei sumokėjo 1500,00 Eur už patikslinto ieškinio surašymą; 2023 m. vasario 2 d. pagal 2023 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai advokatei sumokėjo 300,00 Eur už atstovavimą 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje.
18. Taip pat nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už N. A. teiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, vadovaujantis 2022 m. spalio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė iš viso 718,24 Eur išlaidų (1 t., b. l. 84-85). Dėl minėtų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apeliantų (ieškovų) teiginiai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog valstybės patirtas išlaidas sudaro 718,24 Eur suma. Taip pat pažymėtina, kad už priešieškinio pateikimą atsakovė turėjo sumokėti 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o ne 143,00 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė priešieškinį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žyminio mokesčio mokėjimo lengvata (mokėti 75 procentus mokėtino žyminio mokesčio) priklauso ne nuo formos, kuria pati byla buvo užvesta (popierine ar elektronine), o nuo procesinio dokumento pateikimo į bylą būdo.
19. Kaip jau buvo minėta, tiek ieškovų patikslintas ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo buvo patenkinti iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad atsakovė, kuriai teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (CPK 99 straipsnis), neturi teisinio pagrindo gauti visišką turėtų išlaidų atlyginimą, kas atitinkamai lemia ir tai, kad teismas nepagrįstai visiškai atsisakė priteisti iš atsakovės ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kurie šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad teisme buvo pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai, buvo patenkinti 50 (penkiasdešimties) procentų apimtyje ir 50 (penkiasdešimties) procentų apimtyje atmesti. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo galutinę išvadą dėl pareikštų reikalavimų, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis)
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad ieškovų pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir apmokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose nėra pateikiama ieškovams suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, t. y. kiek konkrečiai kainavo atitinkama teisinė paslauga, kokie yra įkainiai, kokios buvo laiko sąnaudos ir pan., todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos vertės, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytus kriterijus bei vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
21. Sprendžiant ieškovų 700,00 Eur patirtų išlaidų priteisimo klausimą pagal 2023 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad 2023 m. sausio 11 d. vykęs posėdis, kaip nurodyta teismo posėdžio protokole, atitinkamai truko 0 val. 11 min., o teismo posėdis, vykęs 2023 m. vasario 6 d., truko 0 val. 28 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2023 m. I ketvirtį, sudaro 179,90 Eur (1799,00 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. III ketvirtis)) x 0,1). Tuo pagrindu konstatuotina, kad ieškovams už atstovavimą abiejuose teismo posėdžiuose priteistiną sumą sudaro 179,90 Eur (179,90 Eur x 1 val.), atsižvelgiant į tai, kad dviejų posėdžių trukmę iš viso sudaro 0 val. 39 min. (pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda).
22. Vertinant ieškovų 200,00 Eur patirtas išlaidas pagal 2022 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent už advokato padėjėjos konsultaciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodoma konsultacija buvo suteikta prieš atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimą ir pateikimą bei prieš patikslinto ieškovų ieškinio parengimą ir pateikimą. Paminėtina ir ta aplinkybė, kad advokato padėjėjos konsultacijos buvo suteiktos toje pačioje advokatų kontoroje, su kuria ieškovai yra sudarę atstovavimo sutartis, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), palyginus su kitais byloje esančiais pinigų priėmimo kvitais, yra pasirašytas kito asmens. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas suteiktas konsultacijas vertinti kaip susipažinimą su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir procesinių dokumentų parengimu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-948-798/2021). Taip pat susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas priteisti 200,00 Eur išlaidas už konsultaciją netenkintinas.
23. Vertinant kitas ieškovų patirtas išlaidas, o būtent 400,00 Eur pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškinio parengimą ir 1500,00 Eur pagal 2023 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) už patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų patikslintas ieškinys savo turiniu yra tapatus pradiniam ieškovų ieškiniui, tik iš dalies buvo papildytas nauju alternatyviu reikalavimu dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2022 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S. parengtą buto naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai teisinei situacijai, kai pateikti šalių procesiniai dokumentai yra tapataus turinio, bet yra prašoma priteisti skirtingas sumas už jų parengimą, teigtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas už abu dokumentus neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) ir sudarytų sąlygas pradėti piktnaudžiauti bylinėjimosi išlaidų sąskaita. Paminėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovų atsiliepimas į priešieškinį yra nedidelės apimties, nebuvo sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai bei nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų patirtas išlaidas už pradinio ieškinio parengimą įskaityti į bendrą 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, sumokėtą už patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą.
24. Vertinant ieškovų prašomas priteisti 120,00 Eur išlaidas pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija MATI Nr. (duomenys neskelbtini) už buto naudojimosi tvarkos plano parengimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovai nepagrįstai prašo priteisti minėtas išlaidas, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto naudojimosi tvarką, nesirėmė ieškovų pasiūlytais konkrečiais buto naudojimosi variantais (planais). Be to, minėtos išlaidos negali būti laikomos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytomis kitomis būtinomis išlaidomis, nes šios išlaidos būtų patirtos ir nesant šalių ginčo, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra būtinas ir bendraturčiams savo susitarimą tvirtinant notarine tvarka bei registruojant jį viešame registre, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme iš viso pagrįstai patyrė 1813,90 Eur (1500,00 Eur + 179,90 Eur + 134,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos protingo ir civilinės bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio, o patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovai įgijo teisę į 906,95 Eur (1813,90 Eur x 50 procentų / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės priešieškinį iš dalies, valstybės naudai priteistina 50,00 Eur (100,00 Eur x 50 procentų / 100 procentų) žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį ir 359,12 Eur (718,24 Eur x 50 procentų / 100 procentų) išlaidų, patirtų atsakovei teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remiantis nurodytu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, ieškovams iš atsakovės priteisiant 906,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovų valstybės naudai priteisiant 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 359,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
27. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra patenkintas apeliantų (ieškovų) apeliacinis skundas, todėl teigtina, kad apeliantai (ieškovai) turi teisę gauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantai į bylą pateikė prašymą priteisti 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
28. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.9. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovams priteisiamos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantams (ieškovams) grąžinti sumokėtą 143,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu apeliantai iš esmės ginčijo procesinio pobūdžio klausimus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada sprendimo rezoliucinėje dalyje ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, apeliantams (ieškovams) grąžintinas 143,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantų (ieškovų) J. R. – Š. ir V. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės L. S. parengtą buto planą:
1. Paskirti atsakovei N. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudotis - 17,84 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33-3; 2,3 kv. m. tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 33-5; 0,70 kv. m. tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 33-7;
2. Paskirti ieškovams J. R. – Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudotis 11,68 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33- 6, ir 11,20 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 33-4;
3. Paskirti ieškovams J. R. – Š., V. Š. ir atsakovei N. A. bendram šalių naudojimui pagalbines patalpas: 0,83 kv. m. tualetą, pažymėtą indeksu 33-8; 10,28 kv. m. koridorių, pažymėtą indeksu 33-1; 2,55 kv. m. vonios kambarį, pažymėtą indeksu 33-9; 8,69 kv. m. virtuvę, pažymėtą indeksu 33-2.
Priteisti iš ieškovų J. R. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybės naudai 50,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Priteisti iš ieškovų J. R. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 359,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už atsakovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams J. R. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 906,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti ieškovams J. R. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei J. R. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio (2023 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 103, AB „Swedbank“), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.